{"id":10248,"date":"2021-12-16T12:46:06","date_gmt":"2021-12-16T10:46:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=10248"},"modified":"2021-12-16T12:47:03","modified_gmt":"2021-12-16T10:47:03","slug":"gydytojas-neurologas-parkinsono-liga-zmogaus-kune-gali-sleptis-ir-kelis-desimtmecius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2021\/12\/16\/gydytojas-neurologas-parkinsono-liga-zmogaus-kune-gali-sleptis-ir-kelis-desimtmecius\/","title":{"rendered":"Gydytojas neurologas: Parkinsono liga \u017emogaus k\u016bne gali \u201esl\u0117ptis\u201c ir kelis de\u0161imtme\u010dius"},"content":{"rendered":"
\n

\u201eNors Parkinsono liga nei\u0161gydoma, bet laiku kreip\u0119si pagalbos \u012f medikus, pacientai gali prailginti kokybi\u0161ko gyvenimo tarpsn\u012f, gauti kompleksin\u0119 pagalb\u0105 ir i\u0161mokti gyventi su \u0161ia liga\u201c, \u2013 sako gydytojas neurologas Donatas Zailskas, 2019 m. tap\u0119s pirmuoju gydytoju Lietuvoje, i\u0161laikiusiu Europos neurolog\u0173 tarybos egzamin\u0105 ir \u012fgijusiu Europos neurolog\u0173 tarybos nario vard\u0105 (angl. Fellow of European Board of Neurology<\/em>, FEBN<\/em>).\u00a0Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) dirbantis gydytojas pabr\u0117\u017eia, kad dreban\u010dios rankos dar nerei\u0161kia Parkinsono ligos ir ragina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kitus simptomus.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Specializuojat\u0117s jud\u0117jimo ir judesi\u0173 sutrikim\u0173 srityje, tod\u0117l sutinkate nema\u017eai pacient\u0173, kuriems diagnozuojama Parkinsono liga. Ar \u0161i\u0105 diagnoz\u0119 pacientai priima kaip nuosprend\u012f, kokia b\u016bna j\u0173 reakcija?<\/h4>\n

Kaip ir susid\u016brus su bet kuria kita liga, kiekvieno \u017emogaus reakcija su\u017einojus Parkinsono ligos diagnoz\u0119 skiriasi. Manau, tai priklauso nuo daugelio veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, nuo paciento supratimo apie Parkinsono lig\u0105, jo l\u016bkes\u010di\u0173 d\u0117l ateities, esamo gyvenimo b\u016bdo ar net ankstesni\u0173 patir\u010di\u0173 lankantis pas sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistus. Vieniems \u0161i \u017einia tikrai netik\u0117ta ir nemaloni, kiti \u012f konsultacij\u0105 ateina Parkinsono lig\u0105 jau \u012ftardami. RVUL yra tretinio lygio ligonin\u0117, tod\u0117l konsultacijos atvykstantys pacientai neretai prie\u0161 tai jau b\u016bna pabendrav\u0119 su medikais ir \u201eprisijaukin\u0119\u201c Parkinsono ligos diagnoz\u0117s galimyb\u0119. Bet kuriuo atveju, stengiuosi pacientams kuo i\u0161samiau papasakoti apie lig\u0105: kaip ji gydoma, kaip progresuoja ir ko galima tik\u0117tis ateityje. Visgi, kaip ir su daugeliu patir\u010di\u0173 gyvenime, tik pagyven\u0119s su Parkinsono liga, \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 supranta, k\u0105 tai rei\u0161kia ir kokie i\u0161\u0161\u016bkiai jo laukia.<\/p>\n

Parkinsono liga da\u017eniausiai siejama su vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117mis. Ar tikrai ja gali susirgti tik \u0161i visuomen\u0117s grup\u0117?<\/h4>\n

Nors \u017eini\u0173 apie Parkinsono lig\u0105 kasmet daug\u0117ja, jos prie\u017eastys did\u017ei\u0105ja dalimi yra ne\u017einomos, tod\u0117l daugumos \u017emoni\u0173 (apie 95 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173) Parkinsono liga priskiriama idiopatinei, t. y., atsirandan\u010diai savaime arba be ai\u0161kios prie\u017easties. Tarp vis\u0173 vyresni\u0173 nei 65 m. \u017emoni\u0173, savaimine Parkinsono liga serga apie 1 proc., o did\u0117jant am\u017eiui, daug\u0117ja ir sergan\u010di\u0173j\u0173. Tad \u0161iuo po\u017ei\u016briu \u2013 taip, Parkinsono liga daugiausiai yra vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 liga, o am\u017eius \u2013 vienas pagrindini\u0173 \u017einom\u0173 idiopatin\u0117s Parkinsono ligos rizikos veiksni\u0173.<\/p>\n

Visgi, tai nerei\u0161kia, kad tik vyresni \u017emon\u0117s gali ja susirgti \u2013 Parkinsono liga gali pasireik\u0161ti net vaikyst\u0117je. Tokiais atvejais, ankstyvas ligos prad\u017eios am\u017eius yra lemtas genetini\u0173 lig\u0173. Bet noriu pabr\u0117\u017eti, kad tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173 Parkinsono liga reta: ma\u017eiau nei 5 proc. vis\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 ji prasideda iki 50 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Dar vienas su Parkinsono liga siejamas stereotipas \u2013 dreban\u010dios rankos. Ar dreban\u010dios rankos b\u016btinai rei\u0161kia Parkinsono lig\u0105 ir kokiais kitais simptomais \u0161i liga gali prane\u0161ti apie save?<\/h4>\n

Tai labai svarbus klausimas: rank\u0173 dreb\u0117jim\u0105 lengva pasteb\u0117ti, tod\u0117l b\u016btent \u0161is simptomas asocijuojasi su Parkinsono liga ir \u017emones da\u017enai \u201enuveja\u201c pas gydytojus. Ta\u010diau rank\u0173 dreb\u0117jim\u0173 b\u016bna \u012fvairi\u0173, ir ne visi jie b\u016bdingi Parkinsono ligai.<\/p>\n

Siekdami diagnozuoti Parkinsono lig\u0105, pirmiausia ie\u0161kome vadinamojo ramyb\u0117s tremoro \u2013 dreb\u0117jimo, atsirandan\u010dio tada, kai raumenys yra visi\u0161kai atsipalaidav\u0119, \u017emogus tuo metu jais \u201enesinaudoja\u201c. Ligai progresuojant, dreb\u0117jimas gali tapti \u012fvairesnis ir pasireik\u0161ti veiksmo metu, pavyzd\u017eiui, laikant rankas tam tikroje pad\u0117tyje ar jomis atliekant judesius. Jei \u017emogus skund\u017eiasi, kad naudojantis stalo \u012frankiais jam dreba rankos, i\u0161 karto pradedu \u012ftarti, kad tai grei\u010diausiai ne ramyb\u0117s tremoras, ir vien d\u0117l to per daug i\u0161sig\u0105sti galimos Parkinsono ligos diagnoz\u0117s nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n

Vienas motorinis simptomas dar nerei\u0161kia Parkinsono ligos, tod\u0117l ie\u0161kome kit\u0173 ir \u017ei\u016brime, ar j\u0173 u\u017etenka \u017emogaus b\u016bkl\u0119 priskirti tam tikr\u0173 simptom\u0173 deriniui \u2013 parkinsoniniam sindromui. Jei taip, jis vertinamas \u017emogaus ligos eigos, kit\u0173 sveikatos b\u016bkli\u0173 ar atlikt\u0173 tyrim\u0173 kontekste ir tik tada, remiantis diagnostikos kriterijais, nustatoma Parkinsono ligos diagnoz\u0117.<\/p>\n

Kiti pamin\u0117tini motoriniai simptomai yra: vis didesnis jud\u0117jimo ir judesi\u0173 l\u0117t\u0117jimas, judesi\u0173 sukaustymas ir, kai kuriais atvejais, pusiausvyros sutrikimai bei kritimai. Taip pat gali keistis \u017emogaus balsas, smulk\u0117ti ra\u0161ysena, sunk\u0117ti smulki\u0173 judesi\u0173 motorika (pavyzd\u017eiui, sag\u0173 u\u017esisagstymas), l\u0117t\u0117ti eisena ar trump\u0117ti \u017eingsniai. \u017dingsniuojant kuri nors ranka gali mosuoti ma\u017eiau, pats \u017emogus gali tapti l\u0117tesnis, jo laikysena \u2013 kumpti. Visus \u0161iuos po\u017eymius gali pasteb\u0117ti pats \u017emogus ar jo aplinkos \u017emon\u0117s.<\/p>\n

Motoriniai Parkinsono ligos simptomai \u017emones atveda \u012f konsultacij\u0105 su gydytoju. Ar ligos prad\u017eia siejama b\u016btent su jais?<\/h4>\n

Motorini\u0173 simptom\u0173 atsiradimo prad\u017eia paprastai laikoma Parkinsono ligos klinikinio pasirei\u0161kimo prad\u017eia. Ta\u010diau tai toli gra\u017eu nerei\u0161kia, kad Parkinsono ligos \u017emogaus k\u016bne iki tol nebuvo: prie\u0161 jiems atsirandant b\u016bna premotorinis Parkinsono ligos laikotarpis, galintis trukti net ir daugiau nei 20 met\u0173. Visus tuos metus \u017emogus gali gyventi su kitokiais, nemotoriniais simptomais, n\u0117 ne\u012ftardamas, kas jo laukia ateityje. Nemotorini\u0173 simptom\u0173 b\u016bna labai \u012fvairi\u0173: nuotaikos poky\u010di\u0173, vir\u0161kinamojo trakto, miego sutrikim\u0173 ar uosl\u0117s pasikeitim\u0173, kurie \u017emog\u0173 lydi tiek ankstyvose, tiek v\u0117lyvose ligos stadijose. Neretai jie sukelia daugiau problem\u0173 nei motoriniai simptomai, tod\u0117l nemotorini\u0173 simptom\u0173 gydymas yra itin svarbi Parkinsono ligos kontrol\u0117s dalis.<\/p>\n

Pana\u0161u, kad \u201ei\u0161gliaudyti\u201c diagnoz\u0119 \u2013 tiek Parkinsono, tiek kit\u0173 neurologini\u0173 lig\u0173 \u2013 yra tikras i\u0161\u0161\u016bkis. Kaip gydytojams neurologams pavyksta su juo susidoroti?<\/h4>\n

Kaip matyti i\u0161 Parkinsono ligos diagnoz\u0117s pavyzd\u017eio, procesas tikrai n\u0117ra paprastas, ta\u010diau neretai neurologai ligas gali \u012ftarti vien \u017emogui \u012f\u0117jus \u012f kabinet\u0105. \u017dinoma, tam reikia daug teorini\u0173 \u017eini\u0173 ir praktin\u0117s patirties \u2013 da\u017enai susidurti su \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio sveikatos sutrikimais.<\/p>\n

I\u0161tirti nerv\u0173 sistem\u0105 gali prilygti i\u0161\u0161\u016bkiui \u2013 juk j\u0105 sunku pamatyti, pasiekti ar paimti med\u017eiag\u0173 i\u0161tyrimui. Pavyzd\u017eiui, biopsij\u0105 galime atlikti tik kra\u0161tutiniais atvejais. D\u0117l to neurologijoje yra daugiau ne\u017einom\u0173j\u0173 nei kitose medicinos srityse. Turime ypatingai daug d\u0117mesio skirti paciento anamnezei, skundams: pavyzd\u017eiui, k\u0105 ir kaip pasakoja pacientas, kokius specifinius \u017eod\u017eius vartoja apib\u016bdindamas nusiskundim\u0105, juos \u201ei\u0161versti\u201c \u012f medicinin\u0119 kalb\u0105 ir priskirti vienai ar kitai ligai. Kitas \u017eingsnis \u2013 paciento ap\u017ei\u016bra ir neurologinis i\u0161tyrimas, kai \u201edekonstruojame\u201c \u017emogaus nerv\u0173 sistemos funkcijas ir m\u0117giname \u012fvertinti, ar pa\u017eeidimas yra, ar jis vienas, kuri nerv\u0173 sistemos vieta pa\u017eeista. Kartais b\u016bkl\u0117s steb\u0117jimas gali t\u0119stis ne vienerius metus, kol galiausiai atsiranda simptomas ar po\u017eymis, padedantis u\u017e\u010diuopti lig\u0105.<\/p>\n

Visa tai primena nuolatin\u012f u\u017euomin\u0173 ie\u0161kojim\u0105, savoti\u0161k\u0105 detektyv\u0105. Tai, manau, neurologij\u0105 paver\u010dia labai humani\u0161ka specialybe. Neretai jau\u010diu, kad \u017emon\u0117s yra d\u0117kingi vien u\u017e i\u0161klausym\u0105 ar kruop\u0161\u010di\u0105 ap\u017ei\u016br\u0105. Tereikia kantryb\u0117s ir laiko, kurio, deja, da\u017enai tr\u016bksta.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Gr\u012f\u017ekime prie Parkinsono ligos. Jei motoriniai simptomai atsiranda tik ligai pa\u017eengus, gal galite patikslinti, kada \u017emogui jau reik\u0117t\u0173 sunerimti ir kreiptis \u012f neurolog\u0105?<\/h4>\n

Sunerimti reikia pirmiausiai tiek, kiek simptomai trukdo \u017emogaus gyvenimo kokybei. \u0160iuo metu n\u0117ra gydymo metodo, kuris sul\u0117tint\u0173 Parkinsono ligos progresavim\u0105, galima taikyti tik simptomus slopinant\u012f gydym\u0105. Tod\u0117l sakyti, kad \u017emogus atvyko \u201eper v\u0117lai\u201c b\u016bt\u0173 netikslu. \u017dinoma, nesikreip\u0119s laiku, jis galb\u016bt prarado kokybi\u0161k\u0105 gyvenimo tarpsn\u012f, kur\u012f gal\u0117jo tur\u0117ti tinkamai suvald\u017eius esamus ligos simptomus. Be to, gali pasitaikyti ir antrini\u0173 komplikacij\u0173, pavyzd\u017eiui, traum\u0173 d\u0117l kritim\u0173 ar s\u0105nari\u0173 kontrakt\u016br\u0173 (judesi\u0173 amplitud\u0117s suma\u017e\u0117jimo).<\/p>\n

Manau, kreiptis neurologo konsultacijos tikslingiausia atsiradus anks\u010diau min\u0117tiems motoriniams simptomams. Konsultavimasis ankstesn\u0117se ligos stadijose tvirto atsakymo d\u0117l Parkinsono ligos diagnoz\u0117s nepateiks, nes \u0161iuo metu ji nustatoma remiantis tik motoriniais simptomais. Kai \u017einoma diagnoz\u0117, tada galima ai\u0161kiau planuoti simptomin\u012f gydym\u0105 ir paciento ateit\u012f.<\/p>\n

Ko \u017emogus gali tik\u0117tis, kreip\u0119sis profesionalios specializuotos pagalbos?<\/h4>\n

Lietuva savo gyventojams gali pasi\u016blyti beveik visus pasaulyje taikomus medikamentinius ir nemedikamentinius Parkinsono ligos gydymo metodus. Tod\u0117l idealiu atveju pacientas gali tik\u0117tis laiko, d\u0117mesio ir kvalifikuotos kompleksin\u0117s prie\u017ei\u016bros, atsi\u017evelgiant tiek \u012f nemotorinius, tiek \u012f motorinius simptomus. Toki\u0173 pacient\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti daugiaprofilin\u0117 gydytoj\u0173 komanda.<\/p>\n

Kuo labiau liga progresuoja, tuo sud\u0117tingesnis gydymas tampa: daugiau vaist\u0173, j\u0173 tarpusavio s\u0105veikos ir nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, ma\u017e\u0117jantis vaist\u0173 efektyvumas, gretutini\u0173 lig\u0173 \u012ftaka ir t. t. Kartais gali prireikti net galvos smegen\u0173 chirurginio gydymo, kuris jau atliekamas ir Vilniuje, ir Kaune. Parkinsono ligos gydymo proces\u0105 suvaldyti sunku \u2013 tam reikia \u017eini\u0173, laiko, \u012fvairaus profilio, auk\u0161tos kvalifikacijos personalo, kur\u012f rasite RVUL ir kitose did\u017eiosiose \u0161alies ligonin\u0117se.<\/p>\n

Parkinsono ligos prevencijos b\u016bd\u0173 kol kas n\u0117ra, liga \u2013 nei\u0161gydoma. Galb\u016bt visgi turite koki\u0173 nors patarim\u0173 ar pasteb\u0117jim\u0173 pacientams?<\/h4>\n

Ypatingai svarbu steb\u0117ti save ir savo artimuosius, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f jud\u0117jimo ir judesi\u0173 poky\u010dius, kalb\u0117tis tarpusavyje, pasvarstyti, ar nevert\u0117t\u0173 pasitikrinti bent pas \u0161eimos gydytoj\u0105. Reikia tikrai nedaug, o ankstesnis patekimas pas gydytojus rei\u0161kia ankstesn\u012f gydym\u0105 ir geresn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119, galimyb\u0119 pasiruo\u0161ti atei\u010diai. Komanda, pri\u017ei\u016brinti Parkinsono liga sergant\u012f \u017emog\u0173, pirmiausiai prasideda nuo mylin\u010dios, d\u0117mesingos \u0161eimos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors Parkinsono liga nei\u0161gydoma, bet laiku kreip\u0119si pagalbos \u012f medikus, pacientai gali prailginti kokybi\u0161ko gyvenimo tarpsn\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":10250,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-10248","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10248","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10248"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10248\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10254,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10248\/revisions\/10254"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10250"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10248"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10248"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10248"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}