{"id":24730,"date":"2026-07-29T07:34:32","date_gmt":"2026-07-29T05:34:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=24730"},"modified":"2026-07-29T07:34:32","modified_gmt":"2026-07-29T05:34:32","slug":"e-morozaite-kodel-nuolat-jauciates-pavarge-kaltininke-gali-buti-jusu-nosis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2026\/07\/29\/e-morozaite-kodel-nuolat-jauciates-pavarge-kaltininke-gali-buti-jusu-nosis\/","title":{"rendered":"E. Morozait\u0117: kod\u0117l nuolat jau\u010diat\u0117s pavarg\u0119? Kaltinink\u0117 gali b\u016bti j\u016bs\u0173 nosis"},"content":{"rendered":"

\u201eKasdien konsultacijose sutinku \u017emoni\u0173, kurie skund\u017eiasi energijos stoka, sunkumu atsikelti ryte, mieguistumu dienos metu ar suprast\u0117jusia koncentracija. Da\u017enai jie jau b\u016bna i\u0161band\u0119 \u012fvairius vitaminus, atlik\u0119 kraujo tyrimus, ta\u010diau atsakymo, kod\u0117l nuolat jau\u010diasi pavarg\u0119, taip ir neranda. Kartais prie\u017eastis slypi ten, kur jos ma\u017eiausiai tikimasi \u2013 sutrikusiame kv\u0117pavime per nos\u012f\u201c, \u2013 sako Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) dirbanti gydytoja otorinolaringolog\u0117 Ernesta Morozait\u0117. Ji pabr\u0117\u017eia, kad kai nosis nekv\u0117puoja taip, kaip tur\u0117t\u0173, nuken\u010dia ne tik ji, bet ir visas organizmas.<\/p><\/blockquote>\n

\u012etaka nerv\u0173 sistemai<\/h4>\n

Visiems \u017einoma, kad \u017emogaus kv\u0117pavimo sistema nat\u016braliai pritaikyta kv\u0117puoti per nos\u012f \u2013 ji praleid\u017eia or\u0105 \u012f plau\u010dius, j\u012f su\u0161ildo ir sudr\u0117kina, i\u0161valo jame esan\u010dias dulkes ir kitas daleles. Ta\u010diau gydytoja E. Morozait\u0117 sako, kad nosies funkcija yra kur kas platesn\u0117 nei vien oro praleidimas: \u201eKv\u0117pavimas per nos\u012f padeda palaikyti normali\u0105 nerv\u0173 sistemos veikl\u0105, u\u017etikrina efektyvesn\u012f deguonies pasisavinim\u0105 ir yra svarbus kokybi\u0161kam miegui. Kai nosis nuolat u\u017egulta arba kv\u0117puoti per j\u0105 sunku, organizmas prisitaiko \u2013 \u017emogus pradeda kv\u0117puoti per burn\u0105. Da\u017eniausiai tai vyksta nepastebimai, ypa\u010d nakt\u012f. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti, kad nieko blogo nenutinka \u2013 juk oras vis tiek patenka \u012f plau\u010dius. Ta\u010diau ilgainiui toks kv\u0117pavimo b\u016bdas gali tur\u0117ti neigiam\u0173 pasekmi\u0173.\u201c<\/p>\n

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslini\u0173 tyrim\u0173 \u012frodo, kad kv\u0117pavimo b\u016bdas turi \u012ftakos nerv\u0173 sistemos veiklai. Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad nuolatinis kv\u0117pavimas per burn\u0105 organizmui siun\u010dia signal\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f stresin\u0119 situacij\u0105. \u201eTokiu atveju aktyviau veikia simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema \u2013 ta pati sistema, kuri atsakinga u\u017e reakcij\u0105 \u201ekovok arba b\u0117k\u201c. D\u0117l to gali did\u0117ti streso hormon\u0173, ypa\u010d kortizolio, i\u0161siskyrimas. Kitaip tariant, organizmas lieka tarsi lengvoje budrumo b\u016bsenoje net tada, kai tur\u0117t\u0173 ils\u0117tis\u201c, \u2013 teigia ji.<\/p>\n

\"Otorinolaringolog\u0117<\/p>\n

Miegate, bet nepailsite?<\/h4>\n

I\u0161 pacient\u0173 gydytoja otorinolaringolog\u0117 da\u017enai i\u0161girsta daug pana\u0161i\u0173 nusiskundim\u0173: \u201emiegu a\u0161tuonias valandas, bet atsikeliu pavarg\u0119s\u201c; \u201eryte jau\u010diuosi taip, lyg b\u016b\u010diau vis\u0105 nakt\u012f dirb\u0119s\u201c; \u201epo piet\u0173 akys pa\u010dios merkiasi\u201c. E. Morozait\u0117 paai\u0161kina, kad jei kv\u0117pavimas nosimi sutrik\u0119s, miegas tampa ma\u017eiau kokybi\u0161kas. \u017dmogus gali knarkti, kv\u0117puoti per burn\u0105, da\u017eniau vartytis ar patirti daugyb\u0119 mikroprabudim\u0173, kuri\u0173 pats net neprisimena.<\/p>\n

\u201eTyrimai rodo, kad aktyvesn\u0117 simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema nakties metu siejama su padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu miegant, da\u017enesniais prabudimais ir suma\u017e\u0117jusia gilaus miego trukme. B\u016btent gilusis miegas yra viena svarbiausi\u0173 organizmo atsistatymo fazi\u0173. Tod\u0117l \u017emogus gali miegoti pakankamai valand\u0173, ta\u010diau smegenys ir organizmas negauna tokio poilsio, kokio jiems reikia. Rezultatas \u2013 rytinis nuovargis, energijos stoka ir jausmas, kad miegas nebuvo visavertis\u201c, \u2013 sako gydytoja.<\/p>\n

Kv\u0117pavimas per burn\u0105 dien\u0105<\/h4>\n

Kv\u0117pavimo b\u016bdas svarbus ne tik nakt\u012f. Kv\u0117puojant per nos\u012f aktyviau dirba diafragma, kv\u0117pavimas tampa l\u0117tesnis ir gilesnis, organizme vyrauja parasimpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumas. Tai b\u016bsena, susijusi su ramybe, energijos tausojimu ir efektyvesniu organizmo darbu.<\/p>\n

\u201eTuo tarpu kv\u0117pavimas per burn\u0105 da\u017enai tampa greitesnis ir pavir\u0161utini\u0161kesnis. Organizmas lieka tarsi pasiruo\u0161\u0119s reaguoti \u012f gr\u0117sm\u0119, nors realios gr\u0117sm\u0117s n\u0117ra. D\u0117l to gali atsirasti didesnis nerimas, vidin\u0117 \u012ftampa, sunkiau susikaupti, grei\u010diau pavargstama.<\/p>\n

\"Otorinolaringolog\u0117<\/p>\n

Be to, moksliniai tyrimai rodo ry\u0161\u012f tarp nosies kv\u0117pavimo ir smegen\u0173 veiklos. Pasteb\u0117ta, kad \u017emon\u0117s geriau atpa\u017e\u012fsta emocijas, tiksliau interpretuoja kit\u0173 \u017emoni\u0173 veido i\u0161rai\u0161kas ir efektyviau \u012fsimena informacij\u0105 kv\u0117puodami per nos\u012f, o ne per burn\u0105. Tai rei\u0161kia, kad kv\u0117pavimas per nos\u012f svarbus ne tik plau\u010diams. Jis tiesiogiai susij\u0119s su m\u016bs\u0173 koncentracija, atmintimi, emocine b\u016bsena ir geb\u0117jimu efektyviai funkcionuoti\u201c, \u2013 pasakoja otorinolaringolog\u0117 E. Morozait\u0117.<\/p>\n

\u012e k\u0105 atkreipti d\u0117mes\u012f?<\/h4>\n

Paklausta, kada vert\u0117t\u0173 pagalvoti apie nosies kv\u0117pavimo \u012fvertinim\u0105, gydytoja ragina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tokius simptomus: da\u017enai jau\u010diate u\u017egulusi\u0105 nos\u012f, viena \u0161nerv\u0117 beveik visada kv\u0117puoja blogiau, miegate i\u0161si\u017eioj\u0119, rytais d\u017ei\u016bsta burna, knarkiate, da\u017enai jau\u010diat\u0117s nepails\u0117j\u0119, sportuojant greitai pritr\u016bksta oro, nuolat naudojate nosies la\u0161us. \u201eDeja, daugelis \u017emoni\u0173 prie toki\u0173 simptom\u0173 pripranta. Po keli\u0173 ar keliolikos met\u0173 jie net nebeprisimena, k\u0105 rei\u0161kia laisvai kv\u0117puoti per nos\u012f\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n

Viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 pacientai blogai kv\u0117puoja per nos\u012f, yra nosies pertvaros i\u0161krypimas. Jis gali b\u016bti \u012fgimtas, susiformuoti augant arba atsirasti po traumos. Taip pat blog\u0105 kv\u0117pavim\u0105 nosimi lemia padid\u0117jusios apatin\u0117s nosies kriaukl\u0117s, kurios susiaurina kv\u0117pavimo takus. Kv\u0117pavim\u0105 gali bloginti ir alergija, l\u0117tinis nosies gleivin\u0117s u\u017edegimas, polipai ar kiti anatominiai pakitimai.<\/p>\n

Gydymo galimyb\u0117s<\/h4>\n

E. Morozait\u0117 \u017emon\u0117ms, kuriems pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas per nos\u012f, si\u016blo su \u0161eimos gydytojo siuntimu kreiptis \u012f RVUL d\u0117l i\u0161samaus nosies i\u0161tyrimo ir individualiai parinkto gydymo. \u201ePirmiausia otorinolaringologo konsultacijos metu \u012fvertiname nosies ertm\u0119 \u2013 Aus\u0173, nosies ir gerkl\u0117s lig\u0173 skyriuje turime moderni\u0105 darbo viet\u0105 su endoskopu, kuris padeda tiksliai nustatyti kv\u0117pavimo sutrikimo prie\u017east\u012f. Esant b\u016btinybei, galime skirti ir papildom\u0173 tyrim\u0173, pavyzd\u017eiui, alergologin\u012f i\u0161tyrim\u0105 ar radiologinius tyrimus.<\/p>\n

\"Nosies<\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f diagnoz\u0119, taikome konservatyv\u0173 arba chirurgin\u012f gydym\u0105. Pavyzd\u017eiui, esant gleivin\u0117s paburkimui, alergijai ar l\u0117tiniam nosies gleivin\u0117s u\u017edegimui, skiriamas medikamentinis gydymas \u2013 nosies gleivin\u0119 veikiantys pur\u0161kalai, nosies plovimai, alergijos kontrol\u0117 ir kitos individualiai parinktos priemon\u0117s.<\/p>\n

Jei nustatomas nosies pertvaros i\u0161krypimas ar padid\u0117jusios apatin\u0117s nosies kriaukl\u0117s, gali b\u016bti rekomenduojamos chirurgin\u0117s proced\u016bros \u2013 septoplastika, apatini\u0173 nosies kriaukli\u0173 ma\u017einimas arba \u0161i\u0173 proced\u016br\u0173 derinys. Esant polipams ar l\u0117tiniam prienosini\u0173 an\u010di\u0173 u\u017edegimui, gali b\u016bti svarstomas \u0161iuolaiki\u0161kas endoskopinis chirurginis gydymas. Gydymo tikslas \u2013 ne tik \u201eatverti\u201c nos\u012f, bet ir atkurti kuo nat\u016bralesn\u012f, kokybi\u0161kesn\u012f kv\u0117pavim\u0105 per nos\u012f bei gr\u0105\u017einti pacientams gyvenimo kokyb\u0119\u201c, \u2013 sako gydytoja E. Morozait\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kai nosis nekv\u0117puoja taip, kaip tur\u0117t\u0173, nuken\u010dia ne tik ji, bet ir visas organizmas.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":24731,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-24730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24730"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24730\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24739,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24730\/revisions\/24739"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24731"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}