{"id":21786,"date":"2025-02-26T09:18:15","date_gmt":"2025-02-26T07:18:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=21786"},"modified":"2025-02-26T09:18:15","modified_gmt":"2025-02-26T07:18:15","slug":"rvul-daugeja-moters-organizma-tausojanciu-proceduru-jau-atliekama-dubens-venu-embolizacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2025\/02\/26\/rvul-daugeja-moters-organizma-tausojanciu-proceduru-jau-atliekama-dubens-venu-embolizacija\/","title":{"rendered":"RVUL daug\u0117ja moters organizm\u0105 tausojan\u010di\u0173 proced\u016br\u0173: jau atliekama dubens ven\u0173 embolizacija"},"content":{"rendered":"<blockquote><p>Prie\u0161 kelias savaites Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) pirm\u0105 kart\u0105 buvo atlikta dubens ven\u0173 embolizacija. \u0160i\u0105 proced\u016br\u0105 pacientei atliko Intervencin\u0117s radiologijos skyriaus ved\u0117jas, intervencin\u0117s radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas su operacin\u0117s komanda. \u201eSkirtingai nei tradiciniai chirurginiai metodai, embolizacija laikoma kone \u201eauksiniu standartu\u201c gydant b\u016btent \u0161i\u0105 lig\u0105 \u2013 ji nesukelia didel\u0117s audini\u0173 traumos, n\u0117ra intensyvaus kraujavimo ar ilgo atsigavimo laikotarpio, nes atliekama per ma\u017e\u0105, vos 3 mm d\u016br\u012f \u012f ven\u0105 rentgeno kontrol\u0117je. Dauguma pacien\u010di\u0173 jau pra\u0117jus vienam m\u0117nesiui po proced\u016bros jau\u010dia reik\u0161ming\u0105 pager\u0117jim\u0105, o komplikacij\u0173 tikimyb\u0117 yra minimali\u201c, \u2013 atskleid\u017eia gydytojas.<\/p><\/blockquote>\n<p>Dubens pilnakraujyst\u0117s sindromas (DPS) yra l\u0117tin\u0117 liga, kai d\u0117l ven\u0173 vo\u017etuv\u0173 nepakankamumo kraujas u\u017esistovi dubens venose, jas i\u0161ple\u010dia ir sukelia skausm\u0105 bei diskomfort\u0105. A. Afanasjevas sako, kad \u0161i\u0105 lig\u0105 gali s\u0105lygoti keli skirtingi veiksniai: \u201eDPS da\u017eniausiai serga moterys, ypa\u010d tos, kurios yra gimd\u017eiusios kelis kartus, nes n\u0117\u0161tumo metu padid\u0117ja spaudimas \u012f dubens venas, o tai gali paskatinti j\u0173 i\u0161sipl\u0117tim\u0105. Taip pat didesn\u0119 rizik\u0105 turi moterys, kuri\u0173 \u0161eimoje pasitaik\u0117 ven\u0173 varikoz\u0117s atvej\u0173, nes \u0161i b\u016bkl\u0117 gali b\u016bti paveldima. Hormoniniai poky\u010diai, ypa\u010d padid\u0117j\u0119s estrogeno kiekis, silpnina kraujagysli\u0173 sieneles, tod\u0117l jos lengviau i\u0161siple\u010dia. Ma\u017eas fizinis aktyvumas ir s\u0117dimas gyvenimo b\u016bdas taip pat blogina kraujotak\u0105 ir didina ligos atsiradimo tikimyb\u0119.\u201c<\/p>\n<p>Sergan\u010dios moterys da\u017enai jau\u010dia maud\u017eiant\u012f skausm\u0105 pilvo apa\u010dioje, kuris stipr\u0117ja ilgiau stovint ar s\u0117dint, skausm\u0105 lytini\u0173 santyki\u0173 metu arba po j\u0173, prie\u0161 menstruacijas arba j\u0173 metu, taip pat gali varginti nugaros, klub\u0173 ar kirk\u0161ni\u0173 skausmas. Kai kuriais atvejais pastebimos patinusios, i\u0161sipl\u0117tusios venos kirk\u0161nyse ar ant \u0161laun\u0173, gali atsirasti ir da\u017enesnis noras \u0161lapintis ir kt. \u0160iam sindromui b\u016bdinga, kad skausmas da\u017enai suma\u017e\u0117ja atsigulus ar ilsintis.<\/p>\n<p>\u201e\u012e gydytoj\u0105 reik\u0117t\u0173 kreiptis, jei skausmas vargina ilgiau nei \u0161e\u0161is m\u0117nesius ir n\u0117ra ai\u0161kios jo prie\u017easties, pavyzd\u017eiui, jis nesusij\u0119s su menstruaciniu ciklu ar kitomis ginekologin\u0117mis ligomis. Ypa\u010d svarbu nelaukti ir kreiptis \u012f gydytoj\u0105, jei \u0161ie simptomai progresuoja, nes negydomas dubens pilnakraujyst\u0117s sindromas gali sukelti rimtesni\u0173 komplikacij\u0173. Kuo anks\u010diau liga diagnozuojama, tuo lengviau j\u0105 gydyti ir i\u0161vengti ilgalaikio diskomforto\u201c, \u2013 pasakoja intervencin\u0117s radiologijos gydytojas.<\/p>\n<p>Gydytojas patikslina, kad pirmiausiai reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris \u012fvertins simptomus ir, jei reik\u0117s, nukreips pas specialist\u0105, da\u017eniausiai \u2013 gydytoj\u0105 ginekolog\u0105, kartais kraujagysli\u0173 chirurg\u0105. Vertinant minimaliai invazinio gydymo galimyb\u0119 b\u016btina ir intervencinio radiologo konsultacija. DPS diagnozei patvirtinti da\u017eniausiai atliekami ultragarso tyrimas, kompiuterin\u0117s tomografijos angiografija arba magnetinio rezonanso tomografija.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-21788\" src=\"https:\/\/www.rvul.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/Intervencines-radiologijos-gydytojas-Andrejus-Afanasjevas_RVUL-nuotr._1.jpg\" alt=\"Intervencin\u0117s radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas_RVUL nuotr._1\" width=\"1639\" height=\"1230\" \/><\/p>\n<p>DPS gali b\u016bti gydomas pasitelkiant minimaliai invazin\u0119 proced\u016br\u0105 \u2013 dubens ven\u0173 embolizacij\u0105. Gydytojas A. Afanasjevas sako, kad \u0161i proced\u016bra yra moderni, saugi ir tausojanti moters organizm\u0105: \u201eSkirtingai nei tradiciniai chirurginiai metodai, embolizacija laikoma kone \u201eauksiniu standartu\u201c gydant b\u016btent \u0161i\u0105 lig\u0105 \u2013 ji nesukelia didel\u0117s audini\u0173 traumos, n\u0117ra intensyvaus kraujavimo ar ilgo atsigavimo laikotarpio, nes atliekama per ma\u017e\u0105, vos 3 mm d\u016br\u012f \u012f ven\u0105 rentgeno kontrol\u0117je. Dauguma pacien\u010di\u0173 jau pra\u0117jus vienam m\u0117nesiui po proced\u016bros jau\u010dia reik\u0161ming\u0105 pager\u0117jim\u0105, o komplikacij\u0173 tikimyb\u0117 yra minimali.\u201c<\/p>\n<p>Proced\u016br\u0105 atlieka intervencin\u0117s radiologijos gydytojas, da\u017eniausiai vietin\u0117je nejautroje arba su lengva sedacija, tod\u0117l pacient\u0117 nejau\u010dia skausmo. Per d\u016brio viet\u0105 \u012f \u0161launies ar rankos ven\u0105 \u012fvedamas plonas kateteris, kuriuo pasiekiamos pa\u017eeistos dubens venos. Tada per kateter\u012f \u012f venas suleid\u017eiama speciali med\u017eiaga, blokuojanti nenormali\u0105 kraujotak\u0105. Tai padeda suma\u017einti venin\u012f spaudim\u0105, pa\u0161alinti kraujo s\u0105stov\u012f ir suma\u017einti skausm\u0105.<\/p>\n<p>Po proced\u016bros pacient\u0117 namo i\u0161leid\u017eiama t\u0105 pa\u010di\u0105 arba kit\u0105 dien\u0105. Per pirm\u0105sias kelias dienas gali b\u016bti jau\u010diamas nedidelis maudimas ar diskomfortas, kuris palaipsniui praeina. \u012eprastai \u012f kasdien\u0119 veikl\u0105 moteris gr\u012f\u017eta per kelias dienas, o visi\u0161kas atsistatymas trunka kelias savaites. Po proced\u016bros rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio kr\u016bvio, ta\u010diau lengvas aktyvumas, pavyzd\u017eiui, vaik\u0161\u010diojimas, yra netgi naudingas. Apie 70\u201390 proc. pacien\u010di\u0173 simptomai \u017eenkliai suma\u017e\u0117ja, jos jau\u010dia ilgalaik\u012f b\u016bkl\u0117s pager\u0117jim\u0105.<\/p>\n<p>\u201eIlg\u0105 laik\u0105 apskritai moters sveikatai, ypa\u010d l\u0117tiniams skausmams, buvo skiriama per ma\u017eai d\u0117mesio, daugelis moter\u0173 tiesiog susitaikydavo su nuolatiniu skausmu. Tod\u0117l d\u017eiaugiuosi, kad RVUL galime pasi\u016blyti dubens ven\u0173 embolizacij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 atsikratyti varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 ir pagerinti gyvenimo kokyb\u0119 be sud\u0117ting\u0173 operacij\u0173. Taip pat atliekame ir gimdos miom\u0173 embolizacij\u0105 \u2013 dar vien\u0105 minimaliai invazin\u0119 proced\u016br\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 moterims i\u0161vengti sud\u0117ting\u0173 operacij\u0173 ir da\u017enu atveju i\u0161saugoti gimd\u0105.<\/p>\n<p>Kartu noriu pasid\u017eiaugti nuolat ger\u0117jan\u010diu intervencin\u0117s radiologijos gydytoj\u0173 ir gydytoj\u0173 ginekolog\u0173 bendradarbiavimu. Komandinio darbo d\u0117ka galime pasi\u016blyti auk\u0161\u010diausios kokyb\u0117s medicinos paslaugas moterims. Dirbdami su kolegomis i\u0161 kit\u0173 skyri\u0173 pacient\u0117ms u\u017etikriname profesionalias konsultacijas, i\u0161sami\u0105 diagnostik\u0105 ir j\u0173 individuali\u0105 b\u016bkl\u0119 atitinkant\u012f gydym\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia RVUL Intervencin\u0117s radiologijos skyriaus ved\u0117jas A. Afanasjevas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Skirtingai nei tradiciniai chirurginiai metodai, embolizacija laikoma kone \u201eauksiniu standartu\u201c gydant dubens pilnakraujyst\u0117s sindrom\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":21787,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-21786","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21786","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21786"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21786\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":21792,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21786\/revisions\/21792"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21787"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21786"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21786"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21786"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}