RVUL

Gydytojai pastebi, kad daugelis 60-metį atšventusių pacientų susiduria ne tik su įvairiais fizinės sveikatos iššūkiais, bet ir su didėjančiu nerimastingumu, nuolat juntama įtampa, nemiga bei ankstyvaisiais kognityvinių funkcijų silpnėjimo požymiais. Negydomi psichinės sveikatos sutrikimai ilgainiui tampa vis aštresne problema, tačiau dauguma žmonių vengia kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus, o juo labiau – į specializuotas psichiatrines įstaigas dėl visuomenėje vis dar gyvos stigmos. Retas kuris žino, kad visapusišką pagalbą galima gauti ir daugiaprofilinėse ligoninėse veikiančiuose skyriuose, kuriuose teikiamos psichinės sveikatos priežiūros paslaugos – nuo medicininių tyrimų iki psichoterapijos bei psichologinio palaikymo. Apie savo patirtį pasakoja planinio stacionarinio gydymo kursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriuje ką tik užbaigusi pacientė Aldona (vardas pakeistas), sutikusi atvirai pasidalinti, kaip šis gydymas pakeitė jos fizinę ir emocinę būklę.

Kas Jus labiausiai vargino prieš atvykstant į ligoninę?

– Jau kelerius metus gyvenau nuolatinės įtampos būsenoje: niekaip nesisekė sureguliuoti aukšto kraujospūdžio, vargino dažni galvos skausmai, bemiegės naktys. Darbe tapo sunku susikoncentruoti, užmiršdavau smulkmenas, dėl to kilo konfliktų su jaunesniais kolegomis. Labai slėgė jausmas, kad nebepajėgiu funkcionuoti taip kaip anksčiau, vis dažniau aplankydavo depresinė nuotaika, rytais iš lovos lipdama jau jausdavausi pavargusi, pradėjau vengti bendrauti net su šeimos nariais, pristigdavau energijos žaisti su anūkais.

Ar buvo sunku ryžtis stacionariniam gydymui?

– Iš pradžių labai dvejojau. Tiesą sakant, pati mintis apie psichiatrinį gydymą gąsdino – juk vis dar egzistuoja tas neigiamas aplinkinių požiūris, bijojau replikų apie „nučiuožusį stogą“. Bet kai šeimos gydytoja užsiminė apie galimybes gydytis įprastinėje ligoninėje, tai nuskambėjo normaliai, priimtinai, todėl savijautai vis negerėjant, pamažu prisijaukinau šią mintį ir galiausiai ryžausi čia atvykti.

Kaip pasikeitė Jūsų kasdienė savijauta čia, ligoninėje?

– Pirmiausia nustebino tyrimų gausa. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, kompiuterinė tomografija, net vitaminų trūkumo ieškojo. Labai padėjo psichologės konsultacijos, pokalbiai su kitais pacientais. Pamačiau, kad nesu viena su savo problemomis. Relaksacijos užsiėmimuose išmokau atsipalaiduoti, patyriau, kad aktyvesnis fizinis judėjimas padeda „išvaikščioti“ kylantį nerimą.

Kaip palygintumėte šią patirtį su tuo, ką iki tol siūlė šeimos gydytojas?

– Savo šeimos gydytoja negaliu skųstis – ji tikrai rūpestinga, stengėsi parinkti vaistus nuo kraujospūdžio, teikė patarimus ir rekomendacijas, kaip pagerinti psichinę būklę. Bet tabletės nepadėjo, o pačiam vienam tvarkytis su savo vidine savijauta nėra paprasta. Tuo tarpu ligoninėje pajutau, kad mane mato kaip visumą. Dirbo visa specialistų komanda, kartu sprendė ir fizines, ir psichologines problemas. Tas kompleksiškumas man atrodo pats svarbiausias dalykas.

Kokius pokyčius jaučiate po šių dviejų savaičių?

– Pirmiausia, miegu daug geriau, galvos skausmai sumažėjo, esu kur kas ramesnė. Išėjus iš ligoninės, dar laukia darbas su gydytoju ambulatoriškai, bet jau žinau, ką daryti, ir pagaliau atsirado viltis, kad galiu gyventi jausdamasi geriau. Jei kažkas vėl pablogėtų, galėsiu grįžti pas tuos pačius specialistus, kurie mane jau kažkiek pažįsta. Tai suteikia didžiulį saugumo jausmą.

RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė pastebi, kad Aldonos istorija yra gana tipinis vadinamosios „dvigubos diagnozės“ atvejis – kuomet šalia somatinių ligų prisideda ir psichikos sveikatos problemos. Ji sako, kad tai būdinga ne vien tik vyresnio amžiaus žmonėms. Kita pacientų grupė yra daug dirbantys, intensyvų laisvalaikį kultivuojantys, bet tinkamo darbo ir poilsio balanso niekaip nerandantys jauni žmonės, kuriems pasireiškia įvairūs psichogeninės kilmės skausmai, virškinimo funkcijos sutrikimai. Dėl to jie pradeda vartoti vis daugiau vaistų ir taip pamažu išsivysto priklausomybė nuo medikamentų, o savijauta tik prastėja.

„Apie planinio stacionarinio gydymosi galimybę siūlyčiau labai rimtai pasvarstyti visiems, išgyvenantiems emocines krizes, depresijos epizodus, varginamiems lėtinio nuovargio, nerimo, nemigos ir psichosomatinio pobūdžio sutrikimų, kai juntami funkcinio pobūdžio skausmai, bet nenustatoma skausmo priežastis, – pataria RVUL gydytoja psichiatrė E. Baumilienė. – Jei atrodo, kad „skauda visur“, be aiškios priežasties jaučiate įvairių organų ar jų sistemų negalavimus, atsirado svorio, apetito sutrikimų, jums jau būtų tikslinga ieškoti profesionalios pagalbos.“

RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriuje yra taikomas medikamentinis ir psichoterapinis psichikos ligų ir sutrikimų gydymas, užtikrinamas bei tęsiamas somatinių ligų gydymas, esant poreikiui, organizuojamos įvairių ligoninėje dirbančių specialistų konsultacijos. Čia nuolat dirba ne tik gydytojai psichiatrai, bet ir medicinos psichologai, medicinos psichologas-psichoterapeutas, dailės terapeutas. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius bei patiriamus sunkumus, plačiai taikomas individualus konsultavimas. Taip pat pacientams siūlomos įvairios relaksacijos procedūros ir terapinės veiklos, diskusijų bei užduočių grupės, kineziterapija ir kitos procedūros pagal poreikį. Atliekamas paciento psichodiagnostinis ištyrimas, gydymo efektyvumo tyrimas, taikoma palaikomoji psichoterapija, aptariami konkretūs sunkumai bei prisitaikymo galimybės. Gydymas ir psichoterapinės pagalbos planas koreguojamas nuolat vykstančiuose komandiniuose susirinkimuose.

„Svarbiausia, kad pacientai čia jaučiasi saugiau ir priimtiniau nei psichiatrinėje ligoninėje, o kompleksinė specialistų pagalba padeda spręsti tiek fizines, tiek psichologines problemas, – apibendrina E. Baumilienė. – Psichikos ligų diagnozavimas yra sudėtingas, nes simptomai dažnai persipina su somatinėmis ligomis ar jas imituoja. Todėl svarbus nuodugnus ištyrimas, įvairių sričių gydytojų konsultacijos ir tyrimai, kurie padeda nustatyti ne tik psichikos sutrikimus, bet ir kitas būkles (pvz., skydliaukės veiklos sutrikimus ar vitaminų trūkumą). Gydant pacientą derinami medikamentai ir psichoterapija, dirba skirtingi specialistai, padedantys pacientui suvokti savo jausmus, rizikos veiksnius bei išmokti įveikos strategijų. Mūsų patirtis rodo, jog integruotas požiūris į sveikatą bei individualiai pritaikytas kompleksinis gydymas veikia efektyviausiai.“

Gydytoja kviečia neignoruoti psichikos sveikatos problemų ir neužsiimti savigyda. E. Baumilienė pabrėžia, kad nėra gėdinga ieškoti pagalbos kreipiantis į kvalifikuotus specialistus, o motyvuotam ir norinčiam pasveikti žmogui tikrai galima padėti.

Dėl laisvų vietų Psichosomatinių susirgimų skyriuje ar kitais hospitalizacijos klausimais galima teirautis darbo dienomis tel. (+370 5) 265 8199, 265 8188, 265 8182. Paciento gydymui stacionare reikalingas gydytojo psichiatro nukreipimas. Turint šeimos gydytojo siuntimą, rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija dėl planinės hospitalizacijos, kuriai galima registruotis internetu ipr.esveikata.lt arba tel. (+370 5) 265 8199, 216 9455.

Nuo liepos 9 d. į savo buvusias patalpas grįžta RVUL Skubiosios pagalbos skyrius. Tiesa, čia nedaug kas beprimena ankstesnį vaizdą. Po ilgiau nei metus trukusios renovacijos Skubiosios pagalbos skyrius pasikeitė iš pagrindų – jame atnaujintos visos darbo vietos bei pacientų zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo, renovuota korpuso vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai. Atliekant remonto darbus nuo rūsio iki techninio aukšto, bendrai sutvarkyta apie 2,8 tūkst. kv. m. ploto. Šis infrastruktūros modernizavimo projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis, dalį lėšų skyrė ir pati įstaiga. Bendra investicijų į Skubiosios pagalbos skyriaus atnaujinimą suma siekia 6,9 mln. Eur.

„Augant sveikatos paslaugų poreikiui, o kartu su juo – ir pacientų lūkesčiams dėl paslaugų kokybės bei teikimo sąlygų, akivaizdu, kad daugiau nei prieš 30 metų statytos ligoninės infrastruktūra nebepajėgia atitikti šiuolaikinių reikalavimų. Dėl to nuolat ieškome galimybių atsinaujinti iš įvairių finansavimo šaltinių, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. – Kita vertus, neseniai per visą pasaulį nuvilnijusi COVID-19 pandemija ir pastarojo laikotarpio geopolitinė padėtis Rytų Europoje verčia labai atsakingai įvertinti viešojo sektoriaus, o ypač sveikatos apsaugos sistemos, pasirengimą veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šis aspektas buvo itin svarbus teikiant paraišką projekto „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“ finansavimui, kurio tikslas – užtikrinti tolygų, saugų, nenutrūkstamą paslaugų teikimą ekstremalių situacijų metu, išlaikant paslaugų prieinamumą ir kokybę bei sudarant saugias sąlygas pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams.“

„Skubiosios pagalbos skyrius yra savotiška ligoninės vizitinė kortelė, nes daugelio pacientų kelias sveikatos priežiūros įstaigoje prasideda būtent čia. Džiaugiuosi, kad ši aplinka tapo kur kas patogesnė, šiuolaikiškesnė ir saugesnė, ji padės kurti teigiamą pacientų ir jų artimųjų patirtį ligoninėje bei geresnes darbo sąlygas mūsų personalui, – teigia RVUL vadovė dr. J. Kutkauskienė. – Norėčiau akcentuoti, kad Skubios pagalbos skyriaus modernizavimo sprendimai lems ne tik vizualiai matomus infrastruktūros pokyčius, bet ir taps ligoninėje diegiamos emocinio atsparumo didinimo programos dalimi.“

„Atnaujinta bei išplėsta infrastruktūra reikšmingai sustiprino mūsų galimybes teikti pagalbą masinių nelaimių, gamtos stichijų sukeltų krizių ar kitų ekstremalių situacijų atvejais, o tuo pačiu modernizavimo sprendimai smarkiai pakeitė ir kasdienes mūsų skyriaus pacientų priėmimo ir darbuotojų darbo sąlygas, – džiaugiasi Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas. – Esame pagrindinis skubiosios medicinos centras Vilniaus regione, todėl net ir remonto metu privalėjome užtikrinti visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pilna apimtimi. Šiuo laikotarpiu mums ir kolegoms teko „pagyventi“ susispaudus, netrūko įvairių logistinių ir veiklos organizavimo iššūkių, tačiau visiems susitelkus pavyko juos įveikti, ir dabar galime pasidžiaugti, kad nuo šiol Skubiosios pagalbos skyriuje dirbsime patogiau, efektyviau ir saugiau.“

Nors dailės terapija Lietuvoje gyvuoja jau keletą dešimtmečių, o jos nauda įrodyta moksliniais tyrimais, kaip psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimo priemonė ji vis dar nepakankamai išnaudojama šalies gydymo įstaigose. Apie šios meno terapijos rūšies potencialą, dažniausius mitus bei vidinius atradimus kalbamės su RVUL Psichosomatinių susirgimų skyriaus dailės terapeute, Lietuvos dailės terapijos asociacijos pirmininke Remigija Gile.

Pradėkime nuo to, kas gi yra ta dailės terapija?

Dailės terapija – tai terapinis procesas, kurio metu naudojami meniniai išraiškos būdai (dažniausiai piešimas, tapyba, lipdymas) siekiant pagerinti žmogaus emocinę būklę, savęs pažinimą ir asmenybės vystymąsi. Dailės terapija nėra apie meno kūrimą kaip estetinį produktą, o apie saviraišką per kūrybą – juk keverzoti, taškytis dažais, lieti spalvas ar minkyti molį gebame kiekvienas. Taigi ir meniniai gabumai čia nėra būtini, svarbiau atvirumas ir noras pasinerti į terapinį santykį. Terapinio proceso metu gali būti išlaisvinami jausmai, integruojamos skausmingos patirtys, atrandami nauji sprendimai. O dailės terapeutas padeda eiti šiuo keliu – pamatyti, atpažinti, iškalbėti, įsisąmoninti tai, kas iškilo kūrybos procese.

Kame slypi dailės terapijos galia, kuo ji ypatinga?

Dailės terapijos metodai veda mus į nepažintą mūsų pasąmonės sritį, kur esame „nukišę“ daug savo skaudžių išgyvenimų. Čia dar vaikystėje išstumiame tai, ko nesinori prisiminti, kas verčia mus jaustis menkais, tačiau net ir užslėpti šie išgyvenimai kelia mums vidinį nerimą ar pasireiškia nepriimtinais būdais (pvz., netikėtais agresijos protrūkiais, valgymo priepuoliais, aštriomis nuoskaudomis, kaltės, savęs nepriėmimo jausmu ir kt.)
Dailės terapija padeda saugiai, per kūrybą iškelti savo vidinius „baubus“ ir juos pažinti. Nes tų „baubų“ slėpimas nuo savęs ir išstūmimas į pasąmonę, reikalauja iš mūsų daug energijos, todėl jaučiame nuovargį, nepaaiškinamą nerimą, kritiniais atvejais ištinka panikos atakos. Visa tai – simptomas, kad mūsų psichika nebesusitvarko. Pažindami savo baimes, integruodami trauminius patyrimus, mes galime atlaisvinti tą užgniaužimui skirtą energiją ir nukreipti ją konstruktyvia linkme – gyventi gyvenimą, o ne slėptis.

Šiandien paskelbti nauji duomenys iš Europos insulto veiksmų plano 2023 m. insulto paslaugų stebėjimo sistemos rodo, kad insulto priežiūros srityje visoje Europoje padaryta didelė pažanga, tačiau taip pat pabrėžiami rimti skirtumai, kuriuos reikia mažinti. Į naujausią duomenų rinkinį įtraukti 47 šalių duomenys. Rezultatai rodo, kad pagerėjo nacionalinės strategijos formavimasis, ūminio gydymo prieinamumas ir insulto prevencija. Lietuva, Švedija, Nyderlandai ir Vokietija yra tarp šalių, kurios per pastaruosius metus pradėjo arba išplėtė nacionalines prevencijos priemones – tokių šalių iš viso yra 23. Tačiau pernelyg daug insulto ištiktų žmonių vis dar susiduria su dideliais sunkumais norėdami gauti reikiamą gydymą, reabilitaciją ir priežiūrą po insulto.

Geresnė, bet vis dar pernelyg lėta prieiga prie ūminio gydymo

Reperfuzinio gydymo prieinamumas sergant ūminių išeminiu insultu gerėja, tačiau nevienodai. Vidutiniškai tik 15,4% pacientų buvo atlikta intraveninė trombolizė, o mechaninė trombektomija – 5,9%. 7 šalys pasiekė Europos lyginį rodiklį, pagal kurį trombolizė turi būti skiriama mažiausiai 20% pacientų, o 19 šalių pasiekė tikslą, kad trombektomija būtų atliekama daugiau nei 7,5 % pacientų. Lietuvoje intraveninės trombolizės dažnis siekia 14%, o mechaninės trombektomijos – 9,3%. Tačiau gydymo vėlavimas tebėra didelė problema. Tik 7 šalys sugebėjo pasiekti rekomenduojamą „nuo durų iki kirkšnies“ laiką – t. y. laiką nuo atvykimo į ligoninę iki trombektomijos pradžios – 60 minučių ar mažiau. 12-oje šalių šis vėlavimas buvo ilgesnis nei 90 minučių, o tai sumažino geros reabilitacijos galimybes.

Nuolatiniai iššūkiai insulto skyrių priežiūroje, reabilitacijoje ir tolesnėje priežiūroje

Nepaisant tam tikros pažangos, insulto paslaugų organizavimas ir kokybės stebėsena daugelyje sričių vis dar yra nepakankami. Tikslas, kad bent 90% insulto pacientų būtų gydoma specializuotuose insulto skyriuose, pasiektas tik 9-iose šalyse. Tik 22 šalys stebi insulto skyrių priežiūros kokybę. Dar labiau nerimą kelia reabilitacija po išrašymo iš ligoninės. Tik 11 šalių yra įdiegusios reabilitacijos paslaugų kokybės stebėjimo sistemas. Ankstyva reabilitacija yra prieinama 22 šalių insulto skyriuose. Tačiau labai nedaug pažangos pasiekta užtikrinant pacientų priežiūros plano sudarymą ir jo kokybės priežiūrą po stacionarinio gydymo. Tik 11 šalių praneša, kad bent 90 % pacientų gauna tolesnę priežiūrą, o tik keturios šalys teikia struktūrizuotą tolesnę priežiūrą, atitinkančią pripažintus standartus.

Gyvenimas po insulto: parama tebėra ribota

Tik 13 šalių praneša turinčios specialią nacionalinę programą gyvenimui po insulto. Nors daugelis programų apima svarbius reabilitacijos aspektus, parama teikiama nevienodai. 12 šalių į savo programas įtraukė nuolatinę sveikatos priežiūrą, o 10 šalių daugiausia dėmesio skiria emociniam prisitaikymui ir psichinei gerovei. 11 šalių teikia paramą kasdienei veiklai ir praktiniams uždaviniams spręsti, o tiek pat šalių teikia informaciją bei konsultacijas tiek insulto ištiktiems asmenims, tiek jų globėjams.

Raginimas imtis veiksmų: mažinti atotrūkį tarp potencialo ir praktikos

„2023 m. insulto paslaugų stebėjimo duomenys rodo, kad nors kai kuriose srityse, ypač nacionalinėje strategijoje ir skubaus gydymo prieinamume, pastebimas teigiamas pokytis, vis dar yra didelių trūkumų insulto priežiūros organizavimo, teikimo ir lygybės srityse“, – teigia Europos insulto veiksmų plano pirmininkė prof. Hanne Christensen. „Čia nėra vietos pasitenkinimui savimi. Šalys turi rimtai vertinti šias įžvalgas ir imtis ryžtingų veiksmų, kad duomenų rinkimas ir insulto priežiūra atitiktų standartus, kurių nusipelno kiekvienas insulto ištiktas žmogus.”

Arlene Wilkie, Europos insulto aljanso (SAFE) generalinė direktorė, antrina: „Nepriimtina, kad 2023 m. vis dar matome tokius didelius skirtumus prieigos prie insulto skyrių priežiūros, ankstyvosios reabilitacijos ir paramos po insulto srityse. Insultą patyrę žmonės turi gauti holistinę ir nuolatinę priežiūrą. Raginame visas nacionalines vyriausybes ir politikos formuotojus geriau teikti būtinas paslaugas visiems insultą patyrusiems žmonėms.”

Europos insulto organizacijos (ESO) prezidentė profesorė Simona Sacco pabrėžia: „Europos insulto veiksmų planas suteikia šalims pagrindą, kurio joms reikia norint sumažinti atotrūkį tarp siekių ir rezultatų. Šie duomenys yra tiek gairės, tiek iššūkis – dirbti protingiau, greičiau ir teisingiau.“

Apie SAP-E ir insulto paslaugų stebėjimo sistemą

2018 m. pradėtas įgyvendinti Europos insulto veiksmų planas (SAP-E) yra strateginis planas, kuriuo siekiama iki 2030 m. pagerinti insulto prevenciją, priežiūrą ir paramą po insulto. Insulto paslaugų stebėjimo sistema (SST) sukurta kaip stebėjimo priemonė, skirta vertinti Europos pažangą siekiant SAP-E tikslų, ir teikia vertingą informaciją nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų skatinti tobulėjimą.

Europoje kasmet įvyksta daugiau nei 1,1 mln. insulto atvejų, dėl kurių miršta beveik 460 tūkst. žmonių. Beveik 10 mln. žmonių gyvena su ilgalaikiais insulto padariniais. Ekonominė našta yra milžiniška – 2017 m. ji siekė 60 mlrd. eurų – ir, jei nebus imtasi skubių reformų, iki 2040 m. turėtų išaugti iki 86 mlrd. eurų.

SST tebėra svarbi priemonė pažangai stebėti ir trūkumams atskleisti. Tai raginimas imtis veiksmų, diegti inovacijas ir investuoti, kad kiekvienas insulto ištiktas žmogus Europoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų galimybę gauti kokybišką, savalaikę ir lygiateisę pagalbą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, 2024 m. buvo pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Šia paslauga siekiama, kad asmenis, atsidūrusius krizinėje situacijoje dėl galimos negalios, laiku pasiektų reikalinga ankstyvoji pagalba.

2025 m. toliau tęsiamas šios paslaugos teikimas, 10 asociacijų pasirinko įgyvendinti ankstyvosios pagalbos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, veiklą. Žemiau rasite atnaujintą informaciją apie asociacijas (jų sąrašą, kontaktus ir paslaugos turinį), kurios 2025 m. teikia ankstyvosios pagalbos paslaugą. Į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis (toliau – asmuo, turintis negalios požymių), ir (ar) jų šeimos nariai.

Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, teikiamos šios paslaugos:

• asmens, turinčio negalios požymių, ir (ar) jo šeimos narių informavimas (konsultavimas);
• emocinė ir (ar) psichologinė pagalba;
• atstovavimas.

Kaip teikiamos ankstyvosios pagalbos paslaugos?

• Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui, turinčiam negalios požymių, ir (ar) jo šeimos nariams teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
• Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau nei 4 paslaugos.
• Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus 2025 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

2025 m. Ankstyvosios pagalbos paslaugas asmenims, turintiems akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams teikiančios asociacijos

Nuo sausio 1 d. pasikeitė sveikatos priežiūros paslaugų ūmiai susirgusiems gyventojams teikimo savaitgalį ir švenčių dienomis tvarka Vilniuje. Nuo šiol ambulatorinės skubiosios medicinos pagalbos paslaugos teikiamos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos kabinete, sveikatos priežiūros paslaugos Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyboje nebeteikiamos.

Kur kreiptis ūmiai susirgus savaitgalį ar švenčių dienomis?

• Šeštadieniais šeimos gydytojo ir gydytojo odontologo paslaugos teikiamos Antakalnio, Centro, Karoliniškių, Naujosios Vilnios ir Šeškinės poliklinikoje nuo 8 iki 16 val. šių poliklinikų pacientams, o Grigiškių sveikatos priežiūros centre ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre – nuo 8 iki 12 val.
• Privačių šeimos gydytojų centrų ar kabinetų pacientai dėl darbo laiko šeštadieniais turi teirautis sveikatos priežiūros įstaigose, prie kurių yra prisirašę.
• Šeštadieniais nuo 16 iki 22 val., o sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 10 iki 20 val. visi ūmiai susirgę vilniečiai gali kreiptis į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos kabinetą, adresu Antakalnio g. 57, tel. (+370 5) 234 4487.

Kas yra laikoma ūmiu susirgimu?

• Suaugusiems pacientams ūmiu susirgimu laikomas (1) maksimaliomis geriamų medikamentų dozėmis nenumalšinamas skausmas, (2) daugiau nei 38 °C ir ilgiau nei 72 val. trunkantis karščiavimas, (3) anksčiau nei prieš 48 val. įvykusi trauma, didėjantis skausmas ir tinimas bei nedideli sumušimai, kai nereikia rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, (4) progresuojanti ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas, tinimas ir niežulys (nesant dusulio, kraujospūdžio kritimo), (5) ūmus pykinimas, pasikartojantis vėmimas ar viduriavimas, (6) gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai, kai nereikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas, (7) žaizdų perrišimas po chirurginių intervencijų, kai nereikalingas tolesnis chirurginis žaizdos sutvarkymas, (8) ilgiau nei 48 val. trunkantis širdies ritmo sutrikimas, nevartojant kraują skystinančių vaistų kai negalima atlikti ritmo atkūrimo, (9) paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios anksčiau nei prieš 48 val., (10) paviršiniai svetimkūniai, (11) lengvi nudegimai, odos paraudimas ir patinimas, (12) laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą.
• Vaikams iki 18 metų ūmiu susirgimu laikomas (1) daugiau nei 37,8 °C ir ilgiau nei 24 val. trunkantis karščiavimas, nepraeinantis skiriant karščiavimą mažinančius vaistus (išskyrus kūdikius), (2) naujai atsiradęs ir plintantis bėrimas, atsiradęs per 24 val., (3) ūmus skausmas, nepraeinantis nuo analgetikų, (4) ūmus, pasikartojantis vėmimas ir/ar viduriavimas, (5) ūmus skausmas ir diskomfortas šlapinantis, (6) ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas, tinimas ir niežulys (nesant dusulio, kraujospūdžio kritimo), (7) paviršinės žaizdos, kurios nereikalauja chirurginės intervencijos, (8) erkių įsisiurbimas kai įkandimas įvyko per pastarąsias 24 val., tačiau nėra jokių ankstyvųjų infekcijos požymių, (9) gyvūnų smulkūs įkandimai, kai nereikia chirurginės pagalbos ir nėra poreikio pasiutligės profilaktikai, (10) paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios anksčiau nei prieš 48 val., (11) lengvi nudegimai, odos paraudimas ir patinimas, (12) laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą.

Svarbu!

• Jei sveikatos būklė neatitinka aprašytos, atėjo laikas tęstiniam vaistų išrašymui ar reikia pratęsti nedarbingumo pažymėjimą, prašome sulaukti darbo dienos ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
• Už suteiktas mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientai turės sumokėti pagal gydymo įstaigoje patvirtintas mokamų paslaugų kainas, jei sveikatos būklė neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų ar pacientas neapdraustas privalomuoju asmens sveikatos draudimu.
• Skubiosios ambulatorinės pagalbos mastas yra patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų darbo laikas, kontaktai ūmiai susirgus savaitgaliais ir švenčių dienomis

Poliklinikų ir Skubiosios medicinos pagalbos kabineto nedarbo metu (šeštadieniais nuo 22.00 val. iki sekmadienio 10.00 val., sekmadieniais nuo 20.00 val. iki pirmadienio 7.00 val. arba švenčių dienomis nuo 20.00 val. iki kitos šventinės dienos 10.00 val. / darbo dienos 7.00 val.) teikiama tik skubi neatidėliotina medicinos pagalba. Ją visą parą teikia Greitosios medicinos pagalbos stotis (tel. 112 arba 113) arba arčiausiai buvimo vietos esanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Skubią būtinąją medicinos pagalbą teikiančios įstaigos

Informuojame, kad RVUL Konsultacijų skyrius ir Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nedirbs nuo 2024-12-23 (pirmadienio) iki 2024-12-27 (penktadienio).

Pacientų dėmesiui!

• Konsultacijų skyriaus skambučių centras dirbs: gruodžio 23d. – nuo 8.00 iki 14.00 val., gruodžio 27 d. – nuo 8.00 iki 15.00 val. (pacientų registracija vyks tik telefonu arba internetu portale e.sveikata.lt).
• Gydytojų konsultacijoms ir reabilitacijos procedūroms registruotis vietoje bei atvykti bus galima nuo 2024-12-30 (pirmadienio).
• Pacientų guldymas planinėms operacijoms nuo 2024-12-23 iki 2024-12-27 vyks Konsultacijų skyriaus B registratūroje nuo 6.30 iki 8.00 val. ryto (įėjus pro pagrindinį ligoninės įėjimą, už Informacijos langelio sukite į dešinę).