Veiklos sritys

Viešoji įstaiga Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė atvėrė duris pacientams 1991 m. spalio 11 d. Tai viena iš didžiausių ligoninių Lietuvoje. Pagal ligoninei suteiktą licenciją turime teisę teikti antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

2011 m. birželio 6 d. ligoninė pakeitė pavadinimą. Nuo šiol vadinasi Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Ligoninės steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija.

Ligoninėje įsteigti penki Vilniaus universiteto centrai: Neuroangiochirurgijos, Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių, Bendrosios chirurgijos, Ortopedijos ir traumatologijos bei Toksikologijos.

Mūsų misija – skubios ir planinės medicinos pagalbos teikimas, bendradarbiaujant su universitetu, pacientais, sveikatos politikais ir kitomis sveikatos priežiūros institucijomis.

Mūsų vizija – universiteto skubios medicinos pagalbos ligoninė, teikianti į pacientą orientuotą, mokslu paremtą, kokybišką sveikatos priežiūrą.

Ligoninės veiklos kryptys:
– tobulinti bendradarbiavimą su mokslininkais ir dėstytojais, siekiant universiteto ligoninės statuso, tuo būdu gerinant paslaugų kokybę ir gydytojų rengimą;
– vertinti teikiamų paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą;
– gerinti bendradarbiavimą su pacientais ir bendradarbiais, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms, orumui ir medicinos etikos principais;
– efektyviai naudoti resursus, įdiegiant padalinių subbiudžetus ir diferencijuojant darbo apmokėjimą pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę;
– pastoviai tobulinti medicinos priežiūros kokybės vadybos sistemą.

Ligoninė 2004 m. rugsėjo 7 d. gavo ATITIKTIES SERTIFIKATĄ, kad jos kokybės vadybos sistema atitinka LST EN ISO 9001:2001 reikalavimus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje. 2011 m. birželio 6 d. ir 2013 m. rugsėjo 7 d. mūsų įstaiga buvo pakartotinai atestuota.

Nuolat plečiasi ligoninės diagnostinės, operacinės, laboratorinės technikos galimybės. Šiuo metu ligoninėje funkcionuoja naujausios kartos kompiuterinis tomografas bei angiografas, ultragarsinio ir dvigubo ultragarsinio skenavimo aparatai, fibroskopai, moderni laboratorinė technika, diagnostiniai ir operaciniai laparoskopai bei artroskopai ir kt. Bakteriologijos laboratorijoje, taikant naujausius tyrimo metodus, jau pačioje pūlingo susirgimo pradžioje yra nustatoma ligos sukėlėjo rūšis, tiksliai parenkami vaistai. Chirurginiai ir endoskopiniai instrumentai plaunami automatinėse plovimo-dezinfekavimo mašinose, o sterilizuojami naujais gariniais ir formaldehido garų sterilizatoriais. Su visa šia aparatūra dirba aukštos kvalifikacijos, didelę praktinę patirtį turintys gydytojai. Pastaruoju metu skaitmeninių vaizdų technologijos skverbiasi į paskutinę neskaitmeninę radiologijos sritį – rentgenografiją. Ligoninėje diegiama PACS sistema, tai yra skaitmeninė radiologinių vaizdų ir kaupimo sistema, kuri pagerins diagnostinę paciento ištyrimą, palengvins medikų darbą.

2010 m. sausio mėnesį buvo atidarytas Terminės traumos padalinys, kuriame besigydantiems pacientams, patyrusiems cheminius, terminius nudegimus, elektros traumas ir nušalimus, teikiama kvalifikuota pagalba, taikomi naujausi gydymo metodai.

Ligoninėje dirba 1540 darbuotojų, iš jų 334 gydytojai, 640 viduriniojo medicinos personalo, 398 jaunesniojo medicinos personalo ir 168 ūkio-administracijos darbuotojai. Gydymo įstaigoje konsultuoja 6 profesoriai, 6 docentai, virš 30 medicinos mokslų daktarų.

Kasmet mūsų ligoninės stacionare gydosi virš 30 tūkst. pacientų, atliekama daugiau nei 18 tūkst. chirurginių operacijų.