{"id":9745,"date":"2021-07-14T08:40:51","date_gmt":"2021-07-14T06:40:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.rvul.lt\/?p=9745"},"modified":"2022-08-23T14:06:40","modified_gmt":"2022-08-23T12:06:40","slug":"staiga-istinkantis-nepakeliamas-skausmas-sone-vienas-is-inkstu-akmenliges-simptomu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/2021\/07\/14\/staiga-istinkantis-nepakeliamas-skausmas-sone-vienas-is-inkstu-akmenliges-simptomu\/","title":{"rendered":"Staiga i\u0161tinkantis nepakeliamas skausmas \u0161one \u2013 vienas i\u0161 inkst\u0173 akmenlig\u0117s simptom\u0173"},"content":{"rendered":"
\n

\u201eA\u0161trus skausmas \u0161one, nugaros juosmens srityje, besit\u0119siantis net iki kirk\u0161nies. Jei staiga u\u017eklupo toks simptomas, tik\u0117tina, kad inkstuose buvo susidariusi\u0173 akmen\u0173, kurie prad\u0117jo leistis \u0161lapimtakiu ir jame u\u017estrigo\u201c, \u2013 sako gydytojas urologas Ignas Luko\u0161ius. Anot jo, anks\u010diau inkst\u0173 akmenys da\u017eniausiai b\u016bdavo \u0161alinami atliekant atvir\u0105 operacij\u0105, ta\u010diau medicinos pa\u017eangos d\u0117ka dabar tai daroma minimaliai invaziniu b\u016bdu. Taip pat gydytojas primena \u2013 norint suma\u017einti akmenlig\u0117s rizik\u0105, b\u016btina gerti daug skys\u010di\u0173, ypa\u010d \u0161i\u0105 kar\u0161t\u0105 vasar\u0105.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Inkst\u0173 akmenlig\u0117 \u2013 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 liga<\/h4>\n

Statistiniai duomenys rodo, kad inkst\u0173 akmenlige da\u017eniausiai serga i\u0161sivys\u010diusi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 gyventojai, pavyzd\u017eiui, JAV sergan\u010di\u0173j\u0173 inkst\u0173 akmenlige yra daugiau\u00a0 nei 10 proc., o Lietuvoje \u0161is skai\u010dius siekia apie 5 proc. Akmenlige da\u017eniau serga 30\u201350 m. am\u017eiaus grupei priklausantys vyrai, ta\u010diau liga gali i\u0161sivystyti moterims ir net vaikams. Per paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f pastebima tendencija, kad inkst\u0173 akmenlig\u0117s atvej\u0173 daug\u0117ja, ypa\u010d moterims. \u0160ia liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 inkstuose, \u0161lapimo takuose ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je formuojasi akmenys i\u0161 su \u0161lapimu i\u0161siskirian\u010di\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir mineral\u0173 kristal\u0173 pertekliaus. Jie gali ilgai \u201et\u016bnoti\u201c ir nesukelti joki\u0173 simptom\u0173, o negalavimai prasideda jiems pajud\u0117jus \u0161lapimo takais.<\/p>\n

Respublikin\u0117je Vilniaus universitetin\u0117je ligonin\u0117je (RVUL) dirbantis vyresnysis gydytojas urologas Sergejus Gai\u017eauskas, turintis daugiau nei 40 met\u0173 darbo patirt\u012f, teigia, kad inkst\u0173 akmenys gali susiformuoti d\u0117l \u012fgimt\u0173 lig\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161lapimtaki\u0173 susiaur\u0117jimo. Ta\u010diau da\u017eniausiai inkst\u0173 akmen\u0173 susidarym\u0105 lemia \u012fgimti arba \u012fgyti med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimai: \u201eGali b\u016bti, kad \u017emogus suvartoja per ma\u017eai skys\u010di\u0173 ir per daug kieto, baltymingo, gyvulin\u0117s kilm\u0117s maisto. Taip pat, tai gali priklausyti ir nuo geografin\u0117s platumos, kurioje jis gyvena \u2013 kuo kar\u0161\u010diau, tuo daugiau prakaituoja, o nevartojant pakankamai skys\u010di\u0173 akmenys formuojasi da\u017eniau.\u201c<\/p>\n

Pasteb\u0117jus pirmuosius inkst\u0173 akmenlig\u0117s simptomus \u2013 skausm\u0105 \u0161one, \u0161lapinimosi sutrikimus \u2013\u00a0 reik\u0117t\u0173 nedelsti ir pirmiausia kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Jei \u0161lapime atsiranda kraujo, \u017emog\u0173 pykina, jis vemia, kar\u0161\u010diuoja, tuomet reikia kreiptis skubios medicinin\u0117s pagalbos. Visgi gydytojas S. Gai\u017eauskas d\u017eiaugiasi, kad tiek \u016bmaus inkst\u0173 akmenlig\u0117s negalavimo atveju, tiek pajut\u0119 pirmuosius simptomus pacientai nedelsia ir kreipiasi pagalbos. Anot jo, pla\u010diai naudojam\u0173 echoskopini\u0173 tyrim\u0173 d\u0117ka galima aptikti vis ma\u017eesnius inkst\u0173 akmenis, tod\u0117l atsiranda galimyb\u0117 pritaikyti ma\u017eiau invazin\u012f gydymo metod\u0105.<\/p>\n

\"\"
Vyresnysis gydytojas urologas S. Gai\u017eauskas<\/figcaption><\/figure>\n

Atviros chirurgin\u0117s operacijos grimzta \u012f praeit\u012f<\/h4>\n

Inkst\u0173 akmenlig\u0117s gydymas tiesiogiai priklauso nuo akmen\u0173 dyd\u017eio. Inkst\u0173 akmenys, kuri\u0173 skersmuo siekia iki 4\u20136 mm, gali pasi\u0161alinti savaime. Tai priklauso ir nuo j\u0173 pad\u0117ties \u0161lapimtakyje. Jei akmuo didesnis, prireiks specialist\u0173 pagalbos, ta\u010diau gydytojas urologas I. Luko\u0161ius sako, kad \u0161iuolaikin\u0117je urologijoje technologijos nuolat tobul\u0117ja, tod\u0117l atsiveria vis platesn\u0117s galimyb\u0117s pacientus gydyti endoskopin\u0117mis proced\u016bromis, o atviros operacijos Lietuvoje neatliekamos jau apie dvide\u0161imt met\u0173.<\/p>\n

\u201ePas mus patekusio paciento nepuolame operuoti, nebent tai tam tikr\u0173 profesij\u0173 atstovai, kurie su inkst\u0173 akmenimis dirbti negali \u2013 pavyzd\u017eiui, vairuotojai, orlaivi\u0173 pilotai. Paprastai stebime paciento b\u016bkl\u0119, atliekame visus b\u016btinus tyrimus, ir jei matome, kad akmenys ma\u017ei, skiriame vaist\u0173 ir i\u0161leid\u017eiame namo. Jei akmenys visgi yra didesni ir tikimyb\u0117s, kad pasi\u0161alins patys n\u0117ra, taikome ureterorenoskopij\u0105, kai akmenys i\u0161traukiami pro nat\u016bralius \u0161lapimo takus, jei reikia, prie\u0161 tai suskaldomi lazeriu, arba nefrolitotripsij\u0105 \u2013 padarius d\u016br\u012f per od\u0105 \u012f inkst\u0105 \u012fki\u0161ame instrument\u0105 nefroskop\u0105, suskaldome akmenis ultragarsu, lazeriu ar kita energija, ir fragmentus i\u0161traukiame. \u0160ioms operacijoms atlikti naudojame endoskopinius instrumentus, pa\u017eangios vaizdo sistemos u\u017etikrina ger\u0105 matomum\u0105, tod\u0117l akmenis pa\u0161aliname visi\u0161kai\u201c, \u2013 pasakoja gydytojas S. Gai\u017eauskas.<\/p>\n

Pooperacinis periodas po minimaliai invazini\u0173 operacij\u0173, per kur\u012f pacientas gr\u012f\u017et\u0105 \u012f \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105, varijuoja. Gydytojas paai\u0161kina, kad tai priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo ir inkst\u0173 akmen\u0173 dyd\u017eio. Po nedideli\u0173 akmen\u0173 \u0161alinimo pacientas \u012f visavert\u012f gyvenim\u0105 gali ma\u017edaug gr\u012f\u017eti po savait\u0117s. Dideli\u0173 akmen\u0173 \u0161alinimas kartais suskaidomas \u012f kelis etapus ir gali u\u017etrukti m\u0117nes\u012f ir net ilgiau. Bet kuriuo atveju, taikant modernius gydymo b\u016bdus pooperacinis periodas b\u016bna \u017eymiai lengvesnis, \u017eenkliai suma\u017e\u0117ja komplikacij\u0173 tikimyb\u0117, sutrump\u0117ja hospitalizavimo laikas.<\/p>\n

\"\"
Gydytojas urologas I. Luko\u0161ius<\/figcaption><\/figure>\n

Laiku negydant gali gr\u0117sti komplikacijos<\/h4>\n

Laiku negydoma inkst\u0173 akmenlig\u0117 gali sukelti \u012fvairi\u0173 komplikacij\u0173 \u2013 akmuo gali u\u017ekim\u0161ti \u0161lapimtak\u012f, d\u0117l to gali prasid\u0117ti inkst\u0173 funkcijos sutrikimai, infekcijos, atsiranda ir sepsio pavojus. O kartais inkst\u0173 akmenys i\u0161auga tokie dideli, kad sunyksta inkstas \u2013 tokiu atveju \u0161alinant akmen\u012f, pa\u0161alinamas ir pa\u017eeistas organas. Medicinos praktikoje \u017einomi atvejai, kai inkst\u0173 akmenys u\u017eaugo net iki dviej\u0173 kilogram\u0173 svorio.<\/p>\n

Vyresnysis gydytojas urologas prisimena, kad per ilgus darbo metus tur\u0117jo ne vien\u0105 sud\u0117ting\u0105 atvej\u012f: \u201eVos prad\u0117jus daryti pirm\u0105sias endourologines operacijas, ligonius mums atsi\u0173sdavo i\u0161 kit\u0173 gydymo \u012fstaig\u0173, kuri\u0173 specialistai netur\u0117jo reikiamos \u012frangos ar patirties. Tad mums teko patys sud\u0117tingiausi atvejai, pacientai su vienu inkstu ar pacientai su dideliais akmenimis. Pasitaik\u0117 atvej\u0173, kai koraliniais vadinami inkst\u0173 akmenys buvo u\u017epild\u0119 vis\u0105 kolektorin\u0119 inkst\u0173 sistem\u0105 (taureles, geldeles, \u0161lapimtak\u012f, \u0161lapimo p\u016bsl\u0119).\u201c<\/p>\n

Gydytojas I. Luko\u0161ius teigia, kad rizik\u0105 susirgti akmenlige galima suma\u017einti sureguliavus mityb\u0105. Jis pataria vartoti ma\u017eiau baltyminio maisto ir nepamir\u0161ti skys\u010di\u0173. Per dien\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161gerti 1,5\u20132 litrus: vandens, arbatos, kavos, sriubos ir kt. Turintiems vir\u0161svor\u012f, sportuojantiems ar daug prakaituojantiems \u017emon\u0117ms skys\u010di\u0173 patariama i\u0161gerti dar daugiau. Galima gerti tiek gazuot\u0105, tiek negazuot\u0105 vanden\u012f. \u201eNuo to, kokio tipo inkst\u0173 akmenlig\u0117 buvo nustatyta, priklauso ir tam tikr\u0173 maisto produkt\u0173 vartojimas ar j\u0173 ribojimas. Pavyzd\u017eiui, diagnozavus uratin\u0119 akmenlig\u0119, rekomenduojama vartoti ma\u017eiau druskos, gyvulin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173. Esant kalcio oksalatin\u0117s akmenlig\u0117s rizikai, reik\u0117t\u0173 vengti sald\u017ei\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173, rie\u0161ut\u0173, kvie\u010di\u0173 s\u0117len\u0173, arbatos, kavos, o labiausiai \u2013 rabarbar\u0173, \u0161pinat\u0173, burok\u0117li\u0173 lap\u0173, brokoli\u0173, \u0161paragini\u0173 pupeli\u0173, sojos, \u0161okolado, d\u017eiovint\u0173 ir konservuot\u0173 vaisi\u0173. Askorbo r\u016bg\u0161tis virsta oksalatu, tod\u0117l reik\u0117t\u0173 vengti ir dideli\u0173 vitamino C kieki\u0173.<\/p>\n

Ta\u010diau savaranki\u0161kai nutraukti produkt\u0173 vartojimo nereik\u0117t\u0173 \u2013 i\u0161sami\u0105 informacij\u0105 apie dietos pob\u016bd\u012f ir daugiau patarim\u0173 suteikti gali tik gydytojas\u201c, \u2013 vardija I. Luko\u0161ius ir primena, kad pacientai, turintys \u0161eimos gydytojo siuntim\u0105 gali registruotis konsultacijai pas specialist\u0105. \u0160iuo metu laukti reikia 2\u20134 savaites.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

RVUL gydytojai rekomenduoja \u2013 norint suma\u017einti akmenlig\u0117s rizik\u0105, b\u016btina gerti daug skys\u010di\u0173, ypa\u010d \u0161i\u0105 kar\u0161t\u0105 vasar\u0105. <\/p>\n","protected":false},"author":5,"featured_media":9748,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[45],"tags":[],"class_list":["post-9745","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9745","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9745"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9745\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11526,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9745\/revisions\/11526"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9748"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9745"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9745"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.rvul.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9745"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}