Sigitas Ryliskis

„Sustingęs petys“: laukti, kol praeis, ar kreiptis į gydytoją?

16 Lap 2022 Naujienos

Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“ arba „užšalęs“ petys (angl. frozen shoulder). Apie šią ligą kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus vedėju, gydytoju ortopedu traumatologu dr. Sigitu Ryliškiu.

Dėl kokių priežasčių gali „sustingti“ peties sąnarys?

Šios patologijos priežastys nėra žinomos, todėl liga vadinama idiopatiniu adhezyviniu kapsulitu, t. y. neaiškios kilmės sąnarinės kapsulės uždegimu. Dėl vykstančio uždegiminio proceso sąnarinė kapsulė paburksta, randėja, storėja ir susitraukia. Sumažėjus sąnario ertmei, peties sąnario judesiai tampa riboti ir skausmingi. Tokia būklė, kuomet sumažėja judesių amplitudė, vadinama sąnario kontraktūra (lot. contractus – apribotas, ankštas, sustingęs).

Dažniausiai šia liga suserga 40-65 metų amžiaus žmonės, pastebima, kad moterys serga dažniau. Adhezyviniu kapsulitu gali sirgti ir jaunesni negu 40 metų amžiaus pacientai, neturintys jokių rizikos faktorių. Maždaug trečdaliui pacientų liga pažeidžia abu pečius.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, skydliaukės patologija, autoimuninės ar onkologinės ligos; kai kurie vaistai, vartojami onkologinėms ligoms gydyti. Peties sąnario kapsulės uždegimas gali kilti po rankos imobilizacijos dėl riešo ir alkūnės traumos arba kitų ligų, krūtinės ląstos operacijos (pvz., krūties biopsijos, širdies stimuliatoriaus implantavimo) ar patirtos traumos – sumušimo, šonkaulių lūžių. Kapsulitą taip pat gali išprovokuoti bet kokia nežymi peties trauma – net ir menkas patempimas, kurį tuoj pat užmiršote, – arba peties sąnario invazinės procedūros – sąnario punkcija, operacija.

Kokie yra pagrindiniai šios ligos simptomai?

Adhezyvinis kapsulitas pasireiškia netikėtu, palaipsniui stiprėjančiu peties ir žasto srities skausmu, skausmingais ir ribotais judesiais. Simptomai keičiasi priklausomai nuo ligos stadijos.

Pirmosios stadijos metu pacientą kamuoja nuolatinis skausmas, sustiprėjantis nakties metu. Sukamieji peties judesiai (pvz., siekiant užpakalinės kelnių kišenės, šukuojantis, segantis saugos diržą automobilyje) greitai tampa riboti ir skausmingi, todėl pacientas stengiasi kuo mažiau judinti skaudantį petį. Standartiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (Paracetamolum, Ibuprofenum) mažai veiksmingi. Sąnario būklė blogėja, petį skauda, jis tampa mažai judrus, todėl pradinė ligos stadija vadinama „stingimo“ stadija.

Antrosios – „sąstingio“ – stadijos metu petį nustoja skaudėti naktį ir ramybės būsenoje. Pacientas jaučia palengvėjimą, tačiau judesiai išlieka riboti. Staigus skausmas atsiranda stengiantis atlikti judesius, kuriems reikia didesnės amplitudės, bet jis nurimsta per 2-3 minutes.

Simptomams silpstant, pamažu atsistatant peties sąnario judrumui, prasideda paskutinė, „atšilimo“ stadija.

Kiekviena iš išvardintų stadijų vidutiniškai trunka apie 4 mėnesius, todėl paprastai liga praeina per metus. Tačiau jeigu negydant ligos peties sąnario būklė blogėja, negalavimas gali varginti ir ilgiau nei du metus. Bandymai gydytis savarankiškai dažniausiai nepadeda, todėl jau pajutus pirmuosius simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes vėliau gali prireikti ir operacijos.

Peties operacija

Kaip gydytojai nustato šią ligą?

Liga diagnozuojama pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, įvertinus galimus rizikos veiksnius, klinikinį vaizdą ir radiologinius tyrimus. Pagrindinis klinikinis ligos požymis yra peties sąnario kontraktūra (riboti judesiai), todėl konsultacijos metu atidžiai įvertinama pasyvių ir aktyvių judesių amplitudė. Tačiau dėl peties sąnario kontraktūros atlikti standartinių klinikinių testų gali ir nepavykti, todėl diferencinei diagnostikai dažniausiai daromos peties sąnario dviejų krypčių rentgenogramos. Šio tyrimo pagrindinė užduotis – atmesti kitas peties ligas, kurioms būdinga peties sąnario kontraktūra (peties sąnario artrozė, kalkėjanti tendinozė, navikai). Peties sąnario kontraktūra ir rentgenogramos be pakitimų yra gana patikimas adhezyvinio kapsulito diagnostinis kriterijus. Tačiau norint atskirti ir kitas galimas peties sąnario ortopedines ligas – subakromialinio tarpo ankštumą, rotatorių sausgyslių plyšimą, bursitą, akromioklavikulinio sąnario artrozę – atliekamas ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris parodo sustorėjusią ir edemišką sąnarinę kapsulę.

Kokiomis priemonėmis gydomas adhezyvinis kapsulitas?

Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir peties sąnario būklės. Konservatyvus gydymas yra labai veiksmingas pradinių stadijų metu, kuomet siekiama nuslopinti skausmą, ypač naktinį, ir išsaugoti normalią peties sąnario judesių amplitudę. Skausmui malšinti pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba gliukokortikosteroidų (Triamcinolon) ir vietinių anestetikų injekcija. Taip pat galima taikyti ir fizioterapines priemones, tačiau jų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas. Adhezyvinio kapsulito ir susidariusios kontraktūros nepavyks išgydyti vien tiktai vaistais ir fizioterapinėmis priemonėmis. Pacientui reikalinga individuali reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija), kurios tikslas – grąžinti prarastą peties sąnario judrumą. Susitraukusią sąnario kapsulę ir sąaugas galima išlaisvinti tiktai atliekant tempimo pratimus. Juos pagal sudarytą reabilitacijos planą būtina daryti ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose.

Peties operacija

Kada gali prireikti operacijos?

Operacinis gydymas taikomas gana retai. Tačiau jeigu konservatyvus gydymas neduoda efekto, liga yra užsitęsusi, judesių amplitudė sumažėjusi daugiau kaip 50 proc. – galima svarstyti chirurginio gydymo alternatyvą. Operacijos tikslas – pašalinti sąaugas, atlaisvinti surandėjusią ir sustorėjusią kapsulę. Ši procedūra (angl. capsular release) atliekama artroskopiškai, padarant nedidelius pjūvius odoje ir naudojant specialią įrangą. Atlaisvinus kapsulę, chirurgas patikrina, ar pasyvių judesių amplitudė pagerėjo. Operacijos metu atliekami peties tempimo judesiai visomis sąnario judėjimo kryptimis (angl. manipulation under anesthesia), tokiu būdu siekiant visiškai atlaisvinti sąnarį nuo sąaugų, galinčių riboti sąnario judrumą. Po operacijos būtina tikslinga reabilitacija, kurios metu atliekami tempimo pratimai, speciali mankšta derinant pasyvius ir aktyvius judesius. Atlikus artroskopinę peties sąnario operaciją, sudaromos sąlygos iš karto pradėti aktyvią reabilitaciją, o pooperacinė reabilitacija gali užtrukti ilgiau negu 3 mėnesius.

Kokius galėtumėte išskirti operacijos „už“ ir „prieš“?

Operacijos sėkmė priklauso nuo peties sąnario pradinės būklės, paciento motyvacijos pasveikti, reabilitacijos ir chirurgo patirties. Po gydymo visiems pacientams peties būklė pagerėja. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl gali ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus. Visgi kai kuriems pacientams, ypač turintiems rizikos faktorių, normali judesių amplitudė sugrįžta labai lėtai arba išlieka nežymiai ribota visą laiką.

Žinoma, kaip ir visų chirurginių intervencijų atvejais, operacija yra susijusi su tam tikra rizika. Literatūroje aprašytos šios galimos operacinio gydymo komplikacijos: infekcija, skausmas, išlikusi sąnario kontraktūra, pakartotinos operacijos, nervų arba kraujagyslių pažeidimas, su anestezija susijusios komplikacijos. Labai retai pasitaikančios komplikacijos (susijusios su tempimo judesiais, atliekamais operacijos metu): žastikaulio išnirimas, sąnarinės lūpos ar rotatorių plyšimas, žastikaulio kaklo lūžis, sąnarinės duobės krašto lūžis.

Nors komplikacijų pasitaiko labai retai, o patyrusi specialistų komanda taiko visas priemones, kad sumažintų komplikacijų riziką iki minimalios, tačiau šimtaprocentinių garantijų medicinoje, deja, nėra.

Peties operacija

Kuo gali baigtis negydoma liga?

Netaikant jokio gydymo (nei konservatyvaus, nei operacinio), galima ligos eiga yra neprognozuojama. Neretai pacientai neskuba pas gydytoją, tikėdamiesi, kad skausmas praeis savaime. Tačiau labai svarbu atvykti į konsultaciją pas specialistą, kuris diagnozuos ligą, paaiškins jos eigą, nustatys susirgimą išprovokavusius veiksnius ir paskirs tinkamą gydymą.

Natūraliai liga gali tęstis kelis mėnesius, bet gali trukti ir keletą metų. Sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė gali išlikti visam gyvenimui. Pablogėjusi peties sąnario būklė riboja kasdienę veiklą, sukelia skausmą, mažina darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę.

Fotovoltiniai moduliai

Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dalį elektros gamina saulės energija

4 Spa 2022 Naujienos

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė šiemet tapo „žalesnė“ – ant vieno iš jos korpusų stogų įrengta ir jau veikia fotovoltinė elektrinė. Projektas „Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ įgyvendintas kartu su LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal finansavimo priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“, kuria siekiama švelninti klimato kaitos padarinius, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkos taršą.

158 559 Eur vertės projektas, finansuotas Klimato kaitos programos ir RVUL lėšomis, suteikia galimybę įstaigai savarankiškai gaminti elektros energiją savo reikmėms. Ant ligoninės stogo įrengtos saulės jėgainės galia yra 221,25 kW, o šviesos energiją elektra verčia 590 fotovoltinių modulių.

„Džiaugiamės, kad šį gamtą tausojantį ir veiklos išlaidas taupantį sprendimą pavyko įgyvendinti pačiu laiku, kaip tik prieš staigų elektros energijos kainų šuolį, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckienė. – Didelėje įstaigoje komunaliniai mokesčiai sudaro nemenką sąnaudų dalį, todėl visos priemonės, šiuolaikinių technologijų pagalba leidžiančios jas sumažinti, yra labai reikalingos. Tai ypač aktualu mūsų seniesiems korpusams, kurie buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius, kuomet tvarumas ir energetinis efektyvumas dar neturėjo tokios reikšmės.“

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje elektros suvartojimas per šiuos metus siekė beveik 2,3 tūkst. mWh, pinigine išraiška tai sudaro 225 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad saulės elektrinė „šviesiuoju“ metų laiku – nuo kovo iki lapkričio mėn. – padengs apie 10 proc. viso ligoninės elektros poreikio.

Šis projektas nėra vienintelis, kuriuo siekiama įdiegti kompleksines energijos taupymo priemones Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2015-2017 m. įgyvendinus energetinio efektyvumo didinimo projektą, buvo apšiltintos ligoninės gydomųjų korpusų išorinės sienos, ant jų sumontuojant ventiliuojamus fasadus, pakeisti langai, balkonų ir lauko durys, atnaujinta šildymo sistema, įrengta nauja vėdinimo sistema su rekuperacija. Praėjusiais metais renovavus dalį paties seniausio korpuso patalpų, atnaujintuose skyriuose buvo įrengtas LED apšvietimas, kuris sunaudoja mažiau elektros energijos, išskiria mažiau šilumos, pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku.

 

Ramentu pardavimo savitarnos terminalas

RVUL jau veikia ramentų pardavimo savitarnos terminalas

14 Rgs 2022 Naujienos

Pacientų, patyrusių traumą ir atsidūrusių mūsų ligoninėje, patogumui lauke įrengėme 24/7 veikiantį ramentų pardavimo savitarnos terminalą, kuriame galima įsigyti alkūninių ramentų.

  • Ramentų pardavimo automatas stovi lauke šalia įėjimo į Konsultacijų centrą
  • Ramentus galima įsigyti bet kuriuo paros metu vieno mygtuko paspaudimu – ekrane spausti „PIRKTI“ ir mokėti (atsiskaitymas tik banko kortele)
  • Dviejų ramentų kaina 35,00 EUR (ramentai parduodami tik poromis)
  • Ramentai pagaminti Vokietijoje: paminkštinta rankena, reguliuojamas aukštis ir neslystantis antgalis

NAUDINGA ŽINOTI. Pacientams, turintiems privačias sveikatos draudimo programas, numatančias judėjimo pagalbinių priemonių kompensavimą, išlaidos gali būti kompensuojamos atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Kreipiantis dėl kompensacijos draudimo bendrovei pacientas turėtų pateikti apsilankymo pas gydytoją medicininį išrašą ir čekį iš ramentų pardavimo savitarnos aparato.

Ramentu pardavimo automato vieta

 

Gydytoja oftalmologe Jurate Sveikatiene

Gydytoja oftalmologė išsklaidė mitus apie kataraktą bei pasidalijo patarimais

24 Rgp 2022 Naujienos

Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama operacija pasaulyje, kasmet grąžinanti gerą regėjimą milijonams pacientų. Tačiau nemaža dalis žmonių tiki įvairiais su katarakta susijusiais mitais ir vengia operuotis arba atvirkščiai, per daug riboja kasdienį gyvenimą po operacijos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Akių ligų skyriaus vedėja, gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė išsklaidė dažniausiai pasitaikančius mitus apie kataraktą ir davė vertingų patarimų.

Katarakta – tai amžiaus sąlygota būsena

Gydytoja oftalmologė J. Sveikatienė paaiškina, kad katarakta yra akies lęšiuko sudrumstėjimas, dėl kurio šviesa negali patekti į tinklainę, todėl suprastėja regėjimas: „Vengiu kataraktą vadinti liga, nes dažniausiai tai susiję su natūraliu žmogaus senėjimu. Bėgant metams kiekvieno iš mūsų akių lęšiukai drumstėja, tik ne kiekvienam vienodu greičiu ir intensyvumu.

Lęšiuko drumstėjimas ir dėl jo blogėjantis regėjimas atima galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir juo džiaugtis. Bet pastebime, kad augant pragyvenimo lygiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori išlikti aktyvūs: vairuoti automobilį, dirbti, dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, skaityti knygas, naudotis kompiuteriu ir t. t. Todėl jie renkasi kataraktos operaciją, grąžinančią ryškų regėjimą.“

Visgi dalis tų, kurie galėtų atgauti gerą regą, operacijai nesiryžta dėl įvairių baimių ir klaidingų įsitikinimų.

Mitas: katarakta serga tik labai seni žmonės

Vos gimusio žmogaus akies lęšiukas yra skaidrus, o bėgant metams jis drumstėja, kol ima prastėti rega – katarakta paprastai pradeda vystytis sulaukus 50-ies. Tačiau gydytoja oftalmologė J. Sveikatienė sako, kad katarakta gali būti nustatyta ir jaunesniems žmonėms. Jiems kataraktą gali sukelti akių traumos, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, kai kurie vaistai, kenksmingos darbo sąlygos. Pirmieji kataraktos ženklai gali pasireikšti kaip ne itin ryškus vaizdas, matoma dėmelė, poreikis pradėti naudoti skaitymo akinius ir kt. Taip pat pasitaiko ir įgimta katarakta, pasireiškianti nuo gimimo – ją gali sukelti nėštumo metu moters vartotas alkoholis, rūkymas, infekcijos ir kiti veiksniai.

J. Sveikatienė pastebi, kad operacijos būtinumas priklauso nuo to, kiek žmogui svarbus geras regėjimas jo kasdieniame gyvenime, kiek jis turi įtakos gyvenimo kokybei. „Kartais tenka bendrauti su kiek prasčiau dėl kataraktos matančiais pacientais, kurie be galo bijo operacijos. Stengiuosi juos nuraminti ir pabrėžiu, kad jei dėl prastesnės regos nenukenčia jų kasdienio gyvenimo kokybė, operaciją galima atidėti ateičiai. Žinoma, pradinėse kataraktos stadijose lęšiukas yra minkštesnis, todėl mažesnė komplikacijų tikimybė, o pooperacinė eiga sklandesnė ir greitesnė“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Gydytoja diagnozuoja kataraktą
Mitas: kataraktos operacija yra pavojinga

Anot gydytojos oftalmologės J. Sveikatienės, natūralu, kad žmonės baiminasi chirurginės operacijos: „Kiekviena intervencija turi tam tikrą riziką, kurią visada įvertiname individualiai ir kalbamės su pacientu. Tačiau kalbant bendrai, kataraktos operacija yra saugi, RVUL Akių ligų skyriuje jų atliekame iki 1000 per metus. Operacija atliekama naudojant vietinę lašų nejautrą (vaistai ne leidžiami, o sulašinami į akį), tad pacientas būna sąmoningas, bet nejaučia skausmo. Šiuolaikinės kataraktos operacijos atliekamos per vos 2,0–2,4 mm skersmens pjūvius, esant sandariam operaciniam pjūviui jis nesiuvamas. Operacija paprastai trunka iki 30 min., o pacientas į namus išleidžiamas tą pačią dieną. Be to, prieš operaciją nereikia nutraukti ar kaip nors koreguoti kraują skystinančių medikamentų vartojimo, nes kataraktos operacija yra nekraujinga ir rizikos nukraujuoti nėra.“

Gydytoja pabrėžia, kad vieni pacientai pagerėjusį regėjimą po operacijos pastebi vos nuėmus tvarstį, kitiems gali prireikti kiek daugiau laiko.

Mitas: po kataraktos operacijos negalima nieko daryti

Nemažai pacientų baiminasi, kad po kataraktos operacijos jie kelias savaites ar net ilgiau turės praleisti lovoje. „Žinoma, kelias savaites reikia laikytis tausojančio režimo – nepersitempti, netrinti akių, lašinti gydytojo paskirtus lašus. Tačiau dar nuo seno likę įsitikinimai ir kaimynų patarimai, kad po operacijos negalima lenktis, miegoti ant operuotos akies šono, negalima nieko nešti, kelti ar būtina nuolat nešioti tamsius akinius, žiūrėti televizorių su tamsiais akiniais – visa tai yra mitai. Savo pacientus visuomet raginu vadovautis protu ir klausyti operavusio gydytojo rekomendacijų“, – sako J. Sveikatienė.

Gydytoja oftalmologė primena, kad jei pooperaciniu laikotarpiu akį pradeda skaudėti, pablogėja rega ar operuota akis netyčia traumuojama, svarbu neužsiimti savigyda – ramunėlių ir kitų arbatų kompresais, – bet nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Mitas: kataraktą išgydyti galima akių lašais

„Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kurie patvirtintų tokią hipotezę, todėl nereikėtų tikėtis ir laukti, kad akių lašai ar kitokie alternatyvūs gydymo metodai išskaidrintų akies lęšiuką ir taip pagerintų regėjimą“, – mitą paneigia gydytoja oftalmologė, bet priduria neatmetanti galimybės, kad tokie lašai galėtų būti sukurti ateityje.

Ji pataria užuot kovojus su pasekmėmis, rūpintis akimis bei jas tausoti nuo jaunų dienų ir tai daryti visą gyvenimą.

Skaitmeninių technologijų amžiuje būtina prisiminti ir laikytis darbo ir poilsio režimo dirbant kompiuteriu – daryti pertraukas ir keisti žvilgsnio atstumą, pavyzdžiui, žiūrėti į tolį pro langą, bet ne pulti naršyti telefone, riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir kitais spinduliuojančiais ekranais. Būtina pasirūpinti saugia darbo aplinka – geru apšvietimu, pavargusias akis atgaivinti dirbtinėmis ašaromis. Dirbantys darbą, susijusį su pavojumi akims, turėtų naudotis specialiomis akių apsaugos priemonėmis.

Insulto centro apdovanojimas

RVUL Insulto centras įvertintas „deimantiniu“ ESO apdovanojimu

13 Lie 2022 Naujienos

Už ūminio insulto gydymo kokybės pasiekimus RVUL Insulto centrui įteiktas reikšmingas Europos insulto organizacijos ESO (European Stroke Organisation) apdovanojimas – „ESO Angels Diamond Status“, kuriuo pagerbiami geriausius rodiklius demonstruojantys Europos insulto centrai.

Nuo 2014 m. veikiantis RVUL Insulto centras 2019 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo įvertintas „auksiniu“ apdovanojimu, o dabar jo veiklai suteiktas aukščiausias „deimantinis“ statusas. „ESO Angels Diamond Status“ nominacija skiriama įvertinus 10 kriterijų, nusakančių insultą patyrusių pacientų gydymo kokybę. Pagrindiniai jų – tai laikas, per kurį pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų įvairių diagnostinių procedūrų apimtys, tęstinio gydymo užtikrinimas.

„Labai džiugu, kad insulto profilaktikos, gydymo, palaikymo ir priežiūros paslaugų kokybė Lietuvoje nenusileidžia tarptautiniams standartams, – sako RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis. – Kita vertus, negalime užmigti ant laurų, nes ši liga yra tikra pastarojo laikmečio rykštė, smogianti netikėtai, negailestingai ir paveikianti visus gyvenimo aspektus – ekonominį, socialinį, medicininį, taip pat fizinę ir psichinę sveikatą. Todėl privalome toliau diegti pažangiausią klinikinę praktiką ir tobulinti procesus visuose etapuose – pradedant profilaktika ir ankstyvuoju gydymu, baigiant palaikymu ir priežiūra po insulto. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ūminio insulto gydymas yra komandinis darbas ir jo sėkmė priklauso nuo visų centro padalinių veiklos ir bendradarbiavimo. Ypatingas vaidmuo čia tenka slaugytojoms, kurių darbas, užtikrinant insultą patyrusių pacientų priežiūros kokybę, yra labai svarbus kiekviename etape.“

Doc. dr. A. Vilionskis primena, kad insultas yra viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse bei užima pirmą vietą tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų. Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje daugiau nei milijonas žmonių yra patyrę insultą, iš jų 460 000 mirė dėl šios ligos, o beveik 10 milijonų žmonių gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Manoma, kad kitoje kartoje insultą patyrusių žmonių skaičius išaugs net 26 proc.

RVUL yra vienas iš šešių Lietuvoje veikiančių insulto centrų, vienijantis ir koordinuojantis įvairių sričių specialistus, susijusius su ūminio insulto gydymu, veikiantis 24 valandas per parą ir užtikrinantis ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose) bei tolesnę ligonio priežiūrą.

Į RVUL Insulto centrą per metus patenka daugiau nei 1100 pacientų iš viso Vilniaus regiono, atliekama virš 200 intraveninių trombolizių ir apie 130 mechaninių trombektomijų.

Reabilitacijos centrui „Pušyno kelias“ nutraukus veiklą, darbuotojai ir pacientai nenukentės

17 Geg 2022 Naujienos

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po įvykusio susirinkimo su steigėjais – Vilniaus universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija – praneša apie sprendimą nutraukti įstaigai priklausančio padalinio – reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ veiklą.

Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst. eurų siekiančiais įsiskolinimais perduoti 9 pastatai buvo prastos būklės, reikalaujantys remonto, patalpos neatitiko sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nustatytų reikalavimų. Nuo to laiko iš jokių šaltinių nebuvo skirtas finansavimas reabilitacijos centro statinių būklei pagerinti, o paslaugos pacientams šiuo metu teikiamos tik viename – centriniame pastate.

Ligoninės direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė teigia, kad praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetyje pastatyto komplekso visapusiškam ir kokybiškam atnaujinimui, įtraukiant ir patalpų vidaus apdailą, RVUL nuosavų lėšų neturi: „Tiek veikiant kaip savarankiškai įstaigai, tiek tapus RVUL dalimi, reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla metai iš metų buvo nuostolinga – nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkst. eurų sąnaudų, o nuostolis siekia beveik 0,5 mln. eurų per metus. Ilgainiui tai tapo sunkiai pakeliama našta įstaigai.“

RVUL vadovės teigimu, nuo pat reabilitacijos centro perėjimo ligoninės žinion buvo aktyviai ieškoma išorinių finansavimo šaltinių. Viešųjų investicijų plėtros agentūrai buvo pateiktos paraiškos 5-iems reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatams atnaujinti, pasinaudojant paskola ir grąžinamąja subsidija pagal energinio efektyvumo didinimo programas. Tačiau kompleksiniam renovacijos sprendimui, kuris apimtų ne tik pastatų energetinių charakteristikų pagerinimą, bet ir patalpų pritaikymą sveikatos priežiūros paslaugoms, būtinos milžiniškos investicijos – papildomų lėšų poreikis sudaro daugiau nei 10 mln. eurų.

„Dėl papildomo finansavimo buvo ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei kitas institucijas, svarstant visas įmanomas sanatorijos renovavimo alternatyvas, deja, nė vienas iš siūlomų variantų nebuvo įvertintas kaip rentabilus. Todėl balandžio pabaigoje vykusiame dalininkų susirinkime kartu su steigėjais teko svarstyti klausimą dėl reabilitacijos centro tolesnio likimo, o gegužės 16 d. gavome oficialų dalininkų pritarimą padalinio veiklos nutraukimui“, – sako doc. dr. J. Kutkauskienė.

Planuojama sanatorijos uždarymo data yra 2022 m. birželio 1 d. Šiuo metu „Pušyno kelyje“ dirba 55 darbuotojai (gydytojai, kineziterapeutai, bendrosios praktikos slaugytojai ir jų padėjėjai, kitų profilių darbuotojai). „Nė vienas darbuotojas nebus atleistas – visos darbo vietos bus išsaugotos jas perkeliant į ligoninę. Dėl sprendimo nutraukti reabilitacijos centro veiklą nenukentės ir pacientai, nes stacionarinės reabilitacijos paslaugos bus plečiamos RVUL – čia ir dabar sėkmingai funkcionuoja Stacionarinės reabilitacijos skyrius, kurio veiklos apimtis numatyta padidinti keliomis dešimtimis lovų, ligoninėje taip pat veikia baseinas, teikiamos įvairios ambulatorinės reabilitacijos procedūros“, – sako doc. dr. J. Kutkauskienė.

Pasak įstaigos direktorės, nutraukus veiklą, bus organizuojamas nekilnojamojo turto pardavimas laikantis teisės aktų reikalavimų – viešosios įstaigos nekilnojamasis turtas bus parduodamas viešo aukciono būdu, sudarant sąlygas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti su didžiausią kainą aukcione pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Apie tai bus pranešta ligoninės interneto svetainėje.

 

Pacientas ir lankytojas

Pacientų lankymo tvarkos pasikeitimai atšaukus COVID-19 ekstremaliąją situaciją

12 Geg 2022 Naujienos

Lietuvoje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, iš esmės keičiasi pandemijos valdymo strategija nacionaliniu lygmeniu, o taip pat ir mūsų ligoninėje. Nors neteko galios dauguma iki šiol taikytų reikalavimų, tačiau gydymo įstaigoms palikta teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus reguliuojant pacientų ir lankytojų srautus, be to, išlieka prievolė lankant pacientus stacionarinėse gydymo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo gegužės 13 d. pacientų lankymas leidžiamas kasdien, tačiau pagrindinis įėjimas į ligoninę bus atidaromas tik lankymo valandomis.

1. RVUL stacionarinėms paslaugoms hospitalizuoti pacientai gali būti lankomi laikantis šių reikalavimų:

  • Lankymas vyksta antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11:00 val. iki 14:00 val., pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – nuo 17:00 val. iki 19:00 val.
  • Lankytojai atvyksta per ligoninės pagrindinį įėjimą;
  • Rekomenduojama vieno paciento lankymo trukmė – iki 30 min;
  • Vieną pacientą vienu metu lankyti rekomenduojama vienam lankytojui.
  • Lankymas vyksta paciento palatoje;
  • Lankytojai privalo dėvėti respiratorių arba medicininę kaukę viso buvimo ligoninėje metu, prieš įeinant į skyrių ir išeinant iš jo dezinfekuoti rankas. Lankymo metu rekomenduojamas kuo mažesnis paciento fizinis kontaktas su lankančiais asmenimis (rekomenduojama laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo);
  • Lankyti pacientus gali tik asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

2. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) hospitalizuoti pacientai gali būti lankomi laikantis šių reikalavimų:

  • RITS lankymas vyksta antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13:00 val. iki 14:00 val., pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – nuo 18:00 val. iki 19:00 val.
  • Lankytojai atvyksta per Ligoninės pagrindinį įėjimą;
  • Rekomenduojama vieno paciento lankymo trukmė – iki 30 min;
  • Vieną pacientą vienu metu lankyti leidžiama tik vienam lankytojui;
  • Lankytojai privalo dėvėti respiratorių arba medicininę kaukę viso buvimo ligoninėje metu, prieš įeinant į skyrių ir išeinant iš jo dezinfekuoti rankas. Lankymo metu rekomenduojamas kuo mažesnis paciento fizinis kontaktas su lankančiais asmenimis (rekomenduojama laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo);
  • Lankyti pacientus gali tik asmenys, neturintys ūmių kvėpavimo takų infekcijų simptomų (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

3. Izoliuotų pacientų lankymas draudžiamas (išskyrus terminalinės būklės pacientus).

4. Terminalinės būklės, t. y., nepagydomos ir progresuojančios ligos eigos, pacientų lankymas derinamas su pacientą gydančiu gydytoju arba skyriaus vedėju, jei pacientas lankomas ne bendrojo lankymo laiku.

5. Iš pacientų artimųjų priimami tik siuntiniai, skirti skyriuose izoliuotiems pacientams, kurių lankymas draudžiamas. Siuntiniai priimami bendrojo lankymo laiku, daiktus paliekant skyriaus slaugytojų poste, ant siuntinio nurodžius paciento pavardę, skyrių ir palatos Nr.

6. Lankytojai, atsisakantys laikytis aukščiau išdėstytų pacientų lankymo taisyklių, į Ligoninę neįleidžiami.

IKS_vedeja_Ieva_Sliogeryte

Kiekviena hospitalizacijos diena didina paciento riziką, todėl griežta infekcijų kontrolė ligoninėse – būtina

4 Geg 2022 Naujienos

Nematomo fronto kariai, kurių misija – pacientų saugumas. Taip galima apibūdinti infekcijų kontrolės specialistus, užsiimančius įvairių infekcijų prevencija ir valdymu ligoninėse. Nors medikų priežiūroje atsidūręs žmogus pagrįstai tikisi išsivaduoti nuo vienokio ar kitokio sveikatos sutrikimo, kartais nutinka, kad būtent gydymo įstaigoje pacientas įgyja papildomą ligą dėl ligoninės aplinkoje cirkuliuojančių bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų. Apie hospitalinių infekcijų keliamus iššūkius ir kitus pacientų saugumo aspektus kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Ieva Šliogeryte.

Kas yra tos hospitalinės infekcijos ir kokį pavojų jos kelia?

Hospitaline infekcija laikomas bet koks bakterinės, virusinės, parazitinės ar grybelinės kilmės susirgimas, kurio pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę ir kuris hospitalizavimo metu nebuvo inkubaciniame periode. Kadangi daugelio infekcijų inkubacinis periodas tiksliai neapibrėžtas, dažniausiai infekcijos, pasireiškusios praėjus 48 val. nuo patekimo į ligoninę, laikomos hospitalinėmis.

Reiktų pažymėti, kad hospitalinės infekcijos iš tikrųjų turėtų būti vadinamos su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis, nes jos gali pasireikšti ne tik ligoninių pacientams, bet ir apsilankius ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (pvz., po dantų implantavimo, įvairių injekcijų, kitų invazinių sveikatos priežiūros paslaugų).
Remiantis Higienos instituto kasmet atliekamo hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimo duomenimis, Lietuvos ligoninėse daugiausia pasitaiko pneumonijų, šlapimo organų ir operacinių žaizdų hospitalinių infekcijų. Yra pastebėta, kad aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse labiau paplitusios šlapimo takų infekcijos ir pneumonijos, o žemesnio pragyvenimo lygio šalyse vyrauja operacinių žaidų infekcijos.

COVID-19 infekcija, gripas ir kitos visuomenei žinomos užkrečiamos ligos taip pat gali būti priskiriamos hospitalinėms infekcijoms, jeigu jos įgyjamos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kokia hospitalinių infekcijų situacija Lietuvoje?

Lietuvoje hospitalines infekcijas įgyja vidutiniškai apie 4 proc. stacionariai besigydančių pacientų. Tačiau stebimi gana reikšmingi dažnio skirtumai tarp skirtingo profilio gydymo staigų, atskirų stacionarų bei skyrių, o taip pat tarp skirtingų pacientų grupių.

Didžiausią hospitalinių infekcijų riziką turi pacientai, gydomi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Mūsų šalyje šiuose skyriuose hospitalinių infekcijų paplitimas siekia 18 proc., chirurginio profilio skyriuose – 2–5 proc., terapinio – 2–4 proc.

Turbūt natūraliai kyla klausimas – tokius hospitalinių infekcijų rodiklius traktuoti kaip didelius ar mažus? Iš tiesų, šie rodikliai yra žemesni nei kai kurių šalių, kuriose infekcijų kontrolės užtikrinimo lygis laikytinas aukštesniu (pvz., Švedijos). Todėl manytina, kad dalis hospitalinių infekcijų lieka tiesiog „nematomos“ ir nėra registruojamos.

Remiantis hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimo duomenimis, kai kurios ligoninės metai iš metų pateikia nulį hospitalinių infekcijų. Ar taip tikrai yra – sunku atsakyti, nes kasmet nėra atliekami hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimo validacijos tyrimai.

RVUL infekciju kontroles skyrius

Ar labai skiriamės nuo kitų šalių?

Vertinant tik hospitalinių infekcijų skaičius, Lietuvoje situacija nėra kažkuo išskirtinė, tačiau tam tikrų „ypatumų“ galima įžvelgti. Pas mus gana įprasta sveikatos problemas, kurias galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar ambulatorinės grandies specialistai, spręsti ligoninėse. Tai yra ydinga praktika, nes kiekviena ligoninėje praleista diena didina hospitalinių infekcijų riziką. Taip jau yra, kad dėl neišvengiamo antimikrobinių preparatų ir dezinfekcinių medžiagų naudojimo ligoninėse jų aplinkoje vyrauja visai kitokie mikroorganizmai negu mūsų kasdieninėje aplinkoje – jie pasižymi didesniu atsparumu antimikrobiniams preparatams, sukelia sudėtingiau ir ilgiau gydomas infekcijas. Kasdienes, greitai suteikiamas sveikatos paslaugas pacientai turėtų gauti pirminiame sveikatos priežiūros lygmenyje, o stacionare reikėtų gydyti tik sudėtingesnius, aukštos kvalifikacijos medikų reikalaujančius atvejus. Tuo tarpu iki 15 proc. pacientų šiuo metu į ligonines yra guldomi netikslingai.

Tarp skirtingų įstaigų labai varijuoja supratimas apie infekcijų rizikas bei jų valdymą, taip pat netolygiai išspręsti ir materialinio apsirūpinimo klausimai. Ne taip seniai teko skaityti, kad kažkurioje rajono ligoninėje chirurginiai instrumentai jau kelis dešimtmečius plaunami vien tik rankomis, ar slaugytojos iš marlės gamina savadarbius tvarsčius, nors jau seniai aišku, kad instrumentų apruošimas automatiniuose plautuvuose yra ir kokybiškesnis, ir lengviau kontroliuojamas procesas. Tokia aplinka tikrai nėra saugi nei pacientams, nei darbuotojams.

Kaip vertinate Lietuvos ligoninėse vykdomą infekcijų kontrolę – ar visi pacientai gali būti ramūs?

Ligoninėse infekcijų kontrolė turėtų būti viena iš prioritetinių sričių, tačiau realybėje daug kas priklauso nuo įstaigos vadovybės ir paties medicinos personalo požiūrio, finansinių galimybių ir žmogiškųjų išteklių. Toli gražu ne kiekviena rajono ligoninė turi specialistų, kurie atliktų ne formalią funkciją, o iš tiesų užsiimtų infekcijų kontrole ir prevencija.

Tarkime, mūsų ligoninėje vykdomos visos rekomenduojamos hospitalinių infekcijų priežiūros rūšys – hospitalinių infekcijų priežiūra reanimacijos skyriuose, operacinių žaizdų infekcijų priežiūra, Clostridium difficile infekcijos priežiūra, atliekamas hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimas, stebimi kliniškai ir epidemiologiškai svarbūs mikroorganizmai, taikomos izoliavimo priemonės, vykdoma infekcijų kontrolės reikalavimų laikymosi visuose skyriuose kontrolė. Taip pat reguliariai rengiami jau dirbančių ir naujai įsidarbinančių darbuotojų mokymai, nuolat teikiamos konsultacijos įvairiais infekcijų prevencijos ir valdymo klausimais sveikatos priežiūros specialistams, analizuojami ir su administracija bei antimikrobinio atsparumo komitetu aptariami ligoninės hospitalinių infekcijų rodikliai, nuolat stebimi naujausi mokslo įrodymai infekcijų prevencijai ir valdymui, diskutuojama dėl jų diegimo tikslingumo. Tai yra labai intensyvus kasdienis darbas. Kad pacientai būtų saugūs, reikalingos didžiulės ir nuolatinės pastangos, kurių, deja, ne kiekviena įstaiga nori ar pajėgia imtis.

RVUL infekciju kontroles skyrius

Kodėl reikia turėti atskirus specialiai infekcijų kontrolei dedikuotus darbuotojus?

Infekcijų valdymas yra specifinė sritis, reikalaujanti ne tik profesinių žinių, bet ir ganėtinai imli laikui. Padidintos rizikos padaliniuose (tokiuose, kaip reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, kuriame gydomi pacientai reikalauja ypatingo dėmesio dėl atliekamos dirbtinės plaučių ventiliacijos, įvestų šlapimo pūslės, kraujagyslių kateterių) hospitalinių infekcijų priežiūra turi vykti nuolat. Tai reiškia, kad infekcijų kontrolės specialistai kone kasdien turi lankytis tokiuose skyriuose, rinkti duomenis apie rizikos veiksnius, paskirtą antimikrobinį gydymą, įtariamas ar patvirtintas infekcijas, patarti, kada ir kokias izoliavimo priemones taikyti, konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą infekcijų prevencijos klausimais. Tokia pat apimtimi, tik gal kiek mažesniu periodiškumu darbas turėtų vykti ir kituose ligoninės padaliniuose. Glaudus abipusis infekcijų kontrolės ir klinikinių skyrių bendradarbiavimas užtikrina geresnę infekcijų prevenciją ir valdymą, tačiau pirmoji ir būtina sąlyga – kad infekcijų kontrolės specialistai fiziškai egzistuotų ir dirbtų realų savo darbą ligoninėje.

Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje tam skiriama pakankamai dėmesio?

Deja, kai kuriose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose tiesiog nėra aktyviai dirbančių infekcijų kontrolės specialistų, jų funkcijas atlieka slaugytojos ir gydytojai, kuriems papildomai priskirta hospitalinių infekcijų priežiūros funkcija, todėl resursų bei žinių infekcijų kontrolės srityje trūkumas galėtų būtų viena iš hospitalinių infekcijų „nebuvimo“ įstaigose priežasčių. Nepagražinta realybė yra tokia, kad Higienos instituto duomenimis, 2020 m. Lietuvoje tik trečdalis ligoninių galėjo užtikrinti rekomenduojamą infekcijų kontrolės specialistų skaičių, o daugiau kaip 42 proc. ligoninių tokio specialisto neturėjo visai.

Esant tokiai situacijai, sunku tikėtis, kad įstaigoje bus vadovaujamasi naujausiais mokslo įrodymais pagrįstomis hospitalinių infekcijų prevencijos rekomendacijomis, o tai „užprogramuoja“ neefektyvią ir ne į esminius infekcijų prevencijos reikalavimus orientuotą kontrolę įstaigoje arba išvis jos nebuvimą, negebėjimą kritiškai vertinti ir diegti infekcijų kontrolės inovacijas, kompetentingai suteikti žinių, mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus. Taip pat, neturint reikiamų išteklių, neįmanoma kokybiškai rinkti, analizuoti ir interpretuoti hospitalinių infekcijų paplitimo, infekcijų kontrolės reikalavimų užtikrinimo duomenų, remiantis analizių rezultatais nusimatyti prioritetus situacijai gerinti.

RVUL_infekciju_kontroles_skyrius

Kokių priemonių galima imtis didesnio pacientų saugumo labui?

Tarptautinė infekcijų kontrolės praktika rodo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne hospitalinių infekcijų dažniui, o sveikatos priežiūros pasirengimui užtikrinti infekcijų prevenciją ir valdymą – tai yra, vertinti, ar įstaiga turi reikalingus žmogiškuosius išteklius, žinias, įrangą, dokumentus, laikosi naujausių rekomendacijų, užtikrinančių pakankamą infekcijų kontrolės lygį.

Prie didesnio pacientų saugumo prisideda visa medicinos pažanga, nukreipta į tai, kad pacientas kuo mažiau laiko praleistų ligoninėje. Tam plėtojamos dienos chirurgijos paslaugos, minimaliai invazinės, pacientų sveikatą tausojančios operacijos. Iš savo profesinės – infekcijų valdymo mokslo bei praktikos – pusės tikrai pritarčiau idėjai, kad aktyvus chirurginis gydymas vyktų didesnėse ligoninėse, kurios gali užtikrinti visapusišką pacientų saugą, o mažesnėse įstaigose pagalba pacientams būtų teikiama dienos stacionaro sąlygomis ar ambulatoriškai.

Vakarų Europos šalyse jau senokai mažėja stacionare besigydančių lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, šiuo keliu turi judėti ir Lietuvos sveikatos sistema. Mokslo pasiekimai medicinoje leidžia vis labiau sutrumpinti hospitalizacijos trukmę, daugiau paslaugų teikti negulint ligoninėje. Taip ne tik patogiau ir saugiau pacientui, bet ir taupomos valstybės lėšos bei medicinos personalo darbo laikas.

Taip pat svarbu užtikrinti ligoninėje naudojamų priemonių ir aplinkos sterilumą. Tai ir kruopštus medicininių instrumentų plovimas bei dezinfekavimas tam skirta įranga, jų sterilizavimas, taisyklinga patalynės ir patalpų dezinfekcija bei kitos procedūros, kurių plika akimi nepamatysi, tačiau visos jos leidžia minimizuoti infekcijų riziką. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir jau šimtmečius veikiančių tradicinių dalykų. Pati paprasčiausia, bet labai efektyvi priemonė yra rankų higiena, kuria turėtume rūpintis nuolat.

RVUL infekciju kontroles skyrius

Moteris_nusiima_medicinine_kauke

Šalies mastu keičiamas COVID-19 infekcijos valdymas

2 Geg 2022 Naujienos

Nuo gegužės 1 d. šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, keičiama COVID-19 ligos valdymo strategija. Testavimas dėl COVID-19 ir vakcinacija bus vykdomi šalies gydymo įstaigose, nebelieka mobiliųjų punktų, tyrimai bus atliekami tik simptomus jaučiantiems asmenims šeimos gydytojo sprendimu, o dėl tyrimų poreikio prieš hospitalizuojant spręs gydymo įstaigų vadovai.

Testavimas dėl COVID-19 ligos iš mobilių punktų perkeliamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, todėl asmenys, jaučiantys COVID-19 ligos simptomus, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo sprendimu COVID-19 ligai nustatyti bus naudojami greitieji antigeno testai. Patys pacientai registruotis tyrimui negalės, registraciją vykdys gydymo įstaigos. Kadangi mobilieji punktai šalies savivaldybėse bus naikinami, pacientų registracijos į mobiliuosius punktus nuo gegužės 1 d. bus atšauktos.

Dar vienas pakeitimas palies asmenis, kuriems patvirtina COVID-19 liga – privaloma izoliacija jiems nebebus taikoma. Žmogus bus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai. Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas. Izoliuotis, kaip ir dabar, neturės nei keliautojai, nei sąlytį turėję asmenys.

Keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies, nebebus taikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nebereikės prieš kelionę atlikti COVID-19 testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, nereikės pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos, taip pat nebus ribojamas atvykimas užsieniečiams.

Svarbūs pakeitimai laukia gydymo įstaigų pacientų – prieš hospitalizaciją į gydymo įstaigą žmonėms nebereikės atlikti PGR tyrimo, tačiau įstaigos galės skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus ar kitais atvejais, įstaigos nustatyta tvarka.

Pacientų ir darbuotojų nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo, srautų atskyrimo tvarką turės nustatyti kiekvienos gydymo įstaigos vadovas atskirai. Tačiau stacionarinėse gydymo įstaigose pacientus lankyti bus galima tik dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurių galės nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.

Kitose viešose uždarose vietose, taip pat ir viešajame transporte nebelieka privalomo reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Rekomenduojama kaukes dėvėti viešose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.

Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus. Iš savo šeimos gydytojų gavus siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galima per 60 dienų.

Registracija vakcinacijai toliau vyks internetu www.koronastop.lt, taip pat kreipiantis tiesiogiai į savo šeimos gydytoją. Vakcinacija ir toliau rekomenduojama vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams, sustiprinančioji dozė – nuo 12 metų amžiaus.

Pacientų dėmesiui: dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarkos pasikeitimai

2022 m. kovo 2 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-449 „ Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-668 „Dėl Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojo nauja dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka, kuri taikoma ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Dienos chirurgija – vienos dienos paslauga

Dienos chirurgijos paslauga – planinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, suteikiama paciento atvykimo į ligoninę dieną. Pacientui atvykus į ligoninę jam atliekama gydomoji ar diagnostinė intervencinė procedūra. Kai po atliktos procedūros pacientas atgauna sąmonę, apsauginius refleksus ir stabilizuojasi jo organizmo gyvybinės funkcijos, jis tą pačią dieną išrašomas iš ligoninės.

Jeigu dienos chirurgijos paslaugos teikimo metu buvo taikoma sritinė periferinių nervų blokada, spinalinė (nugaros nervų) arba bendroji nejautra, po intervencinės procedūros pacientas perkeliamas į pooperacinę palatą arba į palatą skyriuje, kur jo būklę iki gyvybinių funkcijų atgavimo stebės kvalifikuotas medicinos personalas.

Sprendimą, ar po operacijos pacientas gali būti išrašomas į namus, priims dienos chirurgijos paslaugą suteikęs gydytojas ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, įvertinę paciento būklę. Jeigu pacientas dėl sveikatos būklės negalės išvykti iš ligoninės, jis bus gydomas stacionare, kol būklė stabilizuosis.

Už nakvynę – papildomas mokestis

Jei suteikus dienos chirurgijos paslaugą paciento sveikatos būklė leidžia jį išrašyti į namus, tačiau pacientas pageidauja likti ligoninėje, jam gali būti suteikta mokama nakvynės paslauga. Pacientai, norintys pasilikti nakčiai (pvz., gyvenantys atokiau nuo ligoninės arba operacijos dieną išaiškėjus, kad pacientu negali pasirūpinti artimieji), galės pasirinkti nakvynės paslaugą be maitinimo, kuri kainuos 5 Eur, arba nakvynę su maitinimu pagal ligoninės nustatytą grafiką už 10 Eur. Išvykimas privalomas iki kitos dienos 12 val.

Kalio tyrimas ir kitas pasiruošimas operacijai

Pasikeitus dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarkai, prieš operaciją būtinų atlikti tyrimų sąrašą papildė kalio tyrimas, kaip ir iki šiol privaloma turėti bendrojo kraujo tyrimo, kraujo krešėjimo rodiklių, gliukozės kiekio tyrimo rezultatus, kardiogramą, siuntimą operacijai. Atvykstant operacijai taip pat reikėtų nepamiršti elektroninių laikmenų su ambulatoriškai atliktų radiologinių tyrimų (magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos, rentgenografijos) vaizdais, turėti asmens dokumentą, pasiimti nuolat vartojamus vaistus.

Operacijos dieną svarbu atvykti nurodytu laiku, būti nevalgius ir negėrus. Patartina vilkėti kasdienius laisvus rūbus, kuriuos lengva nusirengti ir apsirengti. Nesivežkite į ligoninę papuošalų, nenaudokite gausaus makiažo ir nagų lako.

Pasirūpinkite iš anksto, kad po operacijos būtų kam jus saugiai parvežti arba palydėti į namus. Būtina, kad dar vieną parą po operacijos namie būtų asmuo, kuris padėtų atlikti kasdienius buitinius darbus.


Viskas apie dienos chirurgijos paslaugą Ortopedijos ir traumatologijos centre

Sužinokite, kaip pasiruošti dienos chirurgijos operacijai, kas laukia po jos, kaip pasirūpinti savimi namuose ir pan. PLAČIAU

1 2 3 16

PAIEŠKA

+
PHP Code Snippets Powered By : XYZScripts.com