Ligoninė

Hemorojus – liga, apie kurią gėda kalbėti, tačiau būtina gydyti

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Susergama ne nuo sėdėjimo

Kalbėti apie hemorojų pradėti reikėtų nuo to, kad liga vystosi iš įprastinės anatominės struktūros – kaverninių kūnų, t. y. išangės kanale esančių kraujagyslinių rezginių, kurias turi kiekvienas žmogus. Kaverninių kūnelių funkcija iš tiesų svarbi – jie padeda išangei sandariai užsidaryti, sulaiko išmatas. Kaverniniams kūneliams plečiantis prasideda liga, vadinama hemorojumi. Būtina žinoti, kad tai kraujagyslių liga ir jai būdingi kraujagyslių ligų simptomai.

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad hemorojumi susergama nuo ilgo sėdėjimo, tačiau šį mitą paneigia proktologas doc. dr. P. Žeromskas, dirbantis RVUL Konsultacijų centre. „Hemorojus dažniausiai yra įgimta kraujagyslių liga, todėl jos priežastis nėra sėdėjimas. Tačiau ilgesnis sėdėjimas, vidurių užkietėjimas ar dažnas stanginimasis gali išprovokuoti ligos simptomus. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kraujavimas ir hemoroidinių mazgų iškritimas, taip pat bendro pobūžio simptomai, priskiriami ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, diskomfortas ar niežėjimas. Jei hemorojus yra pažengusios stadijos, gali atsirasti gleivėjimasis iš išangės“, – vardija specialistas.

Doc. dr. P. Žeromskas pabrėžia, kad žmonės prie hemorojaus simptomų priskiria ir skausmą. Visgi, anot jo, skausmas nėra labai būdingas šio negalavimo simptomas ir gali būti jaučiamas tik atsiradus hemorojaus komplikacijoms, pavyzdžiui, trombozei. Jei pacientas skundžiasi skausmu, dažnai tai yra kita liga.

Gydytojas teigia, kad lietuviams dėl hemorojaus į medikus kreiptis dažnai būna gėda: „Apsilankymas pas proktologą siejasi su neigiamomis emocijomis. Viena vertus, apima baimė dėl galimų ligų, kita vertus – gėda. Nors mums, medikams, išangė yra tokia pati kūno dalis kaip nosis ar ausys. Visi ją turime. Todėl labai raginu nedelsti ir kreiptis į specialistą, kai atsiranda kraujavimas iš išangės, iškrenta hemoroidiniai mazgai, pasikeičia tuštinimosi pobūdis, pavyzdžiui, prasideda viduriavimas, pradeda pūsti pilvą, kelias dienas sunku pasituštinti ir panašiai.“

Ankstyvesnis gydymas – mažiau rizikų

Vienas geriausių šalies proktologų doc. dr. P. Žeromskas teigia, kad kuo ilgiau delsiama kreiptis į specialistą, tuo labiau užleistas būna hemorojus, todėl jo gydymas tampa sudėtingas, reikia operacijos. Kita vertus, jaučiami simptomai gali byloti ne apie hemorojų, o apie tiesiosios žarnos vėžį.

Jei pacientas kreipiasi ankstyvojoje hemorojaus stadijoje, taikomas paprastesnis gydymas: „I–II stadijos hemorojų gydome žvakutėmis, veninę kraujotaką gerinančiais preparatais. Taikomas ir mažai invazinis ir efektyvus gydymo būdas – hemoroidinių mazgų užveržimas guminiais žiedais. Tereikia vos kelių minučių, procedūra dažniausiai neskausminga. O III–IV laipsnio hemorojus jau yra operuojamas, tačiau nereikėtų išsigąsti – naudojami šiuolaikiniai metodai, operacija trunka neilgai, o po jos gyvenimo kokybė žymiai pagerėja.“

Konsultacijų centre galima atlikti išsamų proktologinį ištyrimą. Doc. dr. P. Žeromskas ramina ir sako, kad pasiruošimas šiam tyrimui nėra sudėtingas: „Likus maždaug valandai iki vizito pas proktologą, reikia ištuštinti žarnyną naudojant klizmą. Tyrimai atliekami moderniai įrengtame kabinete, personalas stengiasi kaip įmanoma labiau sumažinti pacientų patiriamą stresą ir diskomfortą, nes puikiai supranta kylančias neigiamas emocijas. Dar vienas svarbus aspektas – nei konsultacijos, nei tyrimų, nei operacijos laukti ilgai nereikia, vidutiniškai apie savaitę.“

Verta prisiminti ir tai, kad hemorojaus simptomų išvengti galima pasirinkus sveiką gyvenimo būdą: taisyklingą maitinimąsi, daug vaisių ir daržovių racione, pakankamą kiekį skysčių, fizinį aktyvumą (tačiau ne per sunkius fizinius pratimus), taip pat svarbus ir reguliarus tuštinimasis.

Simptomai gali pranešti apie rimtesnę ligą

Kalbant apie hemorojų ir su šiuo negalavimu susijusias komplikacijas neretai pasitaiko tikinčių, kad iš hemorojaus gali išsivystyti storosios žarnos vėžys. Proktologas doc. dr. P. Žeromskas paneigia šią mintį: „Hemorojus nei suvėžėja, nei tampa vėžio atsiradimo priežastimi, nei pasekme. Storosios žarnos vėžys yra storosios žarnos gleivinės liga, atsirandanti, kai dėl įvairių priežasčių ląstelės ima nevaldomai daugintis. Dalis žmonių šią ligą paveldi, kita dalis – įgyja. Manoma, kad pastarasis vėžys atsiranda dėl storojoje žarnoje kaupiamo turinio, kurio žmogus nepasisavina – įvairių maisto konservantų, sunkiųjų metalų, riebiųjų rūgčių – visko, kas turi kancerogeninį poveikį. Toks turinys veikia gleivinę, ląstelės suvėžėja ir atsiranda vėžys.“ Kaip minėta ankščiau, hemorojus yra kraujagyslių liga, o ne gleivinės liga.

Ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžys neturi simptomų, jie atsiranda tada, kai liga jau būna pažengusi. Simptomai būna labai panašūs į tuos, kuriuos jaučia hemorojumi susirgę žmonės: kraujavimas iš išangės, sutrikęs tuštinimasis, skausmas. „Jei žmogus laiku nesikreipia į specialistus, nes įtaria hemorojų ir jam gėda, rizikuoja nepastebėti piktybinio susirgimo. O juk storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra tarp dažniausiai pasitaikančių vėžinių susirgimų. Laukti nereikia, jei atsirado simptomai, kažkas pasikeitė – būtina pasitikrinti. Taip pat rekomenduoju dalyvauti ir „Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – sako proktologas doc. dr. P. Žeromskas.

Ligoninė

Kviečiame dalyvauti pacientų apklausoje apie esveikata.lt modernizavimą

9 Vas 2021 Naujienos

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais įgyvendina projektą „Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) plėtra“ ir šiuo metu vykdo sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų apklausas dėl ESPBI IS modernizavimo.

Kviečiame skirti kelias minutes laiko ir atsakyti į apklausoje pacientams pateiktus klausimus. Apklausos tikslas – sužinoti kokie yra esveikata.lt tobulinimo poreikiai arba pageidavimai.

Apklausą rasite paspaudę aktyvią nuorodą: PACIENTŲ APKLAUSA.


Įgyvendinus šį projektą bus padidintas ESPBI IS naudojimo patrauklumas modernizuojant egzistuojančius komponentus, sukuriant naujus funkcionalumus ir padidinant ESPBI IS greitaveiką; modernizuota ESPBI IS, sukuriant naujus procesus, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų tvarkymu, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimu ir e. recepto posistemės funkcionalumais; padidintas sveikatos priežiūros įstaigų hospitalinės informacinės sistemos integracijos su ESPBI IS ir asmens duomenų saugos brandos lygis.

Ligoninė

Gydytojai įspėja apie apsinuodijimų smalkėmis pavojų šaltuoju metų laiku

5 Vas 2021 Naujienos

Atšalus orams ypač didelį pavojų kelia netvarkingos krosnys ar net šiuolaikiški šildymo prietaisai, išskiriantys smalkes. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner sako, kad apsinuodijimas smalkėmis gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių sveikatai ir ragina pajutus net lengvus simptomus kreiptis pagalbos į medikus.

Apnuodyti gali ne tik sena krosnis

Atėjus šaltajam metų laikui namuose padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu, kitaip tariant, smalkėmis. Anglies monoksidas yra „klastingas“ nuodas, nes neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas.

Dabar ypač aktualu nepamiršti apie smalkių keliamą pavojų, nes dėl gausaus snygio sutrikus elektros tiekimui naudojami benzininiai generatoriai. Pavojus kyla tada, kai generatorius yra įnešamas į patalpas ir paliekamas įjungtas. „Vien per šią savaitę į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi kelios degimo produktais apsinuodijusios šeimos. Taip pat buvo nuo smalkių praradusių sąmonę ir traukulių ištiktų pacientų, kuriuos į mūsų ligoninę atgabeno greitosios pagalbos automobiliais“, – pastaruoju metu padidėjusį anglies monoksidu apsinuodijusių žmonių skaičių pastebi gydytoja G. Laubner.

Lengvą apsinuodijimą atpažinti sunkiau

Apsinuodijimas anglies monoksidu gali būti lengvas arba sunkus. Nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, kuriam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas. Lengvas apsinuodijimas smalkėmis yra labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu. Pasak gydytojos, smalkėms labai jautrūs naminiai gyvūnai, todėl juos auginantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį gyvūnų elgesį ir savijautą, signalizuojančią apie galimą apsinuodijimą anglies monoksidu. Tačiau geriausia išeitis – įsigyti anglies monoksido detektorių (nepainioti su privalomais dūmų detektoriais).

Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada žmogus blogai miega, sutrinka širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima. „Pasitaikė atvejų, kai žmonės nekreipdavo dėmesio į nežymius, kartkartėmis atsirandančius negalavimus, kol vieną dieną, dėl blogai veikiančio dujinio boilerio ar kito šildymo įrenginio, aplinkoje susidarydavo didelė anglies monoksido koncentracija ir įvykdavo nelaimė“, – sako klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner.

Į gyvenamąją aplinką iškart patekus labai dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas, jis staigiai netenka sąmonės, prasideda traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju jį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubios pagalbos medikus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.

Apsinuodijimo pasekmės gali išlikti ilgai

Ar žmogus tikrai apsinuodijo anglies monoksidu padeda nustatyti kraujo tyrimas, parodantis karboksihemoglobino  koncentraciją kraujyje. Pagal tai diagnozuojamas ir apsinuodijimo smalkėmis sunkumas. Tačiau šis tyrimas efektyvus tik kelias valandas po apsinuodijimo – praėjus kiek laiko ar pabuvus gryname ore, karboksihemoglobino koncentracija sumažėja ir ne visais atvejais atspindi būklės sunkumą.

Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner pasakoja, kad dažniausiai apsinuodijimui smalkėmis gydyti naudojama priemonė yra deguonis: „Jei apsinuodijimas labai lengvas, užtenka išvėdinti patalpas ir pabūti gryname ore, hospitalizuoti žmogaus nereikia. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gydytojai sprendžia dėl paciento hospitalizavimo ir gydymo hiperbarine oksigenacija. Kitaip tariant, pacientas paguldomas į baro kamerą, kurioje padidintu slėgiu tiekiamas 100 proc. deguonis. Priklausomai nuo paciento būklės, gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Apsinuodijimo simptomams slopinti kartais skiriami įvairūs vaistiniai preparatai, atliekamos hemodializės, prieštraukulinis gydymas.“

Apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės. Pasak gydytojos, simptomai gali pasireikšti ne tik iškart po apsinuodijimo, bet praėjus net 2–4 savaitėms po besimptomio periodo (uždelsta encefalopatija). „Žmonėms gali atsirasti atminties sutrikimų, klausos ir regos pažeidimų, šlapimo nelaikymas, raumenų koordinuotos veiklos motorinės funkcijos sutrikimai, demencija, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai. Žinoma, kad daugiau nei pusė ūmią apsinuodijimo fazę išgyvenusių pacientų patiria ir uždelstos encefalopatijos simptomus, trečdaliui simptomai kartojasi, ketvirtadaliui pasireiškia liekamieji neurologiniai ar psichiatriniai padariniai“, – įspėja gydytoja.

 

Jei įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis, kreipkitės pagalbos į medikus arba pasikonsultuokite su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais, kurie teikia profesionalią pagalbą apsinuodijus telefonu visą parą. Telefono numeris +370 5 236 20 52, daugiau informacijos www.apsinuodijau.lt

Ligoninė

COVID-19 nesibaigia užvėrus ligoninės duris – pacientams reikalinga fizinė ir psichologinė reabilitacija

1 Vas 2021 Naujienos

„COVID-19 ligos gydymas ne visada pasibaigia užvėrus ligoninės duris“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Danuta Kropis. Pacientams gali prireikti reabilitacijos procedūrų – nuo paprastų kvėpavimo pratimų iki pagalbos atgaunant balsą ar terapijos druskų kambaryje. Be to, nemažai pacientų susiduria ir su psichologinėmis problemomis, kurias įveikti padės individualios psichologo konsultacijos ar grupiniai relaksacijos užsiėmimai.

Daugiau nei kvėpavimo sistemos liga

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ vedėja D. Kropis sako, kad COVID-19 nėra vien kvėpavimo sistemos liga, ji apima žymiai daugiau, nei įsivaizduojame, todėl ir pagalba pacientams neturėtų baigtis jiems palikus ligoninę ar nutrūkus nedarbingumui. „Turėjau galimybę dirbti viename iš RVUL COVID-19 skyrių ir prisidėti prie koronavirusu sergančių pacientų gydymo. Viena vertus, pamačiau, kokie pasiaukojantys ir dėmesingi žmonėms yra šio skyriaus gydytojai, slaugytojai ir padėjėjai. Kita vertus, buvo sunku matyti šia liga sergančius pacientus. Būtent todėl, būdama fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, akcentuoju reabilitacijos sirgusiems koronavirusu svarbą – mes galime padėti greičiau atgauti jėgas, psichologinį komfortą ir grįžti į normalų gyvenimą, kiek tai įmanoma dabartinėje situacijoje“, – teigia gydytoja.

Sausį RVUL reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ buvo atnaujintos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų konsultacijos ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Čia gali kreiptis ne tik neurologinio profilio pacientai (pvz., po insulto) ar pacientai po įvairių traumų (pvz., lūžių), tačiau ir jaučiantys liekamuosius reiškinius po persirgto COVID-19. Kaip teigia gydytoja D. Kropis, koronavirusas yra „gudrus“, jis su pacientais keliauja į namus įvairių liekamųjų reiškinių pavidalu – dusuliu, kosuliu, įvairiais skausmais ir kitais negalavimais, nes neretai suaktyvina ir kitas paciento jau turėtas ligas.

Gydytoja paaiškina, kad žmonės, persirgę COVID-19 ir turintys tokią diagnozę kaip pneumonija, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, ūmus bronchitas, gali kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Pacientai, turintys Teritorinių ligonių kasų pažymas, reabilitacijos paslaugas gaus nemokamai, kitiems yra sudaryta galimybė tokias paslaugas įsigyti mokamai – tereikia tiesiogiai kreiptis į reabilitacijos centrą ir užsiregistruoti dėl apsilankymo (mokamų reabilitacijos paslaugų kainas nustato Valstybinė ligonių kasa). D. Kropis pabrėžia, kad eilių šiuo metu nėra, todėl pacientai galėtų pas specialistus patekti per kelias dienas, pasirinkti jiems patogų laiką.

Nuo kvėpavimo mankštos iki haloterapijos

Reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ sukurtos įvairios apimties reabilitacijos programos. Programos procedūrų pobūdis parenkamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Susiduriantiems su kvėpavimo sistemos problemomis siūlomos dvi pagrindinės procedūros – kvėpavimo pratimai ir haloterapija, kitaip tariant, apsilankymas druskų kambaryje. Taip pat taikoma kineziterapija, mokoma taisyklingos kvėpavimo technikos.

„Kvėpavimo mankšta skirta stiprinti kvėpavimo raumenims, ji palengvina atsikosėjimą, o tai prisideda prie geresnio kraujo prisotinimo deguonimi. Druskų kambarys yra ypatinga patalpa, jos lubos, sienos ir grindys padengtos druskos kristalais. Į patalpą tiekiamas sausas druskos aerozolis, o druskos dalelės tokios mažos, kad patenka į kvėpavimo takus, veikia juos antibakteriškai ir sustiprina. Ši procedūra tikrai labai maloni ir gerina ne tik fizinę, bet ir psichologinę pacientų būseną“, – sako gydytoja. Taip pat siūlomos logoterapijos procedūros, padedančios atstatyti balsą, sumažinti užkimimą, greitą balso stygų nuovargį kalbant. Ši reabilitacijos procedūra aktuali ne tik pacientams, kurie buvo intubuoti, bet ir besigydžiusiems ambulatoriškai, jaučiantiems gerklės skausmą ir kitus nepageidaujamus reiškinius.

Gydytoja D. Kropis pabrėžia, kad nereikėtų manyti, jog reabilitacija reikalinga tik sunkiai sirgusiems vyresniems žmonėms: „Jauniems žmonėms tikrai nereikėtų gėdytis, kad po ligos iškart nepavyks grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Nereikia nusivilti savimi, jei trūksta jėgų – tai nėra nuosprendis visam gyvenimui. Galime paskirti fizinio krūvio tolerancijos didinimo pratimus ir profesionaliai grąžinti jiems jėgas.“

Svarbi ir psichologinė pagalba

Daugėjant informacijos apie COVID-19 aiškėja, kad liga sukelia ne tik fizinius, bet ir psichoemocinius liekamuosius reiškinius – persirgus ja gali prireikti ir psichologo pagalbos tam, kad būtų lengviau grįžti į įprastas gyvenimo vėžias. Gydytoja D. Kropis teigia, kad neretai net ir pasveikęs žmogus jaučia nerimą ar baimę. „Pirmiausia, tai yra nerimas dėl artimųjų, taip pat prisideda ir neigiamas visuomenės požiūris į persirgusius koronavirusu. Liga yra nauja ir grėsminga, informacija viešojoje erdvėje ne visada tiksli arba klaidingai interpretuojama, todėl pasitaiko net ir atvejų, kai diskriminuojami į darbą grįžę žmonės, kolegos jų šalinasi. Tai sukelia nemenkų psichologinių iššūkių.

Tokiems žmonėms galime pasiūlyti psichologo konsultacijas. Iki šiol buvo įprasta su specialistu kalbėtis apie ligos priėmimą ir eiti link susitaikymo su ja. O štai COVID-19 pacientams atvirkščiai, reikia padėti įtikėti pasveikimu ir tuo, kad jie nekelia grėsmės artimiesiems ir gali grįžti į įprastą gyvenimą, – sako gydytoja. – Taip pat siūlome ir grupinius relaksacijos užsiėmimus, kuriuose mokome atsipalaiduoti, nurimti, atgauti vidinę ramybę. Svarbu, kad iš ligoninės į namus grįžę žmonės neužsidarytų, bet pilnavertiškai grįžtų į visuomenę.“

Ragina nepamiršti motyvacijos

Reabilitacijos sėkmę lemia darnus komandinis darbas, kuriame dalyvauja pacientas, gydytojas ir reabilitacijos specialistų komanda. Visgi reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ vedėja D. Kropis akcentuoja ne tik profesionalios pagalbos svarbą, bet ir asmeninę paciento motyvaciją. Gydytoja prisimena pacientę, atvykusią reabilitacijai po insulto: „Jai buvo daugiau nei 80 metų, asmeninė motyvacija labai menka. Praėjus maždaug pusę reabilitacijos kurso buvo pradėta svarstyti apie tai, kad nesant jokios pažangos moteris bus išsiųsta į slaugos namus. Visgi po psichologo konsultacijų ir atkaklaus komandos darbo pacientės emocinė būklė žymiai pagerėjo, ji ėmė noriai dalyvauti procedūrose ir galų gale pati pastebėjo savo pažangą – galėjo savarankiškai susišukuoti, apsirengti ir pan. Pasibaigus reabilitacijai ji išvažiavo namo galėdama vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis. Tad tikrai galiu patvirtinti, kad asmeninė paciento motyvacija siekiant atgauti prarastus fizinius gebėjimus yra labai svarbi, ji padeda pasiekti geresnius reabilitacijos rezultatus.“

Visgi D. Kropis sako, kad stebuklingų pagijimų per kelias dienas nebūna. Su nepagrįstai dideliais lūkesčiai atvykę pacientai reabilitaciją pradeda entuziastingai, bet po kelių dienų nesulaukęs trokštamo rezultato nusivilia ir praranda motyvaciją. „Susirgti galime labai greitai, o štai pasveikimas priklauso nuo daugelio faktorių, jam reikia laiko ir kantrybės. Tačiau mes turime patirties, puikiai dirbančią, profesionalią komandą, esame įsikūrę nuostabioje vietoje Verkių regioniniame parke, todėl esame visada pasiruošę padėti pacientams – tiek motyvuotiems, tiek tiems, kuriems motyvacijos gali trūkti“, – tikina gydytoja.

Ligoninė

COVID-19 skyriui vadovaujanti medikė: net miegodama galvoju apie savo pacientus

20 Sau 2021 Naujienos

„Retai kada namo grįžtu prieš septynias vakaro, pamiegu ir vėl į darbą. O ir naktį mąstau apie pacientus, ar viską pastebėjau, ar jiems nepablogėjo“, – pandemijos realybe dalijasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I-ojo COVID-19 skyriaus vedėja Nijolia Tarasevič. Ji pasakoja apie apsisprendimą vadovauti skyriui, su baime sumišusį adrenalino jausmą, patiriamus fizinius ir psichologinius sunkumus bei šviesą tunelio gale.

„Kas, jei ne aš?“

RVUL iki šių metų pradžios veikė trys COVID-19 skyriai, kuriuose gydomi ligoniai, užsikrėtę koronavirusu SARS-CoV-2, tačiau jų pagrindinė hospitalizavimo priežastis būdavo ne COVID-19 liga, bet patirta trauma, chirurginė arba neurologinė patologija. Ypač sunkios būklės pacientų priežiūrai skirtas atskiras padalinys Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Tačiau nenumaldomai didėjant sunkesne COVID-19 forma sergančių ligonių srautui visose Vilniaus regiono ligoninėse, RVUL sausio pradžioje sulaukė ir pirmųjų pacientų, kuriems reikalingas gydymas būtent dėl koronaviruso infekcijos.

Pirmasis COVID-19 skyrius ligoninėje veiklą pradėjo dar lapkričio mėnesį, o jame nuo pirmos dienos ligoniais nepailstamai rūpinasi ilgametę darbo patirtį turinti Terapijos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Nijolia Tarasevič. Medikė neslepia, kad organizuoti skyriaus darbą pasisiūlė pati: „Atsirado skyrius, reikėjo vidaus ligų gydytojo. Juo dirbu jau daugiau nei 30 metų, todėl patirties man netrūksta. Esu gydžiusi ir konsultavusi daugybę pacientų, sergančių kvėpavimo takų ir plaučių ligomis. Kažkas turėjo prisiimti atsakomybę, todėl taip ir nusprendžiau – kas, jei ne aš?“. Ji priduria, kad tokį sprendimą greičiausiai lėmė meilė darbui – per kelis dešimtmečius neišblėsęs noras dirbti su pacientais, jiems realiai padėti, ir charakteris – optimizmas, pareigos jausmas, adrenalino poreikis.

Baimė ir naujos patirtys

Nors COVID-19 skyrius ligoninėje duris atvėrė jau antrosios bangos šalyje metu ir apie virusą buvo žinoma žymiai daugiau nei pavasarį, gydytoja N. Tarasevič pripažįsta, kad darbo patirtis gydant virusines infekcijas buvo gan nauja. Ji prisimena, kad infekcinių ir virusinių ligų pasitaikydavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, gripo epidemijų metu tekdavo teikti pagalbą ligoniams su gripo sukelta pneumonija, tačiau koronaviruso eiga ir komplikacijos yra kitokios, žymiai grėsmingesnės nei gripo.

Paklausta, ar nejautė baimės nerdama į mažai pažįstamą aplinką, N. Tarasevič sako, kad buvo apėmę įvairūs jausmai, taip pat ir baimė, tačiau savo pasirinkimo niekada nesigailėjo. „Medikams kartais norisi naujos patirties, adrenalino. Darbas šiame skyriuje yra ne tik sekinantis, bet ir įdomus profesine prasme – kiekvieno paciento ligos eiga yra individuali ir gali labai skirtis, niekada negali prognozuoti, kas gali atsitikti. Todėl dirbant COVID-19 skyriuje reikalingas ypatingas budrumas, atidumas kiekvienai menkiausiai detalei, gebėjimas greitai priimti sprendimus, anksčiau sukaupta patirtis taip pat padeda pasiekti geriausių rezultatų.“

I-ojo COVID-19 skyriaus vedėja džiaugiasi, kad ypač sudėtingoje situacijoje gali pasikliauti ne tik savimi, bet ir savo kolegomis: „Mūsų skyrius yra pats didžiausias – apie 60 lovų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko suburti puikų kolektyvą. Kolegos į jį dirbti atėjo iš įvairių skyrių, susirinko geriausi įvairių sričių specialistai, slaugos personalas, rezidentai ir savanoriai. Kiekvieno jų indėlis yra nepamainomas.“

(Erikos Čebatorienės nuotr.)

Diena viruso zonoje

COVID-19 ligos eiga ir komplikacijos gali būti sunkiai nuspėjamos, todėl N. Tarasevič prisipažįsta, kad kiekvieną rytą eidama į darbą tikisi nesulaukti nemalonaus „siurprizo“, į ligoninę žengia su viltimi, kad nė vieno iš jos pacientų būklė nepablogėjo. „Rytais aptariame kiekvieno paciento būklę, prieš tai budėjęs gydytojas perduoda visą informaciją. Per išeigines susiskambiname su kolegomis, kad žinotume, kas vyksta skyriuje – kieno kokia būklė, kam pagerėjo, kam pablogėjo, ką jau galima perkelti į jo pagrindinio negalavimo skyrių ar net išrašyti į namus tolesnei šeimos gydytojo priežiūrai. Vėliau vizituojame pacientus, apžiūrime, pasikalbame, jei reikia – paskiriame įvairius tyrimus, elektrokardiogramas, rentgeno ar ultragarso tyrimus. Gavę atsakymus, prireikus, koreguojame gydymo eigą, tą patį žmogų aplankome kelis kartus per dieną, nes situacija gali greitai pasikeisti“, – pasakoja medikė.

Pasak gydytojos, pacientų nuotaikos skyriuje labai priklauso nuo individualaus charakterio: „Žinoma, dauguma iš pradžių būna išsigandę, juos tenka raminti ir guosti. Žmones slegia nežinomybė – ar nepablogės, ar pasveiks, ar vėliau nesusidurs su komplikacijomis, galų gale, kaip į persirgusį koronavirusu reaguos aplinkiniai. Tačiau dažniausiai per porą dienų įsitikina, kad į juos visada žiūrime geranoriškai, ir nurimsta. Deja, kartais to negalime pasakyti apie ligonių artimuosius. Kiekvieną dieną sulaukiame tiek daug jų skambučių, kad ne visada turime galimybę kiekvienam šeimos nariui atskirai ir išsamiai papasakoti apie artimojo būklę. Žmogiškai tikrai suprantame skambinančių žmonių nerimą, juolab kad aplankyti sergančiuosius ligoninėje nėra galimybės, tačiau visada renkamės realią pagalbą vietoj pokalbio telefonu.“

Karštis, prastesnė klausa ir nuolatinis nerimas

Gydytoja N. Tarasevič sako, kad fizinių ir psichologinių sunkumų kyla ne tik pacientams, bet ir juos prižiūrinčiam personalui – tiek jai, tiek ir skyriuje dirbantiems kolegoms. Vienas didžiausių, anot jos, ilgas buvimas su specialiomis asmens apsaugos priemonėmis – kasdienė privaloma kiekvieno COVID-19 skyriaus darbuotojo uniforma yra apsauginis kostiumas, respiratorius, skydelis, pirštinės, antbačiai. Vaikščioti, dirbti su pacientais ar tiesiog būti skyriuje su jomis sunku. „Skyriuje praleidžiame ne pusvalandį, o daug valandų. Būna karšta, fiziškai sunku ištverti tokias sąlygas. Be to, apsaugos priemonės apsunkina klausą. Pavyzdžiui, aš ne visada iš karto išgirstu ir suvokiu, ką kas pasakė, per respiratorių nesimato artikuliacijos, pasikeičia žmogaus balsas. Tad darbą sunkina ne tik fiziniai, bet ir komunikacijos sunkumai.

Kalbant iš psichologinės pusės, dirbant COVID-19 skyriuje, man būna neramu palikti pacientą. Nuolat galvoju, ar viską pamačiau ir įvertinau, nerimauju, kad žmogaus būklė gali pablogėti. Bet koronaviruso infekcija yra tokia liga – ją sunku prognozuoti, todėl pacientui gali pablogėti bet kuriuo momentu. Tokių atvejų turėjome, atrodė, kad viskas gerai, bet po pusdienio žmogus pradėjo dusti, nors prieš kelias valandas rodikliai buvo geri. Sunku susitaikyti su tuo, bet tiesiog tokia yra ligos eiga, kurios kartais neįmanoma nuspėti.“

(Erikos Čebatorienės nuotr.)

Namo grįžta tik pamiegoti

Didėjantis pacientų skaičius ir sergantys kolegos jau mažai ką stebina daugelyje šalies gydymo įstaigų. Tačiau tokia situacija iš su virusu kovojančių medikų atima net ir miego valandas. Paklausta, ar COVID-19 skyriuje dirbantys medikai randa laiko pailsėti, gydytoja neslepia: „Mano prioritetas yra pacientai. Grįžtu namo pamiegoti ir vėl į darbą. Dieną rūpinamės pacientais, tačiau nemažą laiko dalį atima medicininės dokumentacijos tvarkymas, pacientų perkėlimo derinimas ir kiti administraciniai darbai. Visi darbai turi būti padaryti, į tai žiūriu labai atsakingai. Bet yra ir teigiama pusė – man nereikia rūpintis vakariene, ją pagamina vyras.“

Apie koronavirusu sergančius pacientus N. Tarasevič galvoja net ir naktį. Ji sako, kad toks yra vienas iš pandemijos šalutinių poveikių – miegas nepanašus į tikrą miegą. „Darbas vyksta net ir miegant, – pripažįsta ji. – Tačiau aš visada stengiuosi matyti šviesą tunelio gale, o netikintiems pandemijos tikrumu ir rimtumu noriu pasakyti, kad kuo labiau laikysimės taisyklių, tuo greičiau ji pasibaigs. Kartu su pandemija nuslops visuomenės pyktis dėl įvairių draudimų ir apribojimų, o mums, medikams, pasibaigs ypatingai sunkus etapas. Tikiu, kad galų gale tai suprasime, pasiskiepysime ir galėsime grįžti į normalų gyvenimą.“

Ligoninė

3D technologijos – jau RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre

8 Sau 2021 Naujienos

Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms ortopedijos-traumatologijos srityje, atsirado galimybė naudoti 3D spausdintuvu sukurtus modelius, leidžiančius tiksliau identifikuoti lūžio, kaulo deformacijos, kaulo onkologinio susirgimo morfologiją ir struktūrą. Ši inovacija jau įdiegta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – Ortopedijos ir traumatologijos centre 3D anatominis modeliavimas naudojamas gydant sudėtingus lūžius.

Naujos kartos ortopedija RVUL

RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas prof. Valentinas Uvarovas, kurio iniciatyva klinikiniame centre pradėti naudoti anatominiai tūriniai modeliai, įžvelgia plačias naujos kartos technologijos pritaikymo galimybes.

„Būdami didžiausiu šalyje Ortopedijos ir traumatologijos centru, turime žengti koja kojon su technologijų progresu ir suteikti pacientams aukščiausios kokybės paslaugas, užtikrinant kuo sklandesnę gydymo eigą bei rūpinantis lengvesniu grįžimu į jiems įprastą gyvenimo režimą, – įsitikinęs prof. V. Uvarovas. – Prieš pusmetį įsigijus šiuolaikišką 3D spausdintuvą, mūsų gydytojai intensyviai mokosi dirbti specialia kompiuterine programa, gaminti bandomuosius modelius. Jau turime konkrečių praktinio panaudojimo pavyzdžių realiose klinikinėse situacijose. Be to, nauja technologija prisideda prie mokslinių tyrimų plėtojimo. RVUL gydytojas ortopedas traumatologas Aleksandr Grinčuk rengia doktorantūros darbą „Sudėtingų stipinkaulio distalinio galo lūžių operacinis gydymas priešoperaciniam planavimui panaudojant 3D spausdintus modelius. Atsitiktinių imčių tyrimas. Prospektyvinis tyrimas“ (darbo vadovas prof. V. Uvarovas).

Pasak profesoriaus, 3D spausdinti modeliai labai dažnai naudojami ir studentų, jaunųjų gydytojų rezidentų mokymuisi, nes suteikia galimybę išbandyti operaciją ant anatominio modelio. Tokiu būdu jie vaizdžiai išmoksta gydyti kaulų lūžius, ištaisyti deformacijas esant netaisyklingai sugijusiam lūžiui ir atlikti kitas procedūras (pavyzdžiui, kaulo rezekciją). Visa tai savo rezidentams dabar gali pasiūlyti ir RVUL, kuri yra pagrindinė Vilniaus universiteto ortopedijos-traumatologijos rezidentūros bazė.

3D medicinos praktikoje

Vienas iš būdų panaudoti 3D galimybes ortopedijos-traumatologijos srityje – traumos analizė ir gydymo parinkimas. Planuodamas operaciją gydytojas ortopedas traumatologas paprastai vertina atliktus rentgenologinius, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso vaizdus, siekdamas nustatyti lūžio arba kaulo deformacijos morfologiją, kaulo bei minkštųjų audinių pažeidimą (sergant onkologiniais susirgimais), parinkti tinkamą priėjimą prie lūžusio ar deformuoto kaulo arba pažeistos zonos, nuspręsti dėl tinkamiausio fiksacijos metodo. Būtent šioje fazėje gydytojas ortopedas-traumatologas, turėdamas 3D atspausdintą modelį, gali paprasčiau ir tiksliau pasiruošti operaciniam gydymui. Toks modelis taip pat gali būti naudojamas ir paciento vizualiniam supažindinimui su esama patologija, jam suprantamiau paaiškinant pagrindinius numatomos operacijos etapus.

RVUL gydytojas ortopedas traumatologas A. Grinčuk 3D anatominį modeliavimą išbandė ne tik teoriškai, bet ir gydydamas sudėtingą lūžį. „Pacientas griuvo ant abiejų rankų, traumos metu lūžo vienas iš riešakaulio trumpųjų kaulų – laivelis, kuris vėliau nesugijo, atsirado pseudoartrozė, ir pacientui teko taikyti chirurginį gydymą, – apie klinikinį atvejį pasakoja gydytojas A. Grinčuk. – Jo metu buvo atlikta osteosintezė (kaulų sujungimo operacija) ir spongioplastika (kaulo transplantacija).“

Pasak specialisto, ranka yra viena sudėtingiausių kūno dalių, o ypač daug funkcijų tenka riešui, todėl šio sąnario pažeidimai būna sudėtingi, jų gydymo efektyvumas neišvengiamai atsiliepia vėlesniam galūnės funkcionavimui, o kartu ir paciento gyvenimo kokybei. Todėl kuo geriau pasirengiama operacijai, kuo tiksliau ji atliekama, tuo sėkmingesnis būna galutinis rezultatas. Prie to ypač ir prisideda 3D anatominio modeliavimo technika.

„Medicinoje įprastai vertinami 2D vaizdai, t. y., monitorių ekranuose, rentgeno nuotraukose, kuriuos realybėje reikia transformuoti į 3D erdvę. Tuo tarpu 3D spausdinimo technologijos leidžia sukurti tikslų modelį pagal konkretaus paciento anatomiją, o gydytojas iš karto realiai mato 3D vaizdą ir gali detaliai įvertinti mastelį, nustatyti atstumus, todėl operacijos planavimas tampa daug paprastesnis, – privalumus išskiria gydytojas ortopedas-traumatologas A. Grinčuk. – Be abejo, tai reikalauja papildomų laiko ir darbo sąnaudų, tačiau gydymo rezultato kokybė atperka viską.“

Nuo utopijos iki 3D protezų

Dar XIX a. viduryje buvo kilusi idėja apie trimates nuotraukas, tačiau reikėjo daugiau nei 100 metų, kad utopija virstų realybe. 1981 m. japonų išradėjas Hideo Kodama sukūrė įrenginį, kuris ultravioletiniais spinduliais kietino polimerus. Jiems sluoksnis po sluoksnio kietėjant formavosi norimas objektas. Ši technologija buvo panaudota šviestuvams gaminti. 1984 m. Charlesas Hullas sukūrė STL formatą (angl. stereolithography), kuris buvo skirtas kurti skaitmeninius 3D modelius. Tai davė postūmį 3D spausdinimo evoliucijai, ir jau po ketverių metų buvo parduotas pirmas 3D spausdintuvas. Jo kaina siekė maždaug 100 tūkstančių JAV dolerių (dabar mėgėjiški 3D spausdintuvai kainuoja nuo kelių šimtų eurų).

Praėjus dar porai metų 3D spausdintuvai pradėti naudoti ne tik komerciniais tikslais, bet ir medicinoje, dažniausiai odontologijoje, o nuo 2008 m. pasitelkiant 3D technologiją imta gaminti kojų protezus. Šiuo metu spausdinti 3D modeliai naudojami neurochirurgijoje, ortopedijoje-traumatologijoje, chirurgijoje, odontologijoje, kitose medicinos srityse ir bioinžinerijoje.

Ligoninė

RVUL atnaujinamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos

6 Sau 2021 Naujienos

Šią savaitę vėl pradedamos teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje ir reabilitacijos centre „Pušyno kelias“.

RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje paslaugos teikiamos darbo dienomis nuo 7.00 iki 19.00 val. tik iš anksto užsiregistravusiems pacientams. Registracija vyksta tel. +370 5 265 8190.

Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje atliekamos kineziterapijos, fizioterapijos, ergoterapijos ir psichoterapijos procedūros, veikia vertikali ir gydomosios vonios. Didysis baseinas šiuo metu remontuojamas, todėl jame užsiėmimai kol kas nevyksta.

Ką svarbu žinoti atvykstant?

  • Pirminei FMR gydytojo konsultacijai pacientas, turintis šeimos gydytojo siuntimą ir TLK išduotą pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją ambulatorinei reabilitacijai II, registruojasi Ambulatorinės reabilitacijos registratūros tel. +370 5 265 8190.
    Registratorius su pacientu suderina ir paskiria pirmojo vizito datą bei laiką.
  • Iš anksto suderintu laiku atvykęs pacientas apie savo atvykimą praneša Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus registratoriui bendraudamas per telefonspynę, įrengtą prie baseino evakuacinio išėjimo lauko durų.
  • Į Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus patalpas pacientas įleidžiamas likus ne anksčiau nei 10 min. iki paskirto laiko. Laukdami patekimo į skyrių, pacientai vienas nuo kito privalo laikytis saugaus 1-2 m atstumo.
  • Atvykstantys pacientai turi dėvėti švarią kaukę, dengiančią burną ir nosį.
  • Visiems į vidų įleidžiamiems asmenims matuojama kūno temperatūra, jie privalo dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, užtikrinti saugų atstumą nuo kitų asmenų.

Reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ registracija ambulatorinės reabilitacijos paslaugoms vyksta darbo dienomis nuo 8.00 iki 15.00 val. tel. +370 5 276 4645.

Čia atliekamos kineziterapijos, fizioterapijos, ergoterapijos procedūros, gydomasis masažas, vyksta mankšta baseine, teikiamos hidroterapijos procedūros (povandeninis masažas, vertikalios vonios), haloterapija druskų kambaryje.

Ką svarbu žinoti atvykstant?

  • Pirminei FMR gydytojo konsultacijai pacientas, turintis šeimos gydytojo siuntimą ir TLK išduotą pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją ambulatorinei reabilitacijai II, registruojasi RC „Pušyno kelias“ registratūros tel. +370 5 276 4645.
  • Registratorius su pacientu suderina ir paskiria pirmojo vizito datą bei laiką.
  • Iš anksto suderintu laiku atvykęs pacientas apie savo atvykimą praneša RC „Pušyno kelias“ registratoriui durų skambučiu, įrengtu prie Centrinio korpuso pagrindinio įėjimo.
  • Į reabilitacijos centro patalpas pacientas įleidžiamas likus ne anksčiau nei 10 min. iki paskirto laiko. Laukdami patekimo į skyrių, pacientai vienas nuo kito privalo laikytis saugaus 1-2 m atstumo.
  • Atvykstantys pacientai turi dėvėti švarią kaukę, dengiančią burną ir nosį.
  • Visiems į vidų įleidžiamiems asmenims matuojama kūno temperatūra, jie privalo dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, užtikrinti saugų atstumą nuo kitų asmenų.

Pacientams, turintiems teritorinių ligonių kasų (TLK) pažymas, reabilitacijos paslaugos teikiamos nemokamai, kitiems – sudaroma galimybė tokias paslaugas įsigyti.

Ligoninė

RVUL pasitelkta COVID-19 sergančių pacientų gydymui

5 Sau 2021 Naujienos

Blogėjant prognozėms dėl COVID-19 liga sergančių pacientų, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, skaičiaus Vilniaus regione, VUL Santaros klinikos, kaip COVID-19 gydymo procesus organizuojanti įstaiga, priėmė sprendimą COVID-19 liga sergančius pacientus nukreipti ir į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

„Stacionarizuotų pacientų, kuriems diagnozuotas koronavirusas SARS-CoV-2, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje yra jau nuo lapkričio mėnesio, tačiau iki šiol mūsų įstaigoje gydėme ligonius, kurių pagrindinė diagnozė buvo ne COVID-19 liga, bet kokia nors trauma, chirurginė arba neurologinė patologija, tačiau kartu jie buvo užsikrėtę ir koronavirusu, – sako ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. – O nuo praėjusio savaitgalio, Santaros klinikų pavedimu, tapome ligonine, į kurią nukreipiami sergantys asmenys su vyraujančia COVID-19 diagnoze, ir jau sulaukėme pirmųjų pacientų, kuriems reikalingas gydymas būtent dėl šios ligos.“

Pasak įstaigos vadovės, tiek pirmosios, tiek antrosios bangos metu Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei buvo keliamas prioritetinis tikslas užtikrinti skubios pagalbos teikimą, COVID-19 pacientų gydymui pasitelkiant kitas regione esančias stacionarines gydymo įstaigas – pvz., Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, Ukmergės ligoninę, Švenčionių ligoninę. Tai, kad į pagrindinį COVID-19 frontą tenka stoti ir tokiai strategiškai svarbiai įstaigai kaip greitosios pagalbos ligoninė, rodo, kad situacija yra išties sudėtinga ir visuomenė į šį signalą turėtų sureaguoti labai rimtai.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje yra suformuoti trys COVID-19 padaliniai, kuriuose šia liga sergantiems pacientams skirtos 102 lovos, iš jų pusė turinčios deguonies įvadus, dar 16 lovų COVID-19 pacientams paruošta Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Didžiausias iššūkis – žmogiškieji resursai

Augantis COVID-19 pacientų srautas reikalauja ne tik fizinės infrastruktūros, bet ir ją aptarnaujančių žmogiškųjų resursų.

„Dėl fiziškai sunkesnių darbo sąlygų ir darbuotojams suteikiamų ilgesnių poilsio pertraukų, COVID-19 pacientų priežiūrai reikalingo personalo poreikis yra pusantro karto didesnis nei įprastiniame padalinyje, – teigia įstaigos vadovė. – Atidžiai stebime vadinamųjų „kovidinių“ lovų užimtumo rodiklius – sveikstančius pacientus, kurie jau nebegali užkrėsti aplinkinių, stengiamės iš karto perkelti į kitus skyrius, o besimptomius ar sergančius lengva ligos forma – išrašyti į namus perduodant tolesnę jų priežiūrą šeimos gydytojams, kad COVID-19 padaliniuose nepritrūktume nei lovų naujiems pacientams, nei darbuotojų jiems prižiūrėti“.

Pasak RVUL direktorės dr. J. Kutkauskienės, pacientų su vyraujančia COVID-19 diagnoze atsiradimas ligoninėje neišvengiamai atneš naujų personalo valdymo iššūkių, kurių pastaruoju metu ir taip netrūko dėl didelio sergančių medikų skaičiaus.

„Pagal savo specializaciją būdami skubios chirurginės pagalbos ligonine, niekada neturėjome didelių pajėgumų terapinio profilio pacientų gydymui, – sako ji. – Infekcinių ligų skyriaus pas mus nėra, o mūsų Terapijos skyriaus darbuotojai jau nuo rudens pasitelkti darbui COVID-19 padaliniuose, todėl gavę naujų pacientų, hospitalizuojamų būtent dėl COVID-19 ligos, iš organizuojančios įstaigos labai tikimės sulaukti ir pastiprinimo jų gydymui, ypač jei tokių persiunčiamų pacientų apimtys augs“.

Su Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto vadovybe derinama, kad į pagalbą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės COVID-19 skyrių medikams ateitų terapinio profilio gydytojai rezidentai.

Tikisi, kad sunkiausios dienos jau išgyventos

Po atlikto visuotinio įstaigos personalo ištyrimo nustačius daugybę besimptomių atvejų tarp darbuotojų, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gruodžio mėn. buvo sustabdytos planinės operacijos, taip pat perskirstyti būtinosios pagalbos srautai tarp didžiųjų sostinės ligoninių.

„Tokio sunkmečio kaip prieškalėdiniu laikotarpiu dar nebuvome patyrę, – prisipažįsta ligoninės direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Vienu metu nedarbingumą dėl užsikrėtimo koronavirusu turėjo net 365 darbuotojai, todėl ligoninės veiklai buvo iškilusi reali kolapso grėsmė. Tačiau dabar pasveikę darbuotojai pamažu grįžta, COVID-19 padaliniuose dirbančios komandos gretas papildo vis daugiau savanorių ir norisi tikėti, kad juodžiausią krizinį laikotarpį jau išgyvenome.“

Įstaigos vadovė dideles viltis deda ir į Lietuvą jau pasiekusią COVID-19 vakciną. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kol kas paskiepyti tik 245 medikai, tačiau tikimasi, kad skiepijimo apimtys bus išplėstos, kai tik atkeliaus naujos šios vakcinos partijos.

„Viliuosi, kad pagaliau atsiradusi vakcina, taikomi griežti karantino apribojimai ir kitos pandemijos valdymo priemonės turės kompleksišką poveikį. Nors su šiuo koronavirusu gyventi teks dar ilgai, tačiau galbūt jis nebekels tokios didelės grėsmės sveikatos apsaugos sistemai ir ilgainiui bus galima grįžti prie įprastinių veiklos sąlygų, kurių visi esame išsiilgę“, – savo lūkesčiais dalinasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė.

Šiuo metu įstaigos darbas perorganizuojamas taip, kad būtų galima užtikrinti visą pagal ligoninės profilį teikiamą neatidėliotiną pagalbą, artimiausiu metu taip pat planuojama atnaujinti dalį planinių paslaugų – dienos chirurgijos bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugų teikimą.

Ligoninė

Šiuolaikinės medicinos tendencija – intervencinė radiologija

29 Gru 2020 Naujienos

Šiuolaikinių medicinos technologijų pažanga suteikia galimybę išvengti ilgų ir rizikingų operacijų, o gydytojai pažeistas galvos kraujagysles gali pasiekti ir procedūras atlikti padarę vos nedidelį pjūvį kirkšnyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas sako, kad tiek apie šios medicinos srities privalumus, tiek apie joje dirbančius specialistus žinoma per mažai.

Šiuolaikinės medicinos tendencija – intervencinė radiologija

Intervencinė radiologija yra vienas iš labiausiai besivystančių šiuolaikinių medicinos metodų, taikomų gydant ir tyrinėjant visas žmogaus kūno kraujagysles, išskyrus širdies. Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas sako, kad vienas svarbiausių intervencinės radiologijos principų – minimali invazija į paciento kūną: „Intervencinė radiologija yra inovatyvus ir mažiau žalojantis metodas, kurį naudojant nustatoma tikslesnė diagnozė ir pasiekiami geresni gydymo rezultatai, sumažėja infekcijų, kraujavimo ar sveikų kūno dalių pažeidimo rizika, sukeliama mažiau skausmo procedūrų metu ir po jų, nelieka didelių randų, žmogus į normalų gyvenimą gali grįžti žymiai greičiau.“ Šis metodas beveik dešimtmetį taikomas ir RVUL. 2012 m. ligoninėje buvo atlikta pirmoji Lietuvoje sėkminga trombektomija iš galvos smegenų arterijų.

RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros. Gydytojas A. Širvinskas pasakoja, kad intervenciniu radiologiniu būdu galima ypatingai tiksliai diagnozuoti negalavimą, o tai padeda pasirinkti geriausią gydymo taktiką, sutrumpina procedūros trukmę, mažina komplikacijų riziką. Tokioms diagnostinėms procedūroms atlikti ligoninėje naudojama viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje.

Didesnę dalį RVUL atliekamų procedūrų sudaro gydomosios procedūros – maždaug 400 per metus. „Bene dažniausiai pasitaiko mechaninės trombektomijos (krešulio pašalinimas iš smegenų arterijų) pacientams, patyrusiems ūmų išeminį insultą, smegenų aneurizmos embolizacijos (kraujo tėkmės sustabdymas aneurizmos maiše), galvos smegenų arterioveninių malformacijų ir fistulių embolizacijos, pilvinės aortos stentavimai, periferinių (galūnių) arterijų rekanalizacijos ir plėtimai, gimdos miomų, inkstų navikų embolizacijos ir daug kitų“, – vardija specialistas. Be to, intervencinės radiologijos procedūros suteikia galimybę išvengti narkozės, gydyti tuos ligonius, kurių negalima operuoti dėl sunkios būklės ar kitų ligų.

Naujos galimybės pacientams

Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas sako, kad vis daugiau kraujagyslių ligų, kurios ilgus metus buvo gydomos chirurginiu būdu, dabar gydomos pasitelkiant intervencinę radiologiją, ir pabrėžia teigiamą poveikį pacientams: „Pavyzdžiui, plyšusią smegenų aneurizmą galima gydyti atviru ir uždaru būdu. Atviro gydymo metu atliekama kraniotomija (kaukolės atvėrimas) ir aneurizmos „klipsavimas“ (užspaudimas spaustuku). Uždaram intervencinės radiologijos būdui, taikant bendrąją nejautrą, naudojame rentgeno aparatą angiografą, kuris procedūros metu vizualizuoja kraujagysles. Padarant adatos dūrį kirkšnyje, labai plonu kateteriu nukeliaujame iki aneurizmos, per jį į aneurizmą sustumiame platinines spirales, ir tokiu būdu ją embolizuojame arba „uždarome“. Žvelgiant iš šalies, panašu į fantastinį filmą. Tokiu būdu ne tik padidiname tikimybę išgyventi, bet ir mažiau žalojame organizmą, žmogus gali greičiau grįžti į normalų gyvenimą – dirbti, keliauti, užsiimti įprasta veikla nejausdamas, kad jam buvo atlikta procedūra.“

Gydytojas intervencinis radiologas glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja kitų sričių gydytojus specialistus, kurie paskiria diagnostines ar gydomosios intervencinės radiologijos procedūras. Pacientas supažindamas su operacijos ir intervencinės radiologijos procedūrų galimybėmis ir, atsižvelgiant į jo būklę, pasiūlomas optimaliausias gydymo būdas.

Greitis – vienas svarbiausių privalumų

Su smegenų aneurizmomis ypač dažnai susiduriantis gydytojas A. Širvinskas pasakoja, kad joms plyšus didžiausia rizika pakartotiniam plyšimui kyla per pirmąsias 6 valandas, todėl labai svarbi kiekviena minutė: „Į skubios pagalbos skyrių atvežus tokį pacientą, mes jį galime priimti ir atlikti procedūrą nieko nedelsdami. Juk puikiai žinome, kad plyšusi aneurizma turi būti gydoma kaip įmanoma greičiau, o pasiruošimas atvirai operacijai gali būti ilgesnis ir sudėtingesnis, operacija gali užtrukti kelias valandas ar dar ilgiau.

Pagrindinis mūsų tikslas – stabilizuoti ūmaus negalavimo ištikto žmogaus būklę ir sumažinti padarinius, galinčius lemti mažesnį ar didesnį neįgalumą. Tada galima išanalizuoti situaciją ir pritaikyti papildomas gydymo priemones tam, kad aneurizma nepasikartotų“, – teigia A. Širvinskas.

Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į prevenciją, žmonių švietimą. „Smegenų aneurizmą turintys žmonės dažniausiai nejaučia jokių sveikatos sutrikimų, nežino apie ją ir nesigydo. Tačiau yra ir tokių, kurie žino turintys aneurizmą. Jie turėtų ypatingai rūpintis savo sveikata, periodiškai tikrintis. Ligoninėje turime puikias sąlygas intervencinės radiologijos procedūroms, todėl norime, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie jas ir turėtų galimybę pasinaudoti medicinos pažanga“, – sako specialistas.

Ligoninė

Informacija dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šventiniu laikotarpiu

23 Gru 2020 Naujienos

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrius dirba 24/7 režimu visus metus, todėl skubi ir būtinoji pagalba net ir šventiniu laikotarpiu bus teikiama kiekvieną dieną kaip ir įprastai. RVUL Konsultacijų centras nuo gruodžio 24 d. iki sausio 3 d. nedirbs, taip pat nebus teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.

„Lauknešėliai“ šventiniu laikotarpiu priimami rytiniu laiku

Atkreipiame dėmesį, kad „lauknešėliai“ pacientams gruodžio 24, 26, 27 ir 31 dienomis priimami rytiniu laiku – nuo 11.00 iki 13.00 val. Kitomis dienomis siuntinius galima perduoti iki šiol galiojančia tvarka (antradieniais, ketvirtadieniais ir savaitgaliais nuo 17.00 iki 19.00 val.).

Primename, kad „lauknešėliais” rekomenduojama perdavinėti tik maisto produktus, higienos priemones ar kitus būtiniausius reikmenis. Nedėkite pinigų, papuošalų, telefonų ir kitokių brangių daiktų, nes negalime užtikrinti tokiu būdu perduodamų materialinių vertybių saugumo!

Veiks poliklinikos, vaistinės, mobilieji punktai ir karščiavimo klinikos

Svarbu žinoti, kad artimiausiomis švenčių ir nedarbo dienomis dirbs didžioji dalis Vilniaus poliklinikų. Šių įstaigų medikams suplanuoti tik keli laisvadieniai – Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir sausio 1-ąją. Sustiprintu režimu šventiniu laikotarpiu paslaugas privalo teikti ir privatūs šeimos gydytojų kabinetai, centrai bei klinikos, kurie yra sudarę sutartis su teritorine ligonių kasa.

Gruodžio 25–27 d. bei 2021 m. sausio 2–3 d. bus teikiamos šios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos:

  • Šeimos gydytojų paslaugos (išskyrus imunoprofilaktikos, prevencinių programų ir profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas)
  • Skubi odontologinė pagalba
  • Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos
  • Radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugos

Atsižvelgiant į besikreipiančio paciento sveikatos būklę, sveikatos priežiūros paslaugos turės būti teikiamos tiesioginio kontakto ar nuotoliniu būdu.

Ką svarbu žinoti apie darbo valandas?

Paslaugos aukščiau nurodytomis dienomis bus teikiamos įprastu poliklinikos ar kitos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku. Šeimos gydytojo paslaugas teikiančių įstaigų nedarbo metu (šventiniu laikotarpiu tai yra nuo 20 val. iki 7.00 val.) šeimos gydytojo paslaugas ir paslaugas karščiuojantiems vilniečiams teiks Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyba. Čia bus galima kreiptis ir gruodžio 24 d. bei sausio 1 d. (visą parą).

Svarbu: šeimos gydytojo ir kitas paslaugas teikiančios įstaigos dėl paslaugų teikimo šventiniu laikotarpiu gali sudaryti sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl daugiau informacijos apie darbą šventiniu laikotarpiu vilniečiai kviečiami susižinoti poliklinikų ir kitų šeimos gydytojo paslaugas teikiančių įstaigų interneto svetainėse.

Vaistinėms, kurios priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, šventiniu laikotarpiu yra pavesta dirbti ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną. Mobilieji testavimo punktai dirbs kiekvieną dieną be laisvadienių.

1 2 3 4 5 7

PAIEŠKA

+