{"id":22397,"date":"2025-06-16T07:37:35","date_gmt":"2025-06-16T05:37:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?page_id=22397"},"modified":"2025-06-18T06:12:31","modified_gmt":"2025-06-18T04:12:31","slug":"radiacine-sauga-ligonineje","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/informacija-pacientams\/radiacine-sauga-ligonineje\/","title":{"rendered":"Radiacin\u0117 sauga ligonin\u0117je"},"content":{"rendered":"

[vc_row][vc_column][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text css=””]<\/p>\n

Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai, atliekant medicinines rentgeno diagnostikos proced\u016bras<\/h3>\n

[\/vc_column_text][vc_tta_accordion spacing=”3″ gap=”3″ c_icon=”chevron” active_section=”1″][vc_tta_section title=”Kas yra rentgeno spinduliuot\u0117?” tab_id=”kas-yra-rentgeno-spinduliuote”][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_column_text css=””]\"Elektromagnetinis<\/p>\n

 <\/p>\n

Rentgeno spinduliuot\u0117 yra elektromagnetin\u0117s bangos, kaip ir regimoji \u0161viesa, tik kito da\u017enio ir energijos. Rentgeno spinduliuot\u0117 turi daugiau energijos, tod\u0117l pasi\u017eymi kitokiomis ypatyb\u0117mis, pvz., gali prasiskverbti pro \u017emogaus k\u016bn\u0105. Atliekant rentgeno diagnostikos proced\u016bras, pro \u017emogaus k\u016bn\u0105 prasiskverbusi rentgeno spinduliuot\u0117 registruojama, o programin\u0117 \u012franga sukuria vidini\u0173 k\u016bno strukt\u016br\u0173 vaizdus, kurie naudojami susirgimams diagnozuoti.[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Ar pacientas tampa radioaktyvus po tyrimo, kurio metu naudojama jonizuojan\u010dioji spinduliuot\u0117?” tab_id=”ar-pacientas-tampa-radioaktyvus”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117Bet kuris rentgeno aparatas (taip pat ir kompiuterinis tomografas) veikia tokiu pa\u010diu principu kaip ir radijo imtuvas. Kol radijo imtuvas \u012fjungtas, tol spinduliuoja radijo bangas, o j\u012f i\u0161jungus, bangos nebesklinda. Lygiai taip pat ir rentgeno spinduliuot\u0117 egzistuoja tik tol, kol yra generuojama rentgeno vamzd\u017eio. Be to, svarbu suprasti, jog rentgeno spinduliai paciento k\u016bne nesikaupia, o tik pro j\u012f praeina. Tod\u0117l, padarius rentgeno nuotrauk\u0105 ar atlikus kit\u0105 rentgeno diagnostikos tyrim\u0105, spinduliuot\u0117s \u017emogaus k\u016bne nelieka ir pacientas netampa radioaktyvus.<\/strong>[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Kokia \u012franga naudojama rentgeno diagnostiniams tyrimams atlikti?” tab_id=”kokia-iranga-naudojama-rentgeno-diagnostiniams-tyrimams-atlikti”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117Rentgeno diagnostikos \u012franga yra labai \u012fvairi: rentgenografijos, kompiuterin\u0117s tomografijos, mamografijos, intraoraliniai ir panoraminiai dant\u0173 bei kiti aparatai. Visus juos sieja viena bendra savyb\u0117 \u2013 jie skleid\u017eia rentgeno spinduliuot\u0119. \u0160ios \u012frangos jonizuojan\u010diosios spinduliuot\u0117s \u0161altinis yra rentgeno vamzdis.<\/p>\n

Svarbu! Magnetinio rezonanso tomografijos aparatas n\u0117ra priskiriamas rentgeno diagnostikos \u012frangai, nes jis neskleid\u017eia jonizuojan\u010diosios (rentgeno) spinduliuot\u0117s ir nesukelia medicinin\u0117s ap\u0161vitos.<\/h4>\n

[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Koks galimas medicinin\u0117s ap\u0161vitos, patirtos rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0173 metu, poveikis sveikatai?” tab_id=”koks-rentgeno-diagnostikos-proceduru-poveikis-sveikatai”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117\u012eprastai rentgeno diagnostikos proced\u016bros neigiamo poveikio sveikatai nesukelia.<\/strong> Pvz., atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos ar gal\u016bni\u0173 rentgeno diagnostikos proced\u016bras, paciento patirta ap\u0161vita yra santykinai ma\u017ea ir pana\u0161i \u012f per kelias dienas gaut\u0105 i\u0161 gamtinio jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s fono (kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s, statybini\u0173 med\u017eiag\u0173, grunto, maisto, vandens ir pan.). Proced\u016bros, kuri\u0173 metu gaunamos didesn\u0117s ap\u0161vitos doz\u0117s, pvz., kompiuterin\u0117s tomografijos, intervencin\u0117s radiologijos, itin retais atvejais gali sukelti odos pa\u017eeidim\u0173 (pvz., paraudim\u0173 ar nudegim\u0173).[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Ar galiu pats nuspr\u0119sti, kad man reikia atlikti rentgeno diagnostin\u012f tyrim\u0105?” tab_id=”ar-galiu-pats-nuspresti-kad-reikia-rentgeno”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117 Reikia ar nereikia atlikti rentgeno diagnostin\u012f tyrim\u0105, nusprend\u017eia tik gydytojas.<\/strong> Svarbiausia \u012fsitikinti, kad proced\u016bros nauda bus didesn\u0117 u\u017e potenciali\u0105 \u017eal\u0105. Nauda \u0161iuo atveju rei\u0161kia, kad proced\u016bra yra reikalinga, norint nustatyti diagnoz\u0119, ir gauta informacija tur\u0117s \u012ftakos paskiriant gydym\u0105, d\u0117l ko pager\u0117s paciento sveikata ir bendra jo gyvenimo kokyb\u0117. Gydytojas \u012fvertina esam\u0105 paciento b\u016bkl\u0119, ankstesni\u0173 medicinini\u0173 proced\u016br\u0173 metu patirt\u0105 ap\u0161vit\u0105, galimyb\u0119 gauti t\u0105 pat\u012f diagnostin\u012f rezultat\u0105 alternatyviais tyrimais, tod\u0117l rentgeno diagnostiniai tyrimai gali b\u016bti atliekami tik turint gydytojo siuntim\u0105<\/strong>.[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Ar galima n\u0117\u0161\u010diai moteriai atlikti rentgeno diagnostikos proced\u016bras?” tab_id=”ar-galimas-rentgenas-nestumo-metu”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117Vaisius yra daug jautresnis rentgeno spinduliuotei nei vaikas ar suaug\u0119s \u017emogus, tod\u0117l, jeigu n\u0117\u0161tumo metu rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0105 galima atid\u0117ti, rekomenduojama j\u0105 atlikti v\u0117liau arba pakeisti kitomis proced\u016bromis (pvz., ultragarsu ar magnetinio rezonanso tomografija).<\/p>\n

Jeigu n\u0117\u0161\u010diajai b\u016btina atlikti rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0105, jos klinikin\u0117 nauda turi b\u016bti didesn\u0117 u\u017e jonizuojan\u010diosios spinduliuot\u0117s keliam\u0105 potenciali\u0105 rizik\u0105.<\/strong> Moderni \u012franga ir gerosios praktikos rekomendacij\u0173 taikymas leid\u017eia galvos, gal\u016bni\u0173 bei kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgeno proced\u016bras saugiai atlikti ir n\u0117\u0161tumo metu. Esant b\u016btinybei i\u0161tirti kitas k\u016bno sritis, kiekvienu atveju sprend\u017eiama individualiai.<\/p>\n

Svarbu! N\u0117\u0161\u010dia moteris tur\u0117t\u0173 gydytojui prane\u0161ti apie n\u0117\u0161tum\u0105 ar net n\u0117\u0161tumo tikimyb\u0119!<\/h4>\n

\"RentgenoJeigu n\u0117\u0161tumo metu Jums prireik\u0117 atlikti rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0105:<\/h4>\n
    \n
  • neatsisakykite tyrimo, jeigu jis yra svarbus J\u016bs\u0173 sveikatai<\/strong>;<\/li>\n
  • pasiteiraukite gydytojo ar tyrim\u0105 atliekan\u010dio darbuotojo, koki\u0173 priemoni\u0173 bus imtasi, siekiant ma\u017einti ap\u0161vit\u0105;<\/li>\n
  • pasikonsultuokite su tyrim\u0105 atliekan\u010diais darbuotojais, jei dvejojate d\u0117l Jums paskirto tyrimo;<\/li>\n
  • pasidom\u0117kite, ar reikia atlikti n\u0117\u0161tumo test\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n

    [\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Kaip galima i\u0161vengti pakartotini\u0173 tyrim\u0173?” tab_id=”kaip-isvengti-pakartotiniu-tyrimu”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117Siekiant i\u0161vengti pakartotini\u0173 rentgeno diagnostikos tyrim\u0173, reikia laikytis \u0161i\u0173 taisykli\u0173:<\/strong><\/p>\n

      \n
    • apie anks\u010diau atliktus tyrimus visada pasakykite gydytojui, o jam papra\u0161ius \u2013 pateikite rentgeno nuotraukas;<\/li>\n
    • galima pasiteirauti gydytojo, ar yra alternatyvi\u0173 diagnostikos metod\u0173, kai jonizuojan\u010dioji spinduliuot\u0117 nenaudojama. Pvz., rentgeno diagnostinius tyrimus kartais galima pakeisti jonizuojan\u010diosios spinduliuot\u0117s nenaudojan\u010diais tyrimais \u2013 magnetiniu rezonansu ir ultragarsu. Ta\u010diau atkreipiame d\u0117mes\u012f, kad ne visais atvejais rentgeno diagnostin\u012f tyrim\u0105 galima pakeisti tyrimu be rentgeno spinduliuot\u0117s!<\/li>\n<\/ul>\n

      B\u016btina klausyti personalo nurodym\u0173, kaip tinkamai elgtis tyrimo metu, kad tyrimo nereik\u0117t\u0173 kartoti d\u0117l blogos gauto vaizdo kokyb\u0117s.<\/h4>\n

      [\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Ar medicinin\u0117 ap\u0161vita yra ribojama?” tab_id=”ar-medicinine-apsvita-yra-ribojama”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117NE. Tarptautin\u0117s organizacijos n\u0117ra nusta\u010diusios pacient\u0173 ap\u0161vitos dozi\u0173 rib\u0173<\/strong>. Ta\u010diau yra svarbu, kad rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0173 teikiama nauda pacientui (pvz., nustatyta diagnoz\u0117, \u012fvertintas taikomo gydymo efektyvumas) b\u016bt\u0173 didesn\u0117 u\u017e galim\u0105 \u017eal\u0105, kuri\u0105 gali sukelti rentgeno spinduliuot\u0117. Siekiant nustatyti diagnoz\u0119 ar steb\u0117ti gydymo eig\u0105, kai kuriems pacientams gali prireikti ne vienos rentgeno diagnostikos proced\u016bros. Be to, ap\u0161vitos doz\u0117 toki\u0173 proced\u016br\u0173 metu priklauso ir nuo paciento fizini\u0173 savybi\u0173 (pvz., paciento svorio).[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Kaip u\u017etikrinama pacient\u0173 radiacin\u0117 sauga?” tab_id=”kaip-uztikrinama-pacientu-radiacine-sauga”][vc_column_text css=””]\"Radiacin\u0117Medicininei ap\u0161vitai dozi\u0173 ribos nenustatomos, ta\u010diau atskiroms rentgeno diagnostikos proced\u016broms yra nustatyti diagnostiniai atskaitos lygiai (dozi\u0173 lygiai), kurie, juos \u012fvertinus, parodo, ar \u012fstaigoje rentgeno diagnostikos proced\u016bros atliekamos tinkamai, yra saugios ir pacientai nepatiria didesn\u0117s ap\u0161vitos, nei reikia. Pacient\u0173 radiacin\u0117 sauga yra u\u017etikrinama, pagrind\u017eiant rentgeno diagnostikos proced\u016br\u0173 b\u016btinum\u0105, atliekant rentgeno aparat\u0173 kokyb\u0117s kontrol\u0119 ir laikantis nustatyt\u0173 diagnostini\u0173 atskaitos lygi\u0173<\/strong>.[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][\/vc_tta_accordion][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_empty_space][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text css=””]<\/p>\n

      Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai, atliekant kompiuterin\u0117s tomografijos proced\u016bras<\/h3>\n

      [\/vc_column_text][vc_tta_accordion spacing=”3″ gap=”3″ c_icon=”chevron” active_section=”1″][vc_tta_section title=”Kas yra kompiuterin\u0117 tomografija (KT)?” tab_id=”kas-yra-kompiuterine-tomografija”][vc_column_text css=””]\"Kompiuterin\u0117Kompiuterin\u0117 tomografija (KT) \u2013 tai rentgeno diagnostinis tyrimas, kai atkuriami vidaus organ\u0173 ir audini\u0173 skerspj\u016bvi\u0173 vaizdai, kuriuos v\u0117liau galima spausdinti. KT metu gaunami vaizdai yra ai\u0161kesni ir atvaizduoja daugiau nei \u012fprastin\u0117s rentgeno nuotraukos (pvz., kr\u016btin\u0117s l\u0105stos ir kt.). \u012eprastiniai rentgeno aparatai pateikia dvimat\u012f, o KT \u2013 trimat\u012f vaizd\u0105. Gydytojams tai padeda lengviau nustatyti v\u0117\u017einius, \u0161irdies, kraujagysli\u0173 ir kitus susirgimus.[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Ar skiriasi KT ir \u012fprast\u0173 rentgeno diagnostini\u0173 tyrim\u0173 ap\u0161vitos doz\u0117s?” tab_id=”ar-skiriasi-kt-ir_rentgeno-tyrimu-apsvitos-dozes”][vc_column_text css=””]TAIP. \u012eprastin\u0117s rentgenografijos metu padaroma viena nuotrauka, o rentgeno spinduliuot\u0117 \u012f paciento k\u016bn\u0105 patenka i\u0161 vienos pus\u0117s, be to, i\u0161laikymo (ekspozicijos) trukm\u0117 yra gerokai trumpesn\u0117.
      \nAtliekant KT, rentgeno vamzd\u017eiui besisukant apie ligonio k\u016bn\u0105, patiriama i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 vienoda ap\u0161vita, tod\u0117l gaunama ap\u0161vitos doz\u0117 yra gerokai didesn\u0117. Ap\u0161vitos doz\u0117 (efektin\u0117), paciento gauta KT tyrimo metu, gali svyruoti nuo 1 iki 20 mSv. Toki\u0105 doz\u0119 \u017emogus gauna i\u0161 gamtinio fono per 1-8 metus.
      \nPvz., KT dubens tyrimo metu yra gaunama iki 10 mSv efektin\u0117 doz\u0117, o tai atitinka 500 kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgeno diagnostini\u0173 tyrim\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Koks KT tyrim\u0173 skai\u010dius sveikatai yra pavojingas?” tab_id=”koks-kt-tyrimu-skaicius-pavojingas-sveikatai”][vc_column_text css=””]N\u0117ra nustatyto leistino tyrim\u0173 skai\u010diaus, ta\u010diau ap\u0161vitos doz\u0117s, kurias gauna \u017emogus, atliekant KT tyrim\u0105, yra vienos did\u017eiausi\u0173 rentgeno diagnostikoje. \u017dinoma, kad jos priklauso nuo tyrimo trukm\u0117s, tiriamosios srities ir kit\u0173 tyrimo charakteristik\u0173. Tam tikr\u0173 KT tyrim\u0173 metu yra suleid\u017eiama kontrastin\u0117s med\u017eiagos. \u0160iuo atveju paciento k\u016bnas gali b\u016bti skenuojamas kelet\u0105 kart\u0173, taigi ap\u0161vitos doz\u0117 gerokai padid\u0117ja. Prie\u0161 paskirdamas tyrim\u0105, gydytojas privalo paai\u0161kinti, koki\u0105 naud\u0105 ir koki\u0105 rizik\u0105 duos numatytas tyrimas. Ta\u010diau net ir pakartotinai atliekamas KT tyrimas, suteikiantis daugiau naudos nei \u017ealos, yra laikomas pagr\u012fstu. <\/strong>[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][vc_tta_section title=”Kod\u0117l gydytojas gali atsisakyti skirti KT proced\u016br\u0105?” tab_id=”kodel-gydytojas-gali-atsisakyti-skirti-kt”][vc_column_text css=””]Gydytojas, atsi\u017evelgdamas \u012f paciento sveikatos b\u016bkl\u0119 ir jos poky\u010dius, nusprend\u017eia, ar KT proced\u016bra yra b\u016btina. Jei taip n\u0117ra, tokia proced\u016bra neturi b\u016bti atliekama arba pasirenkama kita proced\u016bra, kuri pad\u0117t\u0173 nustatyti diagnoz\u0119. Tod\u0117l pacientas neturi reikalauti i\u0161 gydytojo paskirti KT proced\u016br\u0105, jei ji n\u0117ra b\u016btina.<\/strong>[\/vc_column_text][\/vc_tta_section][\/vc_tta_accordion][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_separator css=””][vc_column_text css=””]Parengta, vadovaujantis Radiacin\u0117s saugos centro (RSC) bei Tarptautin\u0117s atomin\u0117s energijos agent\u016bros (TATENA) pateikiama informacija.<\/em><\/p>\n

      \"Radiacin\u0117s\"IAEA\"[\/vc_column_text][\/vc_column_inner][\/vc_row_inner][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      [vc_row][vc_column][vc_empty_space][\/vc_column][\/vc_row][vc_row][vc_column][vc_column_text css=””] Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai, atliekant medicinines rentgeno diagnostikos proced\u016bras [\/vc_column_text][vc_tta_accordion spacing=”3″ gap=”3″ c_icon=”chevron” active_section=”1″][vc_tta_section title=”Kas yra rentgeno spinduliuot\u0117?” tab_id=”kas-yra-rentgeno-spinduliuote”][vc_row_inner][vc_column_inner][vc_column_text css=””]   Rentgeno spinduliuot\u0117 yra elektromagnetin\u0117s bangos, kaip ir regimoji […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":10903,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-22397","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/22397","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22397"}],"version-history":[{"count":68,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/22397\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22500,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/22397\/revisions\/22500"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/10903"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22397"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}