{"id":22858,"date":"2025-09-17T06:11:12","date_gmt":"2025-09-17T04:11:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=22858"},"modified":"2025-09-17T07:45:38","modified_gmt":"2025-09-17T05:45:38","slug":"lietuvos-medikai-ukrainoje-pamokos-is-karo-ligoniniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2025\/09\/17\/lietuvos-medikai-ukrainoje-pamokos-is-karo-ligoniniu\/","title":{"rendered":"Lietuvos medikai Ukrainoje: pamokos i\u0161 karo ligonini\u0173"},"content":{"rendered":"

Rugpj\u016b\u010dio pabaigoje i\u0161 Ukrainos gr\u012f\u017eo dviej\u0173 savai\u010di\u0173 sta\u017euot\u0117je dalyvav\u0119 7 Lietuvos medikai, kurie kartu su ukrainie\u010diais medikais teik\u0117 pagalb\u0105 su\u017eeistiems kariams ir civiliams Dnipropetrovsko apskrityje. Tarp j\u0173 \u2013 Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) gydytojai ortopedai traumatologai Raminta Martinaityt\u0117 ir dr. Giedrius Kvederas, skubiosios medicinos gydytojas Mantvydas Krik\u0161taponis, gydytojas anesteziologas reanimatologas Gintas Balai\u0161is. Misijos metu jie visi tur\u0117jo galimyb\u0119 i\u0161 arti steb\u0117ti ir dalyvauti \u012fvairiuose pacient\u0173 evakuacijos, gydymo bei slaugos etapuose. Apie tai, kai atrodo medik\u0173 darbas realiomis karo s\u0105lygomis, kalbam\u0117s su RVUL gydytoja ortopede traumatologe Raminta Martinaityte.<\/p><\/blockquote>\n

Kas jus paskatino dalyvauti \u0161ioje misijoje?<\/h4>\n

Mums buvo pasi\u016blyta savanori\u0161kai vykti \u012f Ukrain\u0105 ir ten nukeliavus pamatyti, kaip vyksta darbas ligonin\u0117se karo metu. I\u0161 koleg\u0173, jau buvusi\u0173 tenai, ka\u017ekiek buvau gird\u0117jusi pasteb\u0117jim\u0173, kaip ten viskas atrodo, bet buvo \u012fdomu pamatyti ir patirti visk\u0105 pa\u010diai. Suprantama, kad norime pamatyti, kaip dirba ukrainie\u010diai, nes jei mums patiems to prireikt\u0173, norisi b\u016bti bent ka\u017ekiek pasirengus ir per\u0117mus patirt\u012f i\u0161 pirm\u0173 rank\u0173. \u017dinojau, kad galiu, niekas tuo metu man\u0119s nevar\u017e\u0117, datos buvo tinkamos, tod\u0117l nusprend\u017eiau, kad reikia pabandyti.<\/p>\n

Kur j\u016bs va\u017eiavote?<\/h4>\n

Pagrindin\u0117 m\u016bs\u0173 sta\u017euot\u0117 buvo suderinta Dnipre, Me\u010dnikovo ligonin\u0117je, bet teko pab\u016bti ir ar\u010diau fronto esan\u010diose ligonin\u0117se, kur i\u0161 pirminio stabilizacinio punkto perve\u017eami pacientai, kuriems reikia labiau stabilizuoti b\u016bkl\u0119, prireikus atliekama operacija, ir tada jie jau ve\u017eami kuo toliau \u012f vakarus. Tokios ligonin\u0117s ir vadinamos pirmosios operacijos ligonin\u0117mis, kadangi tai da\u017eniausiai b\u016bna viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 viet\u0173, kur atvyk\u0119s kareivis yra \u012fvertinamas ir stabilizuojama jo b\u016bkl\u0117. Taip pat teko pasiva\u017ein\u0117ti su savanori\u0161ka organizacija, kuri atlieka evakuacijas, padeda nugabenti pacientus i\u0161 pirmosios operacijos ligonini\u0173 toliau \u012f Dnipr\u0105, perve\u017eimo metu stebi b\u016bkl\u0119, kad su\u017eeistas kareivis b\u016bt\u0173 saugiai nugabentas ten, kur juo bus pasir\u016bpinta. Tokiu b\u016bdu gal\u0117jau pamatyti situacij\u0105 i\u0161 keli\u0173 skirting\u0173 pozicij\u0173, i\u0161 arti steb\u0117ti, kaip atrodo paciento \u012fvertinimas, kaip jis i\u0161 pirmini\u0173 punkt\u0173 keliauja toliau \u012f ligonines, kurios specializuojasi b\u016btent toki\u0173 kareivi\u0173 pri\u0117mime.<\/p>\n

\"Medik\u0173<\/p>\n

I\u0161 m\u016bs\u0173 ligonin\u0117s misijoje dalyvavote keli skirting\u0173 specializacij\u0173 gydytojai. Ar j\u016bs visi kartu dirbote kaip komanda, ar buvote padalinti po skirtingas vietas?<\/h4>\n

Nors oficialiai mes tur\u0117jome b\u016bti vienoje ligonin\u0117je, ta\u010diau misijos organizatoriai \u2013 <\/em>nevyriausybin\u0117 organizacija \u201eBlue\/Yellow\u201c \u00a0ir Sveikatos apsaugos ministerija \u2013 \u00a0<\/em>yra u\u017emezg\u0119 gerus santykius su keliomis vietomis,\u00a0 tod\u0117l leido mums pasidalinti ir vykti \u012f skirtingus ta\u0161kus, kad kuo daugiau gal\u0117tume pamatyti ir kiekvienas gal\u0117tume nukeliauti ten, kur mums profesi\u0161kai yra naudingiausia ir \u012fdomiausia. Tod\u0117l mes buvome pasiskirst\u0119 per kelias vietas ir rotavom\u0117s vieni su kitais, kad visi kuo daugiau pamatytume ir visur pabuvotume.<\/p>\n

Ar tai, k\u0105 mat\u0117te, skiriasi nuo to, su kuo \u012fprastai susiduriate savo darbe Lietuvoje?<\/h4>\n

Traum\u0173 specifika ten visi\u0161kai kitokia. Su ka\u017ekuriuo kolega net li\u016bdnai pajuokavome, kad jeigu mes gautume bent vien\u0105 tok\u012f pacient\u0105, i\u0161 karto kviestume konsilium\u0105 ir galvotume, k\u0105 su juo daryti, o ten atvyksta dvide\u0161imt toki\u0173 per dien\u0105. Pagrindin\u0117s traumos yra skeveldriniai k\u016bno su\u017ealojimai, kuomet yra daug pavir\u0161ini\u0173 \u017eaizd\u0173, kurias visas reikia su\u017ei\u016br\u0117ti, i\u0161valyti, taip pat labai daug gal\u016bni\u0173 traum\u0173. Viena i\u0161 \u0161iuo metu keliam\u0173 problem\u0173 yra ne tik tai, kad gal\u016bn\u0117s yra pa\u017eeid\u017eiamos ir d\u0117l to reikalinga amputacija, bet ir turniket\u0173 naudojimas. Ir mes, ir kareiviai esame mokomi, kad \u012ftariant kraujavim\u0105, reikia d\u0117ti turniket\u0105, ta\u010diau problema yra tame, kad tik medicinos personalas geba pakeisti turniket\u0105 tvars\u010diu \u2013 kareiviai to nemoka, ir turniketai b\u016bna per ilgai laikomi. Tod\u0117l, deja, tenka amputuoti gal\u016bn\u0119, nors kartais ji b\u016bna gan\u0117tinai sveika arba net visi\u0161kai be \u017eaizd\u0173. Kaip pasakoja tenai dirbantys gydytojai, skaud\u017eiausia b\u016bna, kai nu\u0117mus keliolika valand\u0173 u\u017ed\u0117t\u0105 turniket\u0105, galiausiai paai\u0161k\u0117ja, kad ten tiesiog kruvini r\u016bbai, o \u017eaizdos net nebuvo, bet niekas rankov\u0117s ar kle\u0161n\u0117s nenukirpo, nenureng\u0117 ir nepasi\u017ei\u016br\u0117jo, kad gal\u016bn\u0119 buvo galima i\u0161saugoti. Juk turniketai u\u017ededami auk\u0161\u010diausiose pozicijose, ne ant pir\u0161to ar p\u0117dos, tod\u0117l tokiais atvejais tenka amputuoti vis\u0105 gal\u016bn\u0119.<\/p>\n

Tad viena i\u0161 pamok\u0173, kuri\u0105 parsive\u017eate, yra tai, kad reikia mok\u0117ti taisyklingai u\u017ed\u0117ti turniket\u0105?<\/h4>\n

Taisyklingai u\u017ed\u0117ti mes jau mokame, kitas svarbus momentas \u2013 laiku nuimti, prie\u0161 dedant per\u017ei\u016br\u0117ti \u017eaizd\u0105 ir \u012fvertinti, kad galb\u016bt ne visada tas turniketas yra reikalingas. Tokiu atveju galima i\u0161saugoti gal\u016bn\u0119.<\/p>\n

\"Medik\u0173<\/p>\n

Ar misijos dalyviai labiau yra kaip steb\u0117tojai, ar ir savo ka\u017ekokia patirtimi gal\u0117jote pasidalinti?<\/h4>\n

Mes dalyvavome ir priimant pacientus, ir j\u0173 ap\u017ei\u016brose, teko dalyvauti ir operacijose bei perri\u0161imuose. Net ir bud\u0117jimuose visiems teko pab\u016bti, kad matytume, kaip darbas vyksta ne tik dienos, bet ir nakties metu. Visur mums leido prisid\u0117ti, kiek norime. I\u0161 prad\u017ei\u0173, ai\u0161ku, pa\u017ei\u016br\u0117jo, k\u0105 galime, bet v\u0117liau jau \u0117jome visur, kur tik gal\u0117jome pad\u0117ti, nes visi ukrainie\u010diai jau yra pavarg\u0119, o darbo rankos reikalingos daug kur. Matydami, kad mes tikrai geranori\u0161kai padedame, jie priima t\u0105 pagalb\u0105. \u017dinoma, labiausiai siek\u0117me mokytis \u2013 \u017ei\u016br\u0117jome, kaip jie dirba, mok\u0117m\u0117s, kaip taisyklingai ir kaip greitai visk\u0105 padaryti, \u012f k\u0105 reik\u0117t\u0173 koncentruotis, \u012f k\u0105 atkreipti d\u0117mes\u012f tiek ap\u017ei\u016bros, tiek operacijos metu.<\/p>\n

Ar teko pasikalb\u0117ti su pacientais, kuriems teik\u0117te pagalb\u0105?<\/h4>\n

Ka\u017ekiek teko. Man galb\u016bt buvo sunkiau d\u0117l kalbos barjero, nes jie daugiausia kalba ukrainieti\u0161kai. Nors didesn\u0117 dalis supranta rus\u0173 kalb\u0105, bet mano rus\u0173 kalbos \u017einios yra ribotos. \u012edomu tai, kad nema\u017ea dalis pacient\u0173, jeigu bandydavai ka\u017ek\u0105 jiems sakyti rusi\u0161kai, i\u0161 principo nenori \u0161ia kalba kalb\u0117ti \u2013 geriau pasirenka lau\u017eyti lie\u017euv\u012f ir atsakin\u0117ti angli\u0161kai. Bet buvo toki\u0173, su kuriais pavyko ir angli\u0161kai susikalb\u0117ti, pabendrauti. Kiti kolegos, kurie \u0161iek tiek moka ukrainieti\u0161kai, gal\u0117jo daugiau pakalb\u0117ti su pa\u010diais pacientais, pasidom\u0117ti j\u0173 istorija. Kareivi\u0173 istorijos yra vienokios, o fronte gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, kurie nenor\u0117jo pasitraukti i\u0161 fronto linijos ir nukent\u0117j\u0119 atsid\u016br\u0117 ligonin\u0117je, yra galb\u016bt netgi dar graudesn\u0117s, nes tai yra civiliai \u017emon\u0117s, kurie ken\u010dia nuo karo.<\/p>\n

Galb\u016bt ka\u017ekokia istorija labiausiai \u012fstrigo?<\/h4>\n

Man pa\u010diai \u012fsimin\u0117 pasakota istorija apie vyresnio am\u017eiaus pacient\u0119, kuri i\u0161 fronto srities buvo atve\u017eta d\u0117l rankos amputacijos. Ji gyveno ma\u017eame kaimelyje, i\u0161 kurio nenor\u0117jo trauktis ir palikti savo nam\u0173. Vien\u0105 dien\u0105 i\u0161girdo sprogimus bei \u0161audymus, suprato, kad reikia b\u0117gti bent jau \u012f sl\u0117ptuv\u0119, bet staiga pamat\u0117 blyksn\u012f ir po akimirkos liko be rankos. Gerai, kad \u0161alia buvo jos an\u016bkas, kuris j\u0105 i\u0161gelb\u0117jo, nes u\u017ed\u0117jo turniket\u0105 ir ka\u017ekokiu b\u016bdu nugabeno iki medik\u0173. Moteri\u0161k\u0117s gyvyb\u0117 buvo i\u0161saugota, bet rankos, deja, ji jau nebeturi. Ir tai tik viena istorija, kaip karas nei\u0161vengiamai paveikia ir civilius \u017emones. Dar labai u\u017esifiksavo vienas momentas i\u0161 paskutin\u0117s dienos, kuri\u0105 praleidome misijoje. I\u0161 pat ryto teko sudalyvauti operacijoje, kuri, deja, nebuvo s\u0117kminga ir pacientas mir\u0117. Bet mane labai paliet\u0117 tai, kad kol su\u017eeisto kareivio \u0161irdis dar plak\u0117, buvo naudojamos visos priemon\u0117s, daroma viskas, kas tik gal\u0117jo ka\u017ekaip pagerinti jo b\u016bkl\u0119. Net ir prastos prognoz\u0117s atvejais operacija toliau t\u0119siama, stengiantis atlikti kuo daugiau, prie\u0161 galutinai diagnozuojant mirt\u012f. Ukrainie\u010diai sak\u0117, kad tiesiog negali nuleisti rank\u0173 ir privalo kovoti u\u017e kiekvieno kareivio gyvyb\u0119 iki pat paskutin\u0117s akimirkos.<\/p>\n

\"Medik\u0173<\/p>\n

Kaip karas pakeit\u0117 pa\u010dius medikus ukrainie\u010dius?<\/h4>\n

Visose ligonin\u0117se, kur buvome, \u012f akis pirmiausia krenta nuovargis. Kalbantis su medikais matai, kad jie nieko nebeplanuoja. Ka\u017ekokios savo ateities nelabai ir gali planuoti, nes realyb\u0117, deja, tokia, kad nors ir k\u0105 bandytum susiplanuoti, vis tiek tur\u0117si b\u016bti ten, kur tav\u0119s reikia, ir dirbti. Gydytojai pasakoja, kad naktimis girdi sprogimus. Kartais tie garsai net ne per langus girdisi, bet aidi galvoje, neleisdami u\u017emigti. Labai sunku \u2013 tiek fizi\u0161kai, tiek psichologi\u0161kai. Taip pat su gydytojais ortopedais, dirban\u010diais ligonin\u0117je, kalb\u0117jome apie dar vien\u0105 karo pasekm\u0119 profesijai. Pas juos yra 2 met\u0173 internat\u016bra, kuri pas mus prilyginama rezident\u016brai, ir per tuos 2 metus internai mat\u0117 tiktai amputacijas ir traumas, kitokios patirties nelabai ir \u012fgijo. Jaunieji kolegos patys pripa\u017e\u012fsta, kad i\u0161moko tik amputuoti ir d\u0117ti \u012fvairius fiksacijos aparatus, o daugiau ortopedijos ir traumatologijos srityje ne ka\u017ek\u0105 i\u0161mano. Karas, tik\u0117tina, ka\u017ekada baigsis, o k\u0105 tada reik\u0117s daryti? Visko teks mokytis i\u0161 naujo.<\/p>\n

Kaip manote, ar galima pasiruo\u0161ti tai dienai X? Ar tai, k\u0105 j\u016bs pamat\u0117te, pad\u0117jo jums ka\u017ekaip susid\u0117lioti mintis, i\u0161sigryninti esminius dalykus?<\/h4>\n

Manau, kad ruo\u0161tis reikia bet kokiu atveju, ypa\u010d stiprinti komandin\u012f darb\u0105 ir bendradarbiavim\u0105. Jei tai nutikt\u0173 pas mus, vis tiek tuo metu visiems b\u016bt\u0173 \u0161okas ir pirmosiomis akimirkomis nei\u0161vengtume \u0161iokio tokio chaoso. Bet kuo didesnis b\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 vis\u0173 \u012fdirbis, tuo grei\u010diau mes prisitaikytume prie pad\u0117ties. Ai\u0161ku, galb\u016bt m\u016bs\u0173 s\u0105lygomis tai b\u016bt\u0173 \u0161iek tiek lengviau nei Ukrainoje, nes mes turime daugiau \u012fvairi\u0173 resurs\u0173 ir priemoni\u0173. Ukraina yra labai didel\u0117, tod\u0117l sunku j\u0105 vis\u0105 apr\u016bpinti, o m\u016bs\u0173 ligonini\u0173 turimas inventorius yra geresnis. Tai, many\u010diau, mums ir pad\u0117t\u0173 geriau bei grei\u010diau prisitaikyti. Bet Ukrainoje mat\u0117me tikrai gra\u017e\u0173 darb\u0105, kaip jie yra pasiruo\u0161\u0119 priimti pacient\u0105. Viskas yra komunikuojama \u017einut\u0117mis. Jeigu gaunama \u017einut\u0117, kad i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105 viet\u0105 atvyksta pacientas, visa komanda jau yra pasiruo\u0161usi j\u012f priimti. Ir jeigu atkeliauja \u017einut\u0117, kad po 10-15 minu\u010di\u0173 bus atve\u017etas kitas pacientas, antroji komanda, kuri turi priimti ir ap\u017ei\u016br\u0117ti \u0161\u012f pacient\u0105, jau laukia, patikrin\u0119 visus aparatus. Tod\u0117l i\u0161 karto, kai tik i\u0161va\u017eiuoja pirmasis pacientas, gydytojai ir medicinos personalas, kurie yra nepavarg\u0119, sutelkia vis\u0105 d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 su\u017eeist\u0105j\u012f. Patys jie sak\u0117, kad prireik\u0117 apie pusantr\u0173 met\u0173, kol pavyko visk\u0105 taip gra\u017eiai sustyguoti. Manau, kad tai ir yra pagrindinis dalykas, kurio ir mums reik\u0117t\u0173 pasimokyti \u2013<\/em> tas bendradarbiavimas, komandinis darbas visose disciplinose. N\u0117ra vieno \u017emogaus, kuris visk\u0105 \u017ei\u016bri, n\u0117ra vieno pagrindinio \u017emogaus, o visa komanda eina kartu. Be abejo, labai svarbu, kad kiekvienas \u017einot\u0173 savo rol\u0119, k\u0105 kas turi daryti, nes tik tada darbas vyksta skland\u017eiai.<\/p>\n

\"Medik\u0173<\/p>\n

Ar teko sl\u0117ptis nuo oro pavojaus?<\/h4>\n

Oro pavojaus siren\u0173 gird\u0117jome, bet tiek pagrindin\u0117je ligonin\u0117je, tiek kitose vietose mums buvo pasakyta, kad jeigu tikrai kils didel\u0117 gr\u0117sm\u0117, mums apie tai bus prane\u0161ta. Mums galb\u016bt ir pasisek\u0117, nes tuo metu buvo kiek ramesnis periodas d\u0117l planuojam\u0173 deryb\u0173, galb\u016bt d\u0117l to didesni\u0173 atak\u0173 ten, kur mes buvome, nepasitaik\u0117. Nors \u017einau, kad man dirbant kitoje vietoje, Dnipre buvusiems kolegoms teko sl\u0117ptis, nes ap\u0161audytas objektas buvo vos u\u017e 4 km nuo j\u0173. Ai\u0161ku, naktimis gr\u012f\u017etant i\u0161 perve\u017eimo misij\u0173, tolumoje tu matai ir girdi sprogimus, bet tikiesi, kad tai yra pakankamai toli nuo tav\u0119s ir tiesiog stengiesi gr\u012f\u017eti \u012f saugesn\u0119 viet\u0105.<\/p>\n

Ar dar kart\u0105 va\u017eiuotum\u0117te ten?<\/h4>\n

Taip, b\u016btinai. Matau prasm\u0119 dar ka\u017eko i\u0161mokti bei b\u016bti papildoma pagalba. Nor\u0117\u010diau pasimokyti, kaip jie atlieka tam tikras proced\u016bras, kaip \u012fvertina paciento b\u016bkl\u0119, ir tuo pa\u010diu pad\u0117ti, nes pagrindinis dalykas, kuris matosi, yra nuovargis ir darbo rank\u0173 tr\u016bkumas. Ir kolegoms, kuriuos sutinkame, visada rekomenduojame, jeigu tik nori ir gali \u2013 va\u017eiuoti. M\u016bs\u0173 sta\u017euot\u0117s koordinator\u0117 pasakojo, kad nema\u017eai \u017emoni\u0173, dalyvavusi\u0173 tokiose misijose, po to gr\u012f\u017eta savanori\u0161kai \u012f ka\u017ekur\u012f i\u0161 punkt\u0173 pab\u016bti per savo atostogas bent porai savai\u010di\u0173, kad gal\u0117t\u0173 pagelb\u0117ti, nes darbo rank\u0173 tikrai reikia visur.<\/p>\n

Galb\u016bt u\u017emezg\u0117te ka\u017ekoki\u0173 profesini\u0173 draugys\u010di\u0173, kurias b\u016bt\u0173 galima t\u0119sti ir po karo, ukrainie\u010diams pas mus atvykstant \u012fgyti platesn\u0117s patirties?<\/h4>\n

Jau ankstesn\u0117je misijoje dalyvav\u0119 m\u016bs\u0173 kolegos ortopedai traumatologai i\u0161 Kauno buvo u\u017emezg\u0119 gerus ry\u0161ius su keliais gydytojais traumatologais, d\u0117l to mums buvo daug lengviau \u2013 jie \u017einojo, kas mes esame, kad mes atva\u017eiuojame ir kad tikrai pad\u0117sime. Su jais daugiau ir pabendravome, ir kontakt\u0105 toliau palaikome. Planuojame juos pasikviesti pas mus, kad pab\u016bt\u0173, pa\u017ei\u016br\u0117t\u0173, kokias traumas mes gydome, nes jie ir patys tuo domisi. Kontaktuojame d\u0117l galimyb\u0117s atvykti, kad ne tik pasimokyt\u0173 pas mus atva\u017eiav\u0119, bet tuo pa\u010diu ir ka\u017ekiek pails\u0117t\u0173 nuo karo zonos, nuo viso vargo, kur\u012f jiems ten tenka patirti.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Apie savo patirtis karo zonoje pasakoja RVUL gydytoja ortoped\u0117 traumatolog\u0117 Raminta Martinaityt\u0117, gr\u012f\u017eusi i\u0161 dviej\u0173 savai\u010di\u0173 sta\u017euot\u0117s Ukrainoje, kur kartu su kitais Lietuvos medikais ir vietiniais gydytojais teik\u0117 pagalb\u0105 su\u017eeistiems kariams bei civiliams Dnipropetrovsko apskrityje.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22874,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-22858","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22858"}],"version-history":[{"count":11,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22858\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22878,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22858\/revisions\/22878"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22874"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}