Ligoninės istorija

Praėjusio šimtmečio devintame dešimtmetyje, Vilniui sparčiai plečiantis ir jame daugėjant gyventojų, suplanuotos ir pradėtos statyti dvi naujos Vilniaus ligoninės. Šiauriniame miesto pakraštyje 1980 m. pradėjo veikti Respublikinės klinikinės ligoninės (1990 m. reorganizuotos į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas) Terapijos korpusas (žr. http://www.santa.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=378), o pietvakarinėje miesto dalyje 1985 m. pradėta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės statyba.

1991 m. spalio 11 dieną iškilmingai atidarytas Ligoninės A korpusas ir operacinis blokas, o po kelių dienų į Neurologijos skyrių paguldytas pirmasis pacientas. Iš miesto centre buvusios šv. Jokūbo ligoninės persikėlė ir naujos Ligoninės pagrindą sudarė Traumatologijos, Neurochirurgijos, Reanimacijos skyriai. Deja, dėl įvairių, pirmiausia ekonominių  priežasčių, stacionaro B korpusas duris stvėrė tik 2005 m. Kaip ir buvo planuota, nuo pat pirmųjų dienų Ligoninės veikla didžiąja dalimi susijusi su ekstrine pagalba ūmių ligų, būklių bei traumų atvejais. Būtent skubioji, ekstrinė  medicina ir suformavo išskirtinį Ligoninės veidą.

2011 m. birželio 6 d. ligoninė pakeitė pavadinimą ir tapo Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, kurios steigėjas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2012 m. spalio 11 d., praėjus 21 metams nuo ligoninės atidarymo, vėl įkurtuvės: duris atvėrė naujasis Skubiosios pagalbos skyrius, kuriam atsiradus atskirti skubių ir planinių pacientų srautai.

Šiuo metu ligoninėje teikiamos kvalifikuotos, saugios, kokybiškos, nustatytus reikalavimus ir gydymo įstaigos galimybes atitinkančios specializuotos asmens sveikatos priežiūros – ligų diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos – paslaugos ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies gyventojams.

Ligoninės stacionare, kur kasmet gydoma daugiau nei 30 tūkstančių pacientų ir per metus atliekama daugiau nei 18 tūkstančių operacijų, šiandien dirba virš 1500 darbuotojų, iš jų – beveik 350 gydytojų, virš 1000 slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų ir apie 150 ūkio-administracijos darbuotojų.

Ligoninėje esančiuose Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikiniuose centruose dirba 6 profesoriai, 6 docentai, virš 30 medicinos mokslų daktarų.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymo bazė, kur vyksta ikidiplominės ir podiplominės studijos: žinių semiasi rezidentai, kvalifikaciją kelia sveikatos priežiūros specialistai. Čia veikia penki Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikiniai centrai.

Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro (žr.: http://www.mf.vu.lt/lt/content/padaliniai/klinikos) struktūroje yra Reanimacijos ir intensyviosios terapijos ir Operacinis anesteziologijos skyriai.

Toksilogijos centro (žr.: http://www.mf.vu.lt/lt/content/padaliniai/klinikos) struktūroje veikia Ūmių apsinuodijimų skyrius, Reanimacijos ir intensyvios terapijos padalinys, čia gydomi ir konsultuojami sunkiai ūmiai apsinuodiję ligoniai.

Bendrosios chirurgijos centro (žr.: http://www.mf.vu.lt/lt/content/padaliniai/klinikos) sudėtyje yra I ir II Chirurgijos, Krūtinės chirurgijos, Ginekologijos, Urologijos skyriai.

Neuroangiochirurgijos centro (žr.: http://www.mf.vu.lt/lt/content/padaliniai/klinikos) struktūroje yra Neurochirurgijos, Kraujagyslių chirurgijos, I ir II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais, Akių ligų, Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriai. Centras aktyviai bendradarbiauja su Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Helsinkio (Suomija) ir Tartu (Estija) universitetais.

Ortopedijos ir traumatologijos centro (žr.: http://www.mf.vu.lt/lt/content/padaliniai/klinikos) struktūroje yra Traumatologijos, Ortopedijos, Terminių traumų, Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos, Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriai. Centras, bendradarbiaudamas su VU MF Anesteziologijos reanimatologijos klinika ir Fizikos fakultetu, vykdo bendrą projektą su Švedijos kolegomis.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. ligoninėje veikia Ūminio insulto klasteris. Jame teikiama aukščiausio lygio pagalba ūminio galvos smegenų insulto ištiktiems Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos pacientams.

Šiandien ligoninėje turima įranga ir naujausios technologijos sukuria puikias sąlygas teikti pacientams kokybiškas ir efektyvias ambulatorines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taikyti naujus gydymo metodus ir modernizuoti įstaigos infrastruktūrą. Šiuo metu ligoninėje funkcionuoja naujausios kartos kompiuterinis tomografas bei angiografas, ultragarsinio ir dvigubo ultragarsinio skenavimo aparatai, fibroskopai, moderni laboratorinė technika, diagnostiniai ir operaciniai laparoskopai bei artroskopai ir kt. medicinos aparatūra, kuria naudojasi aukštos kvalifikacijos, didelę praktinę patirtį turintys gydytojai. Pastaruoju metu skaitmeninių vaizdų technologijos skverbiasi į paskutinę neskaitmeninę radiologijos sritį – rentgenografiją: ligoninėje įdiegta PACS sistema, tai yra skaitmeninė radiologinių vaizdų kaupimo sistema, kuri pagerina paciento ištyrimą, palengvina jo gydymą.

  • 2012 m. rugsėjį ligoninėje atlikta pirmoji sėkminga Lietuvoje mechaninė trombektomija pacientei, sergančiai ūminiu išeminiu insultu;
  • pirmą kartą RVUL (trečias atvejis Lietuvoje) atlikta galvos smegenų aneurizmos embolizacija, panaudojant intrakranijinį stentą – srovės nukreipiklį;
  • abdominalinės chirurgijos specialistai įdiegė miniinvazinį mechaninės geltos ir cholangito gydymo metodą – perkutaninį intrahepatinių tulžies latakų drenavimą, kontroliuojant ultragarso ir rentgeno aparatais.
  • ausų, nosies, gerklės ligų specialistai, naudodamiesi aukštos raiškos skaitmenine endoskopine technika, atliko endonazalinę meningocelės pašalinimo operaciją ir kaukolės pamato defekto plastiką.
  • rentgenochirurgijos pasididžiavimas – atliktas transjugularinio intrahepatinio portosisteminio šunto (TIPS) implantavimas (portinės hipertenzijos atvejis, esant kepenų cirozei).
  • kraujagyslių chirurgijos specialistų pasiekimai: pirmą kartą RVUL istorijoje atliktos stambiųjų kraujagyslių aneurizmų, trijų aortų ir vienos klubinės arterijos, stentavimo operacijos.