RVUL

„Stebuklų pacientai dažniausiai nesitiki, bet nori greičiau pasveikti, sumažinti skausmą. Vienam tikslas yra grįžti į sportą, kitam – išlaikyti kavos puodelį rankoje. Atrodo, labai mažas dalykas, bet tam žmogui jis yra labai svarbus“, – apie darbą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje pasakoja kineziterapeutė Viktorija Matulevičiūtė. Ji sako, kad vieni pacientai į mankštas žiūri atsakingai, kitus tenka motyvuoti, o kartais – pabūti psichologais ir išklausyti.

Papasakokite, kodėl pasirinkote kineziterapiją ir kaip pradėjote dirbti RVUL?

Domėjausi medicina ir žaidžiau krepšinį, todėl norėjau studijų, susijusių su abiem sritimis – aukso viduriukas ir buvo kineziterapija. Pabaigiau studijas ir tikrai nesigailiu, o į darbą einu kaip į šventę, nes jame nėra monotonijos, kiekviena diena ir kiekvienas pacientas yra kitokie.

O prieš įsidarbindama RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, buvau šio skyriaus pacientė. Dėl patirtos traumos man buvo atlikta kelio operacija ir paskirta reabilitacija. Dabartiniai kolegos pasiūlė pasikalbėti su vyresniąja kineziterapeute, ir taip iš pacientės tapau darbuotoja. Labai patiko skyriaus kolektyvas, atmosfera, kaip sakoma, „prilipo“ iš karto.

Koks yra kineziterapeuto tikslas dirbant su pacientu? Atstatyti judesius, išmokyti pratimų?

Lietuvoje reabilitacijai, taigi ir kineziterapijai, skirtas laikotarpis nėra tokios trukmės, kokios reikėtų, norint pasiekti optimalius rezultatus. Pavyzdžiui, raiščių traumos gydymas užtrunka nuo 3–6 mėnesių iki 9–12 mėnesių, priklausomai nuo pažeidimo, o reabilitacijai turime vos 14 dienų. To tikrai neužtenka. Todėl mūsų tikslas yra supažindinti pacientą su taisyklingais judesiais – ką ir kaip jis turėtų daryti, kad sėkmingai tęstų reabilitaciją namuose. Kineziterapija yra gydymas judesiu, todėl jie turi būti taisyklingi, ergonomiški ir gydantys.

Kokias tendencijas pastebite – dėl kokių priežasčių pacientai atsiduria jūsų skyriuje?

Pagrindinė mūsų pacientų grupė yra traumatologinio-ortopedinio pobūdžio – žmonės po traumų ir ortopedinių operacijų, pavyzdžiui, kulkšnies lūžių, meniskų, raiščių pažeidimų, sausgyslių insercijų, osteosintezės, raumenų plyšimo ir kt. Turime visų amžius grupių pacientų, nuo dvidešimtmečių iki garbingo amžiaus. Be to, jaučiame sezoniškumus. Žiemą būna daugiau pacientų po čiurnų traumų, patempimų. Rudenį daugiau neurologinio pobūdžio pacientų, kurie skundžiasi kaklo, nugaros ir juosmeninės dalies skausmais. Greičiausiai jie vasarą daugiau judėjo daržuose, sodybose, o atėjus rudeniui pajuto skausmus. Taip pat įtakos turi sėslus gyvenimo būdas.

Ar tai reiškia, kad kai mama ar močiutė sako, jog judėjo visą dieną tvarkydama, ravėdama ar grėbdama – tai nėra gerai?

Tai yra judėjimas, ir jis daugeliu atvejų yra geriau nei pasyvus sėdėjimas prie kompiuterio, bet tai nėra ergonomiškas judėjimas. Greičiausiai jos netaisyklingai lenkėsi ir kėlė sunkesnius daiktus, todėl didesnis krūvis teko nugarai ir ilgainiui ją pradėjo skaudėti.

Ar pritariate, kad kineziterapijoje turi būti aktyvus tiek kineziterapeutas, tiek pacientas?

Jeigu pacientas ateis ir galvos, kad viską už jį padarys kineziterapeutas, tai rezultato tikėtis neverta. Mes nieko už pacientus nedarome – pasakome, ką ir kaip daryti, prižiūrime, pataisome, motyvuojame. Mūsų žinios – jų veiksmai. Aišku, priklauso ir nuo pacientų pobūdžio. Jeigu būklė sunkesnė, mes padedame atlikti pratimus, pakelti galūnę, prilaikyti, pasyviai išlankstyti ir kt., bet vis tiek pats žmogus turi judėti ir galvoti apie daromą judesį. Be sąmoningo pratimų darymo gerų rezultatų greičiausiai nebus. Turi dirbti ir paciento kūnas, ir smegenys.

Ar tam, kad pasiektumėte rezultato, turite užmegzti ryšį su pacientu?

Neretai pacientams atstojame psichologus – išklausome, padrąsiname. Pavyzdžiui, turėjau pacientę, kuri po kelio operacijos paniškai bijojo jį sulenkti, priminti operuotą koją. Kiekvienas naujas judesys mankštinantis atrodė neįmanomas. Reikėjo su ja kantriai kalbėtis, rodyti pratimus. Galiausiai ji įsitikino, kad pratimai neskausmingi ir pradėjo mankštintis. Prie kiekvieno paciento turime prieiti, prisitaikyti, „apžaisti“, kad padarytų kažkokį pratimą. Tada jie nusistebi – „oho, man pavyko, aš galiu“. Jiems tampa drąsiau, atsiranda pasitikėjimas tiek kineziterapeutu, tiek savimi. Matome, kaip į pirmą užsiėmimą ateina išsigandę, kitą kartą – jau su šypsena, o pabaigę visą kursą būna labai dėkingi.

Su kokiais lūkesčiais pas jus ateina pacientai?

Stebuklų dažniausiai nesitiki, bet tikisi kuo greičiau pasveikti arba kad sumažėtų skausmas. Vienam tikslas yra grįžti į sportą, kitam – išlaikyti kavos puodelį rankoje. Atrodo, kad labai mažas dalykas, bet tam žmogui jis yra labai svarbus.

Kaip motyvuojate pacientus?

Kiekvienam veikia skirtingi dalykai, todėl turime kalbėtis ir įsiklausyti. Turėjau pacientą, kuriam buvo paskirta pokovidinė reabilitacija. Jis padarydavo pratimą tris kartus ir viskas – jam nuobodu. Pasiūliau minti dviratį. Iš pradžių priešinosi, bet pradėjome fiksuoti greitį, laiką, skirtingų kojų jėgą, nuvažiuotus kilometrus, stebėjome, kad abi kojos dirbtų vienodai, ir jam pasidarė įdomu. Taigi visaip būna, todėl reikia atrasti kelią. Kartais paklausiame pacientų, koks jų tikslas ir apie jį primename. Pavyzdžiui, vienos pacientės tikslas buvo pasiekti tokią fizinę būklę, kad galėtų vaikus nuvežti į mokyklą ir būrelius. Kai jai trūkdavo motyvacijos ar nesigaudavo, primindavau, kodėl ji tai daro.

Žinoma, būna pesimistų, kurie sako, kad jiems visą laiką skaudėjo ir skaudės, ir jokios mankštos nepadės. Bet matant pokytį, pagerėjimą, atsiranda noras tęsti. Arba tokių, kurie padarę 3–4 pratimus jau nori eiti namo. Pacientų tikrai nelaikome prieš jų valią, bet jiems bandau pasakyti, kad padarius daugiau, poveikis bus didesnis.

Ar greitas rezultatas kineziterapijoje įmanomas?

Iš dalies jis priklauso nuo traumos pobūdžio, bet kantrybės tikrai reikia. Labai daug kas pradeda daryti mankštas, pajaučia pagerėjimą ir jau galvoja, kad viskas – viską galiu, pasveikau. Bet nutraukus mankštas arba persistengus darbuose skausmas neretai sugrįžta, todėl reikia kantrybės ir nuoseklumo.

Taigi pabaigęs reabilitacijos kursą, gerai besijaučiantis žmogus turėtų ir toliau tęsti mankštas namuose?

Taip, nes judėjimas reikalingas kasdien ir kiekvienam. Kiekvieną rytą reikėtų skirti bent 10–15 minučių mankštai, pusvalandis ar visa valanda būtų dar geriau. Bet suprantu, kad daugelis tiek laiko ryte neturime. Be to, žmogus dažnai linkęs pasilengvinti sau gyvenimą. Tačiau taip jis daro meškos paslaugą sau.

Ar galima internete susirasti pratimų ir juos atlikti namuose?

Tikrai pasitaiko žmonių, kurie atėję sako, kad viską žino, nes matė internete. Internete esančiais mankštų ir pratimų vaizdo įrašais galima vadovautis, bet nereikia pamiršti tokių dalykų kaip taisyklingas kvėpavimas, raumenų įtempimas, taisyklinga poza ir kt. Mankštinantis su kineziterapeutu, jis visada paaiškina, kaip pratimą atlikti taisyklingai ir pataiso. Dažnai tokie pacientai jau pirmo užsiėmimo su kineziterapeutu metu pastebi, kad atlikti pratimą taisyklingai žymiai sunkiau, bet ir poveikis žymiai didesnis. Todėl galima vadovautis internetiniais pratimais, jei jau žinote, kaip taisyklingai juos daryti. Mes esame įpratę prie savo komfortiškų judesių, kurie ne visada yra taisyklingi, dažnai – atvirkščiai. Todėl mankštindamiesi galime save net ir traumuoti. O nežinant, kur pratime sudėti „akcentus“, jis tampa beverčiu.

Kokių savybių reikia kineziterapeutui?

Reikia tikrai labai daug kantrybės, empatijos, gebėjimo suprasti žmogų. Ir būtinai – humoro jausmo, nes jis padeda pacientui atsipalaiduoti. Mūsų pacientai pastebi ir vertina, kad skyriuje linksma ir atpalaiduojanti atmosfera. Turime mokėti prisitaikyti prie paciento, ieškoti su juo ryšio. Kartu reikia ir disciplinos, nes jei leistume pacientams nedaryti pratimų ar prakalbėti visą užsiėmimo laiką, rezultatų nepasiektume. Taip pat reikalinga išlavinta vaizduotė, nes turime sugalvoti naujų pratimų, kaip juos palengvinti ar pasunkinti. Kuo kūrybiškesni esame, tuo įdomiau mums dirbti, o pacientams mankštintis.

O kas jus pačią motyvuoja darbe?

Ligoninėje per trumpą laiką galiu pamatyti, kaip žmogui pagerėjo – tai suteikia motyvacijos ir pasitenkinimo savo darbu. Būna jaudinančių akimirkų, kai su pacientu sėdime ir kartu džiaugiamės pasiekimais, nors kitiems jie gali atrodyti labai maži. Taip pat motyvuoja kolektyvas, bendruomeniškumas ir galimybė pasitart su kolegomis, nes ir specialistai ne visada viską žino. Mūsų komandoje tikrai galima kreiptis ir gauti atsakymą. Be to, kineziterapija man pačiai davė kitokį suvokimą apie judėjimą – ergonomiškas judėjimas būtinas kokybiškam gyvenimui. Kineziterapija gali būti prevencija nuo traumų, nes mes visi turime disbalansų, kažkurios vietos yra silpnesnės. Ji padeda išsiugdyti taisyklingus judesius ir subalansuoti kūną.

Pabaigai. Kasmet spalio 29 d. minima Pasaulinė insulto diena. Šiais metais jos tema – sportas. Kiek mankšta gali padėti išvengti insulto?

30 min. mankštos kasdien ar bent 5 dienas per savaitę gali sumažinti insulto riziką. Tas pusvalandis mankštos nereiškia ėjimo į sporto salę ir svorių kilnojimo, užtektų pasivaikščiot ar net nueiti į šokius. Taip pat pasirinkimas lipti laiptais vietoj kilimo liftu mažina insulto riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina kraujo spaudimą, stresą, atpalaiduoja ir gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Koks kineziterapeutų vaidmuo padedant pacientams atsigauti po šios ligos?

Po gydytojų pirminės pagalbos visos reabilitacijos komandos darbas turi didelę įtaką padedant pacientui grįžti į kasdienes veiklas, darbą. Mes, kineziterapeutai, dirbame su judesių atstatymu, pusiausvyros ir koordinacijos lavinimu, pakitusiu raumenų tonusu. Su vienais užtenka šiek tiek padirbėti ir pažeistos funkcijos atsistato greičiau, o su kitais tenka iš naujo mokytis, pavyzdžiui, pakelti ranką, pasiversti lovoje, atsistoti ir vaikščioti. Kadangi smegenims reikia sukurti naujus kelius judesiams atlikti, todėl neretai mankštos metu pacientui tenka nuobodžiai kartu su specialistu atlikti tuos pačius judesius. Po insulto yra svarbus laikas kada yra pradedama reabilitacija, todėl nereikėtų uždelsti ir kuo anksčiau kineziterapeutas pradės dirbi su pacientu, tuo bus stebimi geresni rezultatai.

2024 m. spalio 3 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 1 aukšto centriniame koridoriuje atidaryta menininko Liudo Parulskio padarytos 35 metrų ilgio skaitmeninės nuotraukos „Vilnius. Neris. Kita pusė“ paroda.

Nuotraukos atsiradimą šioje erdvėje lėmė du faktoriai. Pirmasis yra akivaizdžiausias – tai paties menininko lankymasis ligoninėje ir ėjimas koridoriumi į procedūras, fiksuojant, kaip begaliniai ilgas atstumas ligos pradžioje, neprarasdamas ilgio, sutrumpėja į lengvai įveikiamą atkarpą ligos pabaigoje. Antruoju postūmiu tapo vieno mūsų gydytojų – Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus vedėjo dr. Sigito Ryliškio – menininkui pasiūlyta idėja kaip nors koridorių papuošti.

L. Parulskis, įvertinęs siūlomos erdvės apimtis ir, ypač, jos ilgį, suprato, kad šią interjero savybę būtina įvietinti per netoliese tekančią upę. Šitaip būtų išlaikoma ligoninių puošimo menu tradicija per peizažus bei atsirastų naujas pranešimas, sintezuojantis dirbtinio ir gamtinio (upės) koridorių patirtis, kurias gautų natūraliausi žiūrovai – ligoniai, lankytojai ir darbuotojai, įvairiais greičiais judėdami milžinišku koridoriumi.

Menininkas panoraminę nuotrauką padarė per metus, iš vieno upės kranto fotografuodamas kitą. Procesas vyko važiuojant dviračiu, plaukiant baidare ir einant pėsčiomis. Į 35 metrų ilgio nuotrauką tilpo 15 kilometrų Neries kranto nuo pirmojo Valakampių paplūdimio iki Lazdynų, 13 tiltų, dvi salos. Sumontavus kadrus į vieną nuotrauką paaiškėjo, kad Vilnių, žiūrint iš upės perspektyvos, sudaro du trečdaliai miško, todėl šį sąlyginai monotonišką vaizdą menininkas pagyvino paslėptais (bet surandamais) artefaktais, tiek istoriniais, tiek ir fantastiniais.

Liudo Parulskio fotoekspoziciją „Vilnius. Neris. Kita pusė“ mūsų ligoninėje kviečiame apžiūrėti darbo dienomis nuo 17.00 iki 19.00 val. arba savaitgaliais nuo 9.00 iki 19.00 val.

Apie autorių

• Liudas Parulskis gimė 1971 m. Vilniuje.
• 1990-1995 m. baigė architektūros studijas Vilniaus dailės akademijoje.
• Nuo 1989 m. dalyvauja parodose.
• Fotomenininkas, foto ir video manipuliacijų kūrėjas, proginių ir apyvartinių monetų dizaino autorius. Kartu su aktore Egle Mikulionyte sukūrė teatrinį performansą „Lūkesčiai ir kitos prekės“ (teatro festivalis „Sirenos“). Festivalio „Street art Vilnius“ dalyvis.
• Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) narys.

„Laisvės TV X“ YouTube kanale startavo audiovizualinis projektas, skirtas psichoaktyvių medžiagų prevencijai ir žalos mažinimui. Laidų ciklo turinys kuriamas kartu su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu bei Vilniaus miesto savivaldybe.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro atliktas tyrimas atskleidė, kad 2021 m. narkotikus vartojo kas 17 pasaulio gyventojas, o per pastarąjį dešimtmetį narkotikų vartojimas išaugo 23 proc. Lietuvos jaunimo gretose narkotikų vartojimas yra plačiai paplitęs – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) išskyrė 20-29 metų amžiaus studentus kaip didžiausią grupę, kuri per pastaruosius metus bent kartą vartojo narkotikus. Tyrimas parodė, kad 25 proc. jaunuolių pabando narkotikų jau sulaukę pilnametystės ir pradėję studijuoti.

Narkotikų tema – vis dar tabu

Siekiant atkreipti dėmesį į jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą bei šviesti visuomenę, balandžio mėn. pabaigoje „Laisvės TV X“ YouTube kanale startavo epizodų ciklas „Nebesvaik”, kurio vedėjas – jaunimo tarpe populiarus tinklaraštininkas ir rašytojas Benas Lastauskas. Kiekviename laidos epizode žiūrovui pasakojama apie vis kitą svaiginimosi priemonę, jos sudėtį ir vartojimo padarinius fizinei bei emocinei sveikatai.

B. Lastausko nuomone, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema Lietuvoje, ypač jaunų žmonių tarpe, yra itin opi.

„Narkotikai yra ta tema, kuri skelia Lietuvą į dvi dalis. Vieniems tai yra nesuprantama ir negirdėta, o kitiems – kasdienybė. Blogai yra tai, kad nuo narkotikų bando atgrasyti tie, kurie jų nesupranta. Tokių žmonių vartojantys negerbia ir neklauso, nes jie narkotikus demonizuoja ir generalizuoja. Mano kūryba ir veikla sudomina labai skirtingo amžiaus ar net socialinio statuso auditorijas, todėl sutikau prisijungti prie šio projekto tikėdamas, kad galiu padėti kalbėtis tema, kuri daug kam tebėra tabu.“

Pasak vienos iš „Nebesvaik” kūrėjų, Laisvės TV X prodiuserės Ilonos Morozaitės, projekto idėja gimė jau seniai, tačiau nemažas iššūkis buvo ją realizuoti – finansinių rėmėjų paieškos užtruko beveik metus, kol galiausiai projekto pagrindiniu rėmėju tapo prekybos tinklas „Maxima”, jau daugelį metų investuojantis į įvairias iniciatyvas, skirtas vaikų bei jaunimo švietimui ir sveikatai. Prodiuserė pabrėžia, kad viena iš pagrindinių priežasčių laidų ciklo atsiradimui yra gana asmeninė. Projekto kūrybinė komanda, būdama jauna ir matydama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius savo socialinėje aplinkoje, nusprendė sukūrti laidą draugams, dėl kurių vartojimo įpročių nerimauja, ir jų artimiesiems.

„Patinka mums tai ar ne, bet ateities pasaulis be narkotikų nebegali egzistuoti, tad su projekto kūrybine komanda išsikėlėme sau nemenką tikslą – rasti būdą aiškiai ir paprastai kalbėti apie priklausomybę keliančias medžiagas, – sako I. Morozaitė. – Mums svarbu, jog žiūrovas nejaustų pamokslavimo ar grūmojimo pirštu, nes tai atgraso. Laidų tikslas yra padėti ir informuoti, kur kreiptis nelaimės atveju, kaip elgtis, kai artimoje aplinkoje yra vartojančių žmonių, ir padėti identifikuoti, o vėliau bent minimaliai sukontroliuoti savo priklausomybes.“

Projektą konsultuoja ekspertai

Projekto kūrybinė komanda kurdama turinį konsultuojasi su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės ekspertais, kurie dalinasi savo patirtimi psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo srityse.

Laidų ciklui nuo moksliniais faktais grįsto objektyvumo padeda nenukrypti RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė reanimatologė, Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė. Ekspertė teigia, kad būtų naivu galvoti, jog įmanoma visiškai išspręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą.

„Visais laikais buvo ir bus tų, kurie nori pabėgti nuo savęs, savo išgyvenimų ir jausmų. Psichoaktyvios medžiagos iškreipia realybę, ko dažniausiai ir yra siekiama. Kaip gydytoja, aš pastebiu, kad jauni žmonės kalbėdami apie narkotikus vienašališkai pasisako apie jų sukeliamus malonumus, tačiau neturi ar nepriima informacijos apie žalą. Visgi, žinojimas keičia. Mūsų užduotis yra suteikti informaciją tiems, kurie nori ir gali girdėti. Galbūt tie, kurie niekada nevartojo jokios psichoaktyvios medžiagos, galimai ir nepradės, o tie, kurie vienu metu vartojo kelias medžiagas – kitą kartą vartos viena mažiau.“

Gydytojos teigimu, neretai narkotikų prevencija nėra tokia efektyvi dėl daromų komunikacijos klaidų, tokių kaip nukrypimas į kraštutinimus ir vartojančių asmenų stigmatizavimas. Duomenų analizės startuolis ir vienas iš „Nebesvaik” projekto partnerių „Repsense“ atliko tyrimą apie lietuviškoje žiniasklaidoje vyraujančias komunikacijos tendencijas psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo srityse. Rezultatai parodė, kad narkotikų tema šviečiamojo turinio yra itin mažai, o dažniausiai vyrauja bauginantis naratyvas.

„Jauniems žmonėms neveikia pasakymas „vartodami narkotikus susirgsite ar numirsite“, nes jei jie atėjus rytojui nesusirgo ir nenumirė, vadinasi mes meluojame. Jaunimas nori žinoti tiesą – suvokti balansą tarp naudos ir žalos yra labai svarbu. Kita problema yra vyraujantys stereotipai apie vartojančius asmenis. Dabar žmonės, kurie vartoja svaiginančias medžiagas nebėra benamiai, o dirbantys, įsipareigojimus ir socialinį statusą turintys asmenys ir jie gali būti labai arti mūsų ar net mūsų šeimoje. Reikėtų įsisąmoninti, kad priklausomybė, kad ir kokia ji bebūtų, nėra stigma, o liga, kurią reikia gydyti“, – sakė G. Laubner-Sakalauskienė

TV laidų „Nebesvaik“ epizodai

Balandžio 30 d. Valdovų rūmuose pagerbti medicinos darbuotojai už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai ir sulaukę daugiausia simpatijų naujienų portalo lrytas.lt projekte „Ačiū medikams“. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys specialiais garbės ženklais apdovanojo daugiau nei 70 šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų. Tarp apdovanotųjų – ir keletas mūsų ligoninėje dirbančių kolegų: gydytoja anesteziologė reanimatologė Daiva Vilija Čičiškinienė, gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė, gydytojas radiologas Antanas Montvila, taip pat gydytoja akušerė ginekologė dr. Danguolė Vildaitė, kuri sulaukė didžiausio palaikymo specialiame projekte „Ačiū medikams“.

Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamuose Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Nominantai šiems aukščiausiems medikų bendruomenės apdovanojimams atrinkti vertinant jų ilgametį ir nepriekaištingą darbą, atsižvelgiant į ypatingus nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai, diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, taip pat už Lietuvos vardo garsinimą, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtrą, jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę bei kitus nuopelnus.

Gydytojoms D. Čičiškinienei ir dr. L. Zabulienei įteikti „Nusipelniusio Lietuvos gydytojo“, o gydytojui radiologui A. Montvilai – „Nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo“ garbės ženklai.

Antrus metus iš eilės įteikti ir naujienų portalo Lrytas.lt apdovanojimai mylimiausiems medikams, sulaukusiems daugiausia padėkų platformoje „Ačiū medikams“. Šiemet iš visos Lietuvos atskriejo daugiau nei tūkstantis padėkų: už sukurtą stebuklą virš operacinės stalo, už baimę nuvijusį pokštą ar už begalinę kantrybę ir rūpestį sveikata. Padėkų sulaukė daugiau nei 800 šalies medicinos darbuotojų, o palaikymą mylimiausiems pacientai ir kolegos atidavė išdalindami 11 tūkst. palaikymo balsų.

Tarp didžiausio palaikymo sulaukusių ir apdovanotų penkių specialistų pateko ir mūsų kolegė ‒ Ginekologijos skyriaus gydytoja akušerė ginekologė dr. Danguolė Vildaitė.

Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų. Per visą apdovanojimų istoriją garbingi Nusipelniusių Lietuvos medikų vardai kartu su šių metų nominantais suteikti 374 gydytojams, 137 slaugytojams ir 420 sveikatos apsaugos darbuotojams.

Daugiau informacijos apie renginį rasite šioje nuorodoje.

Šiandien mūsų ligoninės 1 aukšto ilgasis koridorius suskambo paukščių balsais. Čia atidaryta RVUL gydytojos anesteziologės-reanimatologės Irenos Ševcovos fotografijų paroda „Daina paukščiams“ – jau ketvirtoji šios gydytojos autorinių darbų ekspozicija, šįkart – lydima ir ypatingos gamtos garsų dermės.

„Daina paukščiams“ – tai bandymas pasidalinti meile gamtai, paukščiams, metų laikams ir daugiamečio fotografijos pomėgio rezultatas. Mūsų gyvenimas – ne tik unikali galimybė klausytis paukščių balsų, stebėti jų įvairovę, bet ir įsipareigojimas padėti išgyventi žiemą, atsargiai elgtis gamtoje ir saugoti jų buveines, – parodos idėją atskleidžia gyd. I. Ševcova. – Linkiu visiems sveikatos, pozityvių emocijų klausant nuostabios D. Pulausko muzikos, stebint paukščius su profesionalais – www.ornitostogos.lt –, dalyvaujant gamtos apsaugos veikloje.“

Parodoje skambanti muzika yra žinomo lietuvių džiazo pianisto, klavišininko, kompozitoriaus Dainiaus Pulausko kūrinys, išleistas solo albumu „Dainuojantys paukščiai“ (2012). Į džiazą įpintos natūralios, gamtoje užrašytos įvairių paukščių giesmės D. Pulausko kompozicijose išsilieja į netikėtų ir negirdėtų akustinių garsų harmoniją, kuriai apibūdinti tinka viskas, po ko pajunti lengvumą sieloje ir kūne: gydanti muzika, meditacija, išsivalymas, atsipalaidavimas ir pan. Nuoširdžiai dėkojame D. Pulauskui už geranorišką leidimą „įbalsinti“ parodoje eksponuojamas fotografijas savo sukurta muzika.

Kviečiame apsilankyti parodoje ir pasimėgauti orniterapijos seansu – ši patirtis gali būti labai meditatyvi. Tikimės, kad „Daina paukščiams“ mūsų ligoninės darbuotojams, pacientams ir lankytojams suteiks galimybę atsipalaiduoti, atrasti vidinę ramybę ir prisiminti mus supančios gamtos grožį bei įvairovę.

Daugiau gyd. I. Ševcovos darbų galite pamatyti:
• https://sevcova.photo/
• https://www.instagram.com/sevcova.photo/

Informuojame, kad nuo 2024-02-19 (pirmadienio) į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų skyrių galima patekti tik pro pagrindinį  ligoninės įėjimą, esantį iš Šiltnamių g. pusės (jis pavaizduotas nuotraukoje). Pakilę laiptais ir lauko drabužius nusirengę hole esančioje rūbinėje, iš karto už Informacijos langelio matysite įėjimą į Konsultacijų skyrių (pasukus į dešinę nuo Informacijos langelio).

Jei atvykstate tą dieną paskirtai planinei operacijai ar gydytojo konsultacijai

• Eikite į B registratūrą ir eilių valdymo terminale pasirinkite atitinkamos paslaugos mygtuką.
• Gavę lapelį su savo eilės Nr., stebėkite informaciją ekranuose, kur skelbiama, prie kurio langelio Jūs būsite pakviestas pagal savo eilės Nr.
• Užpildžius privalomus medicininius dokumentus, registratorė Jus nukreips į reikiamą gydytojo kabinetą (net jei iš anksto žinote, kuriame kabinete vyks konsultacija, pirmiausia vis tiek reikia užsiregistruoti ).
• Prašome atvykti 20-30 min. anksčiau, kad prieš konsultaciją spėtumėte užpildyti dokumentus registratūroje. Su savimi turėkite pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą.

Jei atvykstate norėdami iš anksto užsiregistruoti gydytojo konsultacijai (kuri vyks ne tą pačią dieną)

• Eikite prie A registratūros 1 langelio (čia aptarnavimas vyksta „gyvos eilės“ principu).
• Registruotis pas gydytoją iš anksto taip pat galima telefonu (+370 5) 216 94 55, 265 81 91 (darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.) arba internetu https://ipr.esveikata.lt.

Primename apie Konsultacijų skyriaus darbo laiką:

• Pacientų guldymas planinėms operacijoms vyksta nuo 6.30 val. (B registratūroje)
• Gydytojų konsultacijos vyksta nuo 7.00 iki 17.00 val. (B registratūroje)
• Išankstinė registracija gydytojų konsultacijoms vyksta nuo 8.00 iki 15.00 val. (A registratūroje)

Šie pasikeitimai yra susiję su netrukus prasidėsiančiais renovacijos darbais Skubios pagalbos skyriuje, dėl kurių jo veikla laikinai bus perkelta į dalį buvusių Konsultacijų skyriaus patalpų (daugiau informacijos apie tai paskelbsime artimiausiu metu). Nepaisant planuojamų pokyčių, Konsultacijų skyriaus veiklos apimtis išliks ta pati – bus teikiamos visos planinės paslaugos (gydytojų konsultacijos, tyrimai, procedūros). Kai kuriais atvejais pacientai bus konsultuojami ir ligoninės stacionare esančiuose atitinkamos specializacijos skyriuose – informacija apie tai jiems bus suteikta Konsultacijų skyriaus registratūroje, paaiškinant, kaip nueiti iki reikiamo gydytojo kabineto.

Remonto laikotarpiu perorganizuotose patalpose pacientams orientuotis padės informaciniai ženklai ir darbuotojai, tačiau iš anksto prašome supratingumo ir kantrybės. Infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas visada atneša tiek logistinių, tiek veiklos organizavimo iššūkių, bet juos įveikę vėliau visi galėsime pasidžiaugti patogesnėmis ir šiuolaikiškesnėmis ligoninės erdvėmis.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia patalpų nuomos konkursą karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams, medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams, ramentų pardavimo aparatui bei savitarnos krautuvėlei įrengti.

Išnuomojamų patalpų apžiūra vyks 2024 m. sausio 5, 8 ir 9 dienomis, nuo 8 val. iki 15 val. Apžiūros laiką prašome derinti iš anksto. Kontaktinis asmuo – RVUL Turto valdymo skyriaus inžinierius Saulius Preidys, tel. (8 5) 2362023, mob. tel. (8 685) 33323.

Konkurso dalyviai pasiūlymus turi pateikti nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 17 d. adresu Šiltnamių g. 29, 04130 Vilnius (C109 kab. Administracijos korpuse) nuo 8 val. iki 12 val., ir nuo 13 val. iki 16 val. Pasiūlymų pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Visas konkurso sąlygas ir konkurso dokumentus rasite žemiau esančiose nuorodose.

Konkurso dokumentai:

• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygos
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 1-2
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 3-5

Nuomojamų patalpų planai:

• Karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams įrengti (B korpusas 1 a., B korpusas 2-9 a., Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams įrengti (Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Ramentų pardavimo aparatui įrengti (C korpusas, 1 a.)
• Savitarnos krautuvėlei įrengti (C korpusas, 1 a.)