{"id":9586,"date":"2021-05-19T08:53:48","date_gmt":"2021-05-19T06:53:48","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=9586"},"modified":"2021-05-19T08:57:54","modified_gmt":"2021-05-19T06:57:54","slug":"del-slapimo-nelaikymo-moterims-gali-gresti-socialine-atskirtis-ir-depresija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2021\/05\/19\/del-slapimo-nelaikymo-moterims-gali-gresti-socialine-atskirtis-ir-depresija\/","title":{"rendered":"D\u0117l \u0161lapimo nelaikymo moterims gali gr\u0117sti socialin\u0117 atskirtis ir depresija"},"content":{"rendered":"
\n

\u201eVien pagalvojus apie buvim\u0105 tarp koleg\u0173 ar draug\u0173, apimdavo siaubas\u201c, \u2013 prisimena pacient\u0117 Daiva, kelerius metus kentusi po gimdymo atsiradus\u012f \u0161lapimo nelaikym\u0105. Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je dirbantis gydytojas urologas Donatas \u0160laitas teigia, kad toki\u0173 istorij\u0173 pasitaiko neretai, nes pacient\u0117s kreiptis g\u0117dijasi arba papras\u010diausiai klaidingai galvoja, kad gydymo \u0161iai ligai n\u0117ra. Toks \u012fsitikinimas neteisingas, nes moter\u0173 \u0161lapimo nelaikym\u0105 galima gydyti medikamentais, fizioterapija arba inovatyviomis operacijomis.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Gr\u0117s\u0117 net depresija<\/h4>\n

\u201ePo antrojo gimdymo susid\u016briau su \u0161lapimo nelaikymu, ta\u010diau pagalbos \u012f gydytojus nesikreipiau, papras\u010diausiai u\u017esidariau namuose. Man buvo g\u0117da \u2013 jauna ir nelaikau \u0161lapimo. Nenor\u0117jau su niekuo apie tai kalb\u0117ti \u2013 nei su vyru, nei su draug\u0117mis, nei su gydytoju. Draugai ir artimieji man\u0117, kad j\u0173 vengiu, nes esu pavargusi, nei\u0161simiegojusi d\u0117l pagaus\u0117jusios \u0161eimos\u201c, \u2013 pasakoja pacient\u0117 Daiva. Dabar ji svarsto, kad tok\u012f klaiding\u0105 \u012fsitikinim\u0105 l\u0117m\u0117 moters artimoje aplinkoje nuo seno vyrav\u0119s po\u017ei\u016bris, jog \u0161lapimo nelaikymas n\u0117ra liga, tod\u0117l lieka su tuo tik susitaikyti.<\/p>\n

Moteris prisimena, kad artinantis laikui gr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105 po motinyst\u0117s atostog\u0173, j\u0105 buvo ap\u0117m\u0119s did\u017eiulis nerimas: \u201eVien pagalvojus apie buvim\u0105 tarp \u017emoni\u0173, apimdavo siaubas. Nei\u0161tv\u0117rusi \u012ftampos prad\u0117jau ie\u0161koti informacijos ir su\u017einojau, kad \u0161lapimo nelaikym\u0105 galima gydyti, apsilankiau pas gydytoj\u0105, kuris nuramino ir patikino, kad tikrai nesu tokia vienintel\u0117, bei pasi\u016bl\u0117 kelias i\u0161eitis.\u201c<\/p>\n

Gydytojas urologas Donatas \u0160laitas patvirtina \u2013 \u0161lapimo nelaikymas Lietuvoje kamuoja apie 30 proc. \u012fvairaus am\u017eiaus moter\u0173. \u201eTai n\u0117ra tik medicinin\u0117, bet ir psichologin\u0117, socialin\u0117, net ekonomin\u0117 problema. \u0160lapimo nelaikymas suma\u017eina moters fizin\u012f aktyvum\u0105, darbingum\u0105, pasikei\u010dia moters elgesys, pavyzd\u017eiui, ji pradeda vengti bendravimo su \u017emon\u0117mis ir pasmerkia save visuomeninei atskir\u010diai. Su am\u017eiumi \u0161i problema tampa dar opesn\u0117. Deja, klaidingai tikima, kad nelaikyti \u0161lapimo, ypa\u010d vyresniame am\u017eiuje, tarsi \u201epriklauso\u201c nat\u016braliai. Noriu paraginti atsikratyti \u0161io mito \u2013 nevalingas \u0161lapimo i\u0161siskyrimas atsiranda d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kurias nustat\u0119 galime pritaikyti individual\u0173 kompleksin\u012f gydym\u0105 ir gr\u0105\u017einti moteriai kokybi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, nesvarbu, kokio am\u017eiaus ji b\u016bt\u0173\u201c, \u2013 sako gydytojas.<\/p>\n

Prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 ne viena<\/h4>\n

Gydytojas urologas D. \u0160laitas pasakoja, kad \u0161lapimo nelaikym\u0105 gali sukelti \u012fvairios prie\u017eastys, kurias jis skirsto \u012f dvi pagrindines grupes. Pirmoji, kai \u0161lapimo nelaikymas atsiranda d\u0117l \u012fvairi\u0173 nerv\u0173 sistemos lig\u0173, pavyzd\u017eiui, i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s, Parkinsono ligos, stuburo, galvos smegen\u0173 traumos, u\u017edegim\u0173, infekcij\u0173. Antroji \u2013 d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s organ\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, \u012fvairi\u0173 l\u0117tin\u0117s kilm\u0117s \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegim\u0173, radiacini\u0173 pakitim\u0173 po \u0161vitinim\u0173, po ginekologini\u0173 operacij\u0173.<\/p>\n

Ypa\u010d da\u017enai \u0161lapimo nelaiko pagimd\u017eiusios ir vyresnio am\u017eiaus moterys. Po n\u0117\u0161tumo, ypatingai jei jis buvo sunkesnis, moterims gali pasireik\u0161ti \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas, t. y., \u0161lapimas gali nevalingai i\u0161siskirti juokiantis, \u010diaud\u0117jant, kosint, keliant sunkius daiktus, staiga atsiradus stipriam norui \u0161lapintis, persipild\u017eius \u0161lapimo p\u016bslei.<\/p>\n

Labai da\u017enai \u0161lapimo nelaiko vyresn\u0117s, \u012f pomenopauzin\u012f tarpsn\u012f \u012f\u017eengusios moterys. \u0160iuo gyvenimo laikotarpiu pradeda ma\u017e\u0117ti estrogeno hormono, dubens raumenys silpsta ir tampa ne tokie elastingi, tod\u0117l nusileid\u017eia \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir atsiranda nevalingas \u0161lapimo nutek\u0117jimas. Vienoms moterims \u0161lapimo kiekis b\u016bna labai ma\u017eas, vos keli la\u0161ai, kitoms \u2013 i\u0161teka daugiau.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Sintetinio rai\u0161\u010dio implantacija<\/h4>\n

\u201eNegydomas \u0161lapimo nelaikymas sukelia \u012fvairi\u0173 nepatogum\u0173, o kartais gali baigtis komplikacijomis. Pirma, gali i\u0161sivystyti \u0161lapimo tak\u0173 infekcija. Antra, nevalingai i\u0161siskiriantis \u0161lapimas patenka ant audini\u0173 ar \u012f mak\u0161t\u012f ir gali sukelti \u012fvairi\u0173 odos ir mak\u0161ties susirgim\u0173, sudirginim\u0173. Norint i\u0161vengti negalavim\u0173, reikia kreiptis pagalbos \u012f profesionalus ir kartu rasti tinkamiausi\u0105 gydymo strategij\u0105\u201c, \u2013 kvie\u010dia gydytojas urologas.<\/p>\n

\u0160lapimo nelaikym\u0105 galima gydyti keliais b\u016bdais, da\u017eniausiai pradedama nuo medikament\u0173, fizioterapijos ir mank\u0161t\u0173. Jei toks gydymas neefektyvus, tuomet rekomenduojama minimaliai invazin\u0117 operacija.\u00a0 Gydytojas urologas D. \u0160laitas sako, kad RVUL Urologijos skyriuje ypa\u010d da\u017enai atliekama transobturatorin\u0117 pouretrinio rai\u0161\u010dio implantacija (TOT operacija): \u201eOperacijos metu padarome du ma\u017eus, 15\u201320 mm pj\u016bvius kirk\u0161nyse ir mak\u0161tyje arba tik vien\u0105 ma\u017e\u0105 pj\u016bv\u012f mak\u0161tyje ir po \u0161laple implantuojame sintetin\u012f tinklel\u012f, kuris pakelia \u0161lapl\u0117s vidurin\u0119 dal\u012f, sustiprina tarpviet\u0117s audinius ir pagerina \u0161lapimo sulaikymo funkcij\u0105.\u201c<\/p>\n

Gydytojas urologas pabr\u0117\u017eia, kad pouretrinio tinklelio implantacijos operacija turi daug privalum\u0173. Ji yra minimaliai invazin\u0117 ir u\u017etrunka vos 15\u201330 min., tad ir hospitalizacijos laikas yra trumpas. Pacient\u0117s operacij\u0105 lengvai i\u0161tveria, nes neb\u016btina atlikti bendrosios nejautros, darbingumas atsistato po 2\u20134 savai\u010di\u0173, komplikacij\u0173 pasitaiko retai, gydymo veiksmingumas yra apie 80\u201390 proc., o rezultatas \u2013 ilgalaikis. Atviros operacijos irgi galimos, ta\u010diau j\u0173 metu b\u016btina atlikti didesn\u012f pj\u016bv\u012f, tod\u0117l gijimas b\u016bna ilgesnis, darbingumas atsistato v\u0117liau.<\/p>\n

Prevencijos b\u016bdas \u2013 K\u0117gelio pratimai<\/h4>\n

Vienas i\u0161 \u0161lapimo nelaikymo prevencijos b\u016bd\u0173 yra pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis, kuri\u0173 funkcija labai svarbi \u2013 prilaikyti dubens dugno organus, o kartu ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0119. Jei dubens dugno raumenys tvirti \u2013 \u0161lapimo nelaikymo tikimyb\u0117 gerokai suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

\u201eAmerikietis ginekologas Arnoldas K\u0117gelis prie\u0161 daugiau nei 70 met\u0173 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dubens raumenis stiprinan\u010di\u0173 pratim\u0173 naud\u0105 siekiant suma\u017einti \u0161lapimo nelaikymo tikimyb\u0119 po gimdymo ir tonizuoti i\u0161temptus mak\u0161ties raumenis, kontroliuoti tu\u0161tinimosi proces\u0105, suma\u017einti apatini\u0173 nugaros ir pilvo dali\u0173 skausm\u0105, taip pat gerinti seksualin\u0119 funkcij\u0105. Pratimams pakanka vos keli\u0173 minu\u010di\u0173 per dien\u0105, juos nesunkiai galima atlikti namuose. Kad K\u0117gelio pratimai b\u016bt\u0173 efektyv\u016bs, juos atlikti reikia reguliariai, o pirmieji rezultatai juntami po 1\u20133 m\u0117nesi\u0173 nuo treniruo\u010di\u0173 prad\u017eios\u201c, \u2013 teigia gydytojas urologas D. \u0160laitas.<\/p>\n

Kaip sako specialistas, \u0161ie pratimai tikrai n\u0117ra naujiena ar madinga trumpalaik\u0117 tendencija, o laiko patikrintas, paprastas ir nemokamas b\u016bdas stiprinti dubens raumenis.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

K\u0117gelio pratim\u0173 pavyzd\u017eiai:<\/em><\/h4>\n

Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, p\u0117domis remkit\u0117s \u012f grindis, rankas laikykite pe\u010di\u0173 plotyje. \u0160iek tiek pakelkite duben\u012f ir \u012ftraukite dubens raumenis. Skai\u010diuokite iki 5 ir nuleiskite duben\u012f, pratim\u0105 pakartokite 5 kartus.<\/em><\/p>\n

\u0160\u012f pratim\u0105 galite daryti ir \u201egreituoju\u201c b\u016bdu \u2013 pakelkite duben\u012f ir staigiai \u012ftraukite dubens raumenis. Pratim\u0105 daryti pakaitomis su \u201el\u0117tuoju\u201c b\u016bdu.<\/em><\/p>\n

Nepamir\u0161kite \u012ftempti dubens dugno raumen\u0173 ir tada, kai \u010diaud\u0117jate, kos\u0117jate, juokiat\u0117s ar keliate ne\u0161ul\u012f, kai stojat\u0117s ar s\u0117dat\u0117s.<\/em><\/p>\n

Dar vienas paprastas pratimas: sutraukti ir atpalaiduoti i\u0161einamosios angos raumenis. \u0160\u012f pratim\u0105 galima atlikti bet kuriuo metu, kelis kartus per dien\u0105. <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Moter\u0173 \u0161lapimo nelaikym\u0105 galima gydyti medikamentais, fizioterapija arba inovatyviomis operacijomis.<\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":9588,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-9586","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9586","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9586"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9586\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9595,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9586\/revisions\/9595"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9588"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9586"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9586"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9586"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}