{"id":11891,"date":"2022-11-16T14:28:38","date_gmt":"2022-11-16T12:28:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=11891"},"modified":"2022-11-17T11:13:32","modified_gmt":"2022-11-17T09:13:32","slug":"sustinges-petys-laukti-kol-praeis-ar-kreiptis-i-gydytoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2022\/11\/16\/sustinges-petys-laukti-kol-praeis-ar-kreiptis-i-gydytoja\/","title":{"rendered":"\u201eSusting\u0119s petys\u201c: laukti, kol praeis, ar kreiptis \u012f gydytoj\u0105?"},"content":{"rendered":"

Jeigu nepatyr\u0117te jokios peties traumos, ta\u010diau j\u016bs\u0173 peties s\u0105nario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti rank\u0105, pasiekti kelni\u0173 u\u017epakalin\u0119 ki\u0161en\u0119, u\u017esisegti liemen\u0117l\u0119 ar saugos dir\u017e\u0105 automobilyje, \u2013 gali b\u016bti, kad sergate peties s\u0105nario adhezyviniu kapsulitu, dar \u017einomu kaip \u201esusting\u0119s\u201c arba \u201eu\u017e\u0161al\u0119s\u201c petys (angl. frozen shoulder). Apie \u0161i\u0105 lig\u0105 kalbam\u0117s su Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s Dienos chirurgijos, artroskopin\u0117s chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus ved\u0117ju, gydytoju ortopedu traumatologu dr. Sigitu Ryli\u0161kiu.<\/p><\/blockquote>\n

D\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gali \u201esustingti\u201c peties s\u0105narys?<\/h4>\n

\u0160ios patologijos prie\u017eastys n\u0117ra \u017einomos, tod\u0117l liga vadinama idiopatiniu<\/em> adhezyviniu kapsulitu, t. y. neai\u0161kios kilm\u0117s s\u0105narin\u0117s kapsul\u0117s u\u017edegimu. D\u0117l vykstan\u010dio u\u017edegiminio proceso s\u0105narin\u0117 kapsul\u0117 paburksta, rand\u0117ja, stor\u0117ja ir susitraukia. Suma\u017e\u0117jus s\u0105nario ertmei, peties s\u0105nario judesiai tampa riboti ir skausmingi. Tokia b\u016bkl\u0117, kuomet suma\u017e\u0117ja judesi\u0173 amplitud\u0117, vadinama s\u0105nario kontrakt\u016bra (lot. contractus<\/em> \u2013 apribotas, ank\u0161tas, susting\u0119s).<\/p>\n

Da\u017eniausiai \u0161ia liga suserga 40-65 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117s, pastebima, kad moterys serga da\u017eniau. Adhezyviniu kapsulitu gali sirgti ir jaunesni negu 40 met\u0173 am\u017eiaus pacientai, neturintys joki\u0173 rizikos faktori\u0173. Ma\u017edaug tre\u010ddaliui pacient\u0173 liga pa\u017eeid\u017eia abu pe\u010dius.<\/p>\n

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, skydliauk\u0117s patologija, autoimunin\u0117s ar onkologin\u0117s ligos; kai kurie vaistai, vartojami onkologin\u0117ms ligoms gydyti. Peties s\u0105nario kapsul\u0117s u\u017edegimas gali kilti po rankos imobilizacijos d\u0117l rie\u0161o ir alk\u016bn\u0117s traumos arba kit\u0173 lig\u0173, kr\u016btin\u0117s l\u0105stos operacijos (pvz., kr\u016bties biopsijos, \u0161irdies stimuliatoriaus implantavimo) ar patirtos traumos \u2013 sumu\u0161imo, \u0161onkauli\u0173 l\u016b\u017ei\u0173. Kapsulit\u0105 taip pat gali i\u0161provokuoti bet kokia ne\u017eymi peties trauma \u2013 net ir menkas patempimas, kur\u012f tuoj pat u\u017emir\u0161ote, \u2013 arba peties s\u0105nario invazin\u0117s proced\u016bros \u2013 s\u0105nario punkcija, operacija.<\/p>\n

Kokie yra pagrindiniai \u0161ios ligos simptomai?<\/h4>\n

Adhezyvinis kapsulitas pasirei\u0161kia netik\u0117tu, palaipsniui stipr\u0117jan\u010diu peties ir \u017easto srities skausmu, skausmingais ir ribotais judesiais. Simptomai kei\u010diasi priklausomai nuo ligos stadijos.<\/p>\n

Pirmosios stadijos metu pacient\u0105 kamuoja nuolatinis skausmas, sustipr\u0117jantis nakties metu. Sukamieji peties judesiai (pvz., siekiant u\u017epakalin\u0117s kelni\u0173 ki\u0161en\u0117s, \u0161ukuojantis, segantis saugos dir\u017e\u0105 automobilyje) greitai tampa riboti ir skausmingi, tod\u0117l pacientas stengiasi kuo ma\u017eiau judinti skaudant\u012f pet\u012f. Standartiniai vaistai nuo skausmo ir u\u017edegimo (Paracetamolum, Ibuprofenum<\/em>) ma\u017eai veiksmingi. S\u0105nario b\u016bkl\u0117 blog\u0117ja, pet\u012f skauda, jis tampa ma\u017eai judrus, tod\u0117l pradin\u0117 ligos stadija vadinama \u201estingimo\u201c stadija.<\/p>\n

Antrosios \u2013 \u201es\u0105stingio\u201c \u2013 stadijos metu pet\u012f nustoja skaud\u0117ti nakt\u012f ir ramyb\u0117s b\u016bsenoje. Pacientas jau\u010dia palengv\u0117jim\u0105, ta\u010diau judesiai i\u0161lieka riboti. Staigus skausmas atsiranda stengiantis atlikti judesius, kuriems reikia didesn\u0117s amplitud\u0117s, bet jis nurimsta per 2-3 minutes.<\/p>\n

Simptomams silpstant, pama\u017eu atsistatant peties s\u0105nario judrumui, prasideda paskutin\u0117, \u201eat\u0161ilimo\u201c stadija.<\/p>\n

Kiekviena i\u0161 i\u0161vardint\u0173 stadij\u0173 vidutini\u0161kai trunka apie 4 m\u0117nesius, tod\u0117l paprastai liga praeina per metus. Ta\u010diau jeigu negydant ligos peties s\u0105nario b\u016bkl\u0117 blog\u0117ja, negalavimas gali varginti ir ilgiau nei du metus. Bandymai gydytis savaranki\u0161kai da\u017eniausiai nepadeda, tod\u0117l jau pajutus pirmuosius simptomus rekomenduojama kreiptis \u012f gydytoj\u0105, nes v\u0117liau gali prireikti ir operacijos.<\/p>\n

\"Peties<\/h4>\n

Kaip gydytojai nustato \u0161i\u0105 lig\u0105?<\/h4>\n

Liga diagnozuojama pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnez\u0119, \u012fvertinus galimus rizikos veiksnius, klinikin\u012f vaizd\u0105 ir radiologinius tyrimus. Pagrindinis klinikinis ligos po\u017eymis yra peties s\u0105nario kontrakt\u016bra (riboti judesiai), tod\u0117l konsultacijos metu atid\u017eiai \u012fvertinama pasyvi\u0173 ir aktyvi\u0173 judesi\u0173 amplitud\u0117. Ta\u010diau d\u0117l peties s\u0105nario kontrakt\u016bros atlikti standartini\u0173 klinikini\u0173 test\u0173 gali ir nepavykti, tod\u0117l diferencinei diagnostikai da\u017eniausiai daromos peties s\u0105nario dviej\u0173 kryp\u010di\u0173 rentgenogramos. \u0160io tyrimo pagrindin\u0117 u\u017eduotis \u2013 atmesti kitas peties ligas, kurioms b\u016bdinga peties s\u0105nario kontrakt\u016bra (peties s\u0105nario artroz\u0117, kalk\u0117janti tendinoz\u0117, navikai). Peties s\u0105nario kontrakt\u016bra ir rentgenogramos be pakitim\u0173 yra gana patikimas adhezyvinio kapsulito diagnostinis kriterijus. Ta\u010diau norint atskirti ir kitas galimas peties s\u0105nario ortopedines ligas \u2013 subakromialinio tarpo ank\u0161tum\u0105, rotatori\u0173 sausgysli\u0173 ply\u0161im\u0105, bursit\u0105, akromioklavikulinio s\u0105nario artroz\u0119 \u2013 atliekamas ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris parodo sustor\u0117jusi\u0105 ir edemi\u0161k\u0105 s\u0105narin\u0119 kapsul\u0119.<\/p>\n

Kokiomis priemon\u0117mis gydomas adhezyvinis kapsulitas?<\/h4>\n

Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir peties s\u0105nario b\u016bkl\u0117s. Konservatyvus gydymas yra labai veiksmingas pradini\u0173 stadij\u0173 metu, kuomet siekiama nuslopinti skausm\u0105, ypa\u010d naktin\u012f, ir i\u0161saugoti normali\u0105 peties s\u0105nario judesi\u0173 amplitud\u0119. Skausmui mal\u0161inti pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo arba gliukokortikosteroid\u0173 (Triamcinolon) ir vietini\u0173 anestetik\u0173 injekcija. Taip pat galima taikyti ir fizioterapines priemones, ta\u010diau j\u0173 veiksmingumas n\u0117ra moksli\u0161kai \u012frodytas. Adhezyvinio kapsulito ir susidariusios kontrakt\u016bros nepavyks i\u0161gydyti vien tiktai vaistais ir fizioterapin\u0117mis priemon\u0117mis. Pacientui reikalinga individuali reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija), kurios tikslas \u2013 gr\u0105\u017einti prarast\u0105 peties s\u0105nario judrum\u0105. Susitraukusi\u0105 s\u0105nario kapsul\u0119 ir s\u0105augas galima i\u0161laisvinti tiktai atliekant tempimo pratimus. Juos pagal sudaryt\u0105 reabilitacijos plan\u0105 b\u016btina daryti ne tik gydymo \u012fstaigoje, bet ir namuose.<\/p>\n

\"Peties<\/h4>\n

Kada gali prireikti operacijos?<\/h4>\n

Operacinis gydymas taikomas gana retai. Ta\u010diau jeigu konservatyvus gydymas neduoda efekto, liga yra u\u017esit\u0119susi, judesi\u0173 amplitud\u0117 suma\u017e\u0117jusi daugiau kaip 50 proc. \u2013 galima svarstyti chirurginio gydymo alternatyv\u0105. Operacijos tikslas \u2013 pa\u0161alinti s\u0105augas, atlaisvinti surand\u0117jusi\u0105 ir sustor\u0117jusi\u0105 kapsul\u0119. \u0160i proced\u016bra (angl. capsular release<\/em>) atliekama artroskopi\u0161kai, padarant nedidelius pj\u016bvius odoje ir naudojant speciali\u0105 \u012frang\u0105. Atlaisvinus kapsul\u0119, chirurgas patikrina, ar pasyvi\u0173 judesi\u0173 amplitud\u0117 pager\u0117jo. Operacijos metu atliekami peties tempimo judesiai visomis s\u0105nario jud\u0117jimo kryptimis (angl. manipulation under anesthesia<\/em>), tokiu b\u016bdu siekiant visi\u0161kai atlaisvinti s\u0105nar\u012f nuo s\u0105aug\u0173, galin\u010di\u0173 riboti s\u0105nario judrum\u0105. Po operacijos b\u016btina tikslinga reabilitacija, kurios metu atliekami tempimo pratimai, speciali mank\u0161ta derinant pasyvius ir aktyvius judesius. Atlikus artroskopin\u0119 peties s\u0105nario operacij\u0105, sudaromos s\u0105lygos i\u0161 karto prad\u0117ti aktyvi\u0105 reabilitacij\u0105, o pooperacin\u0117 reabilitacija gali u\u017etrukti ilgiau negu 3 m\u0117nesius.<\/p>\n

Kokius gal\u0117tum\u0117te i\u0161skirti operacijos \u201eu\u017e\u201c ir \u201eprie\u0161\u201c?<\/h4>\n

Operacijos s\u0117km\u0117 priklauso nuo peties s\u0105nario pradin\u0117s b\u016bkl\u0117s, paciento motyvacijos pasveikti, reabilitacijos ir chirurgo patirties. Po gydymo visiems pacientams peties b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja. Did\u017eioji dauguma pacient\u0173 visi\u0161kai pasveiksta, tod\u0117l v\u0117l gali ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus. Visgi kai kuriems pacientams, ypa\u010d turintiems rizikos faktori\u0173, normali judesi\u0173 amplitud\u0117 sugr\u012f\u017eta labai l\u0117tai arba i\u0161lieka ne\u017eymiai ribota vis\u0105 laik\u0105.<\/p>\n

\u017dinoma, kaip ir vis\u0173 chirurgini\u0173 intervencij\u0173 atvejais, operacija yra susijusi su tam tikra rizika. Literat\u016broje apra\u0161ytos \u0161ios galimos operacinio gydymo komplikacijos: infekcija, skausmas, i\u0161likusi s\u0105nario kontrakt\u016bra, pakartotinos operacijos, nerv\u0173 arba kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimas, su anestezija susijusios komplikacijos. Labai retai pasitaikan\u010dios komplikacijos (susijusios su tempimo judesiais, atliekamais operacijos metu): \u017eastikaulio i\u0161nirimas, s\u0105narin\u0117s l\u016bpos ar rotatori\u0173 ply\u0161imas, \u017eastikaulio kaklo l\u016b\u017eis, s\u0105narin\u0117s duob\u0117s kra\u0161to l\u016b\u017eis.<\/p>\n

Nors komplikacij\u0173 pasitaiko labai retai, o patyrusi specialist\u0173 komanda taiko visas priemones, kad suma\u017eint\u0173 komplikacij\u0173 rizik\u0105 iki minimalios, ta\u010diau \u0161imtaprocentini\u0173 garantij\u0173 medicinoje, deja, n\u0117ra.<\/p>\n

\"Peties<\/h4>\n

Kuo gali baigtis negydoma liga?<\/h4>\n

Netaikant jokio gydymo (nei konservatyvaus, nei operacinio), galima ligos eiga yra neprognozuojama. Neretai pacientai neskuba pas gydytoj\u0105, tik\u0117damiesi, kad skausmas praeis savaime. Ta\u010diau labai svarbu atvykti \u012f konsultacij\u0105 pas specialist\u0105, kuris diagnozuos lig\u0105, paai\u0161kins jos eig\u0105, nustatys susirgim\u0105 i\u0161provokavusius veiksnius ir paskirs tinkam\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n

Nat\u016braliai liga gali t\u0119stis kelis m\u0117nesius, bet gali trukti ir kelet\u0105 met\u0173. Suma\u017e\u0117jusi peties s\u0105nario judesi\u0173 amplitud\u0117 gali i\u0161likti visam gyvenimui. Pablog\u0117jusi peties s\u0105nario b\u016bkl\u0117 riboja kasdien\u0119 veikl\u0105, sukelia skausm\u0105, ma\u017eina darbingum\u0105 ir pablogina gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apie peties s\u0105nario adhezyvin\u012f kapsulit\u0105, jo diagnozavim\u0105 ir gydymo galimybes pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryli\u0161kis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11913,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-11891","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11891","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11891"}],"version-history":[{"count":13,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11891\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11909,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11891\/revisions\/11909"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11913"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11891"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11891"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11891"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}