{"id":14029,"date":"2023-10-25T07:31:25","date_gmt":"2023-10-25T05:31:25","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=14029"},"modified":"2023-10-25T07:31:25","modified_gmt":"2023-10-25T05:31:25","slug":"insulto-centro-vadovas-90-proc-insulto-atveju-galima-isvengti-pasitelkus-prevencinius-veiksmus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2023\/10\/25\/insulto-centro-vadovas-90-proc-insulto-atveju-galima-isvengti-pasitelkus-prevencinius-veiksmus\/","title":{"rendered":"Insulto centro vadovas: 90 proc. insulto atvej\u0173 galima i\u0161vengti pasitelkus prevencinius veiksmus"},"content":{"rendered":"

Pasaulin\u0117 insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas \u017emogus rizikuoja bent kart\u0105 gyvenime patirti insult\u0105. Ta\u010diau apie 90 proc. j\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti pasitelkus prevencij\u0105. Tod\u0117l \u0161iais metais spalio 29 d. minimos Pasaulin\u0117s insulto dienos tikslas \u2013 paskatinti \u017emones imtis veiksm\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 insulto rizik\u0105. Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis papasakojo, k\u0105 kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gali padaryti, kad rizika patirti insult\u0105 \u017eenkliai suma\u017e\u0117t\u0173.<\/p><\/blockquote>\n

Sureguliuokite kraujo spaudim\u0105<\/h4>\n

Auk\u0161tas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindini\u0173 insulto prie\u017eas\u010di\u0173. Doc. dr. A. Vilionskis paai\u0161kina, kad nuolat auk\u0161tas arba padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis (hipertenzija) ver\u010dia kraujotakos sistem\u0105 \u2013 \u0161ird\u012f, arterijas ir kraujagysles \u2013 sunkiau dirbti, kad kraujas jud\u0117t\u0173 po k\u016bn\u0105. D\u0117l \u0161io papildomo darbo atsiranda kraujagysli\u0173 pa\u017eeidim\u0173, tod\u0117l did\u0117ja smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ply\u0161imo ir u\u017esikim\u0161imo rizika.<\/p>\n

\u201eDidesn\u0119 tikimyb\u0119 sirgti hipertenzija turi tie \u017emon\u0117s, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos princip\u0173 ir vartoja alkohol\u012f, r\u016bko, neu\u017esiima jokia fizine veikla, patiria daug streso. Stresas arba emocin\u0117 \u012ftampa gali daryti \u012ftak\u0105 kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimui net ir tam \u017emogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n

Be to, jis teigia, kad auk\u0161to kraujo spaudimo \u017emogus da\u017enai nepastebi, o \u012f medikus kreipiasi tik tada, kai \u012fvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba koj\u0173 arterij\u0173 liga. Tod\u0117l doc. dr. A. Vilionskis ragina reguliariai matuoti kraujo spaudim\u0105 ir pasteb\u0117jus padid\u0117jim\u0105 imtis reikaling\u0173 priemoni\u0173 jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo b\u016bdo iki gydytojo paskirt\u0173 vaist\u0173 vartojimo.<\/p>\n

Ner\u016bkykite<\/h4>\n

Gydytojas neurologas primena, kad r\u016bkymas padidina insulto rizik\u0105 2\u20133 kartus, priklausomai nuo per dien\u0105 sur\u016bkomo cigare\u010di\u0173 skai\u010diaus, palyginus su ner\u016bkan\u010diais \u017emon\u0117mis. Be to, kartu gyvenantis r\u016bkantis \u017emogus dviem kartais padidina ir ner\u016bkan\u010diojo rizik\u0105 patirti insult\u0105.<\/p>\n

\u201eR\u016bkant i\u0161siskiria kenksming\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios i\u0161 plau\u010di\u0173 patenka \u012f krauj\u0105, neigiamai veikia kraujotakos sistem\u0105. Anglies monoksidas ma\u017eina deguonies kiek\u012f kraujyje, o nikotinas ver\u010dia \u0161ird\u012f plakti grei\u010diau. D\u0117l tabako d\u016bmuose esan\u010di\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 kraujas taip pat labiau link\u0119s kre\u0161\u0117ti. Visa tai didina kraujosp\u016bd\u012f ir tromb\u0173 susidarymo tikimyb\u0119, o kartu \u2013 insulto rizik\u0105. Be to, r\u016bkymas gali tur\u0117ti \u012ftakos \u201eblogojo\u201c cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto rizik\u0105,\u201c \u2013 sako jis.<\/p>\n

Anot gydytojo neurologo, net jei \u017emogus r\u016bko daug met\u0173, met\u0119s r\u016bkyti jis vis tiek suma\u017eins insulto rizik\u0105 \u2013 net u\u017ekiet\u0117jusi\u0173 r\u016bkali\u0173 kraujotakos sistemos b\u016bkl\u0117 po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 pradeda ger\u0117ti, pra\u0117jus dvejiems metams rizika gerokai suma\u017e\u0117ja, o po penkeri\u0173 met\u0173 ji b\u016bna pana\u0161i, kaip ir ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173. Paklaustas, ar r\u016bkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insult\u0105, doc. dr. A. Vilionskis sako, kad ir elektronin\u0117s cigaret\u0117s didina insulto rizik\u0105.<\/p>\n

Subalansuokite mityb\u0105<\/h4>\n

Dar vienas veiksnys, padedantis suma\u017einti insulto rizik\u0105 \u2013 subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalin\u0117s kilm\u0117s produktai, \u017euvis, \u0161iek tiek m\u0117sos. \u0160i mityba pla\u010diau \u017einoma Vidur\u017eemio j\u016bros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais. Tyrimai taip pat parod\u0117, kad neb\u016btina gyventi Vidur\u017eemio j\u016bros regiono \u0161alyse, kad b\u016bt\u0173 pasiekti pana\u0161\u016bs rezultatai, ta\u010diau reikia laikytis mitybos princip\u0173: valgyti daug vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 (5 ar daugiau porcij\u0173 per dien\u0105), riebios \u017euvies, pavyzd\u017eiui, sardini\u0173, la\u0161i\u0161\u0173 ar skumbri\u0173 (ne ma\u017eiau nei 2 porcijos per savait\u0119), alyvuogi\u0173 aliejaus, \u012fvairi\u0173 rie\u0161ut\u0173, ank\u0161tini\u0173 dar\u017eovi\u0173 (ne ma\u017eiau nei 3 porcijos per savait\u0119).<\/p>\n

\u201ePer didelis suvartojamos druskos, cukraus ir so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 kiekis susij\u0119s su padid\u0117jusia insulto rizika. Druska didina kraujosp\u016bd\u012f, cukrus, sald\u016bs g\u0117rimai siejami nutukimu ir diabetu \u2013 insulto rizikos veiksniais, tod\u0117l suma\u017einus j\u0173 vartojim\u0105 suma\u017e\u0117ja ir tikimyb\u0117 susirgti insultu. Taip pat reik\u0117t\u0173 vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudim\u0105 ir prisid\u0117ti prie kit\u0173 sveikatos problem\u0173\u201c, \u2013 vardija gydytojas.<\/p>\n

Jud\u0117kite<\/h4>\n

\u201ePasaulin\u0117 insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas \u017emoni\u0173 per metus patiria insult\u0105 d\u0117l fizinio aktyvumo stokos. Ta\u010diau situacij\u0105 gali pakeisti nedideli kasdieniai \u012fpro\u010diai \u2013 30 minu\u010di\u0173 mank\u0161tos gali ketvirtadaliu suma\u017einti insulto rizik\u0105. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pad\u0117ti kontroliuoti svor\u012f, ma\u017einti kraujo spaudim\u0105, stres\u0105 ir pagerinti bendr\u0105 \u0161irdies ir kraujotakos sistemos b\u016bkl\u0119, taigi \u2013 suma\u017einti insulto rizik\u0105. Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas neb\u016btinai yra \u0117jimas \u012f sporto sal\u0119 \u2013 galima vaik\u0161\u010dioti, b\u0117gioti, lipti laiptais u\u017euot va\u017eiavus liftu, dirbti namuose ar sode\u201c, \u2013 apie jud\u0117jimo svarb\u0105 insulto prevencijai pasakoja gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.<\/p>\n

Ma\u017eai tik\u0117tina, kad niekada nesportavusiems \u017emon\u0117ms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzd\u017eiui, pasivaik\u0161\u010diojimai gryname ore, gali pakenkti. Ta\u010diau jei \u017emogus serga liga, didinan\u010dia insulto rizik\u0105 (pavyzd\u017eiui, cukrinis diabetas, ateroskleroz\u0117 ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis tur\u0117t\u0173 pasitarti su gydytoju d\u0117l fizin\u0117s veiklos aktyvumo.<\/p>\n

Be to, jud\u0117ti tur\u0117t\u0173 ir jau i\u0161gyvenusieji insult\u0105. Anot gydytojo, reguliari mank\u0161ta ir jud\u0117jimas jiems gali suma\u017einti kito insulto rizik\u0105, demencijos i\u0161sivystymo rizik\u0105, taip pat pagerinti gijim\u0105 ir bendr\u0105 savijaut\u0105, pad\u0117ti \u012fveikti nuovarg\u012f. Ta\u010diau doc. dr. A. Vilionskis pabr\u0117\u017eia, kad prie\u0161 tai reik\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.<\/p>\n

Kiti svarb\u016bs veiksmai<\/h4>\n

\u201eTaip pat b\u016btina prisiminti ir kitus insulto rizikos veiksnius. Prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, \u012fskaitant paroksizmin\u012f, didina i\u0161eminio insulto rizik\u0105 5\u20136 kartus, o kai kuriais atvejais iki 17 kart\u0173. Prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo da\u017enis siekia 1 proc. bendroje populiacijoje, o tarp vyresni\u0173 nei 80 met\u0173 \u017emoni\u0173 iki 15 proc. Laiku atlikta ritmo sutrikimo diagnostika ir prevencini\u0173 priemoni\u0173 inicijavimas leid\u017eia \u017eenkliai suma\u017einti insulto rizik\u0105. Taip pat b\u016btina reguliariai tirti cholesterolio, gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje ir, esant padid\u0117jimui, j\u012f koreguoti\u201c, \u2013 vardija Insulto centro vadovas.<\/p>\n

Be to, gydytojas pasakoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suk\u016br\u0117 mobili\u0105j\u0105 aplikacij\u0105 \u201eStroke Riksometer\u201c, kuri leid\u017eia nesunkiai apskai\u010diuoti individuali\u0105 insulto rizik\u0105, taip pat leid\u017eia pamatyti, kaip ji kei\u010diasi pakoregavus vien\u0105 arba kelis rizikos veiksnius. Program\u0117l\u0117 yra nemokama ir prieinama keliomis kalbomis. Taip pat norintys daugiau su\u017einoti apie insulto rizikos veiksnius ir gauti praktikini\u0173 patarim\u0173, gali apsilankyti interneto svetain\u0117je \u201eInsultui \u2013 stop\u201c (www.insultuistop.lt).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis papasakojo, k\u0105 kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gali padaryti, kad rizika patirti insult\u0105 \u017eenkliai suma\u017e\u0117t\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10125,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-14029","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14029"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14029\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14030,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14029\/revisions\/14030"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10125"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}