{"id":8305,"date":"2018-11-09T12:34:32","date_gmt":"2018-11-09T10:34:32","guid":{"rendered":"http:\/\/192.168.3.215\/www\/?p=8305"},"modified":"2021-02-02T12:39:10","modified_gmt":"2021-02-02T10:39:10","slug":"ugniagesiai-gelbetojai-ir-medikai-ispeja-apie-mirtina-pavoju-smalkes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2018\/11\/09\/ugniagesiai-gelbetojai-ir-medikai-ispeja-apie-mirtina-pavoju-smalkes\/","title":{"rendered":"Ugniagesiai gelb\u0117tojai ir medikai \u012fsp\u0117ja apie mirtin\u0105 pavoj\u0173 \u2013 smalkes"},"content":{"rendered":"
\n

Pastaruoju metu itin pada\u017en\u0117j\u0119 \u017emoni\u0173 apsinuodijimai smalk\u0117mis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaid\u017eiai pradeda k\u016brenimo sezon\u0105 ir ne\u012fvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalk\u0117s per kelias minutes gali atimti gyvyb\u0119. Per pastaruosius penkerius metus vien d\u0117l krosni\u0173, \u017eidini\u0173, d\u016bmtrauki\u0173 \u012frengimo ir eksploatavimo reikalavim\u0173 pa\u017eeidim\u0173 bei gedim\u0173 Lietuvoje \u017euvo 50 \u017emoni\u0173. Prie\u0161gaisrin\u0117s apsaugos ir gelb\u0117jimo departamento (PAGD) duomenimis, \u0161iemet d\u0117l \u0161ios prie\u017easties gyvenamieji namai deg\u0117 daugiau nei 900 kart\u0173.<\/p>\n<\/blockquote>\n

\u201ePatalpose, kuriose k\u016brenamos krosnys, dujiniai \u0161ildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujin\u0117s virykl\u0117s, kyla pavojus apsinuodyti smalk\u0117mis. Smalki\u0173 gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir n\u0117ra geros ventiliacijos, per anksti u\u017edaroma d\u016bmtraukio sklend\u0117. Taip pat, kai namuose \u2013 nevalyti d\u016bmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelb\u0117ti ir d\u0117l dujini\u0173 katil\u0173 smalk\u0117mis apsinuodijusius gyventojus. Neretai \u017emon\u0117s, \u012fsireng\u0119 nauj\u0105 vandens ar patalp\u0173 \u0161ildymo dujin\u012f katil\u0105, net nepagalvoja apie smalki\u0173 gr\u0117sm\u0119. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose \u012frengta moderni \u0161ildymo dujomis sistema\u201c, \u2013 kalb\u0117jo PAGD Valstybin\u0117s prie\u0161gaisrin\u0117s prie\u017ei\u016bros valdybos Valstybin\u0117s prie\u0161gaisrin\u0117s prie\u017ei\u016bros organizavimo skyriaus vir\u0161ininkas Aurimas Gud\u017eiauskas.<\/p>\n

Pasak jo, smalk\u0117s yra labai klastingos ir pavojingos, jos \u2013 bespalv\u0117s, beskon\u0117s ir bekvap\u0117s, tod\u0117l \u017emon\u0117s j\u0173 negali nei u\u017euosti, nei pamatyti. \u201eApsinuodijimo jomis pasekm\u0117s priklauso nuo smalki\u0173 koncentracijos ir laiko, kiek \u017emogus praleid\u017eia patalpoje. Jei smalki\u0173 koncentracija ore didel\u0117, per kelias minutes \u017emog\u0173 gali apimti snaudulys, jis gali netekti s\u0105mon\u0117s. D\u0117l to gaisruose \u017euv\u0119 \u017emon\u0117s da\u017enai randami lovose, nepabud\u0119 i\u0161 miego\u201c, \u2013 kalb\u0117jo PAGD atstovas.<\/p>\n

Gyvybi\u0161kai svarbi kiekviena minut\u0117<\/h4>\n

Ugniagesi\u0173 gelb\u0117toj\u0173 atstovui antrino ir Respublikin\u0117s Vilniaus universitetin\u0117s ligonin\u0117s (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: \u201eAnglies monoksidas arba, paprastai tariant, smalk\u0117s pasi\u017eymi tuo, kad yra bespalv\u0117s, bekvap\u0117s ir nedirgina gleivini\u0173. \u0160i\u0173 savybi\u0173 kombinacija ir lemia tai, jog net ir tuo atveju, kai nev\u0117dinama patalpa prisipildo \u0161iomis dujomis, \u017emogus to nepajau\u010dia. Tuo metu \u012fkv\u0117ptas anglies monoksidas kraujyje ypa\u010d greitai susijungia su mioglobino ir hemoglobino baltymais ir sutrikdo j\u0173 pagrindines funkcijas \u2013 hemoglobinas nebegali perne\u0161ti deguonies \u012f audinius, o mioglobinas \u2013 susitraukti. Paprastai kalbant, d\u0117l to sustoja audini\u0173 apr\u016bpinimo deguonimi procesas \u017emogaus organizme: pirmiausiai pa\u017eeid\u017eiamas jautriausias deguonies badui organas \u2013 smegenys, v\u0117liau \u2013 \u0161irdies raumuo, inkstai, kepenys ir kiti organai. Po kurio laiko, jei nukent\u0117j\u0119s asmuo negauna tinkamo gydymo, prasideda traukuliai, gali i\u0161tikti koma, smegenyse prasideda negr\u012f\u017etami procesai\u201c \u2013 apie smalki\u0173 darom\u0105 \u017eal\u0105 kalba dr. Robertas Badaras.<\/p>\n

Be to, gydytojas priduria, kad kiekviena smalki\u0173 u\u017eter\u0161toje patalpoje praleista minut\u0117 yra gr\u0117sminga gyvybei. \u201eI\u0161 ties\u0173, visi\u0161kai nev\u0117dinamoje patalpoje, prisipild\u017eiusioje smalki\u0173, u\u017etenka praleisti vos 10 minu\u010di\u0173 ir pasekm\u0117s jau gali b\u016bti negr\u012f\u017etamos\u201c, \u2013 apie laiko svarb\u0105 \u012fsp\u0117ja dr. R. Badaras.<\/p>\n

Kalb\u0117damas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pa\u017eymi, kad j\u0173 istorijos kasmet \u2013 lyg i\u0161 klaidingo vadov\u0117lio: nevalytas, netvarkingas d\u016bmtraukis, netvarkingos sklend\u0117s, kurios u\u017estumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.<\/p>\n

\u201ePats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalk\u0117mis skyriuje skai\u010diuojame de\u0161imtimis \u2013 spalio, lapkri\u010dio ir gruod\u017eio m\u0117nesiai, t. y., laikas, kuomet nuosavi namai pradedami \u0161ildyti krosnimis. Tiesa, \u0161ie metai d\u0117l gra\u017eaus rudens kitokie \u2013 kol kas fiksuojame tik pavienius apsinuodijimo smalk\u0117mis atvejus\u201c, \u2013 \u0161i\u0173mete pacient\u0173 statistika d\u017eiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas.<\/p>\n

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras taip pat sako, kad ne ma\u017eiau nei k\u016brenimas krosnimis yra pavojingas ir \u0161ildymasis buitiniais dujiniais katilais.<\/p>\n

\u201ePastaraisiais metais i\u0161ry\u0161k\u0117jo nauja pavojinga tendencija \u2013 daug\u0117ja asmen\u0173, apsinuodijusi\u0173 smalk\u0117mis i\u0161 buitini\u0173 dujini\u0173 katil\u0173. \u0160i\u0173 pla\u010diai naudojam\u0173 buitini\u0173 prietais\u0173 potencial\u0173 pavoj\u0173 apib\u016bdina faktas, kad kai kurios \u0161alys neleid\u017eia prad\u0117ti eksploatuoti dujini\u0173 katil\u0173 patalpose, kuriose ne\u012frengti smalki\u0173 detektoriai\u201c, \u2013 priduria dr. R. Badaras.<\/p>\n

Tikrinti d\u016bmtraukius ir krosnis \u2013 b\u016btina<\/h4>\n

Pasak PAGD atstovo A. Gud\u017eiausko, norint i\u0161vengti nelaimi\u0173, prie\u0161 pradedant k\u016brenim\u0105 b\u016btina patikrinti krosnis ir \u017eidinius, \u012fvertinti ventiliacin\u0117s sistemos efektyvum\u0105. \u201eGaisr\u0173 gyvenamuosiuose namuose rizik\u0105 galima b\u016bt\u0173 suma\u017einti, jeigu krosnys b\u016bt\u0173 patikrintos, o d\u016bmtraukiai i\u0161valyti dar prie\u0161 k\u016brenimo sezon\u0105. V\u0117liau juos reik\u0117t\u0173 valyti ne re\u010diau kaip kart\u0105 per tris m\u0117nesius\u201c, \u2013 primena A. Gud\u017eiauskas.<\/p>\n

Prie\u0161gaisrin\u0117s saugos ekspertas i\u0161skyr\u0117 svarbiausius dalykus, kurie \u017emones gal\u0117t\u0173 apsaugoti nuo apsinuodijimo smalk\u0117mis ar net mirties atvej\u0173.<\/p>\n

5 svarbiausios taisykl\u0117s, pad\u0117sian\u010dios i\u0161vengti smalki\u0173 pavojaus<\/h4>\n
    \n
  1. Svarbu nepamir\u0161ti, kad krosnies sklend\u0119 visi\u0161kai u\u017edaryti galima tik \u012fsitikinus, jog ugnis jau baig\u0117 rusenti.<\/li>\n
  2. Draud\u017eiama \u0161ildyti patalpas dujin\u0117mis virykl\u0117mis ir orkait\u0117mis.<\/li>\n
  3. Patalpose, kuriose yra \u0161ildymo prietaisai, b\u016btina u\u017etikrinti ger\u0105 ventiliacij\u0105.<\/li>\n
  4. Rekomenduojama \u012fsigyti smalki\u0173 \u2013 anglies monoksido \u2013 detektori\u0173. \u0160ie detektoriai paprastai yra \u012frengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra \u0161ildymo prietaisas. Jei toje erdv\u0117je padid\u0117ja smalki\u0173 koncentracija, jie siun\u010dia garsin\u012f signal\u0105.<\/li>\n
  5. Smalk\u0117mis apsinuodijus\u012f asmen\u012f reikia i\u0161ne\u0161ti \u012f gryn\u0105 or\u0105, atsagstyti drabu\u017eius, kad b\u016bt\u0173 lengviau kv\u0117puoti. Jei kv\u0117pavimas sutrik\u0119s arba asmuo nustoja kv\u0117puoti, b\u016btina atlikti dirbtin\u012f kv\u0117pavim\u0105 ir kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Pastaruoju metu itin pada\u017en\u0117j\u0119 \u017emoni\u0173 apsinuodijimai smalk\u0117mis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaid\u017eiai pradeda k\u016brenimo sezon\u0105 ir ne\u012fvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalk\u0117s per kelias minutes gali atimti gyvyb\u0119. Per pastaruosius […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[125],"tags":[],"class_list":["post-8305","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienu-archyvas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8305","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8305"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8305\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8306,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8305\/revisions\/8306"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8305"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8305"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8305"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}