{"id":23753,"date":"2026-02-19T08:23:03","date_gmt":"2026-02-19T06:23:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=23753"},"modified":"2026-02-19T15:20:12","modified_gmt":"2026-02-19T13:20:12","slug":"letinio-skausmo-gydymui-rvul-skausmo-klinikoje-papildomos-mediku-pajegos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2026\/02\/19\/letinio-skausmo-gydymui-rvul-skausmo-klinikoje-papildomos-mediku-pajegos\/","title":{"rendered":"L\u0117tinio skausmo gydymui RVUL Skausmo klinikoje \u2013 papildomos medik\u0173 paj\u0117gos"},"content":{"rendered":"

Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) veikian\u010dios Skausmo klinikos komand\u0105 papild\u0117 du gydytojai anesteziologai reanimatologai, tod\u0117l nuo \u0161iol l\u0117tinio skausmo ma\u017einimo proced\u016bromis gal\u0117s pasinaudoti daugiau pacient\u0173. \u201eB\u016bna, kad \u012f klinik\u0105 pacientai atve\u017eami ve\u017eim\u0117liais, ateina su ramentais. Bet po proced\u016bros pastebime, kad i\u0161eina be rament\u0173 arba atsistoja i\u0161 ve\u017eim\u0117lio ir jau gali eiti pasiremdami\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi RVUL gydytojas anesteziologas reanimatologas Rapolas Pelanis. Kartu su gydytoja anesteziologe reanimatologe Migle Kalinauskaite jie papasakojo apie l\u0117tinio skausmo gydymo tikslus, galimybes ir pacient\u0173 baimes.<\/p><\/blockquote>\n

Da\u017eniausi \u2013 nugaros ir s\u0105nari\u0173 skausmai<\/h4>\n

RVUL Skausmo klinikoje paslaugos teikiamos pacientams, kurie jau\u010dia l\u0117tin\u012f skausm\u0105. Vienas i\u0161 klinikoje dirban\u010di\u0173 gydytoj\u0173, anesteziologas reanimatologas R. Pelanis patikslina, kad pagalbos tikslinga kreiptis tiems pacientams, kuriems skausmas trunka tris m\u0117nesius ar ilgiau ir jo nepavyko numal\u0161inti vartojant medikamentus, taikant reabilitacij\u0105. Gydytojas pastebi, kad l\u0117tinio skausmo prie\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios, ta\u010diau \u012f RVUL da\u017eniausiai kreipiasi pacientai, ken\u010diantys nuo nugaros ir s\u0105nari\u0173 patologij\u0173 skausm\u0173. Pacient\u0173 am\u017eius \u012fvairus \u2013 nuo 18 met\u0173 iki 90-ies ar net vyresni\u0173. Neretai pasitaiko pacient\u0173, kurie skausm\u0105 ken\u010dia jau daug met\u0173.<\/p>\n

Kaip u\u017esiregistruoti konsultacijai ir ko tik\u0117tis?<\/h4>\n

Gydytoja anesteziolog\u0117 reanimatolog\u0117 M. Kalinauskait\u0117 pasakoja, kad \u012f konsultacij\u0105 pacientas tur\u0117t\u0173 atvykti pasiruo\u0161\u0119s: \u201ePirmiausia reikalingas siuntimas gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijai, kur\u012f gali i\u0161ra\u0161yti \u0161eimos gydytojas ar kitas specialistas. B\u016bt\u0173 puiku, jei pacientas tur\u0117t\u0173 ir gydytojo neurologo ar ortopedo traumatologo konsultacijos i\u0161vadas, kompiuterin\u0117s tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrim\u0173 vaizdus ir apra\u0161ymus, nes tai padeda tiksliau \u012fvertinti galim\u0105 skausmo prie\u017east\u012f ir parinkti individual\u0173 gydym\u0105. Skausmo klinika n\u0117ra pirmoji grandis, nuo kurios pradedamas l\u0117tinio skausmo gydymas \u2013 prie\u0161 tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas \u012fprastas medikamentinis, reabilitacinis, kartais chirurginis gydymas, tik tada \u012f proces\u0105 \u012fsitraukiame mes.\u201c<\/p>\n

\"Gydytoja<\/p>\n

R. Pelanis pabr\u0117\u017eia, kad l\u0117tinio skausmo gydymas yra kompleksinis ir parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f skausmo tip\u0105, intensyvum\u0105 bei sveikatos b\u016bkl\u0119: \u201ePacientams gali b\u016bti taikomas medikamentinis gydymas ir intervencin\u0117s proced\u016bros. Medikamentinis gydymas apima \u012fvairi\u0173 grupi\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105 \u2013 nuo nereceptini\u0173 analgetik\u0173 iki stipresni\u0173, receptini\u0173 skausm\u0105 mal\u0161inan\u010di\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n

Intervencin\u0117s proced\u016bros da\u017eniau taikomos tada, kai sisteminis medikamentinis gydymas yra nepakankamai efektyvus ar sukelia nepageidaujam\u0105 \u0161alutin\u012f poveik\u012f. Naudojamos nerv\u0173 blokados, kuri\u0173 metu \u0161alia skausmo signal\u0105 perduodan\u010dio nervo suleid\u017eiami nuskausminantys ir u\u017edegim\u0105 ma\u017einantys vaistai. Be to, gali b\u016bti taikomos ir ilgiau veikian\u010dios proced\u016bros, pavyzd\u017eiui, krioterapin\u0117s (\u0161al\u010dio) blokados. M\u016bs\u0173 atliekamos proced\u016bros skausm\u0105 bent jau kuriam laikui suma\u017eina, tada \u017emogus gali atlikti fizin\u0119 reabilitacij\u0105 ir, tik\u0117tina, skausmai ilgalaik\u0117je perspektyvoje tur\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti.\u201c<\/p>\n

Kaip vyksta proced\u016bra?<\/h4>\n

Papra\u0161yta papasakoti, kaip vyksta proced\u016bra, gydytoja M. Kalinauskait\u0117 sako, kad konsultacija prasideda nuo pokalbio su pacientu: \u201eRenkame informacij\u0105 apie skausm\u0105 \u2013 kur skauda, kada skausmas atsirado, kas j\u012f sustiprina ar suma\u017eina, kokius vaistus pacientas vartoja, kokiomis gretutin\u0117mis ligomis serga ir kt. Analizuojame kit\u0173 specialist\u0173 i\u0161vadas ir vaizdinius tyrimus, atliekame fizin\u012f paciento i\u0161tyrim\u0105 ir tuomet sprend\u017eiame, ar intervencin\u0117 proced\u016bra yra reikalinga ir kokia b\u016bt\u0173 tinkamiausia.<\/p>\n

Jei nusprend\u017eiame atlikti intervencij\u0105 ir n\u0117ra kontraindikacij\u0173, da\u017eniausiai j\u0105 atliekame tos pa\u010dios konsultacijos metu. Kartais proced\u016bra atidedama, jei, pavyzd\u017eiui, pacientas vartoja kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 veikian\u010dius vaistus ar yra kit\u0173 medicinini\u0173 aplinkybi\u0173, d\u0117l kuri\u0173 reikalingas papildomas pasiruo\u0161imas. Po kai kuri\u0173 intervencij\u0173 rekomenduojama kelias dienas vengti intensyvaus fizinio kr\u016bvio, reabilitacijos proced\u016br\u0173. Po proced\u016bros pacientai tam tikr\u0105 laik\u0105 stebimi klinikoje, kad \u012fvertintume j\u0173 savijaut\u0105 ir galimas ankstyvas nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip alergija, kraujosp\u016bd\u017eio poky\u010diai ar laikini jutimo sutrikimai. Ankstyvuoju laikotarpiu galima \u012fvertinti ir pirmin\u012f poveik\u012f, ta\u010diau galutinis efektas da\u017eniausiai pasirei\u0161kia v\u0117liau.\u201c<\/p>\n

\"Gydytojas<\/p>\n

Gydytojos teigimu, intervenciniam skausmo mal\u0161inimui da\u017eniausiai naudojami vietini\u0173 anestetik\u0173 ir gliukokortikosteroid\u0173 mi\u0161iniai \u2013 \u0161ie vaistai ma\u017eina u\u017edegim\u0105 ir gali pad\u0117ti suma\u017einti skausm\u0105. Vietiniai anestetikai pradeda veikti gana greitai, tod\u0117l trumpalaikis poveikis gali b\u016bti juntamas netrukus po proced\u016bros. Jei naudojami gliukokortikoidai, j\u0173 poveikis paprastai i\u0161ry\u0161k\u0117ja per kelias dienas ar savaites.<\/p>\n

Koki\u0173 rezultat\u0173 tik\u0117tis?<\/h4>\n

Gydytojas anesteziologas reanimatologas R. Pelanis pabr\u0117\u017eia, kad Skausmo klinikoje dirbantys gydytojai siekia, jog pacientui pager\u0117t\u0173 jau po pirmos proced\u016bros. Visgi, kiek laiko truks vaist\u0173 poveikis \u2013 yra individualu ir priklauso nuo paciento patologijos ir proced\u016bros tipo.<\/p>\n

\u201ePirmiausiai labai svarbu pabr\u0117\u017eti, kad tai yra laikinas sprendimas ir tikrosios skausmo prie\u017easties jis da\u017eniausiai nepa\u0161alina. Mes suma\u017einame arba panaikiname skausm\u0105 ir suteikiame \u017emogui didesn\u012f komfort\u0105 \u2013 tod\u0117l jis gali gr\u012f\u017eti \u012f \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, atlikti fizin\u0119 reabilitacij\u0105. Be to, yra toki\u0173 situacij\u0173, kai reabilitacija ar operacinis gydymas yra ne\u012fmanomi, tod\u0117l \u017emogui liekame vienintele pagalba.<\/p>\n

Nors ilgalaikis poveikis atsiranda v\u0117liau, ta\u010diau i\u0161 RVUL pacientas jau gali i\u0161eiti su suma\u017e\u0117jusiu skausmu. B\u016bna, kad \u012f pacientai atve\u017eami ve\u017eim\u0117liais, ateina su ramentais. Bet po proced\u016bros pastebime, kad i\u0161eina be rament\u0173 arba atsistoja i\u0161 ve\u017eim\u0117lio ir jau gali eiti pasiremdami.<\/p>\n

Proced\u016bros poveikis gali trukti nuo keli\u0173 dien\u0173 iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173, met\u0173 ar net ilgiau. Proced\u016br\u0173 kiekis n\u0117ra ribojamas, o saugus j\u0173 da\u017enis priklauso nuo vaist\u0173 dozavimo. Kiekvien\u0105 pacient\u0105 vertiname individualiai. Bet jei proced\u016bros poveikis yra trumpalaikis, pavyzd\u017eiui, i\u0161lieka tik m\u0117nes\u012f, rekomenduojama registruotis pakartotinei konsultacijai, kurios metu kei\u010diama gydymo taktika. Taip pat visada pabr\u0117\u017eiame, kad ilgalaikio poveikio reikia palaukti ir tik tada vertinti gydymo efektyvum\u0105\u201c, \u2013 sako R. Pelanis.<\/p>\n

\"Skausmo<\/div>\n

Pacient\u0173 baim\u0117s<\/h4>\n

Gydytojai pastebi, kad kai kurie pacientai delsia kreiptis pagalbos \u012f d\u0117l baim\u0117s priprasti prie skausm\u0105 mal\u0161inan\u010di\u0173 vaist\u0173. \u201eKiekvieno paciento situacij\u0105 vertiname individualiai, o jei neopioidiniai vaistai nuo skausmo n\u0117ra pakankamai veiksmingi, tam tikrais atvejais gali b\u016bti skiriami ir opioidiniai analgetikai. Jie parenkami atsakingai, \u012fvertinus naud\u0105 ir galim\u0105 rizik\u0105, paprastai pradedant nuo ma\u017eesn\u0117s doz\u0117s, kuri koreguojama pagal paciento poreikius pakartotini\u0173 vizit\u0173 metu\u201c, \u2013 sako gydytoja M. Kalinauskait\u0117.<\/p>\n

Ji pabr\u0117\u017eia, kad priklausomyb\u0117s rizika vartojant opioidinius vaistus egzistuoja, tod\u0117l j\u0173 skyrimas visada yra apgalvotas ir pagr\u012fstas medicinin\u0117mis indikacijomis. Tinkamai parinkus preparatus, laikantis gydytojo nurodym\u0173 ir u\u017etikrinant steb\u0117sen\u0105, \u0161i rizika gali b\u016bti reik\u0161mingai suma\u017einta.<\/p>\n

\u201ePastebiu nema\u017eai pacient\u0173 baim\u0117s, d\u0117l kurios jie apskritai vengia vartoti paskirtus vaistus ar savavali\u0161kai nutraukia gydym\u0105, tod\u0117l norimas rezultatas nepasiekiamas. Pasitaiko, kad pacientai, pasitar\u0119 su artimaisiais ar remdamiesi nepatikima informacija, nusprend\u017eia nevartoti paskirt\u0173 medikament\u0173. Svarbu suprasti, kad dalis vaist\u0173, skirt\u0173 l\u0117tiniam skausmui gydyti, veikia palaipsniui ir terapinis poveikis pasirei\u0161kia tik juos vartojant reguliariai bei nustatyt\u0105 laik\u0105. Tod\u0117l laikantis gydytojo rekomendacij\u0173, derinant medikamentin\u012f gydym\u0105 su reabilitacija ir vengiant skausm\u0105 provokuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173, galima pasiekti geresni\u0173 rezultat\u0173. L\u0117tinio skausmo gydymas yra kompleksinis procesas, kuriame svarbus aktyvus ir s\u0105moningas paciento dalyvavimas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia gydytoja M. Kalinauskait\u0117.<\/p>\n

\"Gydytojas<\/p>\n

Trumpa atmintin\u0117: k\u0105 daryti?<\/h4>\n
    \n
  • Skausmas t\u0119siasi 3 m\u0117nesius ar ilgiau, ir \u012fprastos priemon\u0117s nepad\u0117jo.<\/li>\n
  • Gaukite siuntim\u0105 pas gydytoj\u0105 anesteziolog\u0105 reanimatolog\u0105 \u2013 j\u012f gali i\u0161ra\u0161yti \u0161eimos gydytojas arba kitas gydantis specialistas.<\/li>\n
  • Atsine\u0161kite dokumentus: turimus tyrimus ir i\u0161vadas (pvz., KT, MRT vaizdus ir apra\u0161ymus, gydytojo neurologo ar ortopedo traumatologo konsultacij\u0173 i\u0161vadas).<\/li>\n
  • Laikykit\u0117s rekomendacij\u0173 po konsultacijos\/proced\u016bros ir, jei reikia, suplanuokite pakartotin\u012f vizit\u0105 pagal gydytojo nurodymus.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Gydytojai papasakojo apie l\u0117tinio skausmo gydymo tikslus, galimybes ir pacient\u0173 baimes.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":23758,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-23753","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23753"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23753\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23768,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23753\/revisions\/23768"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23758"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}