{"id":9479,"date":"2021-04-14T09:06:33","date_gmt":"2021-04-14T07:06:33","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=9479"},"modified":"2021-04-14T09:16:48","modified_gmt":"2021-04-14T07:16:48","slug":"doc-dr-a-vilionskis-profesionaliai-parinkta-migrenos-kontrole-grazina-gyvenimo-kokybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2021\/04\/14\/doc-dr-a-vilionskis-profesionaliai-parinkta-migrenos-kontrole-grazina-gyvenimo-kokybe\/","title":{"rendered":"Doc. dr. A. Vilionskis: profesionaliai parinkta migrenos kontrol\u0117 gr\u0105\u017eina gyvenimo kokyb\u0119"},"content":{"rendered":"
\n

\u201eMigrena yra rimta liga, tod\u0117l ja sergantieji netur\u0117t\u0173 b\u016bti stigmatizuojami\u201c, \u2013 sako RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis. Anot jo, migrenos savigyda gali nuvesti iki priklausomyb\u0117s nuo nuskausminam\u0173j\u0173 vaist\u0173, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydytoj\u0105 neurolog\u0105, kuris pad\u0117s profesionaliai sukontroliuoti migrenos priepuolius ir parinks profilaktin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Savigyda kelia gr\u0117sm\u0119<\/h4>\n

Galvos skausmai skirstomi \u012f dvi grupes: pirminius ir simptominius. Simptominis galvos skausmas gali b\u016bti kitos ligos po\u017eymiu, o pirminis galvos skausmas neturi ai\u0161kios prie\u017easties. Vienas toki\u0173 pirmini\u0173 galvos skausm\u0173 ir yra migrena. Yra \u017einomi migrenos provokuojantys veiksniai: pavyzd\u017eiui, emocin\u0117 \u012ftampa, darbo ir poilsio re\u017eimo nesilaikymas, kai kurie maisto produktai. \u0160ia liga da\u017eniau serga jaunesnio am\u017eiaus moterys. Migrenos priepuoli\u0173 metu da\u017eniausiai jau\u010diamas pulsuojantis galvos skausmas vienoje galvos pus\u0117je, trunkantis nuo keli\u0173 valand\u0173 iki keli\u0173 dien\u0173. Skausm\u0105 da\u017enai lydi pykinimas, v\u0117mimas, padidintas jautrumas \u0161viesai ir garsui. Priepuolio metu \u017emogus b\u016bna nedarbingas, o jam pasibaigus jau\u010diasi pavarg\u0119s, jam reikia poilsio. Deja, neegzistuoja ir vaistai migrenos prie\u017eas\u010diai gydyti ir pa\u0161alinti.<\/p>\n

\u0160alia nedarbingumo ir suprast\u0117jusios gyvenimo kokyb\u0117s, doc. dr. A. Vilionskis i\u0161skiria dar vien\u0105 \u0161ios ligos sukeliam\u0105 problem\u0105: \u201eNuo migrenos ken\u010diantys \u017emon\u0117s da\u017enai nesikreipia \u012f gydytojus ir bando gydytis patys. Kiekvienam migrenos priepuoliui palengvinti jie suvartoja labai daug neefektyvi\u0173 vaist\u0173, ilgai juos vartojant atsiranda analgetik\u0173 sukeliamas galvos skausmas. Tod\u0117l \u017emogus vaistus nuo skausmo turi vartoti vis da\u017eniau ir vis didesn\u0117mis doz\u0117mis. Tokio galvos skausmo gydymas yra didelis i\u0161\u0161\u016bkis tiek gydytojui, tiek pa\u010diam pacientui, jis yra ilgas ir reikalauja kompleksinio gydymo. Savigyda tikrai n\u0117ra geriausias pasirinkimas, nes tik pas gydytoj\u0105 neurolog\u0105 galima gauti profesionali\u0105 pagalb\u0105.\u201c<\/p>\n

Nepagydoma, bet kontroliuojama<\/h4>\n

Pasak doc. dr. A. Vilionskio, nors migrenos i\u0161gydyti ir ne\u012fmanoma, ta\u010diau gydytojui neurologui padedant galima kontroliuoti priepuolius ir \u017eenkliai pagerinti \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0119. Nusprendus ie\u0161koti profesionalios pagalbos, pirmiausia reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 ir gauti siuntim\u0105 neurologo konsultacijai. \u201eB\u016bt\u0173 puiku, jei pas neurolog\u0105 \u017emogus atvykt\u0173 jau tur\u0117damas bendro ir biochemininio kraujo tyrimo rezultatus. Neurologas gali paskirti ir papildomus tyrimus, kurie pad\u0117s atmesti ar patvirtinti kit\u0173 lig\u0173, galin\u010di\u0173 imituoti migrenos priepuolius, diagnoz\u0119, pavyzd\u017eiui, galvos augl\u012f arba kit\u0105 strukt\u016brin\u012f pa\u017eeidim\u0105\u201c, \u2013 pataria doc. dr. A. Vilionskis.<\/p>\n

Nors tiksli pirmin\u0117 migrenos prie\u017eastis n\u0117ra \u017einoma, ta\u010diau kiekvienu atveju reikia stengtis i\u0161siai\u0161kinti migrenos priepuol\u012f provokuojan\u010dius veiksnius. Anot gydytojo neurologo, migrenos kontrolei labai svarbu juos \u017einoti ir stengtis pa\u0161alinti, suma\u017einti j\u0173 \u012ftak\u0105: \u201e\u0160ie veiksniai yra individual\u016bs, tod\u0117l kiekvienas migrena sergantis \u017emogus turi save steb\u0117ti ir stengtis juos identifikuoti. Tai gali b\u016bti emocinis stresas, elgesio sutrikimai, darbo ir poilsio re\u017eimo nesilaikymas, menstruacinis ciklas, tam tikri maisto produktai \u2013 alkoholis, \u0161okoladas, citrusiniai vaisiai, s\u016bris, kai kurie prieskoniai, maisto priedai ir konservantai. Vienas i\u0161 veiksni\u0173 gali b\u016bti ir ilgesnis miegas, sukeliantis vadinam\u0105j\u0105 \u201esavaitgalio migren\u0105\u201c, kai anksti ryte keltis \u012fprat\u0119s \u017emogus savaitgal\u012f nusprend\u017eia pamiegoti ilgiau ir atsibunda su galvos skausmu. Labai intensyvus fizinis aktyvumas taip pat gali i\u0161provokuoti migrenos priepuol\u012f.\u201c<\/p>\n

Gydytojas neurologas pataria gydant migren\u0105 tur\u0117ti \u201emigrenos dienora\u0161t\u012f\u201c, kuriame b\u016btina \u017eym\u0117ti datas, kada \u017emogus patyr\u0117 migrenos priepuol\u012f, jo intensyvum\u0105 ir trukm\u0119, kada vartojo vaistus nuo skausmo. Tai leid\u017eia objektyviai vertinti migrenos priepuoli\u0173 da\u017en\u012f, vartojam\u0173 vaist\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n

Patvirtinus migrenos diagnoz\u0119 ir i\u0161siai\u0161kinus j\u0105 provokuojan\u010dius veiksnius galima parinkti efektyv\u0173 gydym\u0105 ir s\u0117kmingai kontroliuoti lig\u0105. Migrenos priepuol\u012f efektyviai mal\u0161ina specifiniai vaistai, kurie, skirtingai nuo \u012fprast\u0173 nuskausminam\u0173j\u0173, ne tik efektyviai suma\u017eina galvos skausm\u0105, bet ir j\u012f lydin\u010dius simptomus, pavyzd\u017eiui, \u0161viesos baim\u0119, pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105, gr\u0105\u017eina darbingum\u0105. Ta\u010diau doc. dr. A. Vilionskis primena, kad \u0161itie vaistai gali sukelti tam tikrus \u0161alutinius poveikius, tod\u0117l j\u0173 negalima prad\u0117ti vartoti savo nuo\u017ei\u016bra, b\u016btina pasitarti su gydytoju.<\/p>\n

Migrenos profilaktika<\/h4>\n

Jei migrenos priepuoliai reti, \u017emogus nedarbingas 1\u20132 dienas per m\u0117nes\u012f, profilaktinis medikamentinis gydymas neb\u016btinas. Jei priepuoliai kartojasi da\u017eniau ir trunka po kelias dienas, \u017emogus d\u0117l migrenos yra nedarbingas 5\u20136 dienas per m\u0117nes\u012f, kartu su gydytoju neurologu reik\u0117t\u0173 apsvarstyti medikamentin\u0117s profilaktikos galimyb\u0119.<\/p>\n

\u201eEgzistuoja medikamentin\u0117 ir nemedikamentin\u0117 migrenos profilaktika. Nemedikamentin\u0117 profilaktika yra tada, kai pa\u0161alinami migrenos priepuol\u012f provokuojantys veiksniai, \u017emogus stengiasi taisyklingai maitintis, yra fizi\u0161kai aktyvus, atsisako \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. Medikamentinei migrenos profilaktikai gydytojas neurologas skiria vaistus, kuriuos reikia gerti reguliariai, o j\u0173 paskirtis yra suma\u017einti migreninio skausmo stiprum\u0105 ir da\u017en\u012f\u201c, \u2013 sako doc. dr. A. Vilionskis.<\/p>\n

Bene svarbiausias nuo migrenos ken\u010diantiems \u017emon\u0117ms kylantis klausimas \u2013 kokio rezultato gali tik\u0117tis \u017emogus, prad\u0117j\u0119s medikamentin\u0119 profilaktik\u0105 ir vengiantis migren\u0105 i\u0161provokuojan\u010di\u0173 veiksni\u0173? Doc. dr. A. Vilionskis teigia, kad da\u017eniausiai priepuoli\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117ja per pus\u0119, o kartais migrena gr\u012f\u017eta ir dar re\u010diau: \u201eTa\u010diau reikia suprasti, kad profilaktinis gydymas yra gan ilgas procesas. Tikrai ne visada pavyksta i\u0161 pirmo karto pritaikyti individualius vaistus. Tam, kad pasijust\u0173 profilaktinio gydymo efektas, turi praeiti bent 1\u20132 m\u0117nesiai nuo jo prad\u017eios. \u017dmon\u0117s tikisi labai greito rezultato, ta\u010diau taip neb\u016bna.\u201c<\/p>\n

Gydytojas neurologas taip pat pastebi, kad migrenos simptomai laikui b\u0117gant gali keistis, tod\u0117l pataria pas gydytoj\u0105 neurolog\u0105 lankytis reguliariai ir esant reikalui pakoreguoti migrenos kontrol\u0119 ir profilaktik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasak doc. dr. A. Vilionskio, nors migrenos i\u0161gydyti ir ne\u012fmanoma, ta\u010diau gydytojui neurologui padedant galima kontroliuoti priepuolius ir \u017eenkliai pagerinti \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":9480,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-9479","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9479","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9479"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9479\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9484,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9479\/revisions\/9484"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9480"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9479"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9479"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9479"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}