Bendra informacija

Tel.: (+370 5) 216 9069
El.p.: rvul@rvul.lt

Administracijos darbo laikas

I-IV nuo 8.00 iki 17.00
V nuo 8.00 iki 15.45
pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45

Neurochirurgijos skyrius

9 aukštas, A ir B korpusai
Skyriaus vedėjas Vladislavas Kieda (+370 5) 236 21 12

Vyresnioji slaugytoja Jadvyga Rodz

(+370 5) 236 21 28
 
Gydytojų kabinetai

(+370 5) 236 21 13

(+370 5) 236 21 14

(+370 5) 265 81 77

(+370 5) 265 81 78

(+370 5) 236 21 38

 


Neurochirurgijos pradžia Lietuvoje siejama su Neurochirurgijos skyriaus įkūrimu 1951 m. Kaune. Po penkerių metų, 1956 m., Neurochirurgijos skyrius įkurtas Vilniuje. Jis buvo ne kartą pertvarkomas. Galiausiai jį reorganizavus 1998 m., prasidėjo naujas Vilniaus neurochirurgijos istorijos etapas – tuometinėje Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje įkurtas Neurochirurgijos skyrius. Skyriaus vedėju tapo ir dešimt metų jam vadovavo šviesaus atminimo profesorius, dr. Egidijus Juozas Jaržemskas.

Neurochirurgijos skyrius yra vienintelis Vilniuje ir Vilniaus krašte. Unikalus tuo, kad jame sukoncentruota tiek skubi, tiek planinė neurochirurginė pagalba, yra universitetinė klinikinė  bazė su atitinkamu praktiniu, moksliniu, pedagoginiu potencialu ir jam būtina infrastruktūra. Skyriaus gydytojai teikia skubią konsultacinę neurochirurginę pagalbą Vilniaus ir Vilniaus krašto gydymo įstaigose. Tai tretinio lygio konsultacijos, kurių sprendimai yra galutiniai, kartais ekspertiniai, lemiantys ligonio gydymo taktiką. 

Šiuo metu skyriuje dirba 18  aukštos kvalifikacijos neurochirurgų, ruošiami septyni neurochirurgijos rezidentai, kurie specializuojasi konkrečiose neurochirurgijos srityse. Skyriuje dirbantys neurochirurgai tobulina žinias ir įgūdžius įvairių pasaulio šalių klinikose. Kūrybinis bendradarbiavimas su neurochirurgijos specialybės gydytojais ir mokslininkais Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse spartina specialistų  ugdymą ir tobulėjimą. 

Skyrius aprūpintas šiuolaikinėmis diagnostikos priemonėmis, naudojami elektrofiziologiniai ir ultragarsiniai diagnostikos metodai, turi šiuolaikinį angioseriografą, kompiuterinį tomografą, magnetinį branduolių rezonansą, tris visiškai sukomplektuotas, naujausia operacinė įranga aprūpintas neurochirurgines operacines. Tai suteikia galimybę saugiai ir kokybiškai atlikti visas neurotraumatologijos, neuroonkologijos, neuroangiologijos, kai kurias funkcinės neurochirurgijos operacijas. 

Pastarieji keli dešimtmečiai – tai labai dinamiškas neurochirurgijos mokslo ir praktikos vystymosi laikotarpis. Taip pat tai periodas, kai formavosi ir brendo naujas požiūris į pacientą, kai sėkmingai pradėtos daryti itin sudėtingos galvos smegenų navikų, kraujagyslių, stuburo patologijos  operacijos, buvo padėtas pamatas funkcinei neurochirurgijai, ženkliai sumažėjo dalinio ar visiško darbingumo netekimas (neįgalumas) po sunkių galvos smegenų  ir stuburo smegenų traumų.  Praktikoje sėkmingai pritaikyti nauji gydymo būdai ypač sunkiomis ligomis sergantiems pacientams. Tai periodas, kai keitėsi ir  medicinos visuomenės požiūris į Vilniaus neurochirurgiją.

Atnaujintame Neurochirurgijos skyriuje per metus gydoma apie 2000 ligonių, 2013 m. jiems atliktos 1677 operacijos. Organizuota ir pirminė reabilitacija, čia aktyviai dirba kineziterapeutai. Prireikus, konsultuoja visų kitų sričių specialistai. 

Galvos smegenų traumos operacijos

Operacijos dėl galvos smegenų traumos sudaro nemažą dalį neurochirurginių operacijų. Tai ypatingo dėmesio rekalaujantys pacientai, kurių gydymas trunka ilgai, ne visus pavyksta išgydyti. Dažniausiai šios operacijos atliekamos skubos tvarka, turime visas priemones traumą patyrusius pacientus tirti ir gydyti visą parą.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • kaukolės lūžių, potrauminės likvorėjos, atliekama kaukolės defektų plastika, kaukolės rekonstrukcijos;
  • kaukolės vidaus hematomų, kontūzijų;
  • difuzinio aksonų sužalojimų.

Stuburo ir nugaros smegenų sužalojimo operacijos

Stuburo ir nugaros smegenų sužalojimai nėra tokie dažni kaip galvos smegenų sužalojimai, tačiau dažnai juos patiria jauni pacientai, kurie lieka neįgalūs visą gyvenimą. Tik laiku atlikta neurochirurginė operacija gali palengvinti po traumos išryškėjusius simptomus, o kartais ir išgelbėti nukentėjusį žmogų nuo neįgalumo. Turime daug patirties ir priemonių teikti šią sudėtingą pagalbą.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • kaklinės stuburo dalies ir kaukolės jungties trauminių sužalojimų;
  • kaklinės stuburo dalies ir nugaros smegenų trauminių sužalojimų;
  • krūtininės stuburo dalies ir nugaros smegenų trauminių sužalojimų;
  • juosmeninės stuburo dalies ir nugaros smegenų trauminių sužalojimų;
  • potrauminių stuburo ir nugaros smegenų liekamųjų reiškinių.    

Galvos onkologinių susirgimų operacijos

Galvos smegenų navikų operacijos – tai vienos iš pagrindinių neurochirurginių operacijų. RVUL Neurochirurgijos skyriuje galime išoperuoti beveik visų lokalizacijų navikus, turime pakankamai įrangos ir patirties. Šių operacijų metu neretai tenka operuoti kartu su kitų specialybių chirurgais, palaikome labai glaudžius ryšius su radioterapeutais bei chemoterapeutais.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • glijos navikų (astrocitomų, glioblastomų, oligodendrogliomų, ependimomų, kraujagyslinio rezginio papilomų, koloidinių cistų);
  • neuronų navikų (meduloblastomų, ganglioneuromų, gangliogliomų);
  • kankorėžinės liaukos navikų (pineocitomų);
  • švano ląstelių navikų (neurinomos, švanomos, neurofibromos);
  • arachnoidinių ląstelių navikų (meningiomų);
  • kraujagyslių ląstelių navikų (hemangioblastomų);
  • Jungo venos ląstelių navikų;
  • posmegeninės liaukos navikų (hipofizio adenomos);
  • embrioninių ląstelių navikų (kraniofaringiomos, dermoidinės ir epidermoidinės cistos);
  • riebalinio audinio navikų (lipomos);
  • metastatinių navikų.

Stuburo onkologinių susirgimų operacijos

Nugaros smegenų ir stuburo navikai – tai retos ligos, todėl jas operuojant reikalinga ypatinga patirtis. Operacijos sėkmė dažnai priklauso nuo priešopercinio ištyrimo ir nervų sistemos būklės monitoravimo operacijos metu. Turėdami visą šioms operacijoms reikalingą aparatūrą, galime sėkmingai operuoti šiomis ligomis sergančius pacientus.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • stuburo metastatinių susirgimų;
  • slankstelių navikų (osteomų, osteoblastomų);
  • stuburo vystymosi navikų (chordomų);
  • nugaros smegenų dangalų navikų (meningiomų)
  • nugaros smegenų navikų (ependimomų, astrocitomų ir kt.).

Galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių operacijos

Galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių ligų gydymas neįmanomas be šiuolaikinių diagnostinių priemonių (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, skaitmeninės angiografijos, transkranijinės doplerografijos), kurias turime mūsų ligoninėje. Šias operacijas galima atlikti tik specialiai tam pritaikytose operacinėse, jos jau daug metų atliekamos specialiai tam pasiruošusių gydytojų.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • galvos smegenų kraujagyslių plyšusių ir neplyšusių aneurizmų;
  • galvos smegenų kraujagyslių malformacijų;
  • arterioveninių fistulių;
  • insulto;
  • nugaros smegenų kraujagyslių malformacijų.

Stuburo degeneracinių ir įgimtų susirgimų operacijos

Degeneraciniai stuburo susirgimai  – vieni iš dažniausių neurochirurginių ligų. Su mūsų sukaupta patirtimi bei turima įranga, galime chirurgiškai gydyti visų stuburo lokalizacijų sudėtingiausius susirgimus.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • tarpslankstelinio disko išvaržų;
  • stuburo kanalo stenozės;
  • stuburo nestabilumo;
  • slankstelių padėties anomalijų (listezės);
  • slankstelių ir nugaros smegenų įgimtų susirgimų.

Likvoro cirkuliacijos sutrikimų operacijos

Likvoras – tai smegenų skystis, kuris visą laiką teka galvos ir nugaros smegenyse. Likvoro gamybos, jo tėkmės ar rezorbcijos sutrikimai dažnai lemia lėtai progresuojančius nervų sistemos sutrikimus. Laiku chirurgiškai sukurti alternatyvūs likvoro tėkmės takai gali gražinti žmogui pilnavertį gyvenimą. Turime pakankamai įrangos bei patirties gydant šiomis ligomis sergančius ligonius.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • smegenų vandenės (hidrocefalijos);
  • vystymosi anomalijų (smegenų cistos, Chiari malformacijos);
  • nugaros smegenų likvoro cirkuliacijos sutrikimų (syringomielija, hidromielija).

Periferinių nervų operacijos

Dienos stacionaro operacinėse atliekamos nedidelės periferinių nervų operacijos.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • riešo kanalo sindromo;
  • alkūnės kanalo sindromo;
  • periferinių nervų navikų.

Funkcinės ir skausmo operacijos

Pastaruoju metu sparčiai daugėja ir retų operacijų dėl skausmo, epilepsijos, spastikos ir kitų funkcinių susirgimų. Šių ligų gydymui reikalingi nestandartiniai diagnostikos būdai, atliekamos unikalios operacijos.

Operuojami ir gydomi ligoniai dėl:

  • epilepsijos;
  • trišakio nervo neuralgijos;
  • spastikos ir skausmo po stuburo ir nugaros smegenų sužalojimų.

Mokymas ir mokymasis

Neurochirurgijos skyrius yra Vilniaus Universiteto Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikos dalis. Neurochirurgijos skyriuje ruošiami rezidentai, skaitomos paskaitos ir vedamos pratybos studentams bei gydytojams, organizuojamos konferencijos. Skyriuje yra 2 pedagogikai skirtos auditorijos. Neurochirurgijos skyriaus darbuotojai taip pat dirba ir mokslinį darbą: dalyvaujama tarptautiniuose ir vietiniuose tyrimuose, per metus publikuojama apie 10 straipsnių medicininėje spaudoje.

Konsultacijų centre Neurochirurgijos skyriaus specialistai konsultuoja pacientus dėl aukščiau išvardintų galvos onkologinių susirgimų, stuburo onkologinių susirgimų, galvos ir nugaros smegenų kraujagyslinių susirgimų, stuburo degeneracinių ir įgimtų susirgimų, dėl likvoro cirkuliacijos sutrikimų, periferinių nervų patologijos, taip pat dėl epilepsijos, trišakio nervo neuralgijos, spastikos ir skausmo po stuburo ir nugaros smegenų sužalojimų.

GYDYTOJAI

Vladislavas Kieda 1985 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Gydytoju neurochirurgu dirba nuo 1986 m., Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – nuo 2003 m., nuo 2008 m. yra RVUL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas. V. Kieda yra gydytojų rezidentų vadovas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikoje. Stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Čekijoje, Graikijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Belgijoje, Kroatijoje. Yra publikavęs straipsnių įvairiuose mokslo leidiniuose, skaitęs mokslinių pranešimų. Pagrindinės veiklos kryptys: stuburo ir nugaros smegenų navikų chirurgija; stuburo degeneracinių susirgimų chirurgija; stuburo ir nugaros smegenų traumos chirurgija; galvos smegenų navikų chirurgija; galvos smegenų traumos chirurgija. V. Kieda yra Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas, Baltijos neurochirurgų asociacijos valdybos narys, Europos neurochirurgų asociacijos narys, Lietuvos vertebrologų draugijos narys. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Artūras Rožukas 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Gydytoju neurochirurgu dirba nuo 1985 m. Stažavosi JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Suomijoje. Pagrindinės veiklos kryptys: neurtraumatologija.
Dr. Gytis Šustickas sėkmingai operuoja esant retoms, bet labai pavojingoms kraujagyslių patologijoms – arterioveninėms malformacijoms (kraujagyslių rezginiams), smegenyse susidarius kavernomoms, galvos smegenų augliams, ištikus hemoraginiam ar išeminiam insultui, esant hidrocefalijai (galvos smegenų vandenei), galvos ir nugaros smegenų traumoms, stuburo kanalo stenozei, juosmens disko išvaržoms ir kt. Vienas iš nedaugelio Lietuvoje atlieka retas unikalias galvos smegenų arterijų aneurizmų operacijas, kurioms reikalinga labai brangi diagnostinė ir operacinė technika bei labai aukštos kvalifikacijos radiologų, anesteziologų, neurochirurgų ir slaugytojų komanda. Kad įgytų tokią kvalifikaciją, dr. G. Šustickas nuo 1994 m. kasmet stažavosi įvairių šalių neurochirurgijos klinikose, 2005-2007 m. dirbo neurochirurgu Velso universiteto ligoninės Neurochirurgijos skyriuje (Kardifas, Didžioji Britanija). Aktyvus ne tik praktinėje, bet ir pedagoginėje veikloje prof., dr. G. Šustickas yra gydytojų rezidentų vadovas, diplominių darbų vadovas, lektorius (Utenos kolegija). Paskelbė 18 mokslinių publikacijų. Domėjimosi sritys: neuroangiochirurgija, neuroonkologija, neurotraumatologija, periferinių nervų chirurgija, likvoro cirkuliacijos sutrikimai, stuburo skausmai, galvos skausmai. Dr. G. Šustickas yra Lietuvos neurochirurgų ir Lietuvos vertebrologų draugijų narys, Europos ir Pasaulio neurochirurgų draugijų asociacijos narys, Insulto problemų sprendimo labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas.
Dr. Gunaras Terbetas 1999 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1999-2000 m. Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete atliko pirminę rezidentūrą (Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje). 2000-2005 m. neurochirurgijos rezidentūrą atliko Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikoje, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar RVUL) bazėje. 2005-2009 m. buvo VU Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikos doktorantas. 2010 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų daktaro disertaciją tema „Lazerinių metodų panaudojimas tarpslankstelinio disko ligų diagnostikai ir gydymui“. Nuo 2011 m. – VU Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikos lektorius. 2000-2005 m. RVUL Neurochirurgijos skyriuje G. Terbetas dirbo gydytoju asistentu, nuo 2005 m. dirba šio skyriaus gydytoju neurochirurgu. 2004-2007 m. dalyvavo Europos Neurochirurgų Asociacijos (EANS) tarptautiniuose rezidentų ruošimo kursuose, 2007 m. išlaikė Europos Neurochirurgų Asociacijos egzaminą. Stažavosi Europos spinalinės draugijos (SSE) kursuose, skirtuose stuburo patologijai, Europos neurochirurgų asociacijos (EANS) stuburo patologijo kursuose, Tarptautinės lazerinės medicinos draugijos (IALMS) mokymo kursuose. Dalyvavo ruošiant tinklapius skirtus neurochirurginei problematikai www.neurosurgery.lt; www.spine.lt, taip pat dalyvavo Galvos Smegenų Traumos (TBI-track) ir Nestabilaus Stuburo Programoje (NSP).
Žydrūnas Račkauskas 1986 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Nuo 2003 m. dirba gydytoju neurochirurgu Neurochirurgijos skyriuje. Kvalifikaciją tobulino Rusijoje, Estijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Čekijoje, Kroatijoje. Pranešimus ir tezes skaitė Baltijos neurochirurgų asociacijos kongresuose, Centrinės Europos neurochirurgų, Skandinavijos ir Baltijos neurochirurgų kongresuose, Baltijos ortopedų kongrese. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Artūras Tamulis RVUL gydytoju neurochirurgu dirba nuo 2000 m. Atlieka visas neurochirurgines operacijas, taip pat domisi traumatologija, vertebrologija.
Saulius Širšinaitis 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. RVUL Neurochirurgijos skyriuje dirba nuo 1998 m. Stažavosi Rusijoje. Pranešimus skaitė Pasaulio neurotraumos asociacijos ir Baltijos neurochirurgų kongresuose, mokslo leidiniuose yra paskelbęs mokslinių darbų.
Artūras Šatkauskas gydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Saulius Čepkusgydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Haroldas Džibladzė gydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Aidanas Preikšaitisgydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Šarūnas Bogušis gydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Orest Grigėnas gydytojas neurochirurgas (informacija ruošiama).
Vyr. slaugytoja
Jadvyga Rodz – vyresnioji slaugytoja. 1998 m. baigė Vilniaus aukštesniąją medicinos mokyklą, Medicinos seserų kursą. Įgijo sesers kvalifikaciją. 2002 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, įgijo reabilitacijos ir slaugos bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei slaugytojo profesinę kvalifikaciją. 2004 m. Lietuvos teisės universitete Valstybinio valdymo fakultete įgijo viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. RVUL bendrosios praktikos slaugytoja dirba nuo 1999 m., nuo 2014 m. – Neurochirurgijos  skyriaus vyresniąja slaugytoja.  Kvalifikaciją tobulina įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose.