Ligoninės istorija

Praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje, Vilniui sparčiai plečiantis, suplanuotos ir pradėtos statyti dvi naujos ligoninės. 1980 m. šiauriniame miesto pakraštyje pradėjo veikti Respublikinės klinikinės ligoninės (1990 m. reorganizuotos į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas (nuo 2017 m. – Santaros klinikos) Terapijos korpusas, o pietvakarinėje miesto dalyje 1985 m. pradėta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės statyba.

1991 m. spalio 11 d. iškilmingai atidarytas šios Ligoninės A korpusas ir operacinis blokas, o po kelių dienų į Neurologijos skyrių paguldytas ir pirmasis pacientas. Iš miesto centre buvusios šv. Jokūbo ligoninės čia buvo perkelti ir naujosios Ligoninės pagrindą sudarė Traumatologijos, Neurochirurgijos, Reanimacijos skyriai. Deja, dėl įvairių, pirmiausia – ekonominių, priežasčių Ligoninės stacionaro B korpusas duris atvėrė tik 2005 m. Kaip ir buvo planuota, nuo pat pirmųjų dienų Ligoninės veikla daugiausiai buvo susijusi su skubia pagalba ūmių ligų, būklių bei traumų atvejais. Būtent skubioji medicina ir suformavo išskirtinį šios Ligoninės veidą.

2011 m. birželio 6 d. Ligoninė pakeitė pavadinimą ir tapo Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, kurios steigėjas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

2012 m. spalio 11 d., praėjus 21 metams nuo Ligoninės atidarymo, duris atvėrė ir naujasis Skubiosios pagalbos skyrius. Jam atsiradus, atskirti skubių ir planinių pacientų srautai.

Šiuo metu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje teikiamos kvalifikuotos, saugios, kokybiškos, nustatytus reikalavimus ir gydymo įstaigos galimybes atitinkančios specializuotos asmens sveikatos priežiūros – ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos – paslaugos ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies gyventojams.

Ligoninės stacionare, kur kasmet gydoma daugiau nei 30 tūkstančių pacientų ir per metus atliekama daugiau kaip 18 tūkstančių operacijų, šiandien dirba apie 1500 darbuotojų, iš jų – beveik 350 gydytojų,  daugiau negu 1000 slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų ir apie 150 administracijos bei ūkio darbuotojų.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymo bazė, kur vyksta ikidiplominės ir podiplominės studijos: žinių semiasi rezidentai, kvalifikaciją kelia sveikatos priežiūros specialistai. Čia veikia penki VU Medicinos fakulteto klinikiniai centrai, juose dirba 6 profesoriai, 6 docentai, daugiau nei 30 medicinos mokslų daktarų.

Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centre yra: Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Operacinis anesteziologijos skyriai.

Toksilogijos centre veikia Ūminių apsinuodijimų skyrius bei Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos padalinys. Čia gydomi ir konsultuojami sunkiai ūmiai apsinuodiję pacientai.

Bendrosios chirurgijos centrą sudaro: I ir II Chirurgijos, Krūtinės chirurgijos, Ginekologijos, Urologijos skyriai.

Neuroangiochirurgijos centrą sudaro: Neurochirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos, I ir II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais, Akių ligų, Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriai. Centras aktyviai bendradarbiauja su Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Helsinkio (Suomija) ir Tartu (Estija) universitetais.

Ortopedijos ir traumatologijos centre yra: Traumatologijos, Ortopedijos, Terminių traumų, Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriai. Centras, bendradarbiaudamas su VU MF Anesteziologijos reanimatologijos klinika ir Fizikos fakultetu, vykdo bendrą projektą su Švedijos kolegomis.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Ligoninėje veikia Ūminio insulto klasteris. Jame teikiama aukščiausio lygio pagalba ūminio galvos smegenų insulto ištiktiems Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos pacientams.

Šiandien Ligoninėje turima įranga ir naujausios technologijos sukuria puikias sąlygas teikti kokybiškas ir efektyvias ambulatorines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taikyti naujausius gydymo metodus ir modernizuoti įstaigos infrastruktūrą. Šiuo metu Ligoninėje aukštos kvalifikacijos, didelę praktinio darbo patirtį turintys medikai dirba naudodamiesi naujausios kartos kompiuteriniu tomografu bei angiografu, ultragarsinio ir dvigubo ultragarsinio skenavimo aparatais, fibroskopasi. Taip pat turima moderni laboratorinė technika, diagnostiniai ir operaciniai laparoskopai bei artroskopai ir kt. medicinos aparatūra.

Pastaruoju metu skaitmeninių vaizdų technologijos skverbiasi į paskutinę neskaitmenizuotą radiologijos sritį – rentgenografiją: Ligoninėje įdiegta PACS sistema, t. y., skaitmeninė radiologinių vaizdų kaupimo sistema, kuri pagerina paciento ištyrimą, palengvina jo gydymą.

  • 2012 m. rugsėjo mėnesį Ligoninėje atlikta pirmoji sėkminga Lietuvoje mechaninė trombektomija pacientei, sergančiai ūminiu išeminiu insultu;
  • pirmą kartą RVUL (trečias atvejis Lietuvoje) atlikta galvos smegenų aneurizmos embolizacija, panaudojant intrakranijinį stentą – srovės nukreipiklį;
  • abdominalinės chirurgijos specialistai įdiegė miniinvazinį mechaninės geltos ir cholangito gydymo metodą – perkutaninį intrahepatinių tulžies latakų drenavimą, kontroliuojant ultragarso ir rentgeno aparatais;
  • ausų, nosies, gerklės ligų specialistai, naudodamiesi aukštos raiškos skaitmenine endoskopine technika, atliko endonazalinę meningocelės pašalinimo operaciją ir kaukolės pamato defekto plastiką;
  • rentgenochirurgijos pasididžiavimas – atliktas transjugularinio intrahepatinio portosisteminio šunto (TIPS) implantavimas (portinės hipertenzijos atvejis, esant kepenų cirozei);
  • kraujagyslių chirurgijos specialistų pasiekimai: pirmą kartą RVUL istorijoje atliktos stambiųjų kraujagyslių aneurizmų, trijų aortų ir vienos klubinės arterijos, stentavimo operacijos;
  • 2018 m. sausio mėnesį (pirmą kartą Baltijos šalyse) hemoraginį giliųjų branduolių insultą patyręs pacientas buvo operuotas panaudojant stereotaksinį metodą.