Giedrės istorija: kai artimo žmogaus rūpestis tampa pirmąja pagalba

Rytas, kuris prasidėjo kaip daugelis kitų

Anksti ryte, apie pusę šešių, ją pažadino labai stiprus galvos skausmas. „Galvą man skaudėdavo dažnai, todėl pamaniau, kad tai tiesiog dar vienas sunkus rytas. Nusprendžiau dar pagulėti, kol suskambės žadintuvas“, – prisimena ji.
Kai Giedrė pabandė atsikelti, kojos ją apleido. Kairė kūno pusė nebeklausė, žodžius ištarti buvo sunku. „Nesupratau, kodėl negaliu pati atsikelti. Jaučiausi visiškai bejėgė ir tiesiog šaukiausi namiškių“, – pasakoja ji. Šiandien Giedrė atvirai prisipažįsta, kad tuomet net svarstė, ar tikrai verta trukdyti medikus.
Šalia buvęs žmogus, kuris nedvejojo
Iš pradžių ir Giedrės vyras nesuprato, kas vyksta. Tačiau pastebėjęs, kad žmona nejaučia kairės rankos, jis suprato, kad laukti negalima, ir paskambino medikams.
Greitosios pagalbos medikai ramiai jį vedė per kiekvieną žingsnį. Jie paprašė, kad Giedrė nusišypsotų ir iškištų liežuvį. Vyras papasakojo, ką mato: šypsena buvo nelygi, veidas – perkreiptas. Medikai paaiškino, kad tai gali būti insultas, išsiuntė ekipažą ir patarė, kaip padėti iki jų atvykimo: leisti žmonai ramiai gulėti ir neduoti gerti. Į ligoninę Giedrė pateko praėjus maždaug dviem valandoms nuo pirmųjų simptomų.
„Kai pabudau po procedūros, pirmiausia pajutau begalinį dėkingumą vyrui, kad jis taip greitai sureagavo. Ir gydytojams – kad esu gyva. Man tai prilygo stebuklui“, – jautriai pasakoja Giedrė.
Ši istorija primena, kad insulto ištiktas žmogus ne visada gali pats suprasti, kas su juo vyksta. Tokią akimirką labiausiai padeda šalia esantys: sutuoktinis, vaikai, draugas ar kaimynas. „Labai svarbu neignoruoti savo ir savo artimųjų sveikatos pokyčių. Čia svarbiausia yra laikas“, – sako Giedrė.

Žingsnis po žingsnio atgal į gyvenimą

Ligoninėje Giedrei nustatytas išeminis insultas ir atlikta trombektomija – procedūra, kurios metu pašalinamas smegenų kraujagyslę užkimšęs krešulys. „Visi buvo labai rūpestingi, viskas vyko greitai ir profesionaliai“, – prisimena ji.

Pirmosios dienos nebuvo lengvos. Kūnas atrodė sunkus, kairė ranka drebėjo, vargino triukšmas ir ryški šviesa. Vis dėlto kasdien žingsnių daugėjo, ir po savaitės Giedrė jau vaikščiojo beveik kaip anksčiau. Reabilitacija truko beveik mėnesį. Nuovargis dar kurį laiką primindavo apie save – net apsipirkimas parduotuvėje kartais atrodydavo kaip visos dienos darbas.

Tiksli insulto priežastis taip ir liko neaiški. Šiandien Giedrė sako, kad jos gyvenimas iš esmės nepasikeitė, tačiau pasikeitė jos žvilgsnis į jį. „Išmokau labiau branginti kasdienes akimirkas ir esu labai dėkinga už galimybę gyventi. Mokausi ramiau priimti tai, ko negaliu pakeisti“, – dalijasi ji.

Kaip atpažinti insultą ir kaip padėti artimam žmogui?

Insulto požymiai dažniausiai atsiranda staiga. Jei kyla nerimas dėl savęs ar artimojo, pasitikrinti galima per kelias akimirkas – būtent taip Giedrės vyrui telefonu padėjo medikai:
– Pusiausvyra. Paprašykite žmogaus paeiti tiesiai.
– Akys. Paklauskite apie regą. Ar žmogui dvejinasi akyse, ar abiem akimis mato vienodai?
– Veidas. Paprašykite nusišypsoti. Ar šypsena nelygi, ar viena veido pusė nusvirusi?
– Rankos. Paprašykite pakelti abi rankas. Ar viena ranka silpnesnė, nusvyra ar jos nejaučiama?
– Kalba. Paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Ar kalba neaiški, ar žmogui sunku suprasti, kas sakoma?
– Laikas. Pastebėję bent vieną požymį, skambinkite 112 ir pasakykite, kada simptomai prasidėjo.
Apie insultą taip pat gali signalizuoti staigus labai stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimas, svaigulys, pusiausvyros netekimas, vienos kūno pusės tirpimas ar sumišimas. Skambinti verta net tada, jei simptomai po kelių minučių praeina.

Kol atvyks medikai, galite padėti taip:
– Padėkite žmogui patogiai atsigulti ir likite šalia. Ramus balsas ir buvimas kartu labai svarbūs.
– Neduokite valgyti, gerti ar vartoti vaistų, nes gali būti sutrikęs rijimas.
– Nevežkite artimojo patys – saugiausia sulaukti greitosios pagalbos.
– Klausykite medikų nurodymų telefonu ir, jei galite, paruoškite vartojamų vaistų sąrašą.
Apie šiuos požymius verta pasikalbėti visai šeimai, taip pat ir su vaikais, kad kiekvienas žinotų, kaip elgtis ir kad reikia skambinti 112. Rūpestis gali būti visai paprastas: dažniau paskambinti vieniems gyvenantiems tėvams ar seneliams. Ir svarbiausia – nebijokite „sutrukdyti“ medikų. Geriau paskambinti be reikalo nei prarasti brangų laiką.

Giedrės žinutė kitiems

„Mano ir kitų žmonių patirtis rodo, kad insultas nebūtinai yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Jis gali ištikti bet kurį žmogų, net ir tą, kuris nė nesitiki“, – sako Giedrė. Ji džiaugiasi, kad apie insultą, taip pat ir jauname amžiuje, kalbama vis daugiau.
Giedrė iš širdies dėkoja greitosios pagalbos medikams, gydytojui, atlikusiam trombektomiją, ir visiems, kurie rūpinosi ja ligoninėje. O labiausiai – savo vyrui, kuris tą rytą buvo šalia ir nedvejojo.