{"id":8148,"date":"2020-12-10T13:14:52","date_gmt":"2020-12-10T11:14:52","guid":{"rendered":"http:\/\/192.168.3.215\/www\/?p=8148"},"modified":"2021-02-01T13:29:14","modified_gmt":"2021-02-01T11:29:14","slug":"priklausomybe-nuo-nuskausminamuju-vaistu-ne-nuosprendis-visam-gyvenimui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2020\/12\/10\/priklausomybe-nuo-nuskausminamuju-vaistu-ne-nuosprendis-visam-gyvenimui\/","title":{"rendered":"Priklausomyb\u0117 nuo nuskausminam\u0173j\u0173 vaist\u0173 \u2013 ne nuosprendis visam gyvenimui"},"content":{"rendered":"
\n

Netaisyklingai vartojami vaistai gali padaryti daugiau \u017ealos nei naudos, teigia Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s \u016amini\u0173 apsinuodijim\u0173 skyriaus ved\u0117ja klinikin\u0117s toksikologijos gydytoja Gabija Laubner. Tai patyr\u0117 ne vienas pacientas, kuriam ligonin\u0117je buvo atlikta detoksikacija. Ta\u010diau specialist\u0117 ramina, kad pad\u0117ti galima net ir keliolika met\u0173 nuo priklausomyb\u0117s vaistams ken\u010diantiems \u017emon\u0117ms, svarbiausia \u2013 j\u0173 noras gydytis.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Doz\u0117 did\u0117jo, o skausmas nema\u017e\u0117jo<\/h4>\n

Prie\u0161 daugiau nei du \u0161imtus met\u0173 vokie\u010di\u0173 farmacininkas Friedrichas Serturneris i\u0161 opijaus i\u0161skyr\u0117 veikli\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 morfin\u0105 ir pavadino senov\u0117s graik\u0173 miego ir sapn\u0173 dievo Morf\u0117jaus vardu, nes pacientams jis sukeldavo miego priepuolius. Dabar morfinas naudojamas kaip stiprus skausm\u0105 mal\u0161inantis vaistas, tiesiogiai veikiantis centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Medicinoje \u0161is opioidinis preparatas yra labai svarbus ir naudingas, ta\u010diau prad\u0117jus j\u012f vartoti neteisingai ar piktnaud\u017eiauti, gali tur\u0117ti stipr\u0173 \u0161alutin\u012f poveik\u012f ir sukelti priklausomyb\u0119.<\/p>\n

Savo istorija pasidalinusi RVUL Toksikologijos centro pacient\u0117 Genovait\u0117 prisimena, kad prie\u0161 7-erius metus j\u0105 netik\u0117tai u\u017eklupo stipr\u016bs stuburo skausmai. Apsilankiusi keliose gydymo \u012fstaigose ji sulauk\u0117 tik vis didesn\u0117s nuskausminam\u0173j\u0173 doz\u0117s, o pastaruosius kelerius metus buvo priklausoma nuo morfino. Moteris sako, kad pripratusi prie opioidinio preparato gyveno tarsi pragare, tod\u0117l pasiry\u017eo ie\u0161koti pagalbos. \u201eB\u0117da buvo ta, kad morfino doz\u0117 vis did\u0117jo, o skausmas nema\u017e\u0117jo. Be to, jau\u010diausi siaubingai, negal\u0117jau valgyti, tu\u0161tintis, beveik nemiegojau, nuolat pyl\u0117 prakaitas\u201c, \u2013 prisimena ji.<\/p>\n

Genovait\u0117 pasakoja, kad prad\u0117jusi detoksikacij\u0105 RVUL Toksikologijos centre negal\u0117jo i\u0161lipti i\u0161 lovos, vaik\u0161\u010dioti, kalb\u0117ti. \u201eBet \u010dia atva\u017eiavau savo noru, tod\u0117l b\u0117gti i\u0161 ligonin\u0117s nepasibaigus detoksikacijai nebuvo net minties. Be to, gydytojai tikrai labai pad\u0117jo, nors kartais prireikdavo ir grie\u017etesnio \u017eod\u017eio. Pra\u0117jus pirmajai savaitei buvo lengviau, o dabar tikrai jau\u010diuosi kaip kitas \u017emogus, kaip i\u0161 naujo gimusi\u201c, \u2013 patirtimi dalijasi moteris.<\/p>\n

Priklausomyb\u0119 sukelia neatsakingumas<\/h4>\n

Priklausomyb\u0117 nuo opioidini\u0173 preparat\u0173, skirt\u0173 mal\u0161inti skausmui, ir kit\u0173 receptini\u0173 vaist\u0173 psichikos, miego ar nerimo sutrikimams gydyti, i\u0161sivysto d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Klinikin\u0117s toksikologijos gydytoja G. Laubner sako, kad da\u017eniausia prie\u017eastis yra ilgas vaistinio preparato vartojimas: \u201eTaip gali nutikti, kai gydytojas pacientui reikalaujant medikamentus skiria ilgesn\u012f laik\u0105 nei b\u016btina. Pacientas gali piktnaud\u017eiauti jausdamas, kad tik tokiu b\u016bdu nusiramina, u\u017emiega. Priprantama ir tada, kai pacientas nesilanko pas gydytoj\u0105, kad suma\u017eint\u0173 vaist\u0173 doz\u0119 arba vartojim\u0105 nutraukt\u0173.\u201c<\/p>\n

Dar viena problema, kod\u0117l pacientams paskiriami receptiniai raminamieji vaistai, kuri\u0105 pabr\u0117\u017eia G. Laubner \u2013 Lietuvoje stigmatizuojama psichologin\u0117 arba psichoterapin\u0117 pagalba. \u201eDidelei daliai pacient\u0173 po tam tikr\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, netek\u010di\u0173 ar sunki\u0173 gyvenimo etap\u0173 gydymas receptiniais vaistais nereikalingas, ta\u010diau jie vis tiek paskiriami. \u0160i problema turi dvi puses. Viena vertus, pacientai nori greito rezultato ir noriai renkasi vaistus vietoj psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Kita vertus, psichologin\u0117 pagalba n\u0117ra lengvai prieinama, patyrusio specialisto tenka laukti ilgai, tad \u017emogus, jausdamas did\u017eiul\u0119 baim\u0119, nerim\u0105, panikos atakas, griebiasi vaist\u0173 ir rizikuoja prie j\u0173 priprasti\u201c, \u2013 teigia specialist\u0117.<\/p>\n

Be to, priduria gydytoja, auga ir i\u0161 skausmo klinik\u0173 atsiun\u010diam\u0173 pacient\u0173 skai\u010dius, kurie ilgai vartoja receptinius opioidus, t. y., stiprius nuskausminamuosius vaistus (pavyzd\u017eiui, morfin\u0105, tramadol\u012f, fentanilio pleistrus) ir tampa priklausomi nuo toki\u0173 medikament\u0173. Da\u017eniausiai tai nulemia itin sunki abstinencijos \u2013 vaist\u0173 nutraukimo \u2013 b\u016bkl\u0117, pasirei\u0161kianti nepagr\u012fstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt. Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin da\u017enai \u012f priklausomyb\u0119 \u012fklimpsta onkologin\u0117mis ligomis sirg\u0119 \u017emon\u0117s, kurie, nepaisant to, kad onkologin\u0117 liga yra \u012fveikta, b\u016bna \u012fprat\u0119 vartoti nuskausminamuosius ir patys negali \u0161io \u012fpro\u010dio atsisakyti. D\u0117l l\u0117tinio skausmo prad\u0117j\u0119 vartoti receptinius opioidus pacientai, net ir pagyd\u017eius skausmo prie\u017east\u012f ir pra\u0117jus skausmui, patys nebegali nutraukti vaist\u0173 vartojimo.<\/p>\n

Atsiradus priklausomybei \u017emogus i\u0161sig\u0105sta, ne\u017eino, k\u0105 daryti ir galvoja, kad tai yra nuosprendis visam gyvenimui. Klinikin\u0117s toksikologijos gydytoja G. Laubner pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra tiesa, ir dr\u0105sina \u017emones kreiptis pagalbos \u2013 RVUL Toksikologijos centro specialistai tiek konsultuoja, tiek atlieka detoksikacijos proced\u016bras.<\/p>\n

Kaip vyksta detoksikacija?<\/h4>\n

Pirmosios konsultacijos metu klinikin\u0117s toksikologijos gydytojas paprastai \u012fvertina situacij\u0105 ir nusprend\u017eia, kaip \u017emog\u0173 gydyti \u2013 ambulatori\u0161kai ar stacionariai. Gydant ambulatori\u0161kai sudaromas individualus planas, kuriuo remdamasis pacientas savaranki\u0161kai namuose ma\u017eina vartojamo preparato dozes. Jei paai\u0161k\u0117ja, kad reikalingas stacionarus gydymas, pacientas ligonin\u0117s skyriuje praleid\u017eia 10\u201314 dien\u0173. \u201eProced\u016bra yra sud\u0117tinga, bet su m\u016bs\u0173 prie\u017ei\u016bra tikrai \u012fveikiama. Detoksikacija susideda ne tik i\u0161 gydymo vaistais, rekomenduojame ir psichologo konsultacijas. Be to, savo pacientais po i\u0161ra\u0161ymo i\u0161 ligonin\u0117s r\u016bpinam\u0117s ir ambulatori\u0161kai stebime dar 6\u201312 m\u0117nesi\u0173, kad gautume geriausi\u0105 rezultat\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina G. Laubner.<\/p>\n

Pasak specialist\u0117s, RVUL Toksikologijos centr\u0105 renkasi pacientai ne tik i\u0161 Lietuvos, bet ir i\u0161 Latvijos, Vokietijos, JAV. \u201eBaltijos \u0161alyse esame bene vieninteliai, teikiantys tokias auk\u0161tos kokyb\u0117s paslaugas. Planines detoksikacijas atliekame nuo 2010 m., tad sukaup\u0117me verting\u0105 patirt\u012f ir pad\u0117jome nema\u017eam skai\u010diui pacient\u0173. \u012e mus besikreipiantiems \u017emon\u0117ms pavyksta nutraukti vaist\u0173 vartojim\u0105, j\u0173 kasdienio gyvenimo kokyb\u0117, darbas, socialin\u0117 veikla, miegas, valgymas, sveikata tikrai pager\u0117ja\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi klinikin\u0117s toksikologijos gydytoja.<\/p>\n

Gydymo s\u0117km\u0119 lemia ir paciento motyvacija<\/h4>\n

Genovait\u0117s atvej\u012f prisimenanti G. Laubner sako, kad pacient\u0119, nepaisant vis did\u0117jusios morfino doz\u0117s, stuburo skausmas vis tiek kankino: \u201eKadangi pacient\u0117 pati suprato, kad tai gali b\u016bti priklausomyb\u0117 nuo vaist\u0173, prad\u0117jo ie\u0161koti pagalbos, jai m\u016bs\u0173 ligonin\u0117je s\u0117kmingai atlikome detoksikacij\u0105\u201c. Kalb\u0117dama apie \u0161\u012f atvej\u012f, klinikin\u0117s toksikologijos gydytoja \u012fsitikinusi, kad vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 s\u0117kmingos detoksikacijos element\u0173 \u2013 nuo priklausomyb\u0117s ken\u010dian\u010dio \u017emogaus noras pad\u0117ti sau, problemos suvokimas. Specialistams \u017eymiai papras\u010diau siekti tikslo, kai gydyme dalyvauja dvi motyvuotos pus\u0117s \u2013 pacientas ir gydytojas.<\/p>\n

Ji pastebi, kad \u012f Toksikologijos centr\u0105 besikreipiantys pacientai beveik visada yra motyvuoti nutraukti arba suma\u017einti priklausomyb\u0119 suk\u0117lusi\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105, jie noriai bendradarbiauja su specialistais, tod\u0117l ma\u017edaug 90 proc. atvej\u0173 b\u016bna s\u0117kmingi. Lik\u0119 10 proc. pacient\u0173 kiek\u012f \u017eymiai suma\u017eina \u2013 net jei vaistai ir toliau reikalingi, j\u0173 doz\u0117 b\u016bna ma\u017eesn\u0117, organizmas sugeba \u012f j\u0105 reaguoti.<\/p>\n

\n

Prisid\u0117ti prie problemos pripa\u017einimo ir motyvacijos gali ir paciento artimieji. \u201eVisiems, kurie jau\u010dia, kad yra priklausomi nuo opioid\u0173 ar kit\u0173 medikament\u0173, patariu nesibaiminti ir kreiptis d\u0117l konsultacijos. Reikia nor\u0117ti ir nepasiduoti. Man pasisek\u0117 dar ir tod\u0117l, kad artimieji labai palaik\u0117 ir skatino ie\u0161koti pagalbos\u201c, \u2013 d\u017eiaugiasi Genovait\u0117.<\/p>\n<\/blockquote>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pad\u0117ti galima net ir keliolika met\u0173 nuo priklausomyb\u0117s vaistams ken\u010diantiems \u017emon\u0117ms, svarbiausia \u2013 j\u0173 noras gydytis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8154,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-8148","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8148","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8148"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8148\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8150,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8148\/revisions\/8150"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8154"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8148"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8148"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8148"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}