Dėl darbo laiko šventiniu laikotarpiu
Informuojame, kad RVUL Konsultacijų skyrius ir Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nedirbs 2026 m. lapkričio 2 d. (pirmadienį).
Informuojame, kad RVUL Konsultacijų skyrius ir Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nedirbs 2026 m. lapkričio 2 d. (pirmadienį).
Giedrė insultą patyrė būdama 43-ejų. Tuo metu ji gyveno įprastą gyvenimą: dirbo, rūpinosi šeima, augino vaikus. Rizikos veiksnių ji neturėjo, todėl apie insultą net nepagalvojo. Šiandien Giedrė su dėkingumu kalba apie vyrą, kuris tą rytą nedvejojo, ir apie medikus, kurių greita pagalba leido jai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Anksti ryte, apie pusę šešių, ją pažadino labai stiprus galvos skausmas. „Galvą man skaudėdavo dažnai, todėl pamaniau, kad tai tiesiog dar vienas sunkus rytas. Nusprendžiau dar pagulėti, kol suskambės žadintuvas“, – prisimena ji.
Kai Giedrė pabandė atsikelti, kojos ją apleido. Kairė kūno pusė nebeklausė, žodžius ištarti buvo sunku. „Nesupratau, kodėl negaliu pati atsikelti. Jaučiausi visiškai bejėgė ir tiesiog šaukiausi namiškių“, – pasakoja ji. Šiandien Giedrė atvirai prisipažįsta, kad tuomet net svarstė, ar tikrai verta trukdyti medikus.
Iš pradžių ir Giedrės vyras nesuprato, kas vyksta. Tačiau pastebėjęs, kad žmona nejaučia kairės rankos, jis suprato, kad laukti negalima, ir paskambino medikams.
Greitosios pagalbos medikai ramiai jį vedė per kiekvieną žingsnį. Jie paprašė, kad Giedrė nusišypsotų ir iškištų liežuvį. Vyras papasakojo, ką mato: šypsena buvo nelygi, veidas – perkreiptas. Medikai paaiškino, kad tai gali būti insultas, išsiuntė ekipažą ir patarė, kaip padėti iki jų atvykimo: leisti žmonai ramiai gulėti ir neduoti gerti. Į ligoninę Giedrė pateko praėjus maždaug dviem valandoms nuo pirmųjų simptomų. „Kai pabudau po procedūros, pirmiausia pajutau begalinį dėkingumą vyrui, kad jis taip greitai sureagavo. Ir gydytojams – kad esu gyva. Man tai prilygo stebuklui“, – jautriai pasakoja Giedrė. Ši istorija primena, kad insulto ištiktas žmogus ne visada gali pats suprasti, kas su juo vyksta. Tokią akimirką labiausiai padeda šalia esantys: sutuoktinis, vaikai, draugas ar kaimynas. „Labai svarbu neignoruoti savo ir savo artimųjų sveikatos pokyčių. Čia svarbiausia yra laikas“, – sako Giedrė.
Ligoninėje Giedrei nustatytas išeminis insultas ir atlikta trombektomija – procedūra, kurios metu pašalinamas smegenų kraujagyslę užkimšęs krešulys. „Visi buvo labai rūpestingi, viskas vyko greitai ir profesionaliai“, – prisimena ji. Pirmosios dienos nebuvo lengvos. Kūnas atrodė sunkus, kairė ranka drebėjo, vargino triukšmas ir ryški šviesa. Vis dėlto kasdien žingsnių daugėjo, ir po savaitės Giedrė jau vaikščiojo beveik kaip anksčiau. Reabilitacija truko beveik mėnesį. Nuovargis dar kurį laiką primindavo apie save – net apsipirkimas parduotuvėje kartais atrodydavo kaip visos dienos darbas.
Tiksli insulto priežastis taip ir liko neaiški. Šiandien Giedrė sako, kad jos gyvenimas iš esmės nepasikeitė, tačiau pasikeitė jos žvilgsnis į jį. „Išmokau labiau branginti kasdienes akimirkas ir esu labai dėkinga už galimybę gyventi. Mokausi ramiau priimti tai, ko negaliu pakeisti“, – dalijasi ji.
Insulto požymiai dažniausiai atsiranda staiga. Jei kyla nerimas dėl savęs ar artimojo, pasitikrinti galima per kelias akimirkas – būtent taip Giedrės vyrui telefonu padėjo medikai:
– Pusiausvyra. Paprašykite žmogaus paeiti tiesiai.
– Akys. Paklauskite apie regą. Ar žmogui dvejinasi akyse, ar abiem akimis mato vienodai?
– Veidas. Paprašykite nusišypsoti. Ar šypsena nelygi, ar viena veido pusė nusvirusi?
– Rankos. Paprašykite pakelti abi rankas. Ar viena ranka silpnesnė, nusvyra ar jos nejaučiama?
– Kalba. Paprašykite pakartoti paprastą sakinį. Ar kalba neaiški, ar žmogui sunku suprasti, kas sakoma?
– Laikas. Pastebėję bent vieną požymį, skambinkite 112 ir pasakykite, kada simptomai prasidėjo.
Apie insultą taip pat gali signalizuoti staigus labai stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimas, svaigulys, pusiausvyros netekimas, vienos kūno pusės tirpimas ar sumišimas. Skambinti verta net tada, jei simptomai po kelių minučių praeina.
Kol atvyks medikai, galite padėti taip:
– Padėkite žmogui patogiai atsigulti ir likite šalia. Ramus balsas ir buvimas kartu labai svarbūs.
– Neduokite valgyti, gerti ar vartoti vaistų, nes gali būti sutrikęs rijimas.
– Nevežkite artimojo patys – saugiausia sulaukti greitosios pagalbos.
– Klausykite medikų nurodymų telefonu ir, jei galite, paruoškite vartojamų vaistų sąrašą.
Apie šiuos požymius verta pasikalbėti visai šeimai, taip pat ir su vaikais, kad kiekvienas žinotų, kaip elgtis ir kad reikia skambinti 112. Rūpestis gali būti visai paprastas: dažniau paskambinti vieniems gyvenantiems tėvams ar seneliams. Ir svarbiausia – nebijokite „sutrukdyti“ medikų. Geriau paskambinti be reikalo nei prarasti brangų laiką.
„Mano ir kitų žmonių patirtis rodo, kad insultas nebūtinai yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Jis gali ištikti bet kurį žmogų, net ir tą, kuris nė nesitiki“, – sako Giedrė. Ji džiaugiasi, kad apie insultą, taip pat ir jauname amžiuje, kalbama vis daugiau.
Giedrė iš širdies dėkoja greitosios pagalbos medikams, gydytojui, atlikusiam trombektomiją, ir visiems, kurie rūpinosi ja ligoninėje. O labiausiai – savo vyrui, kuris tą rytą buvo šalia ir nedvejojo.

„Nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau insulto simptomų ar tikėtis, kad simptomai praeis – iš karto skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą“, – pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir Neurochirurgijos klinikos docentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis. Jis pabrėžia, kad efektyviai taikyti specializuotą gydymą galima per 4,5–6 valandas nuo insulto simptomų pradžios, todėl kiekviena uždelsta minutė kainuoja žuvusias smegenų ląsteles. Gydytojas plačiau papasakojo apie simptomus, „auksinio laiko“ ir komandos svarbą insulto gydymui.
Insultas neturi jokių išankstinių įspėjamųjų ženklų, todėl numatyti, kada žmogus susirgs – neįmanoma. Tačiau insultui jau įvykus, jis gali pasireikšti vienu ar keliais konkrečiais simptomais, kuriuos turėtų atpažinti kiekvienas. „Pagrindiniai simptomai yra sutrikusi kalba, veido asimetrija, nusilpusi ar nutirpusi viena kūno pusė, sutrikusi pusiausvyra, sutrikusi vienos akies rega. Pastebėję bent vieną iš šių požymių tuoj pat skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą. Tikrai nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau simptomų – skambinkite iš karto“, – ragina RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis.
Gydytojas paaiškina, kad staiga sutrikusi kalba pasireiškia tuo, kad žmogus negali aiškiai ištarti žodžių arba visiškai nekalba. Jam reikėtų užduoti kelis paprastus klausimus, paprašyti įvardinti kelis žinomus daiktus ir taip įvertinti, ar kalba sutriko. Kai nusilpsta ar nutirpsta viena žmogaus kūno pusė, sunku pakelti ir valdyti ranką ar koją, sumažėja galūnių jautrumas, atsiranda veido asimetrija – viena burnos pusė atrodo „pasmukusi“ žemyn. Reikėtų paprašyti žmogaus nusišypsoti, pakelti į viršų rankas, kad simptomas išryškėtų. Sutrikus koordinacijai žmogus sunkiai išlaiko pusiausvyrą, todėl verta atkreipti dėmesį į jo eiseną. Taip pat gali sutrikti vienos akies regėjimas ar susiaurėti akiplotis.
RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis sako, kad minėtus simptomus atpažinti privalo bet kuris – nuo darželinuko iki vyresnio amžiaus žmogaus. Jis ragina apie insulto požymius pasišnekėti su vaikais ir paaiškinti jiems, ką daryti. Vaikai irgi gali būti pagalba, jei insultas ištinka šalia jo esantį artimąjį, nes vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius yra apie 70 metų.
„Laukiant greitosios medicinos pagalbos (GMP), svarbiausia yra užtikrinti žmogaus saugumą ir ramybę. Jei žmogus sąmoningas, paguldykite taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinkite veržiančius drabužius, kad užtikrintumėte laisvą kvėpavimą. Neduokite gerti ar valgyti, nes gali būti sutrikusi rijimo funkcija, dėl to žmogus gali paspringti. Taip pat neduokite vaistų. Svarbu užfiksuoti simptomų pradžios laiką, kad galėtumėte jį pasakyti atvykusiems paramedikams“, – pataria gydytojas neurologas.
„Laikas yra smegenys“ (angl. Time is brain) – tai nuolat pabrėžia gydytojai neurologai visame pasaulyje, kalbėdami apie insultą. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškina, kad įprastai efektyviai taikyti specializuotą gydymą galima per 4,5–6 valandas nuo insulto simptomų pradžios, nors kai kuriems pacientams jis gali būti taikomas iki 24 val. nuo simptomų pradžios.
„Šis laikas vadinamos „auksiniu laiku“. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pradedamas specializuotas gydymas, tuo labiau išauga tikimybė, kad žmogus išvengs sunkių, negrįžtamų pasekmių sveikatai ar neįgalumo. Ir kuo anksčiau gydymas pradedamas taikyti, tuo rezultatai bus geresni. Noriu atkreipti dėmesį į vieną svarbią detalę kalbant apie „auksinį laiką“ – jis skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar atsidūrimo ligoninėje, o būtent nuo simptomų pradžios. Todėl pagalbą reikia kviesti vos pajutus ar pastebėjus bent vieną iš insulto požymių. Ko tikrai nereikia daryti – manyti, kad simptomai praeis. Taip tik prarandamas brangus laikas, per kurį būtų galima išsaugoti smegenų ląsteles bei užkirsti kelią sunkioms pasekmėms“, – sako doc. dr. A. Vilionskis.
Gydytojas pabrėžia, kad neretai insulto ištiktas žmogus pats negali įvertinti savo būklės, ne visada pastebi simptomus, juos ignoruoja ar jų nepripažįsta. Taip pat gali būti, kad žmogus fiziškai negali paskambinti telefonu 112, todėl aplinkinių žmonių akylumas pastebint simptomus ir iškviečiant pagalbą yra ypatingai svarbus. Neurologas ragina nenumoti ranka į viešoje vietoje neįprastai besielgiančius, sunkiai kalbančius žmones – juos galėjo ištikti insultas, todėl jiems reikalinga skubi pagalba.


„Insulto gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso ir nuo greitos bei koordinuotos tarpdisciplininės specialistų komandos darbo, todėl frazę „laikas yra smegenys“ dažnai perfrazuojame į „komanda yra smegenys“ (angl. Time is brain į Team is brain). Įvykus insultui kiekviena minutė yra kritinė, nes miršta milijonai smegenų ląstelių. Tačiau net ir nedelsiant iškvietus pagalbą, „auksinis laikas“ gali būti prarastas, jei nėra suderinto proceso – skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos skyrių ir kitų skyrių medicinos personalo veiksmų. Nuo komandos profesionalumo priklauso diagnostikos greitis ir tikslinio gydymo taikymas“, – komandos svarbą pabrėžia RVUL Insulto centro vadovas.
Jis džiaugiasi, kad jo vadovaujamas RVUL Insulto centras ne vienerius metus iš eilės gauna tarptautinį „ESO Angels Status“ apdovanojimą už pasiekimus insulto gydymo srityje. Trejus metus iš eilės jo veiklai suteiktas aukščiausias, deimantinis statusas. Apdovanojimas skiriamas įvertinus 10 kriterijų, nusakančių insultą patyrusių pacientų gydymo kokybę, pavyzdžiui, laikas, per kurį insultą patyrę pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų diagnostinių procedūrų apimtys, tęstinio gydymo užtikrinimas ir kt.
„Noriu pabrėžti, kad vertinamas ne tik Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius, bet visa įstaiga – Skubiosios pagalbos skyrius ir jame dirbantis personalas, įskaitant slaugytojus ir jų padėjėjus, Radiologijos skyrius ir jame dirbantys radiologijos technologai ir kt. Taigi apdovanojimas rodo, kad visos tarnybos dirba taip, kad būtų galima suteikti aukštos kokybės pagalbą ūminį insultą patyrusiems pacientams. Tokiems rezultatams pasiekti reikėjo ne vienerių metų darbo“, – tikina doc. dr. A. Vilionskis.
Primename, kad 2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Ši intervencinė procedūra, kurios metu gydytojai gali per kraujagysles pasiekti smegenis ir pašalinti kraujotaką užblokavusį trombą, tapo svarbiu žingsniu šalies insulto gydymo istorijoje ir iš esmės pakeitė dalies pacientų, patyrusių sunkų išeminį insultą, gydymo galimybes.
Doc. dr. A. Vilionskis primena, kad insultą sąlygoja kontroliuojami ir nekontroliuojami veiksniai. Pagrindiniai nekontroliuojami veiksniai yra žmogaus amžius ir genetika, kurių pakeisti neįmanoma. Su amžiumi tikimybė patirti insultą didėja. Visgi serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės – kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 ligoniai, kuriems nėra nė 30-ies metų.
„Tarp kontroliuojamų insulto rizikos veiksnių yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesveika mityba ir per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas. Taip pat prie rizikos veiksnių priskiriamos širdies ligos, cukrinis diabetas, miego apnėja. Taigi žmogus didele dalimi yra pats atsakingas už savo sveikatą ir gali žymiai sumažinti insulto riziką iš savo kasdienybės pašalindamas rizikos faktorius – 90 proc. insulto atvejų galima išvengti pasitelkus prevencinius veiksmus“, – vardija doc. dr. A. Vilionskis.
Žmonės turėtų sureguliuoti kraujospūdį, rūpintis subalansuota mityba, mažinti suvartojamos druskos kiekį, reguliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Būtina visiškai atsisakyti rūkymo, o alkoholinius gėrimus vartoti labai saikingai. Negalima pamiršti aktyvaus gyvenimo būdo – remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent 2 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Turintys prieširdžių virpėjimą žmonės turėtų pasikonsultuoti su savo gydančiu gydytoju ir vartoti antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus).
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas 2026 m. rugsėjo mėn. tapo Europos minimaliai invazinės neurologinės terapijos draugijos (ESMINT) Rytų Europos šalių komiteto pirmininku. Tai reikšmingas tarptautinis gydytojo profesinės kompetencijos ir ilgamečio darbo įvertinimas, kartu liudijantis RVUL sukauptos klinikinės patirties bei Lietuvos intervencinės neuroradiologijos specialistų pripažinimą Europos medicinos bendruomenėje.
ESMINT – European Society of Minimally Invasive Neurological Therapy – yra viena svarbiausių Europos profesinių organizacijų, vienijanti intervencinės neuroradiologijos ir endovaskulinės neurochirurgijos specialistus. Ji skatina mokslinę pažangą, tarptautinį bendradarbiavimą ir modernių, minimaliai invazinių gydymo metodų plėtrą.

18-ajame ESMINT kongrese Marselyje ESMINT pristatė naują vadovybę, išrinktą 2026–2028 m. kadencijai. Rezultatai buvo paskelbti 2026 m. rugsėjo 2 d. vykusioje Generalinėje asamblėjoje.
A. Širvinskas organizacijos veikloje aktyviai dalyvauja nuo 2013 m., o pagrindinėse kasmetinėse ESMINT konferencijose yra pristatęs keturis mokslinius pranešimus. Gydytojo profesinis kelias neatsiejamas nuo intervencinės neuroradiologijos vystymo RVUL. 2010 m. A. Širvinskas mūsų ligoninėje atliko pirmąją Vilniaus regione galvos smegenų aneurizmos embolizaciją. Ši procedūra tapo svarbiu atspirties tašku plėtojant minimaliai invazinį galvos smegenų kraujagyslių ligų gydymą. Aiški profesinė vizija, nuoseklus darbas ir stiprios specialistų komandos bendradarbiavimas leido RVUL kryptingai diegti pažangius gydymo metodus ir plėsti jų taikymo galimybes. Pacientams tai reiškia daugiau galimybių gydyti pavojingas galvos smegenų kraujagyslių ligas mažiau invaziniu būdu, išvengiant sudėtingesnių chirurginių intervencijų, kai tai leidžia klinikinė situacija.
Šiandien RVUL užima lyderio pozicijas Vilniaus regione gydant galvos smegenų kraujagyslių ligas minimaliai invaziniu būdu ir yra vienas svarbiausių šios srities kompetencijos centrų Lietuvoje. Ligoninėje nuolat auga atliekamų galvos smegenų aneurizmų embolizacijų skaičius, o šiemet planuojama priartėti prie 100 tokių procedūrų per metus. Sukaupta ilgametė klinikinė patirtis, aukšta specialistų kompetencija ir modernios technologijos leidžia gydyti vis sudėtingesnius klinikinius atvejus. Svarbiausia, kad ši pažanga tiesiogiai naudinga pacientams – plečiasi gydymo galimybės, o vis daugiau žmonių gali gauti šiuolaikišką, jų individualiai situacijai pritaikytą pagalbą.
Naujos pareigos ESMINT organizacijoje – galimybė sukauptą patirtį panaudoti stiprinant viso Rytų Europos regiono mokslinį potencialą. Šiame regione veikia daug aukštos kompetencijos centrų, kuriuose atliekama daugybė sudėtingų minimaliai invazinių procedūrų. Tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje sukaupta patirtis ne visada pakankamai sistemingai panaudojama moksliniams tyrimams, duomenų analizei ir gydymo standartams tobulinti.

RVUL gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas – naujasis ESMINT Rytų Europos šalių komiteto pirmininkas
„Rytų Europoje turime daug stiprių centrų, patyrusių specialistų ir sukauptos vertingos klinikinės patirties. Tačiau svarbu ne tik atlikti pažangias procedūras – turime gebėti savo darbo rezultatus sistemingai analizuoti, jais dalytis ir paversti mokslinėmis žiniomis. Vienas pagrindinių mano tikslų – suburti regiono specialistus bendriems moksliniams projektams ir skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą. Noriu, kad šiandien mūsų atliekamas klinikinis darbas taptų pagrindu ateities gydymo standartams ir realiems pokyčiams į gerą. Svarbiausia, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti kuo saugesnį, veiksmingesnį ir šiuolaikinėmis mokslo žiniomis pagrįstą gydymą“, – savo vizija dalijasi A. Širvinskas.
Gydytojo išrinkimas į ESMINT komiteto pirmininko pareigas – ne tik svarbus asmeninis profesinis pasiekimas, bet ir RVUL per daugiau nei dešimtmetį nuosekliai vystytos intervencinės neuroradiologijos, sukauptos klinikinės patirties ir specialistų komandinio darbo tarptautinis įvertinimas. Tai kartu ir galimybė dar aktyviau prisidėti prie medicinos pažangos, kurios rezultatai svarbiausi tiems, dėl kurių visa tai daroma – pacientams.
Spalio 8-ąją Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) paminėjo 35-ąją veiklos sukaktį.
Renginyje dalyvavo garbingi svečiai – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, LR Seimo pirmininko patarėjas Gediminas Černiauskas, Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus patarėja sveikatos klausimais Marija Jakubauskienė, Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus miesto savivaldybės, įvairių institucijų bei ligoninių atstovai.
Svarbia jubiliejaus minėjimo dalimi tapo ligoninės komandos narių pagerbimas. RVUL darbuotojams, kurių profesionalumas ir pasiaukojimas daugelį metų formavo ir tebeformuoja ligoninės kultūrą bei stiprina pacientų pasitikėjimą, padėkas skyrė LR Seimas bei Seimo sveikatos reikalų komitetas, Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas. Šie apdovanojimai – tai padėka tiems, kurių dėka ligoninėje galima rasti ne tik kvalifikuotą pagalbą, bet ir žmogišką šilumą. Žemiau pateikiame padėkas gavusių kolegų sąrašą.








Šį rudenį Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) mini 35-erių metų veiklos sukaktį. 1991 m. duris atvėrusi ligoninė per daugiau nei tris dešimtmečius tapo vienu svarbiausių šalies skubiosios ir specializuotos pagalbos centrų, kuriame gydomi sudėtingų traumų, insulto, apsinuodijimų, neurochirurgijos, ortopedijos-traumatologijos ir kitų ūmių būklių pacientai.
Ligoninės istoriją atspindi per šį laikotarpį pasikeitusi infrastruktūra ir išaugusios technologinės galimybės, bet svarbiausi pasiekimai – tai komandos profesionalumas, drąsa diegti naujus gydymo metodus ir gebėjimas kritinėse situacijose priimti sprendimus, nuo kurių priklauso paciento gyvybė.
„Ligoninės jubiliejus yra, visų pirma, žmonių istorija. Per šiuos metus keitėsi technologijos, gydymo metodai ir pati sveikatos sistema, tačiau svarbiausias dalykas išliko tas pats – profesionali pagalba pacientui tada, kai jos labiausiai reikia. Didžiuojamės tuo, ką sukūrė ankstesnės medikų kartos, ir tuo, ką šiandien kuria mūsų darbuotojai, – sako RVUL direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. – Mums 35 metai nėra tik proga suskaičiuoti, kiek nuėjome. Už šio skaičiaus – šimtai tūkstančių pacientų, milijonai atliktų operacijų ir suteiktų konsultacijų, sudėtingiausiose situacijose priimti sprendimai ir daugybė išgelbėtų gyvybių.“

RVUL ištakos siejamos su 1991 m. spalio 11 d., kai buvo atidarytas tuometinės Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės A korpusas ir operacinis blokas – pirmoji nauja gydymo įstaiga šalyje, pradėjusi veikti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Tai buvo laikas, kai kartu su nepriklausoma valstybe kūrėsi ir visa Lietuvos sveikatos sistema. Naujajai ligoninei teko augti kartu su šalimi – nuo ribotų išteklių ir sudėtingų iššūkių pirmaisiais veiklos metais iki šiandieninės modernios gydymo įstaigos.
„Prieš 35 metus ligoninė pradėjo savo kelią visiškai kitokiomis sąlygomis – trūko medicininės įrangos, vaistų ir kitų priemonių, reikėjo daug mokytis iš Vakarų šalių. Šiandien turime modernias technologijas, pažangius gydymo metodus, sukaupėme didelę patirtį ir esame viena svarbiausių šalies gydymo įstaigų ir universitetinė ligoninė, kurioje derinamas pacientų gydymas, specialistų rengimas, mokslas bei medicinos naujovės“, – teigia įstaigos vadovė dr. J. Kutkauskienė.
RVUL buvo kuriama kaip ligoninė, orientuota į skubią pagalbą ir sudėtingų būklių gydymą. Nuo pirmųjų veiklos metų čia susiformavo stiprios traumatologijos, neurochirurgijos, neurologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos tradicijos, o ligoninei augant vėliau išsiplėtė ir kitų profilių klinikinės chirurgijos paslaugų spektras.
Vienas ryškesnių RVUL istorijos etapų susijęs su insulto gydymu. 2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Ši intervencinė procedūra, kurios metu gydytojai gali per kraujagysles pasiekti smegenis ir pašalinti kraujotaką užblokavusį trombą, tapo svarbiu žingsniu šalies insulto gydymo istorijoje ir iš esmės pakeitė dalies pacientų, patyrusių sunkų išeminį insultą, gydymo galimybes.
RVUL istorijoje gausu ir kitų medicinos proveržio momentų, kai ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje ar Baltijos šalyse pradėti taikyti nauji sudėtingų būklių gydymo metodai. Bendrosios chirurgijos centre pradėtą minimaliai invazinių operacijų kryptį netrukus papildė kitų sričių specialistų diegiami intervenciniai, endoskopiniai ir endovaskuliniai gydymo metodai. Pradėtas taikyti perkutaninis intrahepatinių tulžies latakų drenavimas, atliktos sudėtingos endonazalinės operacijos ir kaukolės pamato defektų plastikos, kraujagyslių chirurgijoje pirmą kartą atliktos stambiųjų kraujagyslių aneurizmų stentavimo operacijos.
Pastarieji metai taip pat išsiskiria itin sparčia intervencinės radiologijos ir lazerinės chirurgijos plėtra bei vis platesniu robotinės chirurgijos taikymu. Ortopedijos ir traumatologijos srityje tradicinius chirurginius metodus pakeitė arba papildė modernios ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijos bei pažangios implantavimo technologijos.
Per 35 veiklos metus RVUL išaugo į ligoninę, kurioje sutelktos svarbiausios sudėtingos ir skubios pagalbos kompetencijos. Šiandien jas jungia septyni specializuoti klinikiniai centrai – nuo Skubiosios medicinos, Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių bei Toksikologijos centrų, užtikrinančių pagalbą sunkiausios būklės pacientams, iki Ortopedijos ir traumatologijos, Bendrosios chirurgijos, Insulto ir Neuroangiochirurgijos centrų, kuriuose taikomi šiuolaikiniai chirurginio, intervencinio ir kompleksinio gydymo metodai. Tai sritys, kuriose priimamų sprendimų laikas skaičiuojamas minutėmis, o gydymo sėkmę lemia ne tik technologijos, bet ir sukaupta specialistų patirtis, gebėjimas veikti kaip viena komanda ir glaudžiai bendradarbiauti skirtingų sričių ekspertams. Šių centrų veikla šiandien atspindi esminę RVUL stiprybę – vienoje vietoje sutelktus aukštos kvalifikacijos specialistus, pažangias technologijas ir daugiadalykį požiūrį į pacientą, ypač tais atvejais, kai nuo sprendimo greičio ir tikslumo priklauso žmogaus sveikata ar net gyvybė.
„Už kiekvienos pirmosios operacijos, naujo gydymo metodo ar įsigyto aparato visada yra žmogus. Gydytojas, kuris išdrįso taikyti naują metodą. Slaugytojas, kuris buvo šalia paciento sunkiausią akimirką. Operacinės komanda, radiologijos technologas, reabilitacijos specialistas, – vardija ligoninės direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Ligoninės istoriją kasdien kuria tūkstančiai žmonių, o būtent jų žinios, ryžtas ir atsakomybė leidžia RVUL augti.“
Prieš 35 metus į ligoninę atėjusios jaunos ir ambicingos komandos entuziazmas, o vėliau ir įgyta profesinė patirtis tapo pagrindu šiandieninei RVUL. Įstaigos vadovė džiaugiasi, kad ligoninėje vis dar dirba specialistai, kurie buvo kartu nuo pat pirmųjų dienų, bet pastebi ir prasidėjusią kartų kaitą. „Mūsų ilgamečių darbuotojų patirtis, kompetencijos ir asmeninis ryšys su ligoninės istorija yra tarsi gyvas tiltas tarp skirtingų RVUL kartų. Įstaigos kolektyvą papildo vis daugiau jaunų specialistų, atsinešančių naują požiūrį, šiuolaikinės medicinos žinias ir ambiciją toliau auginti tai, kas buvo pradėta prieš 35 metus. Manau, kad būtent ši ilgametės patirties ir naujų idėjų dermė leidžia RVUL išsaugoti tai, kas jau tapo mūsų ligoninės tradicija, ir kartu sparčiai judėti pirmyn,“ – pabrėžia įstaigos vadovė.
Pastarųjų penkerių metų laikotarpis RVUL istorijoje išsiskiria ypač sparčia infrastruktūros bei technologinės bazės transformacija. Prieš keletą metų buvo atnaujinti A korpuso 5–9 aukštai ir juose esančios operacinės – iš esmės pertvarkytos nuo pat ligoninės atidarymo 1991 m. neremontuotos patalpos, įdiegtos šiuolaikinės vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, atnaujinti inžineriniai tinklai, pacientų palatos ir gydytojų darbo kabinetai. Naują etapą žymi ir Skubiosios pagalbos skyriaus modernizavimas 2025 m. – atnaujintos pacientų bei darbuotojų zonos, pertvarkyti pacientų srautai, įdiegtos šiuolaikinės informacinės sistemos. 2026 m. užbaigta Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus renovacija: perplanuotos erdvės, įrengtos izoliacinės palatos, atnaujinta medicinos įranga, išplėstos intensyvaus stebėjimo galimybės. Ne mažiau svarbus ir Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus atnaujinimas – čia sutelktos visą parą teikiamos diagnostikos, endoskopijos, ultragarso ir intervencinės procedūros, todėl moderni šio skyriaus infrastruktūra yra svarbi visos ligoninės diagnostikos ir gydymo grandis.
„Kiekviena investicija, kurią darome, skirta tam, kad pacientas jaustųsi saugesnis ir geriau prižiūrėtas, o darbuotojas turėtų sąlygas atlikti savo darbą kuo kokybiškiau, – pažymi RVUL direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Tačiau modernizacija nėra tik nauji pastatai ar tiesiog medicinos įrangos įsigijimas. Tai galimybė greičiau diagnozuoti ligą, tiksliau atlikti sudėtingas intervencijas, užtikrinti, kad pacientas gautų pagalbą greičiau, saugiau ir su geresniu rezultatu.“

35-erių metų sukaktis – proga ne tik atsigręžti į nueitą kelią, bet ir pažvelgti į tai, kas laukia ateityje. „Įstaigos jubiliejus – tai svarbi riba, tačiau medicinos pažanga ties čia nesustoja. Tai, kas vakar buvo naujovė, šiandien tampa įprasta praktika, o tai, kas šiandien atrodo sudėtinga, rytoj gali tapti kasdieniu gydymo metodu. Mūsų užduotis – būti pasirengusiems šiems pokyčiams, naujoms medicinos galimybėms, o taip pat kritinėms situacijoms, susijusioms su nestabilia geopolitine padėtimi, ir bendru pasiruošimu veikti ekstremaliomis sąlygomis“, – sako dr. J. Kutkauskienė. Pasak jos, ligoninėje ir toliau daug dėmesio bus skiriama darbuotojų kompetencijų ugdymui, naujų technologijų diegimui, glaudesniam bendradarbiavimui su Vilniaus universitetu, infrastruktūros modernizavimui bei paslaugų plėtrai.
„Mūsų tikslas – kad po dar vieno dešimtmečio RVUL išliktų vieta, kurioje pacientas gauna šiuolaikišką, saugią ir profesionalią pagalbą, o medikas gali dirbti pasitelkdamas pažangiausias technologijas ir žinias, – teigia ligoninės direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Norime būti patrauklūs jauniems specialistams, suteikti jiems galimybę augti kartu su patyrusiais kolegomis ir perduoti tai, kas per 35 metus tapo mūsų ligoninės stiprybe. Per visus šiuos metus įsitikinome, kad geriausi sprendimai gimsta tada, kai vienodai rūpinamės ir pacientu, ir juo besirūpinančiu žmogumi.“
Šių metų liepos pabaigoje Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės (RVUL) chirurgai atliko 100-ąją operaciją, pasitelkę robotą. „Svarbu paminėti, kad pradėjome taikyti robotines operacijas ne tik planiniams, bet ir ūmiomis chirurginėmis ligomis sergantiems pacientams – šiuo metu tai yra naujausia robotinės chirurgijos vystymosi kryptis pasaulyje. Todėl džiaugiamės, kad esame priekyje, o ne tik atkartojame jau esamus pasiekimus“, – sako prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.
Robotinė chirurgija RVUL prasidėjo ne taip senai – tik 2025 m. gruodžio mėnesį. Ligoninė tapo trečiąja gydymo įstaiga Lietuvoje (po Klaipėdos universiteto ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikų), kurioje buvo įdiegta ši technologiškai pranašesnė chirurgijos rūšis.
RVUL Bendrosios chirurgijos centro vadovas prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius pabrėžia, kad pirmiausia robotinė chirurgija RVUL buvo įdiegta bendrosios chirurgijos srityje, o šiandien ji jau taikoma ir urologijoje bei ginekologijoje. Prieš pradedant robotines operacijas, RVUL darbuotojai (chirurgai, urologai, ginekologai bei slaugytojos) vyko į specialius mokymus Italijoje, o pirmąsias operacijas Vilniuje atlikti padėjo didelę patirtį šioje srityje turintis chirurgas bei robotinės įrangos technologas.

„Robotinės technologijos chirurgijoje privalumai prasideda nuo puikus operacinio lauko vaizdo, kuris yra atvaizduojamas erdviškai 3D formatu, yra padidintas bei turi ypatingai aukštą raišką. Taip pat labai svarbūs robotiniai instrumentai, pritvirtinti prie roboto rankų ir valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės – jie leidžia labai kokybiškai ir tiksliai atlikti sudėtingiausias chirurgines manipuliacijas net ir labai nedidelėse žmogaus kūno ertmėse. Dar vienas privalumas – robotinės sistemos preciziškai atkartojami chirurgo judesiai sumažina bet kokią pašalinio rankų judesio įtaką pagrindiniam judesiui atlikti“, – privalumus vardina prof. dr. N. E. Samalavičius.
Jis pabrėžia, kad nors tokia chirurgija yra brangesnė, medicinos pasaulyje lieka vis mažiau abejonių, kad robotinė chirurgija yra naudinga tiek chirurgui, tiek pacientui. Pacientui ji padidina tikimybę po operacijos pasveikti, greičiau grįžti į įprastinį gyvenimą, o kartu sumažina galimų negrįžtamų funkcinių sutrikimų tikimybę, kurių ne visada galima išvengti, atliekant didesnės apimties, tarp jų ir įvairių organų šalinimo, operacijas. Be to, RVUL naudojama robotinė įranga suteikia galimybę operacijos metu pasitelkti dirbtinio intelekto pagalbą – tai yra ateities chirurgijos raidos dalis. Taip pat svarbus aspektas yra ir chirurgo nuovargis, kuris ženkliai sumažėja naudojant robotinę sistemą, nes dirbama ergonominėmis sąlygomis. Tai daro chirurgo darbą efektyvesnį, kokybiškesnį, o kartu gali padėti pratęsti patyrusių specialistų chirurginę karjerą.
Jau 1980 m. NASA su Stenfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o neužilgo JAV gynybos departamentas ėmė investuoti į robotinių sistemų vystymą. Įvairiapusių pastangų dėka pasaulyje robotinė chirurgija prasidėjo 1999 m., kuomet JAV kompanija sukūrė ir rinkai pristatė savo pirmąją „Da Vinci“ robotinę chirurginę sistemą. Nors pirmasis robotas žvelgiant šiandienos akimis buvo gerokai netobulas, po keleto šios sistemos kartų buvo sukurtas visavertis modelis, šiuo metu plačiausiai paplitęs pasaulyje.

Bendrosios chirurgijos centro vadovas pasakoja, kad RVUL naudojama robotinė sistema tapo antrąja robotine chirurgine sistema, sukurta prieš dešimtį metų. Šiandien, po kiek daugiau nei ketvirčio amžiaus nuo robotikos starto, Europos sąjungoje ir visame pasaulyje yra ne viena robotinė sistema. Konkurencijai augant, robotinės sistemos tobulėja, įdiegiamos vis naujesnės ir sudėtingesnės technologijos, robotinės chirurgijos galimybės sparčiai plečiasi, o dėl to laimi pacientas, sako profesorius.
„Galime pasidžiaugti, kad robotinės chirurgijos įdiegimas RVUL buvo spartus ir sklandus. Esame patenkinti atliktų operacijų skaičiumi ir įvairove, bei tuo, kad ši chirurgijos rūšis prieinama įvairiomis ligomis sergantiems pacientams. Svarbu paminėti, kad pradėjome taikyti robotines operacijas ne tik planiniams, bet ir ūmiomis chirurginėmis ligomis sergantiems pacientams – šiuo metu tai yra naujausia robotinės chirurgijos vystymosi kryptis pasaulyje. Todėl džiaugiamės, kad esame priekyje, o ne tik atkartojame jau esamus pasiekimus.
Žengę šiuos žingsnius supratome, kad robotinė chirurgija yra ir bus neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Atidžiai sekame robotinės technologijos vystymosi tendencijas pasaulyje ir, remdamiesi įrodymais pagrįstos medicinos duomenimis, siekiame savo darbe naudoti pačias pažangiausias robotines sistemas”, – pabrėžia Bendrosios chirurgijos centro vadovas, robotinės chirurgijos programos RVUL koordinatorius prof. N. E. Samalavičius.
Naujame žurnalo „RVUL ŽMONĖS“ numeryje galite skaityti populiariausius 2026 m. pirmojo pusmečio pranešimus žiniasklaidai, įdomiausius socialinių tinklų įrašus, sužinoti apie aktualius ligoninės ir jos komandos gyvenimo įvykius bei pasiekimus.
Pirmasis 2026 m. pusmetį mūsų ligoninėje virė darbas – gydėme dar daugiau pacientų, atidarėme renovuotus Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Chirurginių instrumentinių tyrimų skyrius, tęsiame kitų patarpų remontus, kolegos gavo net kelis garbingus apdovanojimus. Kaip ir anksčiau, bendravome su žiniasklaidos atstovais ir pasakojome apie ligoninės komandą, pasiekimus ir darbo užkulisius socialiniuose tinkluose. Populiariausius tekstus ir žinutes rasite žurnale „RVUL ŽMONĖS“.
Žurnalą skaitykite paspaudę žemiau esantį paveikslėlį arba atsisiųskite leidinį į kompiuterį / mobilųjį telefoną ir skaitykite jums patogiu laiku.
Gero skaitymo!
„Kasdien konsultacijose sutinku žmonių, kurie skundžiasi energijos stoka, sunkumu atsikelti ryte, mieguistumu dienos metu ar suprastėjusia koncentracija. Dažnai jie jau būna išbandę įvairius vitaminus, atlikę kraujo tyrimus, tačiau atsakymo, kodėl nuolat jaučiasi pavargę, taip ir neranda. Kartais priežastis slypi ten, kur jos mažiausiai tikimasi – sutrikusiame kvėpavime per nosį“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė. Ji pabrėžia, kad kai nosis nekvėpuoja taip, kaip turėtų, nukenčia ne tik ji, bet ir visas organizmas.
Visiems žinoma, kad žmogaus kvėpavimo sistema natūraliai pritaikyta kvėpuoti per nosį – ji praleidžia orą į plaučius, jį sušildo ir sudrėkina, išvalo jame esančias dulkes ir kitas daleles. Tačiau gydytoja E. Morozaitė sako, kad nosies funkcija yra kur kas platesnė nei vien oro praleidimas: „Kvėpavimas per nosį padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, užtikrina efektyvesnį deguonies pasisavinimą ir yra svarbus kokybiškam miegui. Kai nosis nuolat užgulta arba kvėpuoti per ją sunku, organizmas prisitaiko – žmogus pradeda kvėpuoti per burną. Dažniausiai tai vyksta nepastebimai, ypač naktį. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nieko blogo nenutinka – juk oras vis tiek patenka į plaučius. Tačiau ilgainiui toks kvėpavimo būdas gali turėti neigiamų pasekmių.“
Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, kad kvėpavimo būdas turi įtakos nervų sistemos veiklai. Gydytoja pabrėžia, kad nuolatinis kvėpavimas per burną organizmui siunčia signalą, panašų į stresinę situaciją. „Tokiu atveju aktyviau veikia simpatinė nervų sistema – ta pati sistema, kuri atsakinga už reakciją „kovok arba bėk“. Dėl to gali didėti streso hormonų, ypač kortizolio, išsiskyrimas. Kitaip tariant, organizmas lieka tarsi lengvoje budrumo būsenoje net tada, kai turėtų ilsėtis“, – teigia ji.

Iš pacientų gydytoja otorinolaringologė dažnai išgirsta daug panašių nusiskundimų: „miegu aštuonias valandas, bet atsikeliu pavargęs“; „ryte jaučiuosi taip, lyg būčiau visą naktį dirbęs“; „po pietų akys pačios merkiasi“. E. Morozaitė paaiškina, kad jei kvėpavimas nosimi sutrikęs, miegas tampa mažiau kokybiškas. Žmogus gali knarkti, kvėpuoti per burną, dažniau vartytis ar patirti daugybę mikroprabudimų, kurių pats net neprisimena.
„Tyrimai rodo, kad aktyvesnė simpatinė nervų sistema nakties metu siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu miegant, dažnesniais prabudimais ir sumažėjusia gilaus miego trukme. Būtent gilusis miegas yra viena svarbiausių organizmo atsistatymo fazių. Todėl žmogus gali miegoti pakankamai valandų, tačiau smegenys ir organizmas negauna tokio poilsio, kokio jiems reikia. Rezultatas – rytinis nuovargis, energijos stoka ir jausmas, kad miegas nebuvo visavertis“, – sako gydytoja.
Kvėpavimo būdas svarbus ne tik naktį. Kvėpuojant per nosį aktyviau dirba diafragma, kvėpavimas tampa lėtesnis ir gilesnis, organizme vyrauja parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tai būsena, susijusi su ramybe, energijos tausojimu ir efektyvesniu organizmo darbu.
„Tuo tarpu kvėpavimas per burną dažnai tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis. Organizmas lieka tarsi pasiruošęs reaguoti į grėsmę, nors realios grėsmės nėra. Dėl to gali atsirasti didesnis nerimas, vidinė įtampa, sunkiau susikaupti, greičiau pavargstama.

Be to, moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp nosies kvėpavimo ir smegenų veiklos. Pastebėta, kad žmonės geriau atpažįsta emocijas, tiksliau interpretuoja kitų žmonių veido išraiškas ir efektyviau įsimena informaciją kvėpuodami per nosį, o ne per burną. Tai reiškia, kad kvėpavimas per nosį svarbus ne tik plaučiams. Jis tiesiogiai susijęs su mūsų koncentracija, atmintimi, emocine būsena ir gebėjimu efektyviai funkcionuoti“, – pasakoja otorinolaringologė E. Morozaitė.
Paklausta, kada vertėtų pagalvoti apie nosies kvėpavimo įvertinimą, gydytoja ragina atkreipti dėmesį į tokius simptomus: dažnai jaučiate užgulusią nosį, viena šnervė beveik visada kvėpuoja blogiau, miegate išsižioję, rytais džiūsta burna, knarkiate, dažnai jaučiatės nepailsėję, sportuojant greitai pritrūksta oro, nuolat naudojate nosies lašus. „Deja, daugelis žmonių prie tokių simptomų pripranta. Po kelių ar keliolikos metų jie net nebeprisimena, ką reiškia laisvai kvėpuoti per nosį“, – sako ji.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai blogai kvėpuoja per nosį, yra nosies pertvaros iškrypimas. Jis gali būti įgimtas, susiformuoti augant arba atsirasti po traumos. Taip pat blogą kvėpavimą nosimi lemia padidėjusios apatinės nosies kriauklės, kurios susiaurina kvėpavimo takus. Kvėpavimą gali bloginti ir alergija, lėtinis nosies gleivinės uždegimas, polipai ar kiti anatominiai pakitimai.
E. Morozaitė žmonėms, kuriems pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, siūlo su šeimos gydytojo siuntimu kreiptis į RVUL dėl išsamaus nosies ištyrimo ir individualiai parinkto gydymo. „Pirmiausia otorinolaringologo konsultacijos metu įvertiname nosies ertmę – Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje turime modernią darbo vietą su endoskopu, kuris padeda tiksliai nustatyti kvėpavimo sutrikimo priežastį. Esant būtinybei, galime skirti ir papildomų tyrimų, pavyzdžiui, alergologinį ištyrimą ar radiologinius tyrimus.

Atsižvelgiant į diagnozę, taikome konservatyvų arba chirurginį gydymą. Pavyzdžiui, esant gleivinės paburkimui, alergijai ar lėtiniam nosies gleivinės uždegimui, skiriamas medikamentinis gydymas – nosies gleivinę veikiantys purškalai, nosies plovimai, alergijos kontrolė ir kitos individualiai parinktos priemonės.
Jei nustatomas nosies pertvaros iškrypimas ar padidėjusios apatinės nosies kriauklės, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros – septoplastika, apatinių nosies kriauklių mažinimas arba šių procedūrų derinys. Esant polipams ar lėtiniam prienosinių ančių uždegimui, gali būti svarstomas šiuolaikiškas endoskopinis chirurginis gydymas. Gydymo tikslas – ne tik „atverti“ nosį, bet ir atkurti kuo natūralesnį, kokybiškesnį kvėpavimą per nosį bei grąžinti pacientams gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja E. Morozaitė.
Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis ir aktyvesniu poilsiu, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje tai – vienas intensyviausių laikotarpių metuose, kai pacientų skaičiai pasiekia rekordines apimtis. Nuo pat birželio pradžios Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien apsilanko vidutiniškai apie 320 pacientų per parą, būna dienų, kai paros pacientų srautas siekia beveik 400. Esant tokiam krūviui, tenka įvertinti ir suteikti pagalbą šimtams skirtingo sudėtingumo pacientų – nuo gyvybei pavojingų būklių iki sveikatos klausimų, kuriuos galima spręsti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje arba planine tvarka.
Medikai primena, kad Skubiosios pagalbos skyrius skirtas situacijoms, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, o tinkamas paslaugos pasirinkimas padeda užtikrinti greitesnę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
„Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien susiduriame su labai skirtingomis situacijomis. Vieni pacientai atvyksta dėl sunkių traumų, ūmių ligų ar būklių, kai kiekviena minutė yra svarbi. Kiti kreipiasi dėl sveikatos problemų, kurios nėra skubios ir galėtų būti išspręstos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus gautų reikalingą pagalbą kuo greičiau, tačiau labai svarbu, kad skubios pagalbos ištekliai pirmiausia būtų prieinami tiems, kuriems jų reikia nedelsiant“, – sako Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Šiuo metu ypač didelis krūvis tenka traumatologijos, terapijos ir chirurgijos grandims. Pasitaiko pamainų, kai traumatologai per parą priima daugiau kaip 170 pacientų, terapijos profilio gydytojai – iki 100 pacientų, o chirurgo apžiūros laukia beveik 70 žmonių. Intensyviausiomis dienomis Skubiosios pagalbos skyriuje po naują pacientą registruojama kas 3-4 minutes. Didžiajai daliai pacientų atliekami diagnostiniai tyrimai, todėl darbo apimtys išauga ir ligoninės radiologijos specialistams, kurie per parą atlieka vidutiniškai po 320 rentgenologinių tyrimų ir 120 kompiuterinės tomografijos tyrimų.

„Kai per parą sulaukiame kelių šimtų pacientų, kiekvienas papildomas apsilankymas prisideda prie bendro laukimo laiko, todėl jis neišvengiamai ilgėja. Norime pacientų paprašyti supratingumo – atvykus į Skubiosios pagalbos skyrių tenka palaukti ne todėl, kad medikai nedirba, o todėl, kad pirmiausia pagalba teikiama tiems pacientams, kurių būklė yra sudėtingesnė“, – teigia skyriaus vadovas.
P. Uksas taip pat atkreipia dėmesį, kad augant pacientų srautams ir darbo intensyvumui, didėja ir emocinė įtampa.
„Suprantame, kad laukti, kai žmogus nerimauja dėl savo arba artimojo sveikatos, nėra lengva. Tačiau tuo metu mūsų darbuotojai dirba itin intensyviai, priima sudėtingus sprendimus ir deda visas pastangas, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta reikiama pagalba. Todėl tikimės pacientų ir jų artimųjų kantrybės, pagarbaus ir konstruktyvaus bendravimo, kuris padeda mums išlaikyti susikaupimą ir užtikrinti saugią pagalbą“, – pabrėžia RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, pacientų pasirinkimą vykti tiesiai į ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių dažnai lemia ir platesnės sveikatos sistemos aplinkybės – ne visada pavyksta greitai patekti pas šeimos gydytoją ar specialistą, nes poliklinikose taip pat prasideda atostogų metas arba nėra reikiamų gydytojų.

„Nesiekiame atgrasyti žmones nuo kreipimosi pagalbos. Priešingai – norime padėti suprasti, kurioje vietoje konkrečioje situacijoje pagalba bus suteikta tinkamiausiai ir greičiausiai, nes mūsų Skubiosios pagalbos skyrius pats vienas negali išspręsti paslaugų prieinamumo klausimų visame regione, – sako P. Uksas. – Nuoširdžiai apmaudu matyti pacientus, kurie dėl didžiulių srautų priimamajame priversti laukti ne vieną valandą. Žmogus reikiamą pagalbą turėtų gautų laiku ir ten, kur ji gali būti suteikta efektyviausiai.“
Skubiosios pagalbos skyrius nėra skirtas lėtinių ligų diagnostikai, planiniam ištyrimui ar ilgalaikio gydymo plano sudarymui. Šie klausimai sprendžiami šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijų metu. Skubiosios pagalbos skyriuje pirmiausia vertinamos ir gydomos ūmios, neatidėliotinos būklės, todėl atvykus dėl planinio pobūdžio sveikatos problemų nebus galima gauti tokios konsultacijos, kokia teikiama poliklinikoje. Kitaip tariant, kreipimasis į Skubiosios pagalbos skyrių nepakeičia planinės konsultacijos ir nesutrumpina laukimo eilės pas gydytoją specialistą.
„Mūsų žinutė paprasta – mes visada pasirengę padėti. Tačiau kiekvienam pacientui svarbu pasirinkti efektyviausią pagalbos kelią. Tinkama pagalba tinkamu laiku reiškia, kad skubiosios medicinos ištekliai turi būti naudojami ten, kur jų labiausiai reikia. Taip mes galime greičiau padėti tiems, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar“, – pabrėžia Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas.