{"id":13370,"date":"2023-09-06T09:06:20","date_gmt":"2023-09-06T07:06:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=13370"},"modified":"2023-09-06T09:09:07","modified_gmt":"2023-09-06T07:09:07","slug":"isgyvenusiu-kritine-bukle-sindromas-simptomai-ir-pagalba-pacientui-bei-jo-artimiesiems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2023\/09\/06\/isgyvenusiu-kritine-bukle-sindromas-simptomai-ir-pagalba-pacientui-bei-jo-artimiesiems\/","title":{"rendered":"I\u0161gyvenusi\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindromas: simptomai ir pagalba pacientui bei jo artimiesiems"},"content":{"rendered":"

\u201ePalikus reanimacij\u0105 paciento gydymas nesibaigia, o liekamieji rei\u0161kiniai j\u012f lydi ir gr\u012f\u017eus namo. Tod\u0117l vis garsiau kalbama apie i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindrom\u0105 ir potrauminio streso sindrom\u0105, kuriuos patiria daugelis ilgai sunkia liga sirgusi\u0173 pacient\u0173\u201c, \u2013 sako Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) dirbanti gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117 Julita Me\u0161kauskien\u0117. Ji papasakojo, kaip atrodo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, kokius sunkumus patiria jame gydyti pacientai bei j\u0173 artimieji ir kaip palengvinti reanimacijos sukeliam\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindrom\u0105.<\/p><\/blockquote>\n

U\u017e raudonos linijos<\/h4>\n

Neretai gydymas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius yra vienintel\u0117 galimyb\u0117 i\u0161saugoti \u017emogaus gyvyb\u0119. Ligoniai \u010dia patenka \u016bmiai susirg\u0119 gyvybei pavojinga liga, pa\u016bm\u0117jus l\u0117tiniam susirgimui, po dideli\u0173 ir sud\u0117ting\u0173 operacij\u0173 ar po nelaiming\u0173 atsitikim\u0173, sutrikus gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 organ\u0173 veiklai. Gydant ligon\u012f \u0161iame skyriuje pagrindinis tikslas yra \u016bmini\u0173, gr\u0117sm\u0119 gyvybei kelian\u010di\u0173 b\u016bkli\u0173 valdymas. Pa\u0161alini\u0173 \u2013 tiek kito ligonin\u0117s personalo, tiek artim\u0173j\u0173 \u2013 patekimas \u012f skyri\u0173 yra grie\u017etai ribojamas siekiant i\u0161vengti infekcij\u0173, kurios gali sukelti dar didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 pacientams.<\/p>\n

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbanti gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117 J. Me\u0161kauskien\u0117 pasakoja, kad jame naudojama moderni aparat\u016bra privalo u\u017etikrinti nepertraukiam\u0105 ligonio gydym\u0105, gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 funkcij\u0173 palaikym\u0105 ir steb\u0117jim\u0105 vis\u0105 par\u0105. Pavyzd\u017eiui, dirbtin\u0117s plau\u010di\u0173 ventiliacijos aparatas u\u017etikrina kv\u0117pavimo funkcij\u0105, kai pacientas pats kv\u0117puoti nesugeba, pakaitin\u0117 inkst\u0173 terapija atlieka sutrikusi\u0173 inkst\u0173 funkcij\u0105 ir padeda \u0161alinti toksines med\u017eiagas i\u0161 organizmo, automatin\u0117s vaist\u0173 pompos u\u017etikrina nuolatin\u012f gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 vaist\u0173 skyrim\u0105 ir kt. Be to, pabr\u0117\u017eia gydytoja, skyriuje dirba specialiai parengtas medicinos personalas, mokantis anksti atpa\u017einti \u016bmines, gyvybei pavojingas b\u016bkles ir jas valdyti.<\/p>\n

\u201e\u017dinoma, vien tik aparat\u016bros neu\u017etenka, pacient\u0105 pri\u017ei\u016bri specialiai paruo\u0161tas personalas \u2013 nuo specializacij\u0105 baigusi\u0173 bendrosios praktikos slaugytoj\u0173, papildomai apmokyt\u0173 pad\u0117j\u0117j\u0173 iki gydytoj\u0173 anesteziolog\u0173 reanimatolog\u0173 ir kit\u0173 specialist\u0173. Darbas organizuojamas pamainomis: skirtingos komandos u\u017etikrina paciento prie\u017ei\u016br\u0105 dien\u0105 ir nakt\u012f, tad paciento gydyme dalyvauja daug \u017emoni\u0173. Taip u\u017etikrinamas nepertraukiamas paciento b\u016bkl\u0117s sekimas ir efektyviausias gydymas. Kiekvien\u0105 ryt\u0105 pacient\u0173 sveikata aptariama vizitacijos metu, kurioje dalyvauja gydytojai, skyriaus ved\u0117ja ir centro vadovas, priimami svarbiausi sprendimai d\u0117l gydymo taktikos\u201c, \u2013 sako J. Me\u0161kauskien\u0117.<\/p>\n

Patalp\u0173 erdv\u0117, baldai ir medicinin\u0117 \u012franga i\u0161d\u0117styti taip, kad prireikus b\u016bt\u0173 lengvai pasiekiama nedelsiant suteikti b\u016btin\u0105j\u0105 pagalb\u0105. Skyriaus ligoniai da\u017eniausiai gydomi bendrose palatose, re\u010diau \u2013 po vien\u0105. Sud\u0117ting\u0173 b\u016bkli\u0173 ligoniai b\u016bna be drabu\u017ei\u0173, fiziologinius poreikius, tokius kaip tu\u0161tinimasis ar \u0161lapinimasis, atlieka lovos ribose. Anot gydytojos, monitori\u0173 ir aplinkos keliamas triuk\u0161mas, \u0161viesa gali padidinti lig\u0173 sukelt\u0105 s\u0105mon\u0117s sumi\u0161im\u0105 ir orientacijos sutrikim\u0105, miegas tampa fragmentuotas ir nekokybi\u0161kas \u2013 ligoniui tokia aplinka yra psichologi\u0161kai sunki.<\/p>\n

\"Gydytoja<\/p>\n

I\u0161gyvenusi\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindromas<\/h4>\n

Suvald\u017eius gr\u0117sming\u0105 gyvybei b\u016bkl\u0119 ir palikus Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyri\u0173 tiek pacientui, tiek jo artimiesiems, rodos, telikt\u0173 d\u017eiaugtis. Visgi paciento gydymas nesibaigia, o liekamieji rei\u0161kiniai j\u012f lydi ir gr\u012f\u017eus namo. Tod\u0117l vis garsiau kalbama apie i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindrom\u0105 ir potrauminio streso sindrom\u0105, kuriuos patiria daugelis ilgai sunkia liga sirgusi\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n

Gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117 J. Me\u0161kauskien\u0117 sako, kad sveikstant po kritin\u0117s ligos gali pasireik\u0161ti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, pavyzd\u017eiui, bendras fizinis negalavimas, min\u010di\u0173, jausm\u0173 ir m\u0105stymo poky\u010diai. \u0160ie sutrikimai gali prasid\u0117ti dar Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ir t\u0119stis kitame ligonin\u0117s skyriuje bei baigus gydym\u0105 ligonin\u0117je ir i\u0161vykus namo ar \u012f kit\u0105 sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0105.<\/p>\n

\u201eDa\u017eniausiai pastebime tris pagrindines sveikatos problemas \u2013 kritin\u0117s b\u016bkl\u0117s metu i\u0161sivys\u010dius\u012f raumen\u0173 silpnum\u0105, pa\u017eintinius ir psichikos sutrikimus. Pati da\u017eniausia problema yra raumen\u0173 silpnumas, pasirei\u0161kiantis kas tre\u010diam ligoniui, kuriam buvo reikalinga ilgalaik\u0117 dirbtin\u0117 plau\u010di\u0173 ventiliacija, kas antram, sirgusiam sunkia infekcija, ar kai gydymas reanimacijos skyriuje trunka ilgiau nei vien\u0105 savait\u0119. Ligoniui b\u016bna sunku atlikti kasdieninius buitinius darbus, apsirengti, pavalgyti, nusiprausti ir vaik\u0161\u010dioti. Kadangi raumenys yra nusilp\u0119, suma\u017e\u0117jusi j\u0173 apimtis, anks\u010diau \u012fprastin\u0117 veikla reikalauja ypating\u0173 pastang\u0173, daugelis ligoni\u0173 vengia savaranki\u0161kai juos atlikti. Tokiems pacientams pilnam raumen\u0173 j\u0117gos atstatymui reikalinga ilgalaik\u0117 reabilitacija arba slauga\u201c, \u2013 teigia J. Me\u0161kauskien\u0117.<\/p>\n

Anot gydytojos, pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus \u2013 atminties, d\u0117mesio koncentracijos, kritinio m\u0105stymo, sud\u0117ting\u0173, kompleksini\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 atlikim\u0105 \u2013 patiria 30\u201380 proc. ligoni\u0173, baigusi\u0173 gydym\u0105 Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Daugumos ligoni\u0173 b\u016bkl\u0117 per pirmuosius metus ger\u0117ja, ta\u010diau da\u017enai pilnai neatsistato, tod\u0117l jiems sunkiau gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 darbin\u0119 ir kasdien\u0119 veikl\u0105.<\/p>\n

Tre\u010dioji grup\u0117 \u2013 psichikos problemos da\u017eniausiai pasirei\u0161kia miego sutrikimais. Juos patiriantis ligonis sunkiau u\u017emiega, trump\u0117ja miego trukm\u0117, gali kankinti ko\u0161marai, prisiminimai apie nemalonius i\u0161gyvenimus ligonin\u0117je. Nema\u017eai pacient\u0173 patiria nerim\u0105, depresij\u0105, potrauminio streso sindrom\u0105. Pana\u0161iai kaip pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai, psichikos sutrikimai daugumai ligoni\u0173 lengv\u0117ja per pirmuosius metus, bet gali pilnai ir nei\u0161nykti.<\/p>\n

\"Gydytojos<\/p>\n

Patarimai artimiesiems<\/h4>\n

Gydytoja pastebi, kad paciento artimieji gali jam reik\u0161mingai pagelb\u0117ti sud\u0117tingame gyvenimo etape, dalyvaudami ligonio prie\u017ei\u016broje, pad\u0117dami orientuotis kasdienin\u0117je aplinkoje. Be to, jie tai gali daryti net tuomet, kai ligonis dar gydomas Reanimacijos ir intensyvios terapijos ar kitame ligonin\u0117s skyriuje.<\/p>\n

\u201ePacient\u0173 artimiesiems patariame su ligoniu kalb\u0117ti apie jam pa\u017e\u012fstamus dalykus, \u017emones ir \u012fvykius, paai\u0161kinti kuri \u0161iandien diena, m\u0117nuo, koks laikas. Galima parodyti pa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 nuotrauk\u0173, vaizdo \u012fra\u0161\u0173. S\u0105moningiems ligoniams galima paskaityti m\u0117gstamos knygos i\u0161trauk\u0105 arba palikti m\u0117gstamiausi\u0105 knyg\u0105 skaityti pa\u010diam. Siekiant geresn\u0117s miego kokyb\u0117s galima pacientui pasi\u016blyti miego kauk\u0119 akims, aus\u0173 kam\u0161tukus. Jeigu ligoniui po kritin\u0117s ligos i\u0161sivyst\u0117 raumen\u0173 silpnumas, galima rank\u0173 raumen\u0173 mank\u0161tinimui naudoti mink\u0161tus kamuoliukus, prie\u0161 tai pasitarus su gydan\u010diu gydytoju. Jeigu pacientui buvo atlikta tracheostomija, jis yra s\u0105moningas ir gebantis palaikyti kontakt\u0105 \u2013 galima pasi\u016blyti ra\u0161ymo priemoni\u0173, pvz., pie\u0161imo lentel\u0119 ar popieriaus lap\u0173, ra\u0161ikli\u0173\u201c, \u2013 pataria gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117.<\/p>\n

Kita vertus, J. Me\u0161kauskien\u0117 ragina nepamir\u0161ti, kad \u0161i\u0105 sud\u0117ting\u0105 b\u016bkl\u0119 i\u0161gyvena ir pacient\u0173 artimieji: \u201eLigonio artimuosius taip pat gali paveikti buvusi ligonio i\u0161gyventa kritin\u0117 b\u016bkl\u0117, matyti vaizdai ligonin\u0117je, nerimas d\u0117l savo artimojo, u\u017esit\u0119s\u0119s b\u016bkl\u0117s pager\u0117jimo laukimas. Ligoniui sugr\u012f\u017eus namo \u0161eimos nariai neretai patiria pana\u0161\u0173 \u012f potrauminio streso sindrom\u0105: nepaai\u0161kinam\u0105 nerimo jausm\u0105, dirglum\u0105 arba perd\u0117t\u0105 jautrum\u0105, miego sutrikimus, nemalonius praeities prisiminimus, i\u0161sekim\u0105. Visi \u0161ie sutrikimai gali pasireik\u0161ti atskirai ar kartu, tod\u0117l svarbu laiku nustatyti \u0161ias psichologines problemas ir prad\u0117ti jas spr\u0119sti padedant profesionalams.\u201c<\/p>\n

Gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117 apibendrina, kad gydymas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra kompleksinis, moderniausiomis technologijomis ir specializuotu medicinos personalu paremtas procesas. Kartu tai yra ir traumuojanti patirtis tiek buvusiems pacientams, tiek j\u0173 artimiesiems, tod\u0117l pastaruosius ji ragina kreiptis \u012f RVUL medicinos personal\u0105 ir aptarti kylan\u010dius klausimus.<\/p>\n

Atsisi\u0173skite ATMINTIN\u0118 (spauskite \u010dia).<\/a><\/h4>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kokius sunkumus patiria Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydyti pacientai bei j\u0173 artimieji ir kaip palengvinti reanimacijos sukeliam\u0105 i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 kritin\u0119 b\u016bkl\u0119 sindrom\u0105?<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":13377,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-13370","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13370","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13370"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13370\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13381,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13370\/revisions\/13381"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13377"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13370"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13370"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13370"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}