RVUL

Nors vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis ir aktyvesniu poilsiu, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje tai – vienas intensyviausių laikotarpių metuose, kai pacientų skaičiai pasiekia rekordines apimtis. Nuo pat birželio pradžios Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien apsilanko vidutiniškai apie 320 pacientų per parą, būna dienų, kai paros pacientų srautas siekia beveik 400. Esant tokiam krūviui, tenka įvertinti ir suteikti pagalbą šimtams skirtingo sudėtingumo pacientų – nuo gyvybei pavojingų būklių iki sveikatos klausimų, kuriuos galima spręsti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje arba planine tvarka.

Medikai primena, kad Skubiosios pagalbos skyrius skirtas situacijoms, kai reikalinga neatidėliotina pagalba, o tinkamas paslaugos pasirinkimas padeda užtikrinti greitesnę pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Skubiosios pagalbos skyriuje kasdien susiduriame su labai skirtingomis situacijomis. Vieni pacientai atvyksta dėl sunkių traumų, ūmių ligų ar būklių, kai kiekviena minutė yra svarbi. Kiti kreipiasi dėl sveikatos problemų, kurios nėra skubios ir galėtų būti išspręstos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Mūsų tikslas – kad kiekvienas žmogus gautų reikalingą pagalbą kuo greičiau, tačiau labai svarbu, kad skubios pagalbos ištekliai pirmiausia būtų prieinami tiems, kuriems jų reikia nedelsiant“, – sako Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

Šiuo metu ypač didelis krūvis tenka traumatologijos, terapijos ir chirurgijos grandims. Pasitaiko pamainų, kai traumatologai per parą priima daugiau kaip 170 pacientų, terapijos profilio gydytojai – iki 100 pacientų, o chirurgo apžiūros laukia beveik 70 žmonių. Intensyviausiomis dienomis Skubiosios pagalbos skyriuje po naują pacientą registruojama kas 3-4 minutes. Didžiajai daliai pacientų atliekami diagnostiniai tyrimai, todėl darbo apimtys išauga ir ligoninės radiologijos specialistams, kurie per parą atlieka vidutiniškai po 320 rentgenologinių tyrimų ir 120 kompiuterinės tomografijos tyrimų.

„Kai per parą sulaukiame kelių šimtų pacientų, kiekvienas papildomas apsilankymas prisideda prie bendro laukimo laiko, todėl jis neišvengiamai ilgėja. Norime pacientų paprašyti supratingumo – atvykus į Skubiosios pagalbos skyrių tenka palaukti ne todėl, kad medikai nedirba, o todėl, kad pirmiausia pagalba teikiama tiems pacientams, kurių būklė yra sudėtingesnė“, – teigia skyriaus vadovas.

Skubiosios pagalbos skyriuje pacientai vertinami pagal būklės sunkumą, o ne pagal atvykimo ar laukimo laiką. Tai reiškia, kad pacientas, atvykęs vėliau, gali būti apžiūrėtas anksčiau, jei jo sveikatos sutrikimas yra pavojingesnis. Sudėtingiausios būklės pacientai, atitinkantys 1-ąją būtinosios pagalbos teikimo kategoriją, priimami nedelsiant, 2-osios kategorijos pacientai – per 10 min, 3-osios kategorijos – per 1 val., 4-osios – per 2 val., o ne dėl būtinosios pagalbos atvykę 5-osios kategorijos pacientai turi būti apžiūrėti per 24 val.

P. Uksas taip pat atkreipia dėmesį, kad augant pacientų srautams ir darbo intensyvumui, didėja ir emocinė įtampa.

„Suprantame, kad laukti, kai žmogus nerimauja dėl savo arba artimojo sveikatos, nėra lengva. Tačiau tuo metu mūsų darbuotojai dirba itin intensyviai, priima sudėtingus sprendimus ir deda visas pastangas, kad kiekvienam pacientui būtų suteikta reikiama pagalba. Todėl tikimės pacientų ir jų artimųjų kantrybės, pagarbaus ir konstruktyvaus bendravimo, kuris padeda mums išlaikyti susikaupimą ir užtikrinti saugią pagalbą“, – pabrėžia RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, pacientų pasirinkimą vykti tiesiai į ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių dažnai lemia ir platesnės sveikatos sistemos aplinkybės – ne visada pavyksta greitai patekti pas šeimos gydytoją ar specialistą, nes poliklinikose taip pat prasideda atostogų metas arba nėra reikiamų gydytojų.

„Nesiekiame atgrasyti žmones nuo kreipimosi pagalbos. Priešingai – norime padėti suprasti, kurioje vietoje konkrečioje situacijoje pagalba bus suteikta tinkamiausiai ir greičiausiai, nes mūsų Skubiosios pagalbos skyrius pats vienas negali išspręsti paslaugų prieinamumo klausimų visame regione, – sako P. Uksas. – Nuoširdžiai apmaudu matyti pacientus, kurie dėl didžiulių srautų priimamajame priversti laukti ne vieną valandą. Žmogus reikiamą pagalbą turėtų gautų laiku ir ten, kur ji gali būti suteikta efektyviausiai.“

Esant ne gyvybei pavojingiems sveikatos sutrikimams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ne darbo metu galima kreiptis į budinčias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas arba konsultuotis telefonu su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistais numeriu 113, kurie padės įvertinti situaciją ir patars, kur kreiptis.

Skubiosios pagalbos skyrius nėra skirtas lėtinių ligų diagnostikai, planiniam ištyrimui ar ilgalaikio gydymo plano sudarymui. Šie klausimai sprendžiami šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultacijų metu. Skubiosios pagalbos skyriuje pirmiausia vertinamos ir gydomos ūmios, neatidėliotinos būklės, todėl atvykus dėl planinio pobūdžio sveikatos problemų nebus galima gauti tokios konsultacijos, kokia teikiama poliklinikoje. Kitaip tariant, kreipimasis į Skubiosios pagalbos skyrių nepakeičia planinės konsultacijos ir nesutrumpina laukimo eilės pas gydytoją specialistą.

Į Skubiosios pagalbos skyrių rekomenduojama kreiptis, kai:

• staiga smarkiai pablogėja sveikatos būklė;
• kyla grėsmė gyvybei ar svarbioms organizmo funkcijoms;
• patiriama sunki trauma;
• atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, sąmonės sutrikimas, gausus kraujavimas ar kiti ūmūs simptomai.

„Mūsų žinutė paprasta – mes visada pasirengę padėti. Tačiau kiekvienam pacientui svarbu pasirinkti efektyviausią pagalbos kelią. Tinkama pagalba tinkamu laiku reiškia, kad skubiosios medicinos ištekliai turi būti naudojami ten, kur jų labiausiai reikia. Taip mes galime greičiau padėti tiems, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar“, – pabrėžia Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas.

Tris dešimtmečius gyvavęs policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) nuo šiol vadinamas poliendokrininiu metaboliniu kiaušidžių sindromu – PMKS (angl. Polyendocrine Metabolic Ovary Syndrome – PMOS). 2026 m. gegužės 12 d. Europos endokrinologų kongrese Prahoje tarptautinė ekspertų bendruomenė paskelbė žinią, kuri keičia ne tik sindromo pavadinimą, bet ir požiūrį į vieną dažniausių moterų endokrininių sutrikimų.

„Klinikinėje praktikoje ligų pavadinimai kinta labai retai. Dar rečiau tai nutinka tuomet, kai keičiasi ne tik medicininis terminas, bet ir pati samprata apie būklę. Šįkart įvyko būtent toks istorinis lūžis – šiandien aiškiai suprantame, kad tai nėra vien kiaušidžių problema. Tai – viso organizmo neuroendokrininių ir metabolinių pokyčių nulemta būklė, galinti paveikti moters sveikatą įvairiais jos gyvenimo etapais“, – teigia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja endokrinologė, Vilniaus universiteto docentė, Europos endokrinologų draugijos Klinikinio komiteto narė dr. Lina Zabulienė.

Gydytoja dr. L. Zabulienė dalyvavo šiame išskirtiniame Europos endokrinologų kongreso simpoziume Prahoje. Ji ne tik viena pirmųjų išgirdo apie tarptautinį sutarimą, bet ir turėjo ypatingą galimybę nuoširdžiai pasveikinti šio pokyčio lyderę – Monash universiteto (Australija) profesorę Heleną J. Teede ir jos komandą.

„Būti ten, jausti neįtikėtiną auditorijos palaikymą ir savo akimis matyti šį istorinį virsmą buvo nepaprasta patirtis. Šis žingsnis svarbus ne tik gydytojams, bet ir moterims visame pasaulyje. Jam pasiruošti prireikė net 14 intensyvaus darbo metų, veiklose dalyvavo 56 tarptautinės organizacijos ir daugiau nei 22 000 pacienčių ir įvairių sričių ekspertų iš viso pasaulio. Tai rodo, kokią didelę galią turi pačių moterų vienybė ir noras būti išgirstoms“, – prisimena dr. L. Zabulienė.

Kodėl senasis pavadinimas klaidino ir glumino moteris?

Iki šiol naudotas policistinių kiaušidžių sindromo pavadinimas ilgainiui tapo klaidinantis. Moksliniai tyrimai parodė, kad ultragarsinio tyrimo metu matomas „perlų vėrinio“ vaizdas kiaušidėse nėra cistos – tai tiesiog nesubrendę folikulai. Be to, tokia kiaušidžių struktūra būdinga ne visoms šį sindromą turinčioms moterims, o kartais ji pastebima ir visiškai sveikoms jaunoms merginoms.

„Senasis pavadinimas palaikė klaidingą nuostatą, kad moterys serga cistine kiaušidžių liga, kėlė nerimą dėl nevaisingumo ir, svarbiausia, dažnai lėmė nepagrįstą kaltės jausmą dėl augančio svorio ir kitų sveikatos problemų. Pasaulinė apklausa atskleidė, kad net 86 proc. pacienčių troško šio pokyčio. Jos norėjo visuomenei ir gydytojams parodyti, kad ši būklė – ne vien reprodukcinės sistemos sutrikimas. Tai sudėtinga, sisteminė būklė, kai persipina įvairių hormonų ir medžiagų apykaitos pokyčiai, veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą, odos būklę ir emocinę gerovę. Naujasis pavadinimas kur kas tiksliau atspindi tai, ką šiandien žinome apie šią būklę ir padeda visapusiškai suprasti, kas vyksta moters organizme“, – pabrėžia doc. dr. L. Zabulienė.

Gydytoja endokrinologė skatina atsisakyti ir kitų visuomenėje vis dar gajų mitų, su kuriais susiduria moterys: „PMKS nėra netinkamo gyvenimo būdo, persivalgymo, tingumo ar valios stokos pasekmė. Tai – daugiaveiksnė būklė, kurios raidą lemia genetinių, epigenetinių, neuroendokrininių, metabolinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Būtent dėl šių biologinių ypatybių moterims yra nepalyginamai sunkiau valdyti svorį. Kai moteris supranta, kad ji dėl to nėra kalta, nuo jos pečių nukrenta didelė emocinė našta“.

Naujas vardas PMKS – ką atskleidžia keturi svarbūs žodžiai?

Gydytoja dr. L. Zabulienė detaliai paaiškina, kodėl naujasis terminas PMKS yra kur kas tikslesnis:

• „Poliendokrininis“ parodo, kad sindromo raidą lemia sudėtingi neuroendokrininiai sutrikimai, kai persipina įvairių organų ir sistemų – pogumburio, hipofizės, antinksčių, kiaušidžių, kasos, riebalinio audinio ir kepenų – tarpusavio sąveika.
• „Metabolinis“ patvirtina, kad medžiagų apykaitos pokyčiai, tokie kaip atsparumas insulinui, yra ne ligos pasekmė ar valios trūkumo rezultatas, o įgimta, neatsiejama šios būklės dalis.
• „Kiaušidžių“ primena apie kiaušidžių funkcijos, o ne anatominės struktūros sutrikimą – pakitusią hormonų pusiausvyrą ir nereguliarų menstruacijų ciklą.
• „Sindromas“ pabrėžia, kad būklė yra itin nevienalytė. Nėra dviejų vienodų moterų istorijų – klinikinė raiška, galimų komplikacijų rizika ir gydymo poreikiai kiekvienu atveju yra labai individualūs.

Viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų būklių

Pasaulyje PMKS vargina maždaug vieną iš aštuonių vaisingo amžiaus moterų – tai daugiau nei 170 milijonų realių gyvenimo istorijų. Vis dėlto net apie 70 proc. šį sutrikimą turinčių moterų apie savo būklę vis dar nežino.

Pasak gydytojos endokrinologės, šis sindromas lydi moterį visą gyvenimą, keisdamas savo veidą. Pirmieji sindromo požymiai dažniausiai pasireiškia dar paauglystėje – nereguliariomis menstruacijomis, jaunatviniais spuogais ar padidėjusiu plaukuotumu. Vėliau, reprodukciniu laikotarpiu, dažniausiai iškyla pastojimo ir vaisingumo klausimai, o vyresniame amžiuje sindromo raišką papildo augantis svoris, medžiagų apykaitos pokyčiai ir didėjanti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Ši būklė kiekvienos moters gyvenime pasireiškia labai skirtingai. Vienoms pirmiausia sutrinka menstruacijų ciklas, kitas vargina sunkiai gydomi odos bėrimai ar padidėjęs plaukuotumas, trečiosios apie šią būklę sužino tik pradėjusi planuoti nėštumą. Dar kitoms pirmaisiais sindromo ženklais tampa augantis svoris, gliukozės apykaitos sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis. Štai kodėl pagalba moteriai turi būti visapusiška ir pritaikyta asmeniškai jai“, – atkreipia dėmesį gydytoja dr. Lina Zabulienė

Kada laikas kreiptis pagalbos?

Gydytoja doc. dr. L. Zabulienė rekomenduoja nedelsti, kol simptomai taps varginantys, ir pasikonsultuoti su specialistais pastebėjus bent kelis iš šių ženklų:

• nereguliarias arba ilgiau nei tris mėnesius išnykusias menstruacijas;
• ryškų ar sparčiai didėjantį plaukuotumą veido ar kūno srityse;
• įsisenėjusius odos bėrimus, kurių nepavyksta įveikti įprastoms kosmetikos ar gydymo priemonėms;
• be aiškios priežasties augantį ar sunkiai mažinamą kūno svorį;
• sunkumus pastoti ilgiau nei vienus metus (arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei esate vyresnė nei 35 metų).
• Laiku nustatyta diagnozė leidžia ne tik veiksmingiau valdyti simptomus, bet ir sumažinti ilgalaikę antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų komplikacijų riziką.

Šiuolaikinio PMKS gydymo principas – matyti moterį, o ne tik tyrimų skaičius

„PMKS nėra nauja liga. Naujas yra mūsų supratimas apie ją. Šiandien žinome, kad moters patiriami simptomai nėra atsitiktiniai ar tarpusavyje nesusiję. Jie atspindi vieną sudėtingą sisteminę būklę, kurią galima atpažinti, stebėti ir veiksmingai valdyti,“ – sako dr. L. Zabulienė.

Nors iki 2028 metų klinikinėje praktikoje pereinamuoju laikotarpiu bus naudojami abu terminai (PKS ir PMKS) ir diagnostikos principai išlieka tie patys, požiūris į gydymą ir priežiūrą jau dabar keičiasi iš esmės.

„Mūsų tikslas nėra vien sureguliuoti laboratorinių tyrimų rodiklius. Siekiame padėti moteriai išsaugoti gerą savijautą, gyvenimo kokybę, sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką ir suteikti aiškų supratimą apie savo būklę. Gydymas visada yra individualus – vienoms padeda sveikatai palanki gyvensena (pvz., Viduržemio jūros mityba, aerobinės ir jėgos treniruotės), kitoms prireikia sudėtinių kontraceptinių vaistų, metformino ar naujos kartos svorį reguliuojančių vaistų. Tačiau svarbiausia – visapusis palaikymas, apimantis ir emocinę sveikatą, nes nerimas, gilus liūdesys ar valgymo sutrikimai yra tiesiogiai susiję su tais pačiais neuroendokrininiais mechanizmais, kaip ir pats sindromas“, – aiškina dr. L. Zabulienė.

Pasak gydytojos, šiuolaikinė PMKS priežiūra – tai ne vien griežti nurodymai, o emociškai saugi, pasitikėjimu grįsta gydytojo ir pacientės partnerystė, kurioje matomas ne tik sindromas, bet ir pati moteris – jos gyvenimo istorija, patirtis ir lūkesčiai. Tai erdvė, kurioje gerbiamas ir girdimas jos balsas.

„Šiandien mes turime daugiau įrankių padėti nei bet kada anksčiau, o svarbiausia – žinias, kurios išsklaido baimes, sugrąžina pasitikėjimą savimi ir laisvę drąsiai kurti savo ateitį“, – pokalbį šiltai baigia doc. dr. L. Zabulienė.

Šiandien gautas Lietuvos kariuomenės įspėjimas apie oro pavojų buvo rimtas iššūkis visoms šalies institucijoms, o ypač – gydymo įstaigoms. Užtikriname, kad visi mūsų ligoninės pacientai šiuo metu yra saugūs, įstaiga dirba įprastu režimu. Tačiau suprasdami visuomenės ir žiniasklaidos susirūpinimą, norime paaiškinti situaciją ir veiksmus, kurių buvo imtasi.

Gydymo įstaigos specifika skiriasi nuo tradicinių civilinės saugos objektų: mes negalime akimirksniu evakuoti reanimacijoje esančių pacientų ar nutraukti pradėtų chirurginių operacijų, nes tai keltų tiesioginę grėsmę pacientų gyvybei. Todėl gavus signalą, nedelsiant buvo sušaukta ligoninės Ekstremalių situacijų valdymo grupė situacijai įvertinti.

Buvo priimtas sprendimas tęsti darbą Skubiosios pagalbos skyriuje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ir operacinėse, nes šių paslaugų stabdymas sunkių būklių pacientams turi didžiulę riziką. Stacionarinių skyrių personalui buvo nurodyta pacientus išvesti iš palatų į saugesnes pastato vietas – vidinius koridorius, toliau nuo langų.

Nors oro pavojus buvo greitai atšauktas, šiandieninis incidentas mums yra rimta pamoka. Nuolat sistemingai dirbame ruošiantis ekstremalioms situacijoms ir jau šiandien inicijuojame vidinį algoritmų peržiūrėjimą, detaliai analizuojame situaciją ir rengiame konkrečias rekomendacijas, skirtas darbuotojams ir pacientams. Glaudžiai bendradarbiaujame su atsakingomis šalies institucijomis, kad bendromis pastangomis sukurtume ir ištobulintume specifinius, būtent ligoninių poreikiams pritaikytus civilinės saugos algoritmus.

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė, Prezidento patarėja sveikatos apsaugos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė, LR seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, didžiųjų ligoninių ir įvairių įstaigų atstovai. Svečiai apžiūrėjo atnaujintą skyriaus infrastruktūrą, susipažino su naujausios kartos medicinine įranga, skirta sunkiausių būklių pacientų stebėjimui ir gydymui, išgirdo gydymo įstaigos specialistų įžvalgas apie įvykusius pokyčius.

„Skubios pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių modernizavimas yra vienas svarbiausių žingsnių kiekvienai gydymo įstaigai, nes būtent čia prasideda paciento kelias. Per metus reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje suteikiama viltis tūkstančiams pacientų, taip pat jų šeimoms ir artimiesiems, o darbas ir priežiūra vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę. Todėl šiame skyriuje būtina aukščiausio lygio įranga, profesionalumas ir patogios darbo sąlygos“, – teigia oficialioje ceremonijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė dr. M. Jakubauskienė.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas taip pat džiaugėsi kryptinga ligoninės infrastruktūros atnaujinimo programa: „Skyriaus atnaujinimas reikšmingai padės pacientams dažnai lemtingomis pirmosiomis jų atvykimo valandomis. Taip pat nauja infrastruktūra leis darbuotojams dirbti dar patogesnėmis ir geresnėmis sąlygomis.“

Svečius renovuotame Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) pasitikusi įstaigos direktorė dr. Jelena Kutkauskienė pabrėžė, kad šio skyriaus modernizacija yra dar vienas svarbus pastarųjų metų sveikatos sistemos infrastruktūros atnaujinimas, šalia jau įvykdytos Skubiosios pagalbos skyriaus renovacijos. Pasikeitimai labiausiai orientuoti į pacientų ir personalo aplinkos pritaikymą šių dienų poreikiams, kad ji būtų ergonomiška ir atitiktų teisės aktų nuostatas bei higienos reikalavimus.

„Atnaujinta daugiau nei 2,9 tūkst. kv. m. ploto. Buvusios skyriaus erdvės perplanuotos, racionaliau išdėstant palatų ir stebėjimo postų zonas bei jose naudojamą įrangą, medicininių priemonių paruošimo ir saugojimo patalpas. Pilnai išpildyti ir infekcijų kontrolės reikalavimai, nuo šiuolaikinių patikimų inžinerinių sprendimų iki personalo aprūpinimo darbo rūbais naudojant informacinių technologijų sprendimus ir „išmaniąsias“ drabužių spintas. Skyriuje įrengus 8 izoliacines palatas su sumažintu slėgiu, atsirado daugiau galimybių taikyti izoliavimo priemones.

Vykdant modernizavimo projektą, taip pat atnaujintos ir išplėstos intensyvaus stebėjimo palatos, sutvarkytos personalo rūbinės ir higienos patalpos, renovuoti visi gydytojų ir slaugos personalo darbo kabinetai bei poilsio kambariai“, – pasakojo dr. J. Kutkauskienė.

Įstaigos vadovė pabrėžė, kad intensyviojoje terapijoje kiekviena minutė bei aplinkos saugumas gali būti lemtingi, todėl skyriuje sutelkta aukščiausio lygio specialistų komanda ir technologijos. Per metus čia gydoma daugiau nei 2000 itin sunkios būklės pacientų, todėl atnaujinta aplinka ir moderni įranga leis užtikrinti dar aukštesnį gydymo efektyvumą, spartesnį reagavimą į paciento būklės pokyčius bei saugesnę priežiūrą.

„Modernizacija ir inovatyvūs sprendimai ne mažiau svarbūs ir mūsų personalui. Sukurtos ergonomiškos, technologiškai pažangios darbo vietos ir patikimi komunikacijos kanalai mažina darbuotojų įtampą ir leidžia dėmesį sutelkti į tai, kas svarbiausia – profesionalią pagalbą žmogui, kai jos labiausiai reikia. Tad renovacija – tai investicija ne tik į technologijas, bet ir į personalą – į jų darbo sąlygas, motyvaciją ir kasdienį pasitenkinimą“, – sakė dr. J. Kutkauskienė.

RVUL Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. Saulius Vosylius džiaugėsi, kad skyrius tapo vienu iš moderniausių Lietuvoje: „RITS glaudžiai susijęs su Skubiosios pagalbos skyriumi, operacinėmis, kitais klinikiniais skyriais, laboratorija. Nuo šio skyriaus pajėgumų priklauso, kiek sudėtingų operacijų gali būti atlikta, kiek sudėtingos būklės pacientų gali gauti intensyvią terapiją ir priežiūrą. Džiugu, kad po renovacijos lovų skaičius išaugo iki 34, todėl galime suteikti pagalbą daugiau pacientų, greičiau reaguoti į staigius jų būklės pokyčius, užtikrinti saugesnę ir sklandesnę gydymo eigą. Moderni įranga ir atnaujintos darbo erdvės mūsų komandai leidžia dirbti efektyviau ir priimti tinkamus sprendimus per trumpesnį laiką.“

Kompleksinė RITS renovacija užbaigė RVUL 2023 m. pradėtą įgyvendinti investicinį projektą „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“, kuris finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“. Skubiosios pagalbos skyriaus ir RITS infrastruktūros modernizavimui bendrai skirtos investicijos siekia 18,4 mln. eurų. Patarėja ekonomikos klausimais Europos Komisijos atstovybėje Lina Vatėnaitė, oficialioje RITS atidarymo ceremonijoje pakviesta perkirpti simbolinę juostelę, pabrėžė reikšmingą Europos Sąjungos investicijų kuriamą pokytį būtent viešajame sveikatos sektoriuje: „Šiandien matome, kaip Europos Sąjungos parama – planas „Naujos kartos Lietuva“ – virsta apčiuopiamais rezultatais: modernizuota infrastruktūra, geresnėmis sąlygomis medikams ir, svarbiausia, kokybiškesne pagalba pacientams. Sveikatos apsauga yra vienas iš kertinių Europos socialinio modelio elementų. Todėl Europos Sąjunga, pasitelkdama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, remia valstybes nares stiprinant jų sveikatos sistemas – kad jos būtų ne tik pajėgios reaguoti į krizes, bet ir užtikrintų aukštos kokybės paslaugas piliečiams kasdien.“

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, 2024 m. buvo pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Šia paslauga siekiama, kad asmenis, atsidūrusius krizinėje situacijoje dėl galimos negalios, laiku pasiektų reikalinga ankstyvoji pagalba.

2026 m. toliau tęsiamas šios paslaugos teikimas, 7 asociacijos pasirinko įgyvendinti ankstyvosios pagalbos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, veiklą. Į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis (toliau – asmuo, turintis negalios požymių), ir (ar) jų šeimos nariai.

Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, teikiamos šios paslaugos:

• asmens, turinčio negalios požymių, ir (ar) jo šeimos narių informavimas (konsultavimas);
• emocinė ir (ar) psichologinė pagalba;
• atstovavimas.

Kaip teikiamos ankstyvosios pagalbos paslaugos?

• Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui, turinčiam negalios požymių, ir (ar) jo šeimos nariams teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių po neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo.
• Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau kaip 2 paslaugos (kartai) per visą paslaugos teikimo laikotarpį.
• Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus 2026 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

2026 m. Ankstyvosios pagalbos paslaugas asmenims, turintiems akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams teikiančios asociacijos

Pastaba: dėl ankstyvosios pagalbos gavimo į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jų šeimos nariai. Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių po neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo. Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau kaip 2 paslaugos (kartai) per visą paslaugos teikimo laikotarpį. Viena paslauga laikoma ankstyvosios pagalbos gavėjui ar grupei ankstyvosios pagalbos gavėjų vienu kartu suteikta paslauga, nepriklausomai nuo trukmės, turinio ar paslaugos teikimo būdo. Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamus 2026 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

Šį savaitgalį meteorologai prognozuoja ypač žemą oro temperatūrą, todėl svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata bei saugumu. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė-Vaitekūnė įspėja, kad šalčio pasekmės gali būti labai skaudžios – nuo galūnių amputacijos iki bendro organizmo atšalimo, galinčio baigtis net ir mirtimi. Specialistės klausiame, kaip atpažinti nušalimo požymius, kada būtina kreiptis į medikus, ką daryti nušalus ir ko tikrai negalima daryti. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nušalti gali kiekvienas – ne tik benamiai ar rizikingų įpročių turintys žmonės, o ypač pažeidžiami yra senoliai bei vaikai.

Kokie būna nušalimai?

Šalčio poveikis žmogui gali pasireikšti įvairiomis formomis: bendru organizmo atšalimu (hipotermija), odos pažeidimais dėl šalčio (nuožvarbomis), taip pat galūnių nušalimais. Kai kuriems žmonėms atsiranda ir padidėjęs jautrumas šalčiui, vadinamoji šalčio alergija, arba Raynaud fenomenas – tai laikina reakcija į šaltį, kai staiga pabąla vienas ar keli pirštai, atsiranda skausmas ar jutimo sutrikimų. Dažniausiai nušąla tos kūno dalys, kurios yra labiausiai atviros ar prasčiau aprūpinamos krauju – pirštai, ypač jų galiukai, pėdos, ausys, nosis ir veidas.

Kurie nušalimai pavojingiausi? Kaip juos atpažinti?

Visi nušalimai kelia grėsmę sveikatai, nes sunkiais atvejais gali baigtis galūnių amputacija. Tačiau didžiausią pavojų gyvybei kelia hipotermija – bendras organizmo atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Hipotermija dažniausiai ištinka ilgai būnant šaltyje, sušlapus, esant stipriam vėjui ar netinkamai apsirengus. Riziką didina ir alkoholio vartojimas, fizinis išsekimas. Bendro organizmo atšalimo požymiai – stiprus drebulys, mieguistumas, vangumas, kalbos sutrikimai, išblyškusi oda. Vėliau gali pasireikšti koordinacijos stoka, sąmonės praradimas ir širdies veiklos sutrikimai. Sunki hipotermija kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Kalbant apie odos ar galūnių nušalimus, pradinėse stadijose šalčio paveiktos vietos tampa labai šaltos, parausta, vėliau gali pabalti ir prarasti jautrumą. Jei oda sukietėja, tampa pilkšva, atsiranda pūslės ar visiškas nejautrumas, tai rodo rimtą pažeidimą. Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei atsiranda skausmas, tirpimas, patinimas, odos spalvos pakitimai, sumažėjęs jautrumas ar pūslės, pripildytos skysčio ar kraujo.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nušalus?

Pajutus, kad kuri nors kūno dalis šąla, ją reikėtų šildyti kūno šiluma – savo ar šalia esančio žmogaus. Pavyzdžiui, plaštakas galima laikyti pažastyse. Jei sušalo pėdos, nusiaukite batus ir kojines, o pėdas uždėkite ant kito asmens kūno. Veidą šildykite delnais, netrindami odos. Pažeistą vietą galima merkti į drungną, kambario temperatūros vandenį, arba pridengti vilnoniu audiniu. Rekomenduojama gerti šiltus gėrimus, bet šiukštu ne alkoholį. Jei būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Ko daryti negalima?

Negalima trinti ar masažuoti nušalusių vietų, nes tai gali dar labiau pažeisti audinius. Jokiu būdu neglauskite sušalusios galūnės prie labai karštų šaltinių ar nedėkite šildyklės ant pažeistos vietos. Taip pat nereikėtų trinti sniegu ar merkti į labai karštą ar šaltą vandenį. Siekdami sušilti, nevartokite alkoholio ar nesigriebkite cigaretės. Alkoholis išplečia kraujagysles ir taip dar daugiau kūno šilumos atiduodama aplinkai, o rūkymas blogina kraujotaką galūnėse. Svarbu vengti pakartotinio sušalimo po sušildymo, nes tai gali dar labiau pakenkti audiniams.

Kaip apsisaugoti nuo nušalimų?

Einant į lauką svarbu rengtis sluoksniais, rinktis vilnonius ar sintetinius drabužius, kurie išlaiko šilumą net sudrėkę. Geriausias sluoksniavimas būtų toks: pirma – drėgmę šalinantis sluoksnis (pvz., sintetiniai termoapatiniai), antra – šildantis (pvz., vilnonis megztinis ar flisinis džemperis), trečia – nuo vėjo ir lietaus saugantis sluoksnis (neperšlampamo ir neperpučiamo audinio striukė). Medvilniniai rūbai sugeria prakaitą, bet jo neišgarina, todėl ilgai lieka šlapi ir greitai atšaldo kūną. Vadinasi, pirmajam sluoksniui medvilniniai marškinėliai netinka. Be abejo, šaltu oru būtina kepurė, šalikas, pirštinės, šiltos kojinės ir žieminiai batai.

Lauke rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, atviras odos vietas patepti riebesniu kremu, daugiau judėti, o per ypač didelį speigą apskritai likti namuose. Dažnai manoma, kad nušalimai gresia tik benamiams ar žalingų įpročių turintiems žmonėms. Iš tiesų, esant šalčiui, vėjui ir drėgmei, nušalti gali kiekvienas, ypač vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.

Jau ketvirtus metus iš eilės mūsų ligoninėje vyksta kalėdinių dekoracijų konkursas. Pradėjome nuo gražiausių kalėdinių durų rinkimų, o vėliau puošimosi varžytuvės įgijo pagreitį ir pamažu tapo laukiamu metų įvykiu ir organizacinės kultūros dalimi. Su kiekvienais metais RVUL komandos kūrybiškumas ir fantazija dekoruojant ligoninės erdves kalėdiniu laikotarpiu stebina vis labiau. Vienos dekoracijos paperka savo šmaikštumu, kitos – darbuotojų rankomis sukurta estetika, kai kurie kūriniai nė kiek nenusileidžia profesionalių interjero dekoratorių darbams. Papuoštos ligoninės erdvės džiugina ir mūsų pacientus, kuriems šventes tenka praleisti ligoninėje – šis konkursas visiems leidžia pajusti bent dalelę tos kalėdinės dvasios, kuri gražiausių žiemos švenčių laukimą padaro ypatingą.

Kviečiame pasižvalgyti po šiemetinio RVUL kalėdinių dekoracijų konkurso „Kvepia Kalėdomis…“ fotogaleriją!

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje prasideda naujas didelis įstaigos infrastruktūros modernizavimo projektas – seniausiojo, dar 1991 m. pastatyto, C korpuso renovacija. Į suplanuotus rangos darbus įeina Operacinio anesteziologijos skyriaus senųjų operacinių bei C korpuso 1-ojo aukšto patalpų atnaujinimas. Kviečiame peržiūrėti svarbią informaciją apie pokyčius, susijusius su netrukus prasidėsiančiais statybos darbais!

Pasikeitimai RVUL C korpuso renovacijos metu

• Nuo 2025-10-21 (antradienio) uždaromas C korpuso 1-asis aukštas ir pagrindinis įėjimas į ligoninę. Pacientai ir lankytojai į ligoninę galės įeiti per Konsultacijų skyriaus įėjimą, kuris bus atviras kasdien nuo 6.00 iki 20.00 val. Kitu laiku į ligoninę pacientai ir lankytojai galės patekti tik per Skubiosios pagalbos skyrių.

• Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) gydomų pacientų lankytojai atvyksta per Konsultacijų skyriaus įėjimą arba per Skubiosios pagalbos skyrių (jei atvyksta ne lankymo metu, iš anksto tai suderinę su RITS personalu). Lankymo laikas RITS – kasdien nuo 14.00 iki 15.00 val. RITS lankytojai atvyksta į Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus holą 1 aukšte ir palaukia, kol RITS personalas nusileis iš 2-ojo aukšto per tarnybinę laiptinę jų pasitikti (personalas pakviečiamas paskambinus čia įrengta telefonspyne – vadinamuoju „domofonu“).
• 

• Renovacijos laikotarpiu neveiks prie pagrindinio įėjimo buvusi kavinė-bufetas. Ligoninėje užkandžių ir gėrimų lankytojai galės nusipirkti savitarnos krautuvėlėje (ji perkelta į Konsultacijų skyrių, šalia rūbinės) arba kiekviename aukšte prie liftų esančiuose šių produktų pardavimo automatuose.

• C korpuse veikusi ligoninės kasa uždaroma. Už mokamas paslaugas atsiskaityti galima savitarnos mokėjimo terminale (jį rasite 1 aukšte prie liftų) arba Konsultacijų skyriaus registratūroje. Mokėjimui už endoprotezus rekomenduojame atlikti pinigų pervedimą į SEB banko sąskaitą LT21 7044 0600 0664 2377 (Mokėjimo paskirtis: Ligos istorijos Nr.: pvz., 25-PPS-1234).

Atsiprašome dėl remonto metu neišvengiamų nepatogumų! Atsinaujiname, kad galėtume užtikrinti dar geresnes ir saugesnes sveikatos priežiūros paslaugas.

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena yra puiki proga prisiminti, kad rūpintis savo psichine sveikata privalu ne mažiau nei fizine. Kai kūnas signalizuoja skausmu, mes kreipiamės į gydytojus, dedame pastangas pasveikti. Psichikos sveikatos sutrikimai – tai tokios pat ligos kaip ir fizinės. Joms gydyti reikia laiko ir specialių metodų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gydant emocinius ar psichikos sveikatos sutrikimus, labai svarbi sveikatos priemonių stiprinimo visuma.

Psichiatrijos dienos stacionaras – tai psichikos sveikatos paslauga, skirta pacientams, kuriems nepakanka vien ambulatorinio gydymo ar psichologinės pagalbos. Čia gydoma ir vaistais, ir psichoterapija, akcentuojant paciento aktyvų dalyvavimą gydymo procese.  Pagrindinis privalumas – pacientas gali gyventi įprastoje aplinkoje, o ne gulėti ligoninėje. Dienos stacionaras yra alternatyva hospitalizacijai, daugeliu atvejų suvokiama kaip reabilitacija, todėl mažiau gąsdina.

Kviečiame susipažinti su RVUL Psichiatrijos dienos stacionaro specialistų komanda, jų teikiamomis paslaugomis ir nedvejoti ieškant profesionalios pagalbos – tai drąsos ir rūpesčio savimi požymis!

(Atsisiųsti PDF)