{"id":11017,"date":"2022-05-05T15:35:47","date_gmt":"2022-05-05T13:35:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=11017"},"modified":"2022-05-06T08:06:34","modified_gmt":"2022-05-06T06:06:34","slug":"is-ukrainos-grize-medikai-ne-vienas-is-musu-nesijauciame-didvyriais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2022\/05\/05\/is-ukrainos-grize-medikai-ne-vienas-is-musu-nesijauciame-didvyriais\/","title":{"rendered":"I\u0161 Ukrainos gr\u012f\u017e\u0119 RVUL medikai: n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesijau\u010diame didvyriais"},"content":{"rendered":"
\n

\u012e Lietuv\u0105 i\u0161 dviej\u0173 savai\u010di\u0173 trukm\u0117s misijos Ukrainoje gr\u012f\u017eo Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) vyresnioji slaugytoja Daiva Jociunskien\u0117, vyriausiojo slaugos administratoriaus pavaduotoja Violeta Nomeikien\u0117 ir gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika. Medikai sako tik\u0117j\u0119si patekti \u012f karo veiksm\u0173 s\u016bkur\u012f, ta\u010diau d\u0117l saugumo pagalb\u0105 Ukrainos \u017emon\u0117ms teik\u0117 prie Moldovos sienos esan\u010dioje ligonin\u0117je. Joje gydytojai konsultavo pacientus, atliko kelias mokom\u0105sias operacijas ir \u012f namus i\u0161sive\u017e\u0117 suvokim\u0105, koks pa\u017eangus ir geras gyvenimas yra Lietuvoje.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Jei pra\u0161o pagalbos \u2013 reikia pad\u0117ti<\/h4>\n

\u201eJei b\u016b\u010diau diskutavusi su \u0161eima, ar va\u017eiuoti \u012f Ukrain\u0105, b\u016bt\u0173 atsirad\u0119 \u0161imtas prie\u017eas\u010di\u0173 to nedaryti, \u2013 apie apsisprendim\u0105 dalyvauti medik\u0173 misijoje pasakoja Traumatologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja D. Jociunskien\u0117. \u2013 Paskelbus kvietim\u0105 registruotis nesuabejojau \u2013 jei \u017emogus pra\u0161o pagalbos, negaliu jam atsakyti, o \u010dia jos pra\u0161o daugyb\u0117 \u017emoni\u0173. Vadinasi, reikia pad\u0117ti.\u201c Kartu vykusi slaugytoja V. Nomeikien\u0117 jai antrina sakydama, kad jos motyvacija buvo labai pana\u0161i \u2013 noras pad\u0117ti tiems, kurie ken\u010dia.<\/p>\n

Apie tai, kad buvo atrinktos \u012f misij\u0105 slaugytojos su\u017einojo pirmosiomis kovo dienomis, ta\u010diau \u012f Ukrain\u0105 i\u0161vyko tik po pusantro m\u0117nesio. D. Jociunskien\u0117 sako, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo neramu \u2013 viskas vyksta i\u0161 tikr\u0173j\u0173, o karo apimtoje \u0161alyje tykos pavojai. Ta\u010diau, laukiant i\u0161vykimo, misijos dalyviams vyko pasiruo\u0161imo paskaitos, po kuri\u0173 jos pasijuto u\u017etikrintai ir buvo pasiruo\u0161usios netik\u0117toms situacijoms.<\/p>\n

Misijos dalyviai pirmiausiai pasiek\u0117 Ukrainos sostin\u0119. Slaugytoja V. Nomeikien\u0117 pasakoja, kad Kyjivas jai primin\u0117 gerai \u012frengt\u0105 tvirtov\u0119 \u2013 \u012fva\u017eiavimus \u012f miest\u0105 saugo postai i\u0161 did\u017eiuli\u0173 gel\u017ebetonio blok\u0173 ir ginkluot\u0173 kari\u0173. Sostin\u0117s priemies\u010diai paliko slog\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f: susprogdintos degalin\u0117s, keliai apgadinti, sudegusi karin\u0117 technika, sugriauti tiltai, sunaikinti gyvenamieji namai ir vaik\u0173 dar\u017eeliai. Pirm\u0105j\u0105 Kyjive praleist\u0105 nakt\u012f krito bombos, tod\u0117l medikams kuriam laikui teko persikelti \u012f sl\u0117ptuv\u0119: \u201eKadangi sl\u0117p\u0117m\u0117s, bomb\u0173 sprogim\u0173 negird\u0117jome, ta\u010diau juos puikiai gird\u0117jo mus atve\u017e\u0119 autobuso vairuotojai.\u201c Pasigirdus sirenoms anks\u010diau buvo privaloma sl\u0117ptis, o gydymo \u012fstaigose \u2013 pacientus nugabenti \u012f r\u016bs\u012f. Bet vietos gyventojai jau \u012fprat\u0119 prie da\u017enai kaukian\u010di\u0173 siren\u0173 ir \u012f jas reaguoja ma\u017eiau.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

D. Jociunskien\u0117 pripa\u017e\u012fsta, kad Kyjive taip pat jaut\u0117si nejaukiai. \u201e\u010cia pama\u010diau, kokie bais\u016bs gali b\u016bti sprogim\u0173 padariniai. Bet ukrainie\u010diai spar\u010diai tvarkosi \u2013 gr\u012f\u017edama i\u0161 misijos n\u0117 pus\u0117s nuolau\u017e\u0173 gatv\u0117se nepama\u010diau. \u017dmon\u0117s gyvena toliau, tik tas gyvenimas kitoks. Apima ne\u012fprastas jausmas pama\u010dius, pavyzd\u017eiui, degalin\u0117je kav\u0105 gerian\u010dius vyrus su automatiniais ginklais rankose\u201c, \u2013 pasakoja ji.<\/p>\n

Prasid\u0117jus karui i\u0161 Kyjivo pasitrauk\u0117 apie pus\u0117 jo gyventoj\u0173, \u010dia darbo gydytojams suma\u017e\u0117jo, taip pat buvo nutrauktos planin\u0117s operacijos. Tod\u0117l medikai i\u0161 Lietuvos pasidalino \u012f dvi komandas ir i\u0161vyko \u012f skirtingas ligonines kituose \u0161alies regionuose. Visi trys RVUL medikai atsid\u016br\u0117 ma\u017edaug 30 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 turin\u010diame Podol\u0117s Mogiliove (Mohyliv-Podilskyi), \u0161alia sienos su Moldova. V. Nomeikien\u0117 sako, kad gird\u0117ti oro pavojaus sirenas nedideliame mieste jai buvo dar nejaukiau nei Kyjive: \u201eKyjivas didelis, tod\u0117l galvojau, kad tikimyb\u0117 bombai sprogti netoliese yra \u017eymiai ma\u017eesn\u0117.\u00a0 Podol\u0117s Mogiliove atrod\u0117, kad viskas arti, gali ir mus \u201eu\u017ekliudyti\u201c. O sirenos kauk\u0117 beveik kasdien.\u201c<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u201eInozemni likari\u201c arba gydytojai i\u0161 u\u017esienio<\/h4>\n

Dvylikos lietuvi\u0173 medik\u0173 komanda prisijung\u0117 prie Podol\u0117s Mogiliovo rajonin\u0117s intensyvaus gydymo ligonin\u0117s, kuriai vadovauja Oleksandras Onofri\u010diukas, kolektyvo. Anot D. Jociunskien\u0117s, i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017evelg\u0119 kiek \u0161al\u010diau, visai netrukus kolegos ukrainie\u010diai \u0117m\u0117 \u0161ypsotis, pra\u0161yti pagalbos ir dalintis asmenin\u0117mis istorijomis, rodyti artim\u0173j\u0173 nuotraukas: \u201eMus pri\u0117m\u0117 \u0161iltai, o i\u0161vykstant nuo\u0161ird\u017eiai d\u0117kojo u\u017e pagalb\u0105. N\u0117 nesp\u0117jome gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, o jau skambino klausdami kaip sekasi. Vai\u0161ino ukrainieti\u0161kais patiekalais, lauktuv\u0117ms ir prisiminimui \u012fteik\u0117 rankdarbi\u0173.<\/p>\n

V. Nomeikien\u0117 prisimena, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 steb\u0117jo ukrainie\u010di\u0173 darb\u0105, pa\u017eindinosi su kitos \u0161alies sveikatos \u012fstaigos specifika ir karts nuo karto pra\u0161\u0117 koki\u0173 nors u\u017eduo\u010di\u0173. \u201eTre\u010di\u0105 dien\u0105 gydytojai jau siunt\u0117 pacientus mums \u012f tvarstom\u0105j\u012f. Pacientai \u017einojo, kad atvykome kaip savanoriai, tod\u0117l \u201esukosi\u201c aplinkui ir taik\u0117si pakalbinti. Bet ten visi kalba ukrainieti\u0161kai, rusi\u0161kai dauguma nemoka, o mokantieji nelabai nori \u0161i\u0105 kalb\u0105 vartoti\u201c. Ji sako pasteb\u0117jusi skirtum\u0173 ne tik darbo procesuose, pavyzd\u017eiui, infekcij\u0173 kontrol\u0117, \u012f kuri\u0105 Lietuvoje \u017ei\u016brima grie\u017e\u010diau, bet ir bendravime tarp gydytojo ir paciento \u2013 Ukrainoje jis pasirod\u0117 paprastesnis, \u0161iltesnis, gydytojai \u012f pacientus da\u017enai kreipiasi vardais.<\/p>\n

Po to, kai apie atvykusius medikus i\u0161 u\u017esienio paskelb\u0117 vietos \u017einiasklaida, m\u016bs\u0173 gydytojai tur\u0117jo nemenk\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u2013 dviese konsultuodavo 60 pacient\u0173 per dien\u0105. Jie buvo ne tik Podol\u0117s Mogiliovo gyventojai, bet ir pasitraukusieji i\u0161 karo zon\u0173. Nema\u017eai buvo toki\u0173, kurie ateidavo pasipasakoti, nuotraukas parodyti, i\u0161girsti \u201egydytojo i\u0161 u\u017esienio\u201c nuomon\u0119.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Viena i\u0161 labiausiai \u012f atmint\u012f \u012fstrigusi\u0173 istorij\u0173 i\u0161 ligonin\u0117s D. Jociunskienei susijusi su jaunu pacientu i\u0161 Vinycios (Vinica) miesto, nutolusio per 120 km. \u201eI\u0161 \u0161io miesto specialiai pas mus atvyko gydytojas d\u0117l savo 15-me\u010dio s\u016bnaus, kuris ken\u010dia nuo avaskulin\u0117s s\u0105nario nekroz\u0117s. Vienintelis b\u016bdas jam pad\u0117ti i\u0161saugoti s\u0105nar\u012f \u2013 tiesiai \u012f j\u012f leisti medikamentus. Ta\u010diau t\u0117vas su a\u0161aromis akyse papasakojo, kad \u0161iuo metu to padaryti ne\u012fmanoma, nes vyksta karas, tr\u016bksta priemoni\u0173, \u0161alies prioritetai kiti. Jis pra\u0161\u0117 m\u016bs\u0173 pagalbos.<\/p>\n

Kitiems pacientams taip pat nelengva, ypa\u010d kalbant apie endoprotezavim\u0105, kurio valstyb\u0117 nekompensuoja. Tad \u012fsivaizduokite, kad pacientas i\u0161 keli\u0173 \u0161imt\u0173 eur\u0173 algos turi pats nusipirkti tris t\u016bkstan\u010dius eur\u0173 kainuojant\u012f protez\u0105, apmok\u0117ti operacijai skirtas priemones, net tokias, kaip vienkartin\u0117s pir\u0161tin\u0117s chirurgui, tvars\u010diai, nuskausminamieji vaistai ir kita. Net ateidami \u012f perri\u0161im\u0105, jie turi atsine\u0161ti savo priemones. Tod\u0117l ukrainiet\u0117s slaugytojos, pama\u010diusios m\u016bs\u0173 atsive\u017etas vienkartines priemones, negal\u0117jo patik\u0117ti. Ligonin\u0117s personalas labai d\u017eiaug\u0117si atve\u017eta labdara.\u201c<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pacientai tik\u0117josi stebukling\u0173 sprendim\u0173<\/h4>\n

Misijoje dalyvav\u0119s RVUL gydytojas ortopedas traumatologas S. Sereika tik\u0117josi pad\u0117ti kare su\u017eeistiems kariams ir civiliams, ta\u010diau d\u0117l saugumo tokios galimyb\u0117s nebuvo. Tod\u0117l pabuvusi Kyjive komanda i\u0161vyko \u012f Podol\u0117s Mogiliove esan\u010di\u0105 ligonin\u0119: \u201eTiesioginiai karo veiksmai toje Ukrainos dalyje nevyksta, ta\u010diau ten yra labai daug karo pab\u0117g\u0117li\u0173. Ligonin\u0117s ortopedijos skyriaus ved\u0117jas i\u0161vyk\u0119s \u012f karo ligonin\u0119, planin\u0117s operacijos prakti\u0161kai nevyksta, o \u017emoni\u0173 sveikatos b\u0117gos niekur nedingsta.\u00a0 Na o kalbant apie medicinos i\u0161sivystymo lyg\u012f, saky\u010diau, kad jie nuo m\u016bs\u0173 atsilieka 15\u201320 met\u0173. Kaip min\u0117jo mano koleg\u0117s, paskelbus apie m\u016bs\u0173 atvykim\u0105 vietin\u0117je \u017einiasklaidoje, \u0117m\u0117 pl\u016bsti konsultacij\u0173 nor\u0117j\u0119 pacientai \u2013 jie i\u0161 m\u016bs\u0173 tik\u0117josi kitos nuomon\u0117s ir \u201estebukling\u0173\u201c sprendim\u0173. Kita vertus, u\u017e visk\u0105, k\u0105 m\u016bs\u0173 pacientai Lietuvoje gauna nemokamai \u2013 protezus ir konstrukcijas, \u2013 ukrainie\u010diai turi mok\u0117ti, tod\u0117l ir ie\u0161ko kitoki\u0173 sprendim\u0173. Deja, d\u0117l ribot\u0173 galimybi\u0173, operavome tik tuos, kuriems reik\u0117jo ypa\u010d skubios pagalbos.\u201c<\/p>\n

Gydytojas sako, kad ukrainie\u010diai gydytojai lietuvius sutiko draugi\u0161kai, d\u017eiaug\u0117si demonstracin\u0117mis operacijomis. \u201eNor\u0117\u010diau m\u016bs\u0173 misij\u0105 prat\u0119sti ir Lietuvoje, t. y. Podol\u0117s Mogiliovo medikus pakviesti \u012f sta\u017euot\u0119 m\u016bs\u0173 ligonin\u0117je. Jie labai noriai atva\u017eiuot\u0173\u201c, \u2013 id\u0117jomis apie projekto t\u0105s\u0105 dalinasi S. Sereika.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Per ligonin\u0117je praleist\u0105 savait\u0119 gydytojas ortopedas traumatologas kalb\u0117josi su daugybe pacient\u0173 ir prisimena vien\u0105 ypatingai sukr\u0117tusi\u0105 istorij\u0105: \u201ePrasid\u0117jus karo veiksmams, okupuotose teritorijose \u017emon\u0117s buvo atskirti, sutriko medicinos priemoni\u0173 tiekimas. Pavyzd\u017eiui, sirgusieji cukriniu diabetu negal\u0117jo gauti insulino. Gydytojas i\u0161 Kyjivo papasakojo, kad jo giminai\u010di\u0173 dukra sirgo cukriniu diabetu, jai buvo transplantuotas inkstas. Deja, laiku negavusi insulino ji mir\u0117. Tai priver\u010dia pagalvoti, kaip gerai mes gyvename Lietuvoje.\u201c Jis nepamir\u0161, kaip \u00a0atsisveikindami pacientai link\u0117jo sveikatos ir taikos, buvo labai d\u0117kingi, kad gydytojai nei\u0161sigando ir atva\u017eiavo.<\/p>\n

Kalb\u0117damas apie ore tvyrant\u012f nerim\u0105, gydytojas sako, kad nors Podol\u0117s Mogiliovas toli nuo karo veiksm\u0173 zonos, \u012ftampa jau\u010diama ir \u010dia \u2013 kaukia apie pavoj\u0173 prane\u0161an\u010dios sirenos, o \u017emon\u0117s sako, kad gyvenim\u0105 gali planuoti vos vien\u0105 dien\u0105 \u012f priek\u012f, nes situacija nuolat kei\u010diasi. Tuo gydytojas gal\u0117jo \u012fsitikinti pats, nes vien\u0105 dien\u0105 ligonin\u0117s direktorius pasak\u0117, kad 80 km nuo miesto buvo bombarduojama gele\u017einkelio infrastrukt\u016bra. \u201eO keli \u0161imtai metr\u0173 nuo ligonin\u0117s, ant b\u0117gi\u0173 stov\u0117jo 40 cistern\u0173 s\u0105statas su kuru. Ligonin\u0117s direktorius nerimavo, kad subombardavus s\u0105stat\u0105 nei ligonin\u0117s, nei miesto neliks. \u012etampa atsl\u016bgo tik po dviej\u0173 dien\u0173 s\u0105statui i\u0161va\u017eiavus\u201c, \u2013\u00a0 prisimena S. Sereika.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

I\u0161 Ukrainos \u2013 suvokimas, kaip gerai gyvename<\/h4>\n

\u201eMano motyvacija vykti \u012f Ukrain\u0105 \u2013 pagalba. \u017dinoma, galima aukoti pinigus, bet a\u0161 manau, kad jei kiekvienas prisid\u0117s tuo, k\u0105 moka geriausiai, tai bus labai daug. Mano sugeb\u0117jimas yra gydyti, tod\u0117l nor\u0117jau pad\u0117ti Ukrainos gydytojams. \u0160ioje misijoje tapome medik\u0173 visuomen\u0117s ambasadoriais \u2013 ukrainie\u010diai mus mato ir labai vertina m\u016bs\u0173 pastangas. Kita vertus, daugeliui misija atrodo kaip didelis \u017eygdarbis, bet tiesa ta, kad taip n\u0117ra, n\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 nesijau\u010diame didvyriais\u201c, \u2013 sako gydytojas S. Sereika. Paklaustas, k\u0105 pats gavo Ukrainoje, gydytojas pabr\u0117\u017eia, kad misija privert\u0117 suvokti, kaip gerai mes gyvename Lietuvoje, kok\u012f ilg\u0105 keli\u0105 nu\u0117jome ir kokie pa\u017eang\u016bs dabar esame.<\/p>\n

RVUL vyriausiojo slaugos administratoriaus pavaduotoja V. Nomeikien\u0117 pritaria kolegos mintims: \u201eSu savimi i\u0161 Ukrainos parsive\u017eiau poj\u016bt\u012f, kad mes labai gerai ir saugiai gyvename. \u0160tai gr\u012f\u017eusi i\u0161 misijos susitikau su dukra, \u0117jome Gedimino prospektu, \u0161viet\u0117 saul\u0117, vir\u0161 galvos plyt\u0117jo m\u0117lynas dangus. Ir staiga at\u0117jo mintis \u2013 kokia laim\u0117 tur\u0117ti taik\u0173 dang\u0173 vir\u0161 galvos, nejausti nerimo, kad pasigirs pavojaus sirena, reik\u0117s sl\u0117ptis ar sprogs bomba.\u201c<\/p>\n

Vyresnioji slaugytoja D. Jociunskien\u0117 sako ilgai nepamir\u0161ianti i\u0161 arti pamatyto karo ir jo pasekmi\u0173. Anot jos, ukrainie\u010diai \u0161ypsosi, nors j\u0173 akyse visada matyti nerimas. Bet \u012fkvepia j\u0173 pasitik\u0117jimas prezidentu ir savo \u0161alimi \u2013 jie sako, kad tai j\u0173 \u017eem\u0117. \u201eLietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad daugyb\u0117 oficiali\u0173 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 bijo \u012fva\u017eiuoti \u012f Ukrainos teritorij\u0105, o \u0161tai mes ne tik atva\u017eiavome, bet ir pradirbome dvi savaites. M\u016bs\u0173 palaikymas jiems yra labai svarbus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia slaugytoja.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ukrainoje gydytojai konsultavo pacientus, atliko kelias mokom\u0105sias operacijas ir \u012f namus i\u0161sive\u017e\u0117 suvokim\u0105, koks pa\u017eangus ir geras gyvenimas yra Lietuvoje.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":11027,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-11017","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11017","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11017"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11017\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11030,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11017\/revisions\/11030"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11027"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11017"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11017"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11017"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}