{"id":14087,"date":"2023-11-21T08:46:22","date_gmt":"2023-11-21T06:46:22","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=14087"},"modified":"2023-11-21T08:58:06","modified_gmt":"2023-11-21T06:58:06","slug":"laboratorines-medicinos-gydytoja-neteisingai-vartojami-antibiotikai-kelia-pavoju-visuomenes-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2023\/11\/21\/laboratorines-medicinos-gydytoja-neteisingai-vartojami-antibiotikai-kelia-pavoju-visuomenes-sveikatai\/","title":{"rendered":"Laboratorin\u0117s medicinos gydytoja: neteisingai vartojami antibiotikai kelia pavoj\u0173 visuomen\u0117s sveikatai"},"content":{"rendered":"

\u012evairiose \u0161alyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas ma\u017edaug vienas i\u0161 trij\u0173 ligonin\u0117se besigydan\u010di\u0173 pacient\u0173, ta\u010diau apie 50 proc. atvej\u0173 antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkri\u010dio 18\u201324 dienomis minint Pasaulin\u0119 supratimo apie antimikrobin\u012f atsparum\u0105 savait\u0119 Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s Laboratorin\u0117s diagnostikos skyriaus ved\u0117ja, laboratorin\u0117s medicinos gydytoja dr. Greta Vizuj\u0117 pasidalino \u012f\u017evalgomis apie perteklin\u012f antibiotik\u0173 vartojim\u0105 ir \u012fvardijo da\u017eniausiai \u017emoni\u0173 daromas klaidas vartojant \u0161iuos vaistus.<\/p><\/blockquote>\n

Atsparumas antibiotikams \u2013 pavojingas<\/h4>\n

Antibiotikai arba antimikrobiniai vaistai, yra vaistai, naikinantys bakterijas arba slopinantys j\u0173 augim\u0105 ir dauginim\u0105si, skirti infekcijoms gydyti. \u012evairiose \u0161alyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas ma\u017edaug vienas i\u0161 trij\u0173 ligonin\u0117se besigydan\u010di\u0173 pacient\u0173, ta\u010diau apie 50 proc. atvej\u0173 antibiotikai yra skiriami neracionaliai.<\/p>\n

Europos lig\u0173 prevencijos ir kontrol\u0117s centro (ECDC) ESAC-net steb\u0117senos duomenimis, 2020 m. Lietuvos ambulatorin\u0117se ir stacionarin\u0117se sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose antibiotik\u0173 suvartojimas buvo did\u017eiausias Europos S\u0105jungoje. 2021 m. antibiotik\u0173 suvartojimas Lietuvos ligonin\u0117se buvo tre\u010dias tarp Europos s\u0105jungos stacionarini\u0173 gydymo \u012fstaig\u0173. \u201eNeracionalus antibiotik\u0173 vartojimas lemia, kad d\u0117l genetini\u0173 poky\u010di\u0173 atsiranda antibiotikams atspari\u0173 bakterij\u0173. Tokios bakterijos ilgiau i\u0161gyvena, lyginant su jautriomis bakterijomis, ir toliau dauginasi, sukeldamos ilgesnes, sunkesn\u0117s eigos ligas ar net mirt\u012f. Pastaraisiais metais vis daugiau \u0161ali\u0173 prane\u0161a i\u0161skyr\u0119 net ir visiems antibiotikams atspari\u0173 bakterij\u0173\u201c, \u2013 pasakoja dr. G. Vizuj\u0117.<\/p>\n

ECDC Europos antimikrobinio atsparumo tinklo EARS-Net duomenimis, Lietuvoje antimikrobinis atsparumas taip pat did\u0117ja ir tampa vis opesne problema. Pavyzd\u017eiui, nuolat daug\u0117ja karbapenemams atspari\u0173 Acinetobacter baumannii, <\/em>atspari\u0173 tre\u010dios kartos cefalosporinams, karbapenemams Klebsiella pneumoniae<\/em>, vankomicininui atspari\u0173 Enterococcus faecium <\/em>bakterij\u0173. Daugiau kaip 70\u00a0proc. \u0161i\u0173 atspari\u0173 bakterij\u0173 sukelia ligonin\u0117je \u012fgytas, t. y., hospitalines infekcijas. Net ir i\u0161gyd\u017eius pacient\u0105, kuriam infekcij\u0105 suk\u0117l\u0117 atsparios bakterijos, jis gali i\u0161likti j\u0173 ne\u0161iotoju iki 12 m\u0117n. Tod\u0117l \u0161ios bakterijos plinta ne tik stacionarin\u0117se gydymo \u012fstaigose, bet ir visuomen\u0117je. Gana da\u017enai pasitaiko, kai visuomen\u0117je \u012fgyt\u0105 infekcij\u0105 sukelia meticilinui atsparus S.aureus<\/em> \u2013 MRSA.<\/p>\n

\"dr.<\/p>\n

Nauji antibiotikai \u2013 ne visada veiksmingi<\/h4>\n

\u201eAmbulatorin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigos aptarnauja did\u017eiausi\u0105 pacient\u0173 sraut\u0105, o jose paskiriama antibiotik\u0173 daug ir da\u017enai nebakterin\u0117s kilm\u0117s infekcijoms gydyti, remiantis vien klinikiniais po\u017eymiais.\u00a0Tod\u0117l kyla dar viena problema \u2013 pacientui patekus \u012f ligonin\u0119, jam tenka skirti \u017eenkliai platesnio veikimo spektro antibiotikus. Ligonin\u0117s aplinkoje d\u0117l da\u017eno ir plataus veikimo spektro antibiotik\u0173 vartojimo \u012fsivyrauja dauginio atsparumo antibiotikams bakterijos. 2022\u00a0m. Europos Komisija kartu su valstyb\u0117mis nar\u0117mis konstatavo, kad atsparumas antibiotikams\u00a0 yra viena i\u0161 trij\u0173 svarbiausi\u0173 prioritetini\u0173 gr\u0117smi\u0173 sveikatos sistemai, \u2013 apie neraminan\u010dias tendencijas pasakoja dr. G. Vizuj\u0117. \u2013 Apskai\u010diuota, kad kasmet ES daugiau kaip 35\u00a0000 \u017emoni\u0173 mir\u0161ta d\u0117l antibiotikams atspari\u0173 bakterij\u0173 sukeltos infekcijos. Tai lemia didelius i\u0161\u0161\u016bkius sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemoms, nes ma\u017e\u0117ja antibiotik\u0173 pasirinkimas, ypatingai pacientams, kuri\u0173 imunitetas susilpn\u0117j\u0119s d\u0117l am\u017eiaus (naujagimiai, senyvi \u017emon\u0117s), kuriems d\u0117l susirgimo taikomas imunosupresinis gydymas, pacientams su transplantuotais organais ir kt. Jiems tenka skirti alternatyvius, plataus veikimo spektro antibiotikus, kurie turi sunkesn\u012f \u0161alutin\u012f poveik\u012f.\u201c<\/p>\n

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2017\u00a0m. liepos\u00a0m\u0117n. patvirtinta 11 nauj\u0173 antibiotik\u0173. Anot laboratorin\u0117s medicinos gydytojos, i\u0161skyrus kai kurias i\u0161imtis, naujai patvirtinti antibiotikai neturi didel\u0117s klinikin\u0117s naudos, palyginti su jau egzistuojan\u010diais antibiotikais, nes daugiau kaip 80\u00a0proc. j\u0173 priklauso esamoms antibiotik\u0173 grup\u0117ms, kurioms bakterijos jau yra atsparios. Tod\u0117l numatoma, kad atsparumas greitai atsiras ir naujai sukurtiems antibiotikams. \u201e\u0160iuo metu kuriami 43 antibiotikai ar esam\u0173 antibiotik\u0173 deriniai su nauja veikli\u0105ja med\u017eiaga. Tik keli i\u0161 j\u0173 atitinka bent vien\u0105 i\u0161 PSO inovacij\u0173 kriterij\u0173 (t.\u00a0y., n\u0117ra \u017einomo kry\u017eminio atsparumo, nauja prisijungimo bakterijoje vieta, veikimo mechanizmas ir \/ ar nauja grup\u0117). Antibiotik\u0173, su kuriais atliekami klinikiniai tyrimai, ar neseniai patvirtint\u0173 nauj\u0173 antibiotik\u0173 nepakanka, kad b\u016bt\u0173 galima spr\u0119sti did\u0117jan\u010dio atsparumo antibiotikams ir plitimo problem\u0105\u201c, \u2013 sako dr. G. Vizuj\u0117.<\/p>\n

\"dr.<\/p>\n

Kokias klaidas daro pacientai?<\/h4>\n

\u201e2022\u00a0m. atliktos specialios \u201eEurobarometro\u201c apklausos metu nustatyta, kad ES \u0161ali\u0173 \u017emon\u0117ms vis dar tr\u016bksta \u017eini\u0173 apie antibiotikus. Tik pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 \u017einojo, kad antibiotikai yra neveiksmingi kovojant su\u00a0 virusais. Be to, beveik kas de\u0161imtas ES pilietis vartoja antibiotikus be recepto. Tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad Lietuvos gyventojams taip pat b\u016bdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus. Pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s nesilaiko gydytoj\u0173 rekomendacij\u0173 ir savo nuo\u017ei\u016bra nustoja vartoti antibiotikus pasijut\u0119 geriau, geria antibiotikus re\u010diau ar da\u017eniau nei paskyr\u0117 gydytojas, dalinasi antibiotikais su artimaisiais ar draugais. Taip pat sirgdami virusine per\u0161alimo liga pradeda gerti antibiotikus, kurie liko nuo ankstesnio gydymo. Noriu atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad \u201eprofilaktinis\u201c antibiotik\u0173 vartojimas neapsaugo nuo bakterini\u0173 komplikacij\u0173, nes antibiotikai virusin\u0117s infekcijos metu naikina nat\u016brali\u0105 \u017emogaus gleivini\u0173, \u017earnyno mikroflor\u0105, kuri apsaugo nuo patogenini\u0173 bakterij\u0173 patekimo\u201c, \u2013 klaidas vardija laboratorin\u0117s medicinos gydytoja.<\/p>\n

Anot dr. G. Vizuj\u0117s, perteklin\u012f antibiotik\u0173 skyrim\u0105 ir vartojim\u0105 gali suma\u017einti racionalaus antibiotik\u0173 skyrimo rekomendacijos, mokymai gydytojams, nuolatin\u0117 antibiotik\u0173 skyrimo steb\u0117sena sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose, ribojam\u0173 antibiotik\u0173 s\u0105ra\u0161ai, kvalifikuot\u0173 specialist\u0173 konsultacijos gydytojams d\u0117l antibiotik\u0173 skyrimo. Ne ma\u017eiau svarbu stabdant atspari\u0173 antibiotikams bakterij\u0173 perdavim\u0105, plitim\u0105 gydymo \u012fstaigose yra tinkamas infekcij\u0173 kontrol\u0117s reikalavim\u0173 laikymasis. Taip pat svarbus ir visuomen\u0117s \u0161vietimas.<\/p>\n

Prie racionalaus antibiotik\u0173 vartojimo, medicinos personalo ir visuomen\u0117s \u0161vietimo prisideda kasmet lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f organizuojami renginiai. Europos supratimo apie antimikrobin\u012f atsparum\u0105 diena (EAAD) vyksta lapkri\u010dio 18 d., lapkri\u010dio 18\u201324 dienomis minima Pasaulin\u0117 supratimo apie antimikrobin\u012f atsparum\u0105 savait\u0117 (WAAW). Jos metu siekiama didinti medicinos darbuotoj\u0173 ir visuomen\u0117s informuotum\u0105 ir supratim\u0105 apie antimikrobin\u012f atsparum\u0105, siekiant suma\u017einti vaistams atspari\u0173 infekcij\u0173 atsiradim\u0105 ir plitim\u0105, i\u0161saugant antibiotikus infekcij\u0173 gydymui. Kaip ir pra\u0117jusiais metais, 2023 m. tema lieka ta pati \u2013 \u201eAntimikrobinio atsparumo prevencija kartu\u201c.<\/p>\n

Daugiau informacijos:<\/em><\/p>\n

https:\/\/www.ecdc.europa.eu\/en\/news-events\/european-antibiotic-awareness-day-eaad-2023<\/a><\/em><\/p>\n

https:\/\/www.who.int\/campaigns\/world-amr-awareness-week\/2023<\/a><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas ma\u017edaug vienas i\u0161 trij\u0173 ligonin\u0117se besigydan\u010di\u0173 pacient\u0173, ta\u010diau apie 50 proc. atvej\u0173 antibiotikai yra skiriami neracionaliai. <\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":14094,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-14087","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14087","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14087"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14087\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14095,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14087\/revisions\/14095"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14094"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14087"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14087"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14087"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}