Ligoninė

Po visuotinio RVUL darbuotojų ištyrimo identifikuoti 129 besimptomiai atvejai

18 Gru 2020 Naujienos

Gruodžio 14–16 dienomis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atliktas didelio masto profilaktinis darbuotojų ištyrimas dėl koronaviruso, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro laboratorija.

Per tris dienas buvo paimti ir į laboratoriją išvežti 1296 ėminiai ir gauti 129 teigiami atsakymai (~9,95 proc.). Įstaiga turi beveik 1,8 tūkstančio darbuotojų, todėl tyrimas apėmė visą šiuo metu dirbantį personalą, išskyrus tuos darbuotojus, kuriems COVID-19 buvo diagnozuotas jau anksčiau.

Pažymėtina, kad visuotiniame profilaktiniame ištyrime dalyvavo tik jokių koronaviruso infekcijai būdingų simptomų nejaučiantys darbuotojai. Pasireiškus karščiavimui ar kitokiems klinikiniams požymiams, darbuotojai buvo tiriami vadovaujantis įstaigos vidinėmis tvarkomis, ir jų PGR tyrimai atliekami kitose laboratorijoje.

„Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą ištikusi epidemiologinė krizė atsispindi ir mūsų medikų sergamumo rodikliuose, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė. – Sergančių įstaigos darbuotojų pas mus sparčiai daugėja jau nuo lapkričio pabaigos. Deja, teisės aktų numatyta tvarka vykdomų profilaktinių tyrimų, ištiriant 10-20 proc. tiesiogiai su pacientais dirbančio personalo, šiuo laikotarpiu nebepakanka, o nerimą mums kelia tai, kad nauji COVID-19 atvejai fiksuojami tarp įvairių specialybių darbuotojų ir beveik visuose skyriuose.“

Pasak ligoninės vadovės, teko imtis veiksmų, kad per itin trumpą laiko tarpą būtų galima nustatyti besimptome COVID-19 forma sergančius darbuotojus, juos izoliuoti ir suvaldyti viruso plitimą įstaigoje. Šiuo metu nedarbingumą dėl COVID-19 turi 329 Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojai: 57 gydytojai, 91 slaugytoja, 68 slaugytojo padėjėjos, 113 kitų pareigybių darbuotojų. Visi jie izoliuojasi pagal patvirtintą izoliacijos tvarką, galintiems dirbti nuotoliniu būdu organizuojamas darbas iš namų.

J. Kutkauskienės teigimu, net ir koronaviruso praretinta ligoninės komanda išlieka pasiruošusi teikti būtinąją pagalbą pacientams.

„Situacija nors ir ne iš lengvųjų, tačiau kol kas valdoma, nes nuo praėjusios savaitės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atidėtas planinių operacijų vykdymas, todėl pagrindinis mūsų pacientų srautas yra dėl skubios pagalbos besikreipiantys žmonės, – aiškina įstaigos direktorė. – Dėl prastos epidemiologinės situacijos šalyje pacientus ligoninėje stengiamasi laikyti ne ilgiau nei yra būtina, ir kai tik pacientų sveikatos būklė leidžia, jie yra perkeliami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, su kuriomis bendradarbiaujama, arba išleidžiami toliau gydytis namuose. Tokiu būdu užtikrinamos vietos vadinamiesiems „ekstriniams“ pacientams, kuriems medicininė pagalba reikalinga čia ir dabar. Kasdien sprendžiame ir darbo perorganizavimo klausimus, deleguodami darbuotojus dirbti į tuos padalinius, kuriuose labiausiai trūksta personalo“.

Pasak J. Kutkauskienės, siekiama kuo greičiau stabilizuoti epidemiologinę situaciją įstaigos viduje, todėl visuotinis profilaktinis darbuotojų ištyrimas dėl COVID-19 ta pačia apimtimi bus kartojamas ir kitą savaitę.

Šio tyrimo metu Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje lankėsi Gamtos mokslų centro mokslininkai, kurie nuo įvairių ligoninės aplinkos paviršių ėmė mėginius moksliniam tyrimui, norėdami išsiaiškinti galimą koreliaciją tarp viruso elementų ant įvairių paviršių kiekio ir personalo sergamumo atitinkamuose skyriuose.

Ligoninė

RVUL vykdomas visų darbuotojų ištyrimas dėl COVID-19

14 Gru 2020 Naujienos

Situacijai šalies ligoninėse dėl COVID-19 užsikrėtusių pacientų ir medicinos personalo tampant vis labiau įtemptai, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) gruodžio 14–16 dienomis atlieka visuotinį profilaktinį darbuotojų ištyrimą dėl COVID-19. Per tris dienas numatoma ištirti visus dirbančius klinikinių ir neklinikinių skyrių darbuotojus, t. y., apie 1600 žmonių. Iš viso įstaiga turi beveik 1,8 tūkstančio darbuotojų.

Ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė teigia, kad tokių veiksmų ligoninėje imtasi įstaigos vadovybės iniciatyva, siekiant efektyviai suvaldyti epidemiologinę situaciją: „Sergančio įstaigos personalo jau kurį laiką daugėja, todėl suderinome su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro laboratorija didelio kiekio ėminių ištyrimą, kad atlikus visuotinį darbuotojų patikrinimą per itin trumpą laiko tarpą galėtume nustatyti besimptome COVID-19 forma sergančius darbuotojus, juos laiku izoliuoti ir kaip įmanoma efektyviau užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui įstaigoje.“

Visuotinio darbuotojų tyrimo dėl COVID-19 metu ligoninėje apsilankys Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro mokslininkai, kurie nuo įvairių ligoninės paviršių (stalų, prietaisų ir pan.) ims mėginius ir atliks mokslinius tyrimus, susijusius su koronaviruso gebėjimu išlikti gyvybingu ant įvairių paviršių.

Nuo praėjusios savaitės dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos šalyje ir augančio poreikio dedikuoti įstaigos infrastruktūrą COVID-19 pacientų priežiūrai – šiuo metu ligoninėje atidarytas jau trečias COVID-19 skyrius – buvo laikinai apribotas planinių operacijų atlikimas.

„Šioje situacijoje nerimą kelia ir skubios pagalbos teikimas. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubios pagalbos ligoninė, todėl gyvybiškai svarbios paslaugos pacientams buvo ir yra teikiamos, tačiau dėl pastaraisiais mėnesiais vykusio pacientų srautų perskirstymo tarp įstaigų, mūsų Skubios pagalbos skyriaus veiklos apimtys išaugo beveik 50 proc. Tai yra rimtas iššūkis personalui, kurį, kaip ir daugelyje gydymo įstaigų, retina koronavirusas. Baiminamės, kad po visuotinio darbuotojų ištyrimo šio skyriaus pajėgumai dar sumažės. Tačiau noriu nuraminti, kad bendradarbiaujame su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis ir ieškome išeičių, kad gyventojai gautų visą reikalingą pagalbą“, – sako J. Kutkauskienė.

Nuo praėjusio savaitgalio didžiosios Vilniaus ligoninės susiderino veiksmus dėl būtinosios pagalbos srautų diversifikavimo, įvertinus visų regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų realias galimybes bei skubios pagalbos besikreipiančių pacientų srautus.

VUL Santaros klinikose teikiama būtinoji ir neatidėliotina oftalmologinio profilio, otorinolaringologinio (LOR) profilio, urologinio profilio, ginekologinio profilio pagalba, neurochirurginio profilio, terapinio profilio, kardiologinio ir kardiochirurginio profilio pagalba.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje teikiama būtinoji ir neatidėliotina pagalba, apimanti sunkių traumų (politraumos) klasterio paslaugas, ortopedinę traumatologinę pagalbą, terminių traumų, ūminių apsinuodijimų atvejus, taip pat krūtinės chirurgijos ir kraujagyslių chirurgijos paslaugas.

Abiejose įstaigose, t. y., tiek VUL Santaros klinikose, tiek Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, teikiama būtinoji ir neatidėliotina neurologinio profilio pagalba, insulto klasterio paslaugos, pilvo chirurgijos paslaugos.

Ligoninė

Svarbi informacija pacientams dėl būtinosios pagalbos teikimo

11 Gru 2020 Naujienos

Atsižvelgiant į blogėjančią Vilniaus regiono epidemiologinę situaciją ir įvertinus visų regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigos realias galimybes bei skubios pagalbos besikreipiančių pacientų srautus, VUL Santaros klinikos kaip organizuojanti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Vilniaus regione įstaiga priėmė sprendimą praplėsti savo teikiamos būtinosios pagalbos apimtis. Siekiant tolygesnio būtinosios pagalbos paslaugų paskirstymo Vilniuje, pacientų srautai diversifikuojami pagal kreipimosi į gydymo įstaigą priežastis.

KUR IR KOKIA BŪTINOJI PAGALBA TEIKIAMA SUAUGUSIEMS (vyresniems nei 18 m.)?

1. VUL Santaros klinikose teikiama būtinoji ir neatidėliotina pagalba:

  • Oftalmologinio (akių ligų) profilio pagalba
  • Otorinolaringologinio (LOR – ausų, nosies, gerklės ligų) profilio pagalba
  • Urologinio profilio pagalba
  • Ginekologinio profilio pagalba
  • Neurochirurginio profilio pagalba
  • Terapinio profilio pagalba
  • Kardiologinio profilio pagalba
  • Kardiochirurginio profilio pagalba

2. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje teikiama būtinoji ir neatidėliotina pagalba:

  • Sunkių traumų (politraumos) klasterio paslaugos
  • Ortopedinė traumatologinė pagalba
  • Terminių traumų atvejais
  • Ūminių apsinuodijimų atvejais
  • Krūtinės chirurgijos paslaugos
  • Kraujagyslių chirurgijos paslaugos

3. VUL Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje teikiama būtinoji ir neatidėliotina pagalba:

  • Neurologinio profilio pagalba
  • Insulto klasterio paslaugos
  • Pilvo chirurgijos paslaugos

VUL Santaros klinikose skubi pagalba suaugusiesiems teikiama Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje (Santariškių g. 2, B korpusas). Daugiau informacijos rasite ČIA.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje skubi pagalba teikiama Skubios pagalbos skyriuje (Šiltnamių g. 29, Vilnius). Daugiau informacijos rasite ČIA.


Primename, kad būtinoji medicinos pagalba – tai pagalba, kuri būtina, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba kyla reali grėsmė nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas yra sudaręs sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam/jai nedirbant. Būtinosios pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.

Ligoninė

RVUL „Esame priversti ieškoti sprendimų, kad nesutriktų būtinosios pagalbos teikimas“

11 Gru 2020 Naujienos

Pastaruoju metu užsikrėtimams koronavirusu šalyje mušant „rekordus“, dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su iššūkiais dėl smarkiai išaugusių COVID-19 pacientų srautų. Vienoje ligoninėje gydyti visų užsikrėtusiųjų koronavirusu galimybės nėra, todėl Vilniaus regione vyksta pacientų skirstymas tarp gydymo įstaigų, kurios pasitelktos į pagalbą paslaugas organizuojančioms ir pagrindinę pagalbą COVID-19 pacientams teikiančioms Santaros klinikoms.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, nors ir neturinčioje COVID-19 gydančiosios ligoninės statuso, jau nuo lapkričio vidurio veikia COVID-19 skyrius, kuriame hospitalizuojami koronavirusu užsikrėtę pacientai, kreipęsi medicininės pagalbos dėl kitų priežasčių – traumų, lūžių, apsinuodijimų ar chirurginės intervencijos reikalaujančių patologijų. Pradėjęs vos nuo kelių lovų, šis skyrius per kelias savaites pasiekė „kovidiniams“ pacientams skirtų 50 vietų limitą, todėl šiomis dienomis buvo išplėstas panaudojant kitų ligoninės padalinių infrastruktūrą. Per pirmąją parą antrajame COVID-19 skyriuje jau buvo hospitalizuoti 24 pacientai.

„Pastarosiomis savaitėmis kone kasdien sprendėme klausimus, kaip išgyventi dar bent kelias dienas nestabdant planinių paslaugų teikimo, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė. – Mobilizavę visus savo pajėgumus iki šiol laikėmės, tačiau dramatiškai blogėjanti epidemiologinė situacija ir nuolat didėjantis pacientų srautas jau viršija mūsų galimybių ribas, todėl vakar teko priimti sprendimą laikinai apriboti planinių operacijų atlikimą“.

Anot direktorės dr. J. Kutkauskienės, planinių sveikatos priežiūros paslaugų sustabdymas – ne vienintelė nerami žinia. Įstaigos vadovė baiminasi, kad situacijai nesikeičiant artimiausiu metu gali sutrikti ir skubios pagalbos teikimas.

„Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubios pagalbos ligoninė, todėl gyvybiškai svarbios paslaugos pacientams buvo ir yra teikiamos visą karantino laikotarpį, tiek pirmosios bangos metu, tiek dabar, – teigia dr. J. Kutkauskienė. – Visais laikais aptarnavome didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, kurio neturi nė viena šalies ligoninė. Vilniaus miesto klinikinei ligoninei perėmus COVID-19 pacientų srautą iš persipildžiusių Santaros klinikų, likome vienintele stacionarine įstaiga, teikiančia visų rūšių būtinąją chirurginę pagalbą. Dėl pacientų srautų perskirstymo tarp įstaigų, ir taip didžiulės mūsų Skubios pagalbos skyriaus veiklos apimtys išaugo dar beveik 50 proc.“

Ligoninės statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai apie 30-40 pacientų per parą po apžiūros Skubios pagalbos skyriuje paguldomi į stacionarą, tačiau lapkričio mėnesį buvo dienų, kai hospitalizuojamų pacientų skaičius viršijo 50. Pasak įstaigos vadovės, toks kasdienis pacientų prieaugis yra rimtas iššūkis personalui, kurį, kaip ir daugelyje gydymo įstaigų, nuolat retina tas pats koronavirusas. Besiplečiantis COVID-19 skyrius taip pat reikalauja ne tik fizinių lovų, bet ir jas aptarnaujančių žmogiškųjų resursų, kurių poreikis dėl rizikingų darbo sąlygų yra pusantro karto didesnis nei įprastiniame padalinyje.

J. Kutkauskienei nerimą kelia ne tik karantino apribojimų nesilaikanti visuomenė, bet ir meteorologinės oro sąlygos. Šiomis dienomis prognozuojamas plikledis ir lijundra, kurios neišvengiamai augina griuvimo traumas patyrusių pacientų srautus. Plikledžio dienomis Skubios pagalbos skyrius dirba itin intensyviu režimu, tenka suformuoti papildomas gydytojų traumatologų komandas, kad greičiau sumažėtų nukentėjusiųjų eilės priėmimo laukiamajame.

„Dabartinė situacija kelia didelį susirūpinimą dėl mūsų tolesnio pajėgumo teikti skubią pagalbą tokiais mastais, kurie yra šiuo metu, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. J. Kutkauskienė. – Todėl bendraujame su Santaros klinikomis ir kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bei miesto savivaldos atstovais primygtinai ragindami drauge ieškoti sprendimų pacientų srautų diversifikavimui Vilniaus regione, nes kitaip mums gresia būtinosios pagalbos kolapsas, kuris gali turėti labai liūdnas pasekmes“.

Ligoninė

Priklausomybė nuo nuskausminamųjų vaistų – ne nuosprendis visam gyvenimui

10 Gru 2020 Naujienos

Netaisyklingai vartojami vaistai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner. Tai patyrė ne vienas pacientas, kuriam ligoninėje buvo atlikta detoksikacija. Tačiau specialistė ramina, kad padėti galima net ir keliolika metų nuo priklausomybės vaistams kenčiantiems žmonėms, svarbiausia – jų noras gydytis.

Dozė didėjo, o skausmas nemažėjo

Prieš daugiau nei du šimtus metų vokiečių farmacininkas Friedrichas Serturneris iš opijaus išskyrė veikliąją medžiagą morfiną ir pavadino senovės graikų miego ir sapnų dievo Morfėjaus vardu, nes pacientams jis sukeldavo miego priepuolius. Dabar morfinas naudojamas kaip stiprus skausmą malšinantis vaistas, tiesiogiai veikiantis centrinę nervų sistemą. Medicinoje šis opioidinis preparatas yra labai svarbus ir naudingas, tačiau pradėjus jį vartoti neteisingai ar piktnaudžiauti, gali turėti stiprų šalutinį poveikį ir sukelti priklausomybę.

Savo istorija pasidalinusi RVUL Toksikologijos centro pacientė Genovaitė prisimena, kad prieš 7-erius metus ją netikėtai užklupo stiprūs stuburo skausmai. Apsilankiusi keliose gydymo įstaigose ji sulaukė tik vis didesnės nuskausminamųjų dozės, o pastaruosius kelerius metus buvo priklausoma nuo morfino. Moteris sako, kad pripratusi prie opioidinio preparato gyveno tarsi pragare, todėl pasiryžo ieškoti pagalbos. „Bėda buvo ta, kad morfino dozė vis didėjo, o skausmas nemažėjo. Be to, jaučiausi siaubingai, negalėjau valgyti, tuštintis, beveik nemiegojau, nuolat pylė prakaitas“, – prisimena ji.

Genovaitė pasakoja, kad pradėjusi detoksikaciją RVUL Toksikologijos centre negalėjo išlipti iš lovos, vaikščioti, kalbėti. „Bet čia atvažiavau savo noru, todėl bėgti iš ligoninės nepasibaigus detoksikacijai nebuvo net minties. Be to, gydytojai tikrai labai padėjo, nors kartais prireikdavo ir griežtesnio žodžio. Praėjus pirmajai savaitei buvo lengviau, o dabar tikrai jaučiuosi kaip kitas žmogus, kaip iš naujo gimusi“, – patirtimi dalijasi moteris.

Priklausomybę sukelia neatsakingumas

Priklausomybė nuo opioidinių preparatų, skirtų malšinti skausmui, ir kitų receptinių vaistų psichikos, miego ar nerimo sutrikimams gydyti, išsivysto dėl kelių priežasčių. Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner sako, kad dažniausia priežastis yra ilgas vaistinio preparato vartojimas: „Taip gali nutikti, kai gydytojas pacientui reikalaujant medikamentus skiria ilgesnį laiką nei būtina. Pacientas gali piktnaudžiauti jausdamas, kad tik tokiu būdu nusiramina, užmiega. Priprantama ir tada, kai pacientas nesilanko pas gydytoją, kad sumažintų vaistų dozę arba vartojimą nutrauktų.“

Dar viena problema, kodėl pacientams paskiriami receptiniai raminamieji vaistai, kurią pabrėžia G. Laubner – Lietuvoje stigmatizuojama psichologinė arba psichoterapinė pagalba. „Didelei daliai pacientų po tam tikrų išgyvenimų, netekčių ar sunkių gyvenimo etapų gydymas receptiniais vaistais nereikalingas, tačiau jie vis tiek paskiriami. Ši problema turi dvi puses. Viena vertus, pacientai nori greito rezultato ir noriai renkasi vaistus vietoj psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Kita vertus, psichologinė pagalba nėra lengvai prieinama, patyrusio specialisto tenka laukti ilgai, tad žmogus, jausdamas didžiulę baimę, nerimą, panikos atakas, griebiasi vaistų ir rizikuoja prie jų priprasti“, – teigia specialistė.

Be to, priduria gydytoja, auga ir iš skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų skaičius, kurie ilgai vartoja receptinius opioidus, t. y., stiprius nuskausminamuosius vaistus (pavyzdžiui, morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) ir tampa priklausomi nuo tokių medikamentų. Dažniausiai tai nulemia itin sunki abstinencijos – vaistų nutraukimo – būklė, pasireiškianti nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt. Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės, kurie, nepaisant to, kad onkologinė liga yra įveikta, būna įpratę vartoti nuskausminamuosius ir patys negali šio įpročio atsisakyti. Dėl lėtinio skausmo pradėję vartoti receptinius opioidus pacientai, net ir pagydžius skausmo priežastį ir praėjus skausmui, patys nebegali nutraukti vaistų vartojimo.

Atsiradus priklausomybei žmogus išsigąsta, nežino, ką daryti ir galvoja, kad tai yra nuosprendis visam gyvenimui. Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner pabrėžia, kad tai nėra tiesa, ir drąsina žmones kreiptis pagalbos – RVUL Toksikologijos centro specialistai tiek konsultuoja, tiek atlieka detoksikacijos procedūras.

Kaip vyksta detoksikacija?

Pirmosios konsultacijos metu klinikinės toksikologijos gydytojas paprastai įvertina situaciją ir nusprendžia, kaip žmogų gydyti – ambulatoriškai ar stacionariai. Gydant ambulatoriškai sudaromas individualus planas, kuriuo remdamasis pacientas savarankiškai namuose mažina vartojamo preparato dozes. Jei paaiškėja, kad reikalingas stacionarus gydymas, pacientas ligoninės skyriuje praleidžia 10–14 dienų. „Procedūra yra sudėtinga, bet su mūsų priežiūra tikrai įveikiama. Detoksikacija susideda ne tik iš gydymo vaistais, rekomenduojame ir psichologo konsultacijas. Be to, savo pacientais po išrašymo iš ligoninės rūpinamės ir ambulatoriškai stebime dar 6–12 mėnesių, kad gautume geriausią rezultatą“, – aiškina G. Laubner.

Pasak specialistės, RVUL Toksikologijos centrą renkasi pacientai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Vokietijos, JAV. „Baltijos šalyse esame bene vieninteliai, teikiantys tokias aukštos kokybės paslaugas. Planines detoksikacijas atliekame nuo 2010 m., tad sukaupėme vertingą patirtį ir padėjome nemažam skaičiui pacientų. Į mus besikreipiantiems žmonėms pavyksta nutraukti vaistų vartojimą, jų kasdienio gyvenimo kokybė, darbas, socialinė veikla, miegas, valgymas, sveikata tikrai pagerėja“, – džiaugiasi klinikinės toksikologijos gydytoja.

Gydymo sėkmę lemia ir paciento motyvacija

Genovaitės atvejį prisimenanti G. Laubner sako, kad pacientę, nepaisant vis didėjusios morfino dozės, stuburo skausmas vis tiek kankino: „Kadangi pacientė pati suprato, kad tai gali būti priklausomybė nuo vaistų, pradėjo ieškoti pagalbos, jai mūsų ligoninėje sėkmingai atlikome detoksikaciją“. Kalbėdama apie šį atvejį, klinikinės toksikologijos gydytoja įsitikinusi, kad vienas iš svarbiausių sėkmingos detoksikacijos elementų – nuo priklausomybės kenčiančio žmogaus noras padėti sau, problemos suvokimas. Specialistams žymiai paprasčiau siekti tikslo, kai gydyme dalyvauja dvi motyvuotos pusės – pacientas ir gydytojas.

Ji pastebi, kad į Toksikologijos centrą besikreipiantys pacientai beveik visada yra motyvuoti nutraukti arba sumažinti priklausomybę sukėlusių vaistų vartojimą, jie noriai bendradarbiauja su specialistais, todėl maždaug 90 proc. atvejų būna sėkmingi. Likę 10 proc. pacientų kiekį žymiai sumažina – net jei vaistai ir toliau reikalingi, jų dozė būna mažesnė, organizmas sugeba į ją reaguoti.

Prisidėti prie problemos pripažinimo ir motyvacijos gali ir paciento artimieji. „Visiems, kurie jaučia, kad yra priklausomi nuo opioidų ar kitų medikamentų, patariu nesibaiminti ir kreiptis dėl konsultacijos. Reikia norėti ir nepasiduoti. Man pasisekė dar ir todėl, kad artimieji labai palaikė ir skatino ieškoti pagalbos“, – džiaugiasi Genovaitė.

Ligoninė

Gydytoja dietologė: protarpinis valgymas nėra lygus sveikai mitybai

20 Lap 2020 Naujienos

Sveikas maitinimasis yra vienas iš svarbiausių išorinių faktorių, veikiančių mūsų sveikatą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad maistas nėra vaistai, bet daro didelę įtaką ligų buvimui arba nebuvimui. Maitinantis netaisyklingai ilgainiui galime ne tik priaugti svorio, bet susirgti onkologinėmis, širdies, kraujagyslių ligomis, diabetu, osteoporoze. Tad kokiais sveikos mitybos principais vadovautis ir kada kreiptis į gydytoją dietologą?

Maistas saugo arba susargdina

RVUL Konsultacijų centre dirbanti gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė teigia, kad sveika mityba besidominčių lietuvių daugėja, o jaunosios kartos santykis su maistu keičiasi. Dauguma jų žino pagrindinius taisyklingo maitinimosi principus, tačiau labai dažnai randa pasiteisinimų ir jų tiesiog nesilaiko.

Paklausta, kas laukia atsainiai į maistą žvelgiančių žmonių, gydytoja dietologė kaip vieną opiausių problemų įvardija nutukimą. Nors tai gali atrodyti tik estetinė problema, D. Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad nutukimas didina riziką susirgti. „Be to, daugybė įvairių ligų atsiranda dėl sutrikusio metabolizmo, o metabolizmą sutrikdo netaisyklingas maitinimasis. Tokiu būdu netinkama mityba tampa svarbiu cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, įvairių širdies ir smegenų ligų, onkologinių susirgimų rizikos veiksniu. O tinkamas maitinimasis padeda sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką, net ir tokių, kurios atrodo mažai susijusios su mityba, pavyzdžiui, depresijos ar Alzheimerio ligos,“ – pabrėžia specialistė.

Žinoma, netaisyklingą maitinimąsi lydi ir tiesiogiai susiję negalavimai – skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, refliuksas ir pan. Šių sveikatos sutrikimų galima išvengti ar juos atitolinti pradėjus laikytis kelių paprastų gydytojos dietologės patarimų.

Protarpinis badavimas reikalingas mažumai

Vienas iš svarbiausių sveiko maitinimosi principų – valgymo režimas. RVUL gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė pabrėžia, kad savęs sprausti į griežtus rėmus nereikėtų, ir pataria atrasti individualų valgymo režimą. Anot jos, labai svarbu nevalgyti vėlai vakare ir daryti bent 12 valandų tarpą tarp valgymų – jei vakarieniavote 19 valandą, pusryčiauti turėtumėte 7 valandą ryto. „Turėsite užtektinai laiko išalkti. Jei ryte nevalgote pusryčių, nes nesijaučiate alkanas, vadinasi vakarienė buvo pernelyg vėlyva ir gausi,“ – sako specialistė.

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį į pastaruoju metu išpopuliarėjusį protarpinį valgymą: „Žmonės kažkodėl mano, kad sveikas maitinimasis neatsiejamas nuo protarpinio valgymo, kai daroma 14 ar net 16 valandų pertrauka. Tačiau tokio režimo poveikis sveikatai tebėra mokslinių tyrimų objektas, todėl daryti išvadas ir šiuo metu rekomenduoti protarpinį valgymą sunku. Svarbu prisiminti, kad protarpinis valgymas nėra lygus sveikai mitybai, tai yra viena iš badavimo rūšių, reikalinga tik labai mažai grupei žmonių.“

Paklausta, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti, specialistė teigia, kad tai individualus kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Visgi ji rekomenduoja valgyti kas 3–4 valandas, 3–4 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę, taip pat galima įterpti vieną užkandį iš vaisių, riešutų ar panašių produktų.

Daugiau spalvų – daugiau sveikatos

Sveika mityba turi būti subalansuota ir įvairi, žmogaus organizmas turėtų gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų, maistas turėtų būti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės. Tačiau, anot D. Pipiraitės-Lazarevičienės, viena didžiausių šių laikų problemų – itin didelio kaloringumo maistas. Iš tokio maisto kalorijos gaunamos „blogųjų“ (rafinuotų) angliavandenių ir riebalų pavidalu (cukrus, krakmolas, palmių riebalai ir pan.). „Reikėtų rinktis augalinės kilmės riebalus, viso grūdo kruopas, viso grūdo miltų duoną, praturtintą sėklomis, skaldytais grūdais, kad gautume kuo daugiau skaidulų, o kartu su jomis – vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų. Du trečdaliai maisto turi būti augalinės kilmės, likęs trečdalis ar dar mažiau – gyvūninės,“ – pataria pašnekovė.

Gydytoja dietologė rekomenduoja kasdien valgyti kuo įvairesnių spalvų daržovių – baltos, raudonos, oranžinės, violetinės, tamsiai mėlynos, žalios ir pan., nes daržovių spalvas lemiantys polifenoliai pasižymi antioksidaciniu poveikiu, saugo žmogaus organizmą nuo įvairių lėtinių ligų, padeda subalansuoti žarnyno mikrobiotą. Polifenolių yra ne tik vaisiuose ir daržovėse, bet ir arbatoje, kakavoje, aukštos kokybės alyvuogių aliejuje, prieskoniuose.

Taip pat labai svarbus sezoniškumas. „Rudenį ir žiemą rekomenduoju rinktis vietines sezonines daržoves ir vaisius – morkas, įvairių spalvų svogūnus, burokėlius, šviežius ir raugintus kopūstus, raugintus agurkus, česnakus, obuolius. Nesakau, kad žiemą nereikėtų vartoti, pavyzdžiui, pomidorų, tačiau pagrindas turi būti iš vietinių produktų. O štai bulvės tikrai neturėtų dominuoti racione, užteks jų šiek tiek įdėti į sriubą ar kartais patiekti kaip garnyrą,“ – vardija specialistė.

Gera žinia kavos mėgėjams

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, be jo negalėtų vykti gyvybiniai procesai, tad norėdami sveikai maitintis, neturite pamiršti vandens. Priklausomai nuo oro temperatūros, suvartojamo vandens kiekis skiriasi, todėl RVUL gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė rekomenduoja pasikliauti intuicija.

„Žinoma, kartais pasitaiko, kad troškulio pojūtis būna atrofavęsis, žmogus jo neturi. Tuomet galima orientuotis pagal šlapimo spalvą – ji turi būti šviesiai geltona. Jei spalva ryški, tamsi, vadinasi žmogui trūksta vandens. Taip pat reikalingą vandens kiekį galima suskaičiuoti taip: 1 cm žmogaus ūgio reikia 1 ml vandens. Pavyzdžiui, jei žmogaus ūgis yra 170 cm, jis turėtų suvartoti apie 1,7 litro vandens per dieną su nesaldžiais skysčiais ir maistu. Yra ir kitų formulių – 30 ml vandens vienam kūno kilogramui arba 1 ml vandens vienai suvartotai kilokalorijai,“ – skaičiuoja gydytoja dietologė. Taip pat specialistė primena, kad vandens gauname iš arbatos, kavos, sriubos ir kitų produktų.

Paklausta, ar kava yra suderinama su sveiku maitinimusi, pašnekovė nedvejodama patvirtina, kad kava ir sveika mityba puikiai suderinamos, nebent gydytojas būtų nurodęs kitaip. „Yra ligų, kuriomis sergant gydytojas rekomenduoja kavos atsisakyti. Tačiau sveikam žmogui 2–3 puodeliai kavos per dieną nedaro jokios žalos. Atvirkščiai, kavoje esantys polifenoliai turi teigiamų savybių, o kava be cukraus ir grietinėlės yra nekaloringa, – mitus apie kavą paneigia D. Pipiraitė-Lazarevičienė ir priduria, – jei kavą pasaldinsite, įpilsite grietinėlės ar pieno, tuomet ją vertinkite kaip užkandį ar desertą.“

Verta pasikliauti tik specialistais

Nors internete ir socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę su mityba susijusių patarimų, D. Pipiraitė-Lazarevičienė skatina į juos žvelgti kritiškai ir pirmiausia įvertinti patarimus dalijančių asmenų kompetenciją. Tikrai nesuklysite kreipdamiesi į gydytoją dietologą, kuris profesionaliai padės sureguliuoti mitybą sveikatai saugiu būdu. Maitinimosi planas ir rekomendacijos sudaromos ne tik norint koreguoti svorį, bet ir esant virškinimo ir kitiems koreguotiniems sutrikimams. Gydytojo dietologo konsultaciją galima gauti su gydytojo specialisto ar šeimos gydytojo siuntimu arba kreiptis savarankiškai.

„Gydytojas dietologas konsultacijos metu suteikia rekomendacijas, gali sudaryti maitinimosi planą, paskirti specifinę dietą, priklausančią nuo ligos tipo, pavyzdžiui, mažinančią cholesterolį, beglitiminę, prieš ar pooperacinę, FODMAP (FODMAP – tai virškinimui atsparūs angliavandenių tipai), svorį mažinančią arba didinančią ir daugelį kitų. Svarbu prisiminti, kad turėti maitinimosi planą ir jį įgyvendinti – du skirtingi dalykai. Maitinimosi įpročių keitimas yra intervencija į metabolizmą, kūną ir jo veiklą. Tą intervenciją reikia atlikti profesionaliai. Kartais žmonės susiduria su psichologinėmis problemomis, todėl dietologai gali duoti tikrai specifinių rekomendacijų, kaip keisti įpročius, atskirti emocinį alkį nuo fizinio, kaip sau padėti. Taip pat mes prižiūrime, kaip pacientas laikosi rekomendacijų, sudarome susitikimų grafiką, stebime progresą ir kartu vertiname pasiektus rezultatus,“ – sako specialistė.

RVUL gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė primena, kad maistas nėra vaistai, bet daro didelę įtaką mūsų sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, norint gyventi sveikai, nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo ir psichologinės sveikatos.

Ligoninė

Pasaulinė supratimo apie antimikrobinius preparatus savaitė

18 Lap 2020 Naujienos

Lapkričio 18–24 dienomis minimos Pasaulinės supratimo apie antimikrobinius preparatus savaitės tikslas – didinti žmonių supratimą apie antimikrobinį atsparumą ir jo keliamas grėsmes visuomenei, skatinti atsakingą antibiotikų vartojimą.

Kodėl bakterijos tampa neįveikiamomis?

Įsivaizduoti šiuolaikinį medicinos pasaulį be antibiotikų sunku – nemažai ligų greičiausiai baigtųsi komplikacijomis ar mirtimi, organų persodinimas ar chemoterapija būtų vargiai įmanomi. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad antimikrobiniai preparatai praranda savo efektyvumą. Dėl šios priežasties Pasaulinės supratimo apie antimikrobinius preparatus savaitės metu PSO atstovai siekia atkreipti dėmesį į problemos priežastis ir galimus sprendimus.

Bene svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antimikrobinis atsparumas – pernelyg didelis vartojimų antimikrobinių preparatų kiekis ir neteisingas jų vartojimas. Be to, antimikrobinį atsparumą pasaulyje didina žemės ūkyje naudojami antimikrobiniai preparatai, švaraus vandens trūkumas, blogos sanitarinės sąlygos, nepakankama infekcijų prevencija ir pan. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumas jiems ypač didelis.

Situacija Lietuvoje

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro ataskaitoje apie antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą Lietuvoje 2018 m., lyginant su kitomis Europos šalimis, bendras antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimas yra mažesnis už Europos šalių vidurkį. Lietuvoje ambulatoriškai besigydantys pacientai antimikrobinių vaistinių preparatų suvartoja mažiau, tačiau stacionarias paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose šis rodiklis yra vienas didžiausių Europoje.

RVUL Bakteriologijos laboratorijos vedėja gydytoja dr. Greta Vizujė sako, kad ligoninių pacientams dėl didėjančio antimikrobinio atsparumo gali grėsti įvairios infekcijos, nesusijusios su pirmine paguldymo priežastimi. Pavyzdžiui, antibiotikams atsparios bakterijos gali sukelti šlapimo takų, kraujo, odos infekcijas, plaučių uždegimą, viduriavimą. Tai priklauso nuo bakterijų ir paciento būklės.

Ką galime padaryti?

Dr. G. Vizujės teigimu, situaciją galima keisti edukuojant: „Pagrindinė priemonė, kuria galima sumažinti nereikalingą antibiotikų vartojimą, yra visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų, farmacininkų supratimo apie antibiotikus didinimas. Svarbu prisiminti, kad antimikrobinių preparatų negalima vartoti savo nuožiūra. Privaloma vartoti tik tuos antibiotikus, kuriuos paskyrė specialistas, nevartoti senų, likusių iš anksčiau. Vaistiniais preparatais negalima dalintis su kitais asmenimis, net jei jie yra šeimos nariai. Būtina suvartoti visus paskirtus antibiotikus net jei jaučiatės geriau, vartoti tuo pačiu metu.

Reikia prisiminti, kad antibiotikai nėra panacėja nuo visų ligų. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos negydomos antibiotikais, nes antibiotikai neveikia virusų. Antibiotikai gydymui skiriami tik tada, jei virusinė infekcija komplikuojasi bakterine infekcija.“


Taip pat kviečiame peržiūrėti RVUL Infekcijų kontrolės skyriaus parengtą grafinį pranešimą šia tema:

ATSISIŲSTI PRANEŠIMĄ (pdf)

Ligoninė

Aktuali informacija planinių operacijų laukiantiems pacientams

19 Spa 2020 Naujienos

Įsigaliojus LR sveikatos apsaugos ministro 2020 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. V-2274 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimui“, visiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą stacionarizuojamiems pacientams, turi būti atliktas viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu). 

Jei pacientui paskirtas planinis gydymas stacionare (įskaitant dienos chirurgijos paslaugas), viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) jam turi būti atliekamas iki stacionarizavimo likus ne daugiau kaip 72 val. Šis tyrimas, kaip ir bet kuris kitas tyrimas, atliekamas prieš siunčiant pacientą planinių stacionarinių paslaugų gauti, gali būti atliekamas stacionarines paslaugas teikiančioje tyrimą paskyrusioje gydymo įstaigoje arba pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga paima tepinėlį viruso SARS-CoV-2 tyrimui atlikti iš paciento nosiaryklės ir ryklės bei organizuoja jo ištyrimą.

Su visais pacientais, laukiančiais planinių operacijų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, susisieks atsakingi įstaigos darbuotojai ir suderins tikslią operacijos datą, laiką bei kitas detales. Pagal paskirtų operacijų datas pacientai bus  kviečiami atvykti išankstiniam viruso SARS-CoV-2 tyrimui (tiriant PGR metodu) į RVUL Konsultacijų centrą, darbo dienomis nuo 12.00 iki 14.00 val., kur jiems bus paimtas tepinėlis iš nosiaryklės bei ryklės.

SVARBU ŽINOTI:

  • Planiniam operaciniam gydymui atvykstantys pacientai turi turėti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą planinei operacijai, jam turi būti atlikti visi planinei paslaugai reikalingi tyrimai (įskaitant ir viruso SARS-CoV-2 tyrimą (tiriant PGR metodu), atliktą iki stacionarizavimo likus ne daugiau kaip 72 val.). 
  • Karščiuojantys ar turintys ūminės kvėpavimo takų infekcijos simptomų pacientai nepriimami.
  • Siekiant išvengti susibūrimų, pacientai turės atvykti griežtai jiems paskirtu laiku, į įstaigos patalpas bus įleidžiami po vieną, turės išlaikyti saugų 1-2 m atstumą nuo kitų asmenų.
  • Atvykstantys pacientai turi dėvėti švarią kaukę, dengiančią burną ir nosį.
  • Visiems įleidžiamiems pacientams bus matuojama kūno temperatūra, jie privalės dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
  • Pacientą lydintys asmenys į ligoninę neįleidžiami (į skyrių pacientą palydės slaugos personalas).
Ligoninė

Dėl PGR tyrimo į medicininę reabilitaciją vykstantiems pacientams

12 Spa 2020 Naujienos

Dalinamės aktualia informacija apie viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atlikimo tvarką pacientams, vykstantiems į sanatorijas, slaugos ligonines ar socialinės globos įstaigas.

  • Pacientui, kuris yra siunčiamas į medicininę reabilitaciją tiesiai po gydymo ligoninėje, PGR tyrimas atliekamas toje pačioje ligoninėje likus ne daugiau kaip 48 val. iki vykimo.
  • Pacientui, kuris į medicininę reabilitaciją vyksta iš namų, šeimos gydytojas išrašo siuntimą atlikti PGR tyrimą. Šis tyrimas gali būti atliekamas poliklinikoje ar kitoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip likus 48 val. iki vykimo.
  • Jei iš namų atvykusiam pacientui nebuvo atliktas PGR tyrimas, tai šis tyrimas turi būti atliktas įstaigoje, teikiančioje medicininės reabilitacijos paslaugas.
  • Pacientui, kuris į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ar socialinės globos įstaigą vyksta iš namų, PGR tyrimas atliekamas toje įstaigoje, kurioje jam bus teikiamos paslaugos, ir pacientas izoliuojamas 14 dienų.

Šią tvarką reglamentuojantį įsakymą rasite čia: https://bit.ly/33N9QgS

Ligoninė

Ieškantiems profesionalios pagalbos pasirengę padėti RVUL specialistai

9 Spa 2020 Naujienos

Šie metai paženklinti ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir su ja susijusios psichologinės krizės, kurios padarinius visuomenėje jau skaudžiai pajutome. Šiuo visiems nelengvu laikotarpiu primename apie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistų siūlomą pagalbą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Psichosomatinių susirgimų skyriuje teikiamos II lygio stacionarinės psichiatrijos paslaugos suaugusiems.

Kam galime padėti?

  • Išgyvenantiems emocines krizes, depresišką nuotaiką, kitus emocinio pobūdžio sutrikimus;
  • Varginamiems nerimo, miego, nuovargio ir psichosomatinio pobūdžio sutrikimų (pvz., funkcinio pobūdžio skausmai, kai nenustatoma skausmo priežastis);
  • Be aiškios priežasties jaučiantiems įvairių organų ar jų sistemų negalavimus, esant svorio, apetito sutrikimams ir pan.
  • Psichozes (ypač pirmą kartą, vengiant psichinių ligų stigmos) išgyvenantiems, motyvuotiems gydymui pacientams;
  • Kamuojamiems priklausomybės dėl ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo.

Psichosomatinių susirgimų skyriuje yra taikomas medikamentinis ir psichoterapinis psichikos ligų ir sutrikimų gydymas, užtikrinamas bei tęsiamas somatinių ligų gydymas, esant poreikiui, organizuojamos įvairių ligoninėje dirbančių specialistų konsultacijos.

Savižudybių prevencija

Ypatingas dėmesys skiriamas pacientams, turintiems suicidinių minčių ar tendencijų, po suicidinių mėginimų išliekant savižudybės rizikai. Specialistai vertina pacientų psichikos būseną, suicidinio elgesio motyvus, siekia išsiaiškinti galimą psichikos sutrikimą ar ligą ir psichiatrijos ar psichologinės pagalbos paslaugų poreikį.

Šio profilio pacientams gali būti teikiama stacionarinė psichiatrijos pagalba ir psichologinės krizės įveika stacionare, vėliau gydymas gali būti tęsiamas RVUL Psichiatrijos dienos stacionare. Rekomenduojamos ir II lygio konsultacijos RVUL Planinių Konsultacijų centre.

Kvalifikuotos pagalbos galimybės

Psichosomatinių susirgimų skyriuje nuolat dirba medicinos psichologės-psichoterapeutės ir medicinos psichologė. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius bei patiriamus sunkumus, plačiai taikomas individualus konsultavimas, taip pat pacientams siūlomos įvairios relaksacijos procedūros (progresyvioji raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, darbas su vaizduote), meno bei filmų terapija, kognityvinių įgūdžių lavinimas, biblioterapija, diskusijų bei užduočių grupės ir kitos procedūros pagal poreikį.

Taikoma palaikomoji psichoterapija, aptariami konkretūs sunkumai, prisitaikymo galimybės, esant galimybei, ir gelminė psichoterapija. Pagal poreikį atliekamas paciento psichodiagnostinis ištyrimas, gydymo efektyvumo tyrimas. Gydymas ir psichoterapinės pagalbos planas koreguojamas nuolat vykstančiuose komandiniuose susirinkimuose.


Dėl laisvų vietų Psichosomatinių susirgimų skyriuje ar kitais hospitalizacijos klausimais kviečiame teirautis tel. (8 5) 265 81 99, (8 5) 265 81 88, (8 5) 265 81 82. Paciento gydymui stacionare reikalingas gydytojo psichiatro nukreipimas.

1 2 3 4 14

PAIEŠKA

+