{"id":18715,"date":"2024-07-31T08:34:15","date_gmt":"2024-07-31T06:34:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=18715"},"modified":"2024-07-31T08:34:15","modified_gmt":"2024-07-31T06:34:15","slug":"gydytoja-dietologe-isvardino-penkis-pamatinius-ilgaamziskumo-dietos-elementus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2024\/07\/31\/gydytoja-dietologe-isvardino-penkis-pamatinius-ilgaamziskumo-dietos-elementus\/","title":{"rendered":"Gydytoja dietolog\u0117 i\u0161vardino penkis pamatinius ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos elementus"},"content":{"rendered":"

Pasaulyje populiar\u0117jant longevity<\/em> (liet. ilgaam\u017ei\u0161kumo) s\u0105vokai, Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) gydytoja dietolog\u0117 Daiva Pipirait\u0117-Lazarevi\u010dien\u0117 sako, kad ilgaam\u017ei\u0161kumui \u012ftakos turi penki veiksniai, vienas kuri\u0173 \u2013 pagal tam tikrus principus subalansuota mityba. Gydytoja pasidalino penkiais pamatiniai ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos elementais ir kitomis \u012f\u017evalgomis.<\/p><\/blockquote>\n

Pastaraisiais metais vie\u0161ojoje erdv\u0117je vis da\u017eniau girdimas terminas longevity<\/em> (liet. ilgaam\u017ei\u0161kumas). Ar tai nauja s\u0105voka?<\/h4>\n

Noras ilgai gyventi \u017einomas nuo seniausi\u0173 laik\u0173 \u2013 senov\u0117je \u017emon\u0117s gyvenim\u0105 ilginti band\u0117 dietomis, vaista\u017eol\u0117mis ar net stebuklingais eliksyrais. Dabar ilgaam\u017ei\u0161kumo siekis \u2013 ne tik nugyventi daugiau met\u0173, bet ir nugyventi juos kokybi\u0161kai, nesergant l\u0117tin\u0117mis ligomis, judant ir protaujant. Tod\u0117l ilgaam\u017ei\u0161kumas vis da\u017eniau tyrin\u0117jamas sistemingai, t. y., kaip biologini\u0173 mechanizm\u0173, daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 gyvenimo trukmei ir sveikam sen\u0117jimui veiksni\u0173 visuma, taip pat aplinkos poveikis ilgaam\u017ei\u0161kumui.<\/p>\n

Su ilgaam\u017ei\u0161kumu siejami pasaulio regionai, vadinami Blue Zones<\/em> (liet. M\u0117lynosios zonos). Kod\u0117l jie tokie i\u0161skirtiniai?<\/h4>\n

M\u0117lynosios zonos (angl. Blue Zones) \u2013 tai pasaulio regionai, kuriuose \u017emon\u0117s pasi\u017eymi itin ilga gyvenimo trukme ir i\u0161lieka sveiki iki itin senyvo am\u017eiaus. M\u0117lyn\u0173j\u0173 zon\u0173 s\u0105voka atsirado tyrin\u0117tojui Danui Buettneriui kartu su mokslinink\u0173 komanda i\u0161analizavus duomenis i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio viet\u0173 ir nusta\u010dius penkis regionus, kuriuose \u017emon\u0117s gyvena ypa\u010d ilgai. \u0160iuos regionus \u017eem\u0117lapyje jis pa\u017eym\u0117jo m\u0117lynu ra\u0161ikliu.<\/p>\n

\u0160ie regionai yra \u2013 Okinava Japonijoje, Nuoro provincija Sardinijos saloje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje, Loma Linda Kalifornijoje. D. Buettneris nustat\u0117, kad M\u0117lynosioms zonoms b\u016bdingi keli bendri veiksniai, lemiantys t\u0173 vietovi\u0173 gyventoj\u0173 ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Kokie yra \u0161ie veiksniai?<\/h4>\n

Tai yra mityba, fizinis aktyvumas, socialiniai ry\u0161iai, streso kontrol\u0117 ir gyvenimo tikslo tur\u0117jimas. Visi \u0161ie veiksniai yra kontroliuojami ir priklauso nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 apsisprendim\u0173 ir pasirinkim\u0173.<\/p>\n

\u017dinoma, yra ir dalis veiksni\u0173, kuriuos kontroliuoti yra sunkiau ar net ne\u012fmanoma. Tai \u2013 paveldimos ar l\u0117tin\u0117s ligos, kurios gali daryti \u012ftak\u0105 \u017emogaus gyvenimo trukmei ir gyvenimo kokybei. Ta\u010diau ir \u0161iuo atveju, kai kuriais atvejais gali pad\u0117ti profilaktiniai vizitai pas gydytoj\u0105 bei jo paskirt\u0173 nurodym\u0173 laikymasis.<\/p>\n

Ar galima teigti, kad vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo \u2013 subalansuota mityba?<\/p>\n

Taip, maistas apr\u016bpina organizm\u0105 maistin\u0117mis med\u017eiagomis \u2013 vitaminais, mineralais, baltymais, angliavandeniais ir riebalais, kuri\u0173 reikia tinkamai vis\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 veiklai. Sveikatai palankus maitinimasis padeda palaikyti tinkam\u0105 svor\u012f, stiprinti imunin\u0119 sistem\u0105 ir pagerinti bendr\u0105 savijaut\u0105. Taip pat gali pad\u0117ti suma\u017einti l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105: \u0161irdies ligos, 2 tipo diabetas ir kai kurios v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ys. Ta\u010diau, kaip jau min\u0117jau, vien tik teisingo maitinimosi neu\u017eteks \u2013 reikia r\u016bpintis visais gyvenimui \u012ftak\u0105 daran\u010diais veiksniais.<\/p>\n

Kuo ypatinga ar i\u0161skirtin\u0117 ilgaam\u017ei\u0161kumo dieta (angl. longevity diet<\/em>)?<\/h4>\n

Moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad penki pamatiniai ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos elementai yra neskaldyti gr\u016bdai, \u017ealumynai, bulv\u0117s ir batatai, rie\u0161utai, ank\u0161tin\u0117s dar\u017eov\u0117s. Ilgaam\u017ei\u0161kumo dietai b\u016bdingas vidutinis arba didelis suvartojam\u0173 angliavandeni\u0173 kiekis ir ma\u017eas, bet organizmui pakankamas baltym\u0173 kiekis.<\/p>\n

\u0160ie baltymai turi b\u016bti daugiausiai augalin\u0117s kilm\u0117s, ta\u010diau dieta numato ir pesketari\u0161kos (pesketarai \u2013 vegetarai, valgantys j\u016br\u0173 g\u0117rybes) kilm\u0117s baltymus i\u0161 \u017euvies, kiau\u0161ini\u0173 ir kt.. Pavyzd\u017eiui, Okinavos apylinki\u0173 gyventoj\u0173, kuri\u0173 vidutinis am\u017eius bene did\u017eiausias pasaulyje, m\u0117sa sudaro vos 1 proc. maisto raciono. Pana\u0161\u0173 kiek\u012f m\u0117sos valgo ir Sardinijoje bei Loma Linda mieste JAV gyvenantys ilgaam\u017eiai.<\/p>\n

Riebal\u0173 vartojimas, kai apie 30 proc. energijos gaunama i\u0161 augalini\u0173 \u0161altini\u0173, taip pat yra ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos dalis. Tai rei\u0161kia, kad did\u017eioji dalis raciono riebal\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti gaunama i\u0161 augalinio neso\u010diaisias riebalais turtingo aliejaus, alyvuogi\u0173, avokad\u0173, rie\u0161ut\u0173 ir s\u0117kl\u0173.<\/p>\n

Svarbus ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos aspektas \u2013 pakankamas maisto kiekis, ypa\u010d vyresniems nei 65 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Per daug ribojant maisto kiek\u012f gali suma\u017e\u0117ti kaul\u0173 ir raumen\u0173 mas\u0117, kraujo l\u0105steli\u0173 kiekis. Be to, tarp valgym\u0173 reik\u0117t\u0173 daryti 12\u201313 valand\u0173 pertrauk\u0105, pavyzd\u017eiui, nevalgyti nuo 19 val. vakaro iki 8 val. ryto.<\/p>\n

Kokie yra pagrindiniai ilgaam\u017ei\u0161kumo dietai priskiriami produktai?<\/h4>\n

Ilgaam\u017ei\u0161kumo dietos \u201e\u017evaig\u017ed\u0117s\u201c \u2013 ank\u0161tin\u0117s dar\u017eov\u0117s. Atliekant ilgaam\u017ei\u0173 tyrimus pasteb\u0117ta, kad nema\u017e\u0105 j\u0173 dienos maisto raciono dal\u012f sudaro \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pupos ir pupel\u0117s, l\u0119\u0161iai, avin\u017eirniai. Ank\u0161tin\u0117s dar\u017eov\u0117s yra baltym\u0173 ir skaidul\u0173 \u0161altinis, taip pat gera m\u0117sos alternatyva u\u017etikrinanti sotumo jausm\u0105.<\/p>\n

I\u0161 gr\u016bd\u0173 ir kruop\u0173 reik\u0117t\u0173 rinktis pilno gr\u016bdo duon\u0105, ruduosius ry\u017eius, kukur\u016bzus, kurie suteikia ilgalaik\u0117s energijos ir ilgesn\u012f sotumo jausm\u0105. \u012evair\u016bs rie\u0161utai ir s\u0117klos turi daug riebal\u0173, baltym\u0173 ir skaidul\u0173. Vieni vertingiausi\u0173 \u2013 migdolai, graikiniai rie\u0161utai, lazdyno rie\u0161utai, kanapi\u0173, lino, moli\u016bg\u0173 s\u0117klos. Visgi, rie\u0161utai ir s\u0117klos yra kaloringi, tod\u0117l juos reik\u0117t\u0173 valgyti saikingai.<\/p>\n

Kalbant apie dar\u017eoves, ypa\u010d rekomenduojama valgyti lapinius \u017ealumynus, pavyzd\u017eiui, \u0161pinatus, lapinius kop\u016bstus, burok\u0117li\u0173 lapus ir kt. Taip pat prisiminkite, kad kuo daugiau spalv\u0173, tuo daugiau naudos, nes skirting\u0173 spalv\u0173 dar\u017eov\u0117s turi skirting\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173. Svarbu valgyti sezonines dar\u017eoves, rinktis \u016bkinink\u0173 produkcij\u0105, kurioje ma\u017eiau pesticid\u0173.<\/p>\n

Koki\u0173 produkt\u0173 netur\u0117t\u0173 b\u016bti?<\/h4>\n

Pirmiausiai, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip maistas ar maisto produktai buvo pagaminti. JAV egzistuoja terminas \u201eultra-processed foods\u201c (liet. ultra-perdirbtas maistas) \u2013 tai ypa\u010d stipriai perdirbtas maistas, pavyzd\u017eiui, margarinas, r\u016bkyta de\u0161ra, pusry\u010di\u0173 dribsniai, bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010diai, balta duona, energetiniai g\u0117rimai ir kt. Toks maistas suteikia trumpalaik\u012f sotumo jausm\u0105, tod\u0117l po keli\u0173 valand\u0173 v\u0117l norisi valgyti. Jis neapr\u016bpina organizmo reikalingomis med\u017eiagomis. Be to, gali didinti rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei kitomis ligomis. Perdirbto maisto ant m\u016bs\u0173 stalo tur\u0117t\u0173 b\u016bti kuo ma\u017eiau.<\/p>\n

Gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s produktai, ypa\u010d raudona m\u0117sa, tur\u0117t\u0173 sudaryti tik nedidel\u0119 raciono dal\u012f. Pavyzd\u017eiui, jau min\u0117tos Okinavos \u0161imtame\u010di\u0173 dieta atrodo taip: dar\u017eov\u0117s 58\u201360 proc. (ypa\u010d sald\u017eiosios bulv\u0117s), gr\u016bdai 33 proc. (soros, kvie\u010diai, ry\u017eiai ir makaronai), soj\u0173 produktai 5 proc. (tofu, miso), m\u0117sa ir j\u016bros g\u0117ryb\u0117s 1\u20132 proc. (daugiausiai balta \u017euvis, j\u016bros g\u0117ryb\u0117s), kita 1 proc. (alkoholis, arbata, prieskoniai). Beje, Okinavos \u0161imtame\u010diai atsisako ne tik m\u0117sos, bet ir pieno produkt\u0173, daugumos vaisi\u0173, rafinuoto cukraus ir pan. \u017dinoma, nereik\u0117t\u0173 visi\u0161kai \u201eaklai\u201c sekti tokios dietos, o sau prisitaikyti jos principus.<\/p>\n

Ar prad\u0117jus r\u016bpintis subalansuota mityba jau vyresniame am\u017eiuje, pavyzd\u017eiui, sulaukus \u0161e\u0161iasde\u0161imties, dar galima padaryti teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai, gyvenimo trukmei ir jo kokybei?<\/h4>\n

Taip, prad\u0117jus r\u016bpintis subalansuota mityba vyresniame am\u017eiuje, galima padaryti reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai, gyvenimo trukmei ir jo kokybei. Net ir senatv\u0117je sveikatai palankesnis maitinimasis gali tur\u0117ti daug teigiam\u0173 efekt\u0173: gali pad\u0117ti suma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105, i\u0161vengti osteoporoz\u0117s ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173, palaikyti sveik\u0105 k\u016bno mas\u0119, kuri yra svarbi siekiant i\u0161vengti daugelio l\u0117tini\u0173 lig\u0173, toki\u0173 kaip cukrinis diabetas ar s\u0105nari\u0173 problemos. Gali pad\u0117ti i\u0161laikyti kognityvin\u0119 funkcij\u0105 ir suma\u017einti demencijos rizik\u0105, padidinti energijos lyg\u012f, pagerinti nuotaik\u0105 ir bendr\u0105 savijaut\u0105. Subalansuota mityba prisideda prie geresn\u0117s gyvenimo kokyb\u0117s, padeda palaikyti sveik\u0105 vir\u0161kinimo sistem\u0105 ir i\u0161vengti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo.<\/p>\n

Ar ilgaam\u017ei\u0161kumo dieta yra tinkama visiems? Ar reik\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su gydytoju dietologu?<\/h4>\n

Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f individualius mitybos poreikius ir esamus sveikatos sutrikimus, ligas. Patartina konsultuotis su \u0161eimos gydytoju ar gydytoju dietologu, kurie suteiks maitinimosi rekomendacij\u0173, atitinkan\u010di\u0173 individualius poreikius ir sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ilgaam\u017ei\u0161kumui \u012ftakos turi penki veiksniai, vienas kuri\u0173 \u2013 pagal tam tikrus principus subalansuota mityba.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":18720,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-18715","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18715","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18715"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18715\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18721,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18715\/revisions\/18721"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18720"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18715"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18715"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18715"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}