{"id":11594,"date":"2022-09-08T10:00:55","date_gmt":"2022-09-08T08:00:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=11594"},"modified":"2022-09-14T12:21:05","modified_gmt":"2022-09-14T10:21:05","slug":"gydytoja-radiologe-r-sydeikiene-pasakoja-pagrindiniai-radiologiniai-tyrimai-ir-kaip-jiems-pasiruosti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2022\/09\/08\/gydytoja-radiologe-r-sydeikiene-pasakoja-pagrindiniai-radiologiniai-tyrimai-ir-kaip-jiems-pasiruosti\/","title":{"rendered":"Gydytoja radiolog\u0117 R. \u0160ydeikien\u0117 pasakoja: pagrindiniai radiologiniai tyrimai ir kaip jiems pasiruo\u0161ti"},"content":{"rendered":"

Radiologiniai tyrimai suteikia galimyb\u0119 pamatyti tai, kas nematoma plika akimi \u2013 kaulus, kraujagysles, mink\u0161tuosius audinius, vidaus organus. Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) Radiologijos skyriaus ved\u0117ja Raminta \u0160ydeikien\u0117 sako, kad be gydytoj\u0173 radiolog\u0173 ir technolog\u0173 ligonin\u0117s veikla ir pacient\u0173 gydymas ne\u012fsivaizduojamas. O \u0161tai pacientai da\u017enai painioja \u012fvairius radiologinius tyrimus, j\u0173 vengia d\u0117l ap\u0161vitos ar ne\u017eino kaip pasiruo\u0161ti. Gydytoja radiolog\u0117 papasakojo svarbiausi\u0105 informacij\u0105, kuri\u0105 pravartu \u017einoti prie\u0161 skirtingus radiologinius tyrimus.<\/p><\/blockquote>\n

Populiariausias \u2013 rentgenas<\/h4>\n

Radiologijos skyriaus ved\u0117ja R. \u0160ydeikien\u0117 sako, kad geriausiai \u017einomas ir vienas da\u017eniausiai atliekam\u0173 radiologini\u0173 tyrim\u0173 yra rentgenas: \u201eRentgeno tyrimas yra patikimas jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s tyrimas, da\u017eniausiai naudojamas tirti kaulams, ypa\u010d patyrus traumas. Taip pat \u012ftariant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos, pilvo, dubens organ\u0173 ligas, ie\u0161kant laisvo oro pleuros ertm\u0117se, \u012ftariant skrand\u017eio, dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos ar kito tu\u0161\u010diavidurio organo perforacij\u0105, \u017earn\u0173 nepraeinamum\u0105, inkst\u0173 akmenlig\u0119 ir pan. Ta\u010diau \u0161is tyrimo metodas turi ir tr\u016bkum\u0173, pavyzd\u017eiui, juo negalima matyti mink\u0161t\u0173j\u0173\u00a0 audini\u0173, parenchimini\u0173 organ\u0173 (kepen\u0173, kasos) ar erdvinio organo vaizdo.\u201c<\/p>\n

Tyrimas atliekamas per kelias sekundes, o pasiruo\u0161imas jam paprastas \u2013 kaip ir prie\u0161 bet kur\u012f radiologin\u012f tyrim\u0105 pacientas turi nusiimti papuo\u0161alus, drabu\u017eius su plastiko ar metalo detal\u0117mis ir pan., persirengti paprastai nereikia.<\/p>\n

Viena i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 pacient\u0173 baimi\u0173 \u2013 ap\u0161vita. Gydytoja radiolog\u0117 paai\u0161kina, kad ap\u0161vita priklauso nuo radiologinio tyrimo r\u016b\u0161ies, jo trukm\u0117s, tiriamos srities, paciento k\u016bno ypatum\u0173. \u201eRentgeno tyrimo metu gaunama ap\u0161vita labai nedidel\u0117, tod\u0117l tyrimo nereikia bijoti. Pavyzd\u017eiui, atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos ar gal\u016bni\u0173 rentgeno tyrim\u0105, pacientai patiria ap\u0161vit\u0105, pana\u0161i\u0105 \u012f per kelias dienas gaut\u0105 i\u0161 gamtinio jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s fono, kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s, statybini\u0173 med\u017eiag\u0173, maisto ir pan. \u017dinoma, yra tam tikr\u0173 apribojim\u0173, o n\u0117\u0161\u010dioms moterims jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s tyrimai atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms\u201c, \u2013 ramina R. \u0160ydeikien\u0117.<\/p>\n

\"gydytoja<\/p>\n

Kompiuterin\u0117 tomografija<\/h4>\n

Kompiuterin\u0117 tomografija (KT) \u2013 radiologin\u0117s diagnostikos metodas, kur\u012f atliekant taip pat naudojama jonizuojanti spinduliuot\u0117. Tiriant kompiuteriniu tomografu, tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, i\u0161 j\u0173 kompiuteryje sukuriamas organo erdvinis vaizdas, tod\u0117l galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas. Tokiu b\u016bdu \u012fvertinami smegen\u0173, vidaus organ\u0173, kaul\u0173, mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173, kraujagysli\u0173 pakitimai, patvirtinama arba paneigiama diagnoz\u0117.<\/p>\n

\u201eVaizd\u017eiai sakoma, kad kompiuterin\u0117 tomografija pacient\u0105 gali \u201esupjaustyti\u201c iki 1 mm storio sluoksniais, o siekiant ry\u0161kesnio vaizdo, gali b\u016bti suleista intravenin\u0117 kontrastin\u0117 med\u017eiaga. D\u0117l trumpos tyrimo trukm\u0117s jis taikomas politraumas ir galvos traumas patyrusiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems \u012ftariamas \u016bmus \u017earn\u0173 kraujotakos sutrikimas ir kt. D\u0117l grei\u010dio, kompiuterin\u0117 tomografija neatskiriama ir nuo insulto diagnostikos ir gydymo, kurio s\u0117kmei ypa\u010d svarbus koordinuotas neurologo, radiologo, radiologijos technologo ir slaugytojo komandinis darbas,\u201c \u2013 pasakoja gydytoja radiolog\u0117\u00a0 R. \u0160ydeikien\u0117.<\/p>\n

Pasiruo\u0161imas \u0161iam tyrimui yra \u0161iek tiek sud\u0117tingesnis. Prie\u0161 KT tyrim\u0105, jei bus naudojama kontrastin\u0117 med\u017eiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrim\u0105. Jis reikalingas norint \u012fsitikinti, kad nesutrikusi paciento inkst\u0173 funkcija, nes intravenin\u0117 kontrastin\u0117 med\u017eiaga pasi\u0161alina per inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti j\u0173 veikl\u0105. Jei bus tiriami pilvo ar dubens organai, rekomenduojama nevalgyti 4\u20136 val. iki tyrimo.<\/p>\n

KT tyrimo metu gaunama ap\u0161vita, anot gydytojos, yra \u017eenkliai didesn\u0117 nei atliekant rentgeno tyrim\u0105, ypa\u010d tiriant kr\u016btin\u0117s l\u0105st\u0105, pilvo ir dubens organus: \u201ePriklausomai nuo tiriamos srities, toki\u0105 ap\u0161vitos doz\u0119 \u017emogus i\u0161 gamtinio fono gauna per 1\u20138 metus: vidutin\u0117 gamtin\u0117s ap\u0161vitos doz\u0117 Lietuvoje yra 2 mSv per metus, o atlikus pilvo ir dubens KT gaunama apie 10 mSv. Tod\u0117l jei 1\u20132 rentgeno nuotraukos per metus \u017ealos nepadarys ir tyrim\u0173 nereikia bijoti, kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimus skiriantis gydytojas turi \u012fvertinti tyrimo naudos ir galimos \u017ealos santyk\u012f\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia R. \u0160ydeikien\u0117.<\/p>\n

\"Gydytoja<\/p>\n

Magnetinio rezonanso tyrimas<\/h4>\n

Prie\u0161 pusantr\u0173 met\u0173 RVUL prad\u0117j\u0119s veikti naujausios kartos magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) aparatas ypa\u010d reikalingas ir da\u017enai naudojamas neuroradiologijoje, pavyzd\u017eiui, neurodegeneracini\u0173 lig\u0173, stuburo i\u0161var\u017e\u0173, nugaros smegen\u0173 patologini\u0173 pakitim\u0173 diagnostikai: \u201eTai \u201eauksinio standarto\u201c tyrimas diagnozuojant i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119. Gydytojai ortopedai traumatologai turb\u016bt ne\u012fsivaizduoja savo darbo be MRT tyrimo vertinant peties, kelio, klubo, rie\u0161o, \u010diurnos mink\u0161tuosius audinius. \u0160is tyrimas diferencin\u0117je diagnostikoje yra pa\u017eangesnis ir informatyvesnis, be to, nedaro \u017ealos organizmui, nes paremtas ne jonizuojan\u010dia spinduliuote, o magnetiniu lauku ir radijo da\u017eni\u0173 bangomis.\u201c<\/p>\n

MRT tyrimo trukm\u0117 ilgesn\u0117, apie 30\u201360 min., priklausomai nuo tiriamos srities, tad kai kuriems pacientams kyla sunkum\u0173 d\u0117l klaustrofobijos \u2013 vis\u0105 tyrimo laik\u0105 jie turi gul\u0117ti gan u\u017edaroje erdv\u0117je, su ant tiriamos vietos u\u017ed\u0117ta specialia rite, nejud\u0117dami ir gird\u0117dami \u012fvairius, ne visuomet ausiai malonius garsus. Palengvinimui pacientas aplink\u0105 gali matyti per veidrod\u0117l\u012f, o rankoje laiko pagalbos mygtuk\u0105, kur\u012f paspaudus radiologijos technologas gauna signal\u0105 ir gali sustabdyti tyrim\u0105, nuraminti pacient\u0105 ar tyrim\u0105 nutraukti.<\/p>\n

Prie\u0161 MRT tyrim\u0105, jei bus naudojama kontrastin\u0117 med\u017eiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrim\u0105. Magnetinio rezonanso tomografijai atvyk\u0119s pacientas turi apsirengti vienkartiniu kostiumu, nusiimti visus metalinius objektus, su savimi \u012f tyrimo patalp\u0105 negali imti joki\u0173 daikt\u0173. Dant\u0173 protez\u0173 i\u0161siimti nereikia.<\/p>\n

\u201eKaip ir kiekvienas radiologinis tyrimas, MRT turi tam tikr\u0173 apribojim\u0173 \u2013 jo negalima skirti, jei \u017emogaus k\u016bne yra metalo skeveldr\u0173, implantuot\u0173 elektronini\u0173, \u012fmagnetint\u0173 prietais\u0173. Anks\u010diau nebuvo galimyb\u0117s MRT atlikti pacientams su kardiostimuliatoriumi, ta\u010diau naujos kartos kardiostimuliatoriai tai leid\u017eia padaryti pri\u017ei\u016brint elektrofiziologui. Taip pat ir dauguma \u0161iuolaikini\u0173 medicinini\u0173 metalini\u0173 implant\u0173 yra suderinami su tyrimu, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 gautuose vaizduose gali b\u016bti artefakt\u0173, sunkinan\u010di\u0173 vaizd\u0173 vertinim\u0105. MRT tyrimas nerekomenduojamas iki\u00a0 tre\u010dio n\u0117\u0161tumo m\u0117nesio\u201c, \u2013 pastebi R. \u0160ydeikien\u0117.<\/p>\n

\"magnetinio<\/p>\n

DEXA \u2013 \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s problemai<\/h4>\n

Kaul\u0173 mineral\u0173 tankio matavimo (DEXA) tyrimas atliekamas pasitelkiant jonizuojan\u010di\u0105 spinduliuot\u0119 ir yra\u00a0 skirtas labai d\u00e3\u017enai \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s problemai \u2013 osteoporozei \u2013 diagnozuoti. Taip pat jis naudojamas gydymo nuo osteoporoz\u0117s ir kit\u0173 lig\u0173, sukelian\u010di\u0173 kaul\u0173 ret\u0117jim\u0105, rezultatams steb\u0117ti. Da\u017eniausiai tiriamas stuburas ir dubens kaulai.<\/p>\n

\u201eNors osteoporoz\u0117 nei\u0161gydoma, bet ankstyva diagnoz\u0117 padeda j\u0105 kontroliuoti vaistais ir i\u0161vengti didesni\u0173 l\u016b\u017ei\u0173. \u0160is tyrimas reikalauja auk\u0161tos radiologijos technologo kompetencijos: technologas privalo i\u0161analizuoti ir i\u0161 tyrimo pa\u0161alinti kiekvien\u0105 defektuot\u0105 element\u0105, pavyzd\u017eiui, l\u016b\u017eus\u012f slankstel\u012f. To nepadarius tyrimo duomenys b\u016bna netiksl\u016bs\u201c, \u2013 sako Radiologijos skyriaus ved\u0117ja.<\/p>\n

DEXA tyrimas trunka apie 15 min. \u012fskaitant pasiruo\u0161im\u0105, o tiriamos vietos skenavimas \u2013 apie 2 min. Ma\u017eiausiai 24 valandas iki tyrimo nereik\u0117t\u0173 vartoti kalcio pried\u0173. Tyrimo metu gali reik\u0117ti nusirengti dal\u012f ar visus drabu\u017eius ir apsirengti vienkartin\u0119 aprang\u0105. Taip pat pacientai turi nusiimti papuo\u0161alus, akinius ir kitus metalinius objektus. Atliekant kaul\u0173 mineral\u0173 tankio matavimo tyrim\u0105, gaunama ap\u0161vita b\u016bna tokia ma\u017ea, kad radiologijos technologas tyrimo metu dirbta toje pa\u010dioje patalpoje, kurioje yra pacientas. \u017dinoma, yra tam tikr\u0173 apribojim\u0173, n\u0117\u0161\u010dioms moterims jonizuojan\u010dios spinduliuot\u0117s tyrimai\u00a0 atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms.<\/p>\n

\"gydytoja<\/p>\n

Ultragarsas<\/h4>\n

Prie radiologini\u0173 priskiriamas ir ultragarso tyrimas, ta\u010diau, anot R. \u0160ydeikien\u0117s, \u0161io tyrimo specifika daugeliu at\u017evilgi\u0173 yra kitokia. \u201eEchoskopijai arba ultragarso tyrimui naudojama ne jonizuojan\u010dioji spinduliuot\u0117, o auk\u0161to da\u017enio garso bangos, kurios atsimu\u0161a \u012f tiriam\u0105 k\u016bno dal\u012f ir sukuria \u201eaid\u0105\u201c (angl. \u201eechoe\u201c), kuris realiu laiku matomas monitoriuje. Gydytojas, atliekantis ultragarsin\u012f tyrim\u0105, i\u0161 karto vertina matom\u0105 vaizd\u0105. Tyrimas da\u017eniausiai yra neinvazinis, visi\u0161kai nekenksmingas ir greitai atliekamas, j\u012f galima kartoti daug kart\u0173, ta\u010diau jo rezultatas labai priklauso nuo tirian\u010dio gydytojo patirties, be to, nelieka dokumentuotos med\u017eiagos.<\/p>\n

Nors daugumai ultragarso tyrimas asocijuojasi su n\u0117\u0161tumu, ta\u010diau jis skiriamas siekiant aptikti\u00a0 pilvo, dubens organ\u0173, skydliauk\u0117s, kr\u016bt\u0173, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 lig\u0173 diagnostikai. M\u016bs\u0173 ligonin\u0117je ultragarsiniai tyrimai labai da\u017enai atliekami Skubios pagalbos skyriaus pacientams, patyrusiems traumas, atvykusiems su \u016bmiu pilvo skausmu\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja. Planiniam ultragarso tyrimui besiruo\u0161iantis pacientas netur\u0117t\u0173 valgyti, gerti\u00a0 apie 5\u20136 val. prie\u0161 tyrim\u0105, o tyrimo i\u0161vakar\u0117se valgyti lengv\u0105 vakarien\u0119, vengti pilvo p\u016btim\u0105 skatinan\u010di\u0173 produkt\u0173. Prie\u0161 dubens organ\u0173\u00a0 tyrim\u0105 nesi\u0161lapinti apie 5\u20136 val. ar b\u016bti i\u0161g\u0117rus skys\u010di\u0173. Priklausomai nuo tiriamos k\u016bno vietos, gydytojas detaliai informuoja apie specifin\u012f pasiruo\u0161im\u0105 ultragarso tyrimui.<\/p>\n

R.\u0160ydeikien\u0117s priduria, kad ultragarso tyrimas \u2013 vienas nedaugeli\u0173, kai gydytojas radiologas tiesiogiai susiduria su pacientu: \u201ePaprastai gydytojas radiologas yra tarsi \u201enematomas\u201c, tamsioje patalpoje prie kompiuterio s\u0117dintis ir tyrimo vaizdus per\u017ei\u016brintis, vertinantis, apra\u0161antis ir i\u0161vad\u0105 pateikiantis \u017emogus, tad su pacientu tiesiogiai susiduria gana retai. Nepaisant to, mes aktyviai dalyvaujame paciento gydymo kelyje, i\u0161manome visas \u017emogaus organ\u0173 sistemas, klinikinius ligos po\u017eymius, biocheminius procesus, gebame skaityti radiologinius vaizdus, naudotis vis tobul\u0117jan\u010diomis ir modern\u0117jan\u010diomis technologijomis ir programine \u012franga.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gydytoja radiolog\u0117 papasakojo svarbiausi\u0105 informacij\u0105, kuri\u0105 pravartu \u017einoti prie\u0161 skirtingus radiologinius tyrimus.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":11597,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-11594","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11594","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11594"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11594\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11636,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11594\/revisions\/11636"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11597"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11594"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11594"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11594"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}