RVUL

Gerbiami pacientai! Maloniai prašome atkreipti dėmesį į žemiau nurodytus RVUL Konsultacijų skyriaus ir Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus darbo laiko pasikeitimus š. m. gruodžio 27-29 d.

RVUL Konsultacijų centras nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) dirbs tokia tvarka:

• Pacientų guldymas planinėms operacijoms ar kitoms planinėms stacionarinėms paslaugoms vyks nuo 6.30 iki 8.00 val.;
• Išankstinė registracija gydytojų konsultacijoms vyks tik tel. +370 5 216 9455, +370 5 265 8191 nuo 8.00 iki 16.00 val. arba internetu www.esveikata.lt;
• Planinės konsultacijos nebus teikiamos;
• Nedirbs Mokamų tyrimų kabinetas.

RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) nedirbs. Reabilitacijos procedūroms bus galima atvykti arba registruotis nuo 2024-01-02.

Visiems linkime jaukių ir ramių švenčių!

Pasaulinė insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas žmogus rizikuoja bent kartą gyvenime patirti insultą. Tačiau apie 90 proc. jų būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją. Todėl šiais metais spalio 29 d. minimos Pasaulinės insulto dienos tikslas – paskatinti žmones imtis veiksmų, mažinančių insulto riziką. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis papasakojo, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad rizika patirti insultą ženkliai sumažėtų.

Sureguliuokite kraujo spaudimą

Aukštas arterinis kraujo spaudimas yra viena pagrindinių insulto priežasčių. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškina, kad nuolat aukštas arba padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) verčia kraujotakos sistemą – širdį, arterijas ir kraujagysles – sunkiau dirbti, kad kraujas judėtų po kūną. Dėl šio papildomo darbo atsiranda kraujagyslių pažeidimų, todėl didėja smegenų kraujagyslių plyšimo ir užsikimšimo rizika.

„Didesnę tikimybę sirgti hipertenzija turi tie žmonės, kurie nesilaiko subalansuotos mitybos principų ir vartoja alkoholį, rūko, neužsiima jokia fizine veikla, patiria daug streso. Stresas arba emocinė įtampa gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas“, – sako gydytojas.

Be to, jis teigia, kad aukšto kraujo spaudimo žmogus dažnai nepastebi, o į medikus kreipiasi tik tada, kai įvyksta komplikacija: miokardo infarktas, insultas arba kojų arterijų liga. Todėl doc. dr. A. Vilionskis ragina reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir pastebėjus padidėjimą imtis reikalingų priemonių jam reguliuoti, nuo sveiko gyvenimo būdo iki gydytojo paskirtų vaistų vartojimo.

Nerūkykite

Gydytojas neurologas primena, kad rūkymas padidina insulto riziką 2–3 kartus, priklausomai nuo per dieną surūkomo cigarečių skaičiaus, palyginus su nerūkančiais žmonėmis. Be to, kartu gyvenantis rūkantis žmogus dviem kartais padidina ir nerūkančiojo riziką patirti insultą.

„Rūkant išsiskiria kenksmingų cheminių medžiagų, kurios iš plaučių patenka į kraują, neigiamai veikia kraujotakos sistemą. Anglies monoksidas mažina deguonies kiekį kraujyje, o nikotinas verčia širdį plakti greičiau. Dėl tabako dūmuose esančių cheminių medžiagų kraujas taip pat labiau linkęs krešėti. Visa tai didina kraujospūdį ir trombų susidarymo tikimybę, o kartu – insulto riziką. Be to, rūkymas gali turėti įtakos „blogojo“ cholesterolio susidarymui, tai irgi didina insulto riziką,“ – sako jis.

Anot gydytojo neurologo, net jei žmogus rūko daug metų, metęs rūkyti jis vis tiek sumažins insulto riziką – net užkietėjusių rūkalių kraujotakos sistemos būklė po trijų mėnesių pradeda gerėti, praėjus dvejiems metams rizika gerokai sumažėja, o po penkerių metų ji būna panaši, kaip ir nerūkančiųjų. Paklaustas, ar rūkantys elektronines cigaretes taip pat rizikuoja patirti insultą, doc. dr. A. Vilionskis sako, kad ir elektroninės cigaretės didina insulto riziką.

Subalansuokite mitybą

Dar vienas veiksnys, padedantis sumažinti insulto riziką – subalansuota mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės produktai, žuvis, šiek tiek mėsos. Ši mityba plačiau žinoma Viduržemio jūros regiono dietos pavadinimu, o jos nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai bei insulto prevencijai patvirtinta moksliniais tyrimais. Tyrimai taip pat parodė, kad nebūtina gyventi Viduržemio jūros regiono šalyse, kad būtų pasiekti panašūs rezultatai, tačiau reikia laikytis mitybos principų: valgyti daug vaisių ir daržovių (5 ar daugiau porcijų per dieną), riebios žuvies, pavyzdžiui, sardinių, lašišų ar skumbrių (ne mažiau nei 2 porcijos per savaitę), alyvuogių aliejaus, įvairių riešutų, ankštinių daržovių (ne mažiau nei 3 porcijos per savaitę).

„Per didelis suvartojamos druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekis susijęs su padidėjusia insulto rizika. Druska didina kraujospūdį, cukrus, saldūs gėrimai siejami nutukimu ir diabetu – insulto rizikos veiksniais, todėl sumažinus jų vartojimą sumažėja ir tikimybė susirgti insultu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, nes jis gali padidinti kraujo spaudimą ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų“, – vardija gydytojas.

Judėkite

„Pasaulinė insulto organizacija skelbia, kad net vienas milijonas žmonių per metus patiria insultą dėl fizinio aktyvumo stokos. Tačiau situaciją gali pakeisti nedideli kasdieniai įpročiai – 30 minučių mankštos gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti svorį, mažinti kraujo spaudimą, stresą ir pagerinti bendrą širdies ir kraujotakos sistemos būklę, taigi – sumažinti insulto riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai yra ėjimas į sporto salę – galima vaikščioti, bėgioti, lipti laiptais užuot važiavus liftu, dirbti namuose ar sode“, – apie judėjimo svarbą insulto prevencijai pasakoja gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.

Mažai tikėtina, kad niekada nesportavusiems žmonėms nedidelis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai gryname ore, gali pakenkti. Tačiau jei žmogus serga liga, didinančia insulto riziką (pavyzdžiui, cukrinis diabetas, aterosklerozė ir kt.), arba vartoja tam tikrus vaistus, jis turėtų pasitarti su gydytoju dėl fizinės veiklos aktyvumo.

Be to, judėti turėtų ir jau išgyvenusieji insultą. Anot gydytojo, reguliari mankšta ir judėjimas jiems gali sumažinti kito insulto riziką, demencijos išsivystymo riziką, taip pat pagerinti gijimą ir bendrą savijautą, padėti įveikti nuovargį. Tačiau doc. dr. A. Vilionskis pabrėžia, kad prieš tai reikėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kurie parinks tinkamus pratimus.

Kiti svarbūs veiksmai

„Taip pat būtina prisiminti ir kitus insulto rizikos veiksnius. Prieširdžių virpėjimas, įskaitant paroksizminį, didina išeminio insulto riziką 5–6 kartus, o kai kuriais atvejais iki 17 kartų. Prieširdžių virpėjimo dažnis siekia 1 proc. bendroje populiacijoje, o tarp vyresnių nei 80 metų žmonių iki 15 proc. Laiku atlikta ritmo sutrikimo diagnostika ir prevencinių priemonių inicijavimas leidžia ženkliai sumažinti insulto riziką. Taip pat būtina reguliariai tirti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ir, esant padidėjimui, jį koreguoti“, – vardija Insulto centro vadovas.

Be to, gydytojas pasakoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukūrė mobiliąją aplikaciją „Stroke Riksometer“, kuri leidžia nesunkiai apskaičiuoti individualią insulto riziką, taip pat leidžia pamatyti, kaip ji keičiasi pakoregavus vieną arba kelis rizikos veiksnius. Programėlė yra nemokama ir prieinama keliomis kalbomis. Taip pat norintys daugiau sužinoti apie insulto rizikos veiksnius ir gauti praktikinių patarimų, gali apsilankyti interneto svetainėje „Insultui – stop“ (www.insultuistop.lt).

Planuojama atnaujinti kritiškai svarbius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Pokyčiai padės sistemingai stiprinti sveikatos sistemos atsparumą įvairioms krizėms, didins pasirengimą tikslingai veikti ekstremaliųjų situacijų atvejais. Naujoves pajaus ne tik pacientai – bus sudarytos geresnės darbo sąlygos ir sudėtingiausiuose padaliniuose dirbantiems medicinos darbuotojams.

Apie pokyčius sutikusi papasakoti RVUL direktorė dr. Jelena Kutkauskienė sakė, kad siektina pralaidumo reikšmė po modernizacijos – ne mažiau kaip 98,5 tūkst. pacientų per metus. „Numatoma, kad, atnaujinus Skubiosios pagalbos skyrių bei perorganizavus darbą, prieinamas, saugesnes ir kokybiškesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiame skyriuje gaus 95 tūkst. pacientų per metus, o Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose po modernizacijos galėsime gydyti per 3 000 pacientų per metus – apie 50 proc. daugiau nei dabar“, – teigė ligoninės vadovė.

Numatytų pokyčių metu bus atnaujinta apie 5,7 tūkst. kv. m. patalpų ploto. Projektą, kurio vertė yra apie 11 mln. eurų, planuojama įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos.

Skubiosios pagalbos skyrius taps jaukesnis ir patogesnis

Vykdomo modernizacijos projekto metu RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje bus atnaujintos registratūros, pacientų rūšiavimo bei laukimo zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo. Efektyviau suvaldyti į ligoninę atvykstantį pacientų srautą padės naujai įrengti keli greitosios apžiūros kabinetai, į juos nukreipiant pacientus, kuriems nereikia atlikti papildomų tyrimų ir pakanka konsultacijos.

Po renovacijos stebėjimo palatose padidės lovų skaičius – nuo dabar esančių 11 iki 15. Bus įkurtas dar vienas papildomas apžiūros kabinetas traumų patyrusiems pacientams, izoliacinė palata su neigiamu slėgiu. Taip pat bus atnaujinta kenksmingų cheminių bei biologinių medžiagų nukenksminimo patalpa, dalis gydytojų darbo kabinetų, slaugytojų postas.

Kiti pokyčiai šiame skyriuje orientuoti į jaukios, patogios aplinkos kūrimą ir pacientams, ir darbuotojams: bus renovuojama vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai, diegiamas belaidis internetas, nauja eilių valdymo sistema su informaciniais ekranais. Laukiamuosiuose atsiras kavos ir šaltų gėrimų, užkandžių aparatai.

Dr. J. Kutkauskienė akcentavo, kad Skubiosios pagalbos skyriaus modernizavimo sprendimai lems ne tik vizualiai matomus infrastruktūros pokyčius, bet ir taps ligoninėje diegiamos emocinio atsparumo didinimo programos dalimi. „Paraleliai planuojame ir organizacinio proceso peržiūrėjimą remdamiesi užsienio – JAV, Vokietijos, Skandinavijos šalių – gerąja patirtimi teikiant aukščiausio lygio skubią pagalbą pacientams“, – apie artimiausius planus pasakojo ligoninės vadovė.

Pokyčiai reanimacijoje: nuo patalpų perplanavimo iki izoliavimo priemonių

Siekiama, kad Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus aplinka būtų ergonomiška ir atitiktų teisės aktų nuostatas bei higienos reikalavimus. Dėl to dabartinės patalpos bus perplanuotos, racionaliai išdėstant palatų ir stebėjimo postų zonas, juose naudojamą įrangą, medicininių priemonių paruošimo ir saugojimo patalpas.

Įgyvendinant modernizavimo projektą, atsiras daugiau galimybių taikyti izoliavimo priemones. Vietoje dabartinių daugiaviečių palatų numatyta įrengti 1–2 vietų palatas, turinčias neigiamo slėgio nustatymo režimą ir užtikrinančias efektyvią izoliaciją infekcijų atveju. Kai kurios stebėjimo palatos bus atskirtos stiklinėmis pertvaromis, tokiu būdu optimizuojant žmogiškuosius išteklius – slaugytojas iš savo posto galės matyti dvi palatas ir prižiūrėti du pacientus. Planuose – ir personalo rūbinių, higienos patalpų, studentų mokymo klasių, gydytojų ir slaugytojų darbo kabinetų bei poilsio patalpų kardinalūs atnaujinimo darbai.

„Esame viena didžiausių ligoninių Lietuvoje ir pagrindinis skubiosios medicinos centras Vilniaus regione. Remonto metu privalome užtikrinti visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visa apimtimi, tačiau akivaizdu, kad tiek logistinių, tiek veiklos organizavimo išbandymų, įgyvendinant projektą, netrūks. Tad iš anksto prašome pacientų kantrybės ir supratingumo reaguojant į įprastinės rutinos pasikeitimus, apie kuriuos informuosime savo komunikacinėse platformose“, – kalbėjo dr. J. Kutkauskienė.

Projektas finansuojamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradedamas įgyvendinti naujas projektas, skirtas skubiosios medicinos ir reanimacijos bei intensyviosios terapijos paslaugų teikimo infrastruktūrai renovuoti, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Modernizacijos projekto metu bus remontuojamos ligoninės Skubios pagalbos skyriaus patalpos, esančios pirmame ir antrame aukšte bei rūsyje, taip pat  Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus patalpos A ir B korpusuose. Iš viso ketinama atnaujinti apie 5,7 tūkst. kv. m. patalpų ploto.

Su dabartine įstaigos infrastruktūra pasirengimas teikti pagalbą masinių nelaimių, ekstremalių situacijų, gamtos stichijų sukeltų krizių atvejais yra nepakankamas: Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpos neatitinka šiuolaikinių standartų ir tokio tipo padaliniams keliamų reikalavimų, trūksta izoliacinių palatų, nepakanka stebėjimo palatų, nėra tinkamai įrengtų dekontaminacijos patalpų ir pan. Siekiant tinkamai pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir užtikrinti tolygų, saugų, nenutrūkstamą ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei prieinamumą pacientams, būtina iš pagrindų atnaujinti skubios pagalbos ir reanimacijos bei intensyviosios terapijos paslaugų teikimo infrastruktūrą.

Modernizuota kritiškai svarbių skyrių infrastruktūra padės sistemingai stiprinti sveikatos sistemos atsparumą įvairioms krizėms, didins pasirengimą ekstremaliųjų situacijų atvejais teikti kokybiškas ir saugias paslaugas didesniam pacientų srautui, reikšmingai prisidės prie įstaigos veiklos efektyvumo augimo. Projekto metu sukurtą vertę pajus Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Alytaus apskričių gyventojai, kritinių būklių pacientai ir skubiosios medicinos pagalbos besikreipiantys asmenys, o taip pat bus pagerintos darbo sąlygos sudėtingiausiuose padaliniuose dirbančiai RVUL komandai.

Projekto pavadinimas: „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“

Projekto kodas: 09-008-P-0007

Projekto trukmė: 2023-06-27 – 2024-12-31

Projekto vertė: 10 890 985,95 EUR

Atidėti suplanuotą operaciją, nes pacientas sočiai papusryčiavo („kad ligoninėje jaustųsi stipriau“), tenka ne taip jau retai. O bereikalingą stresą keliančios diskusijos operacinės prieigose dėl priklijuotų nagų ar dėvimų papuošalų nėra naudingos nei pacientui, nei chirurginei intervencijai besiruošiančiam personalui. „Visiems lengviau, kai operacijai atvykę pacientai būna supratingi ir laikosi nurodymų, kurie sugalvoti ne šiaip sau. Tai skirta pirmiausia paties paciento labui, kad būtų galima jam suteikti geriausią pagalbą operacijos metu ir lauktų kuo mažiau iššūkių pooperaciniu laikotarpiu“, – aiškina RVUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Ledinauskienė.

Ji sakosi suprantanti, kad paprastai pacientai tinkamai nepasiruošia operacijai tiesiog dėl nežinojimo ar nesupratimo, kodėl to reikia. Juk chirurginė intervencija nėra kasdienis įvykis, dauguma žmonių per gyvenimą su ja susiduria vos vieną ar kelis kartus.

„Mes patys žinodami apie netinkamo pasiruošimo operacijai rizikas, tokių pacientų operacijas esame priversti atidėti – taip dažniausiai būna, jei pacientas ryte pavalgė, išgėrė kavos ar arbatos, laiku nenutraukė kraują skystinančių vaistų vartojimo arba neatliko prieš operaciją reikiamų tyrimų. Suplanuotų operacijų perkėlimas labai trikdo sustyguotą operacinių darbą, taip pat sukelia nepatogumų ir pačiam pacientui, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė G. Ledinauskienė. – Nenoriu gąsdinti žmonių, bet manau, kad informuoti pacientus būtina. Juk paaiškinant keliamų reikalavimų priežastis, didesnė tikimybė, kad pacientai atidžiau įsiklausys į gydytojų rekomendacijas ir atsakingiau pasiruoš operacijoms – tiek dėl savo pačių sveikatos, tiek dėl mūsų sklandaus darbo.“

Tad ką svarbu žinoti pacientui apie pasirengimą operacijai?

Maistas. Pacientai, kurie neserga cukriniu diabetu, refliuksu ar kitomis skrandžio išsituštinimą lėtinančiomis ligomis, iki operacijos turi būti nevalgę lengvo maisto 6 val., o riebaus ar kepto – 8 val. Sergantiems minėtomis ligomis nebeleidžiama valgyti bet kokio maisto likus 8 val. iki operacijos. Kramtomosios gumos būtina nekramtyti 2 val. iki operacijos. Kodėl skrandis turi būti tuščias? Jei operacijos metu pacientą ims pykinti, maistas gali patekti į plaučius, nes nesąmoningas pacientas nesugebės jo išvemti, kadangi dėl anestezijos neveikia apsauginiai refleksai. Kai skrandžio turinys pakliūna į plaučius, dėl skrandžio rūgšties poveikio sukeliamas labai stiprus plaučių uždegimas, reikalaujantis ilgo ir ne visada sėkmingo gydymo reanimacijoje. Net ir šiais laikais pavyksta išgelbėti tik maždaug kas antrą pacientą.

Gėrimai. Kavos, arbatos, pieno ar jo produktų reikėtų nebegerti likus 6 val. iki operacijos. Skaidrius skysčius (stiklinėje jie yra permatomi, pvz., paprastas ar negazuotas mineralinis vanduo) galima vartoti ilgiau, nes jie greičiau rezorbuojasi skrandyje – tokių skysčių pacientai prieš operaciją turi būti negėrę bent 2 val. Žinoma, alkoholis tam nepriskiriamas, net ir skaidrus!

Vaistai. Vykdami į ligoninę, nepamirškite pasiimti savo nuolat vartojamų vaistų, pvz., nuo kraujospūdžio ar cukrinio diabeto. Tačiau prieš operaciją juos leidžiama išgerti su nedideliu gurkšniu vandens tik pasitarus su gydytoju. Ypač atidžiai reikia elgtis su kraują skystinančiais vaistais, kurie turi tikslų laiką, kada jų vartojimą reikia nutraukti – vieniems šis terminas yra 1-2 dienos, kitiems – 5-7 dienos prieš operaciją. Šiuo klausimu aiškius nurodymus turėtų suteikti šeimos gydytojas.

Depiliacija. Patys nešalinkite plaukų nuo numatomos operuoti kūno vietos – prireikus tą padarys ligoninės personalas specialia medicininės paskirties mašinėle. Šalinant plaukus namuose (ypač vienkartiniais skutimosi peiliukais) pažeidžiamas odos paviršius ir susidaro sąlygos kauptis mikroorganizmams, kurie operacijos metu gali patekti į operacinę žaizdą.

Papuošalai. Visi papuošalai turėtų būti nuimti prieš operaciją. Svarbu nusiimti ne tik žiedus, grandinėles, apyrankes, bet ir išsiverti auskarus bei „piercing‘us“! Operacijos metu kraujavimo stabdymui yra naudojamas prietaisas su elektra (kaustika). Elektros srovė gali pereiti per metalą ir nudeginti po juo esančią odą. Be to, operacijos metu pacientui yra lašinami skysčiai, todėl pirštai šiek tiek paburksta. Jei per ankštas žiedas sutrikdys piršto kraujotaką, papuošalą gali tekti perpjauti.

Manikiūras. Operacijos metu tiek rankų, tiek kojų nagai turi būti nelakuoti, kad operacinės personalas galėtų stebėti nagų spalvą. Ryškiaspalvis ar tamsus lakas gali iškreipti pacientui ant piršto dedamo deguonies įsotinimo matavimo prietaiso – pulsoksimetro – parodymus ir suteikti netikslius duomenis apie deguonies kiekį kraujyje. Per ilgi nagai trukdo uždėti pulsoksimetrą, todėl prieš operaciją juos reikėtų pasitrumpinti.

Makiažas. Odos spalvos kitimas operacijos metu yra svarbus informacijos šaltinis apie paciento gyvybines funkcijas. Dėl storo pudros sluoksnio ar dažytų lūpų sunkiau pastebėti išblyškusią odą ar pasireiškusią alerginę reakciją.

Akys. Kai kurių operacijų metu, kad aplinka būtų maksimaliai sterili, pacientas pilnai užklojamas specialiu apklotu, įskaitant ir veidą. Priklijuojamos blakstienos, ypač padengtos tušu, prie šios medžiagos prilimpa. Anestezijos pagalba užmigdytas žmogus nebegali aktyviai mirksėti, todėl dirbtinės blakstienos gali įsisprausti tarp akių vokų ir sudirginti junginę ar subraižyti ragenos paviršių. Tas pats gali nutikti ir dėl kontaktinių lęšių, todėl prieš operaciją juos išsiimkite. Patariama kontaktinius lęšius iš viso palikti namie, o į ligoninę geriau pasiimti akinius.

Rūkymas. Bendrosios anestezijos metu pacientas prijungiamas prie kvėpavimo aparato, o tam reikia į plaučius įvesti vamzdelį. Dėl manipuliacijos kvėpavimo takuose rūkantiems kyla didesnė rizika po to susirgti plaučių uždegimu. Rūkorių plaučiuose taip pat prisikaupia daug sekreto, jie labai kosti, daug dažniau įvyksta kvėpavimo takų spazmas, kuriam prireikia papildomų vaistų. Rūkantys pacientai bendrai turi didesnę riziką patirti infarktą operacijos metu ir po jos, susirgti plaučių ligomis, juos dažniau ištinka astmos priepuolis. Dėl rūkymo pažeistų kraujagyslių trinka kraujotaka, o tai lemia blogesnį žaizdų gijimą, dažnesnį jų pūliavimą. Visas minėtas rizikas galima sumažinti nustojus rūkyti. Net ir 1 para duoda šiokių tokių rezultatų, o nerūkius bent 1 mėnesį, nauda yra akivaizdi. Visa ši informacija galioja ir „veipinimui“.

Kokį teigiamą poveikį turi nerūkymo laikotarpis prieš operaciją?

• 24 valandos: žymiai sumažėja anglies monoksido ir nikotino kiekis organizme, o tai pagerina aprūpinimą deguonimi.
• 3 savaitės: sumažėja žaizdų komplikacijų dažnis.
• 6-8 savaitės: pagerėja kvėpavimo funkcija ir sumažėja skreplių kiekis.
• 6 mėnesiai: sustiprėja imuninė funkcija.

Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“ arba „užšalęs“ petys (angl. frozen shoulder). Apie šią ligą kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus vedėju, gydytoju ortopedu traumatologu dr. Sigitu Ryliškiu.

Dėl kokių priežasčių gali „sustingti“ peties sąnarys?

Šios patologijos priežastys nėra žinomos, todėl liga vadinama idiopatiniu adhezyviniu kapsulitu, t. y. neaiškios kilmės sąnarinės kapsulės uždegimu. Dėl vykstančio uždegiminio proceso sąnarinė kapsulė paburksta, randėja, storėja ir susitraukia. Sumažėjus sąnario ertmei, peties sąnario judesiai tampa riboti ir skausmingi. Tokia būklė, kuomet sumažėja judesių amplitudė, vadinama sąnario kontraktūra (lot. contractus – apribotas, ankštas, sustingęs).

Dažniausiai šia liga suserga 40-65 metų amžiaus žmonės, pastebima, kad moterys serga dažniau. Adhezyviniu kapsulitu gali sirgti ir jaunesni negu 40 metų amžiaus pacientai, neturintys jokių rizikos faktorių. Maždaug trečdaliui pacientų liga pažeidžia abu pečius.

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, skydliaukės patologija, autoimuninės ar onkologinės ligos; kai kurie vaistai, vartojami onkologinėms ligoms gydyti. Peties sąnario kapsulės uždegimas gali kilti po rankos imobilizacijos dėl riešo ir alkūnės traumos arba kitų ligų, krūtinės ląstos operacijos (pvz., krūties biopsijos, širdies stimuliatoriaus implantavimo) ar patirtos traumos – sumušimo, šonkaulių lūžių. Kapsulitą taip pat gali išprovokuoti bet kokia nežymi peties trauma – net ir menkas patempimas, kurį tuoj pat užmiršote, – arba peties sąnario invazinės procedūros – sąnario punkcija, operacija.

Kokie yra pagrindiniai šios ligos simptomai?

Adhezyvinis kapsulitas pasireiškia netikėtu, palaipsniui stiprėjančiu peties ir žasto srities skausmu, skausmingais ir ribotais judesiais. Simptomai keičiasi priklausomai nuo ligos stadijos.

Pirmosios stadijos metu pacientą kamuoja nuolatinis skausmas, sustiprėjantis nakties metu. Sukamieji peties judesiai (pvz., siekiant užpakalinės kelnių kišenės, šukuojantis, segantis saugos diržą automobilyje) greitai tampa riboti ir skausmingi, todėl pacientas stengiasi kuo mažiau judinti skaudantį petį. Standartiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (Paracetamolum, Ibuprofenum) mažai veiksmingi. Sąnario būklė blogėja, petį skauda, jis tampa mažai judrus, todėl pradinė ligos stadija vadinama „stingimo“ stadija.

Antrosios – „sąstingio“ – stadijos metu petį nustoja skaudėti naktį ir ramybės būsenoje. Pacientas jaučia palengvėjimą, tačiau judesiai išlieka riboti. Staigus skausmas atsiranda stengiantis atlikti judesius, kuriems reikia didesnės amplitudės, bet jis nurimsta per 2-3 minutes.

Simptomams silpstant, pamažu atsistatant peties sąnario judrumui, prasideda paskutinė, „atšilimo“ stadija.

Kiekviena iš išvardintų stadijų vidutiniškai trunka apie 4 mėnesius, todėl paprastai liga praeina per metus. Tačiau jeigu negydant ligos peties sąnario būklė blogėja, negalavimas gali varginti ir ilgiau nei du metus. Bandymai gydytis savarankiškai dažniausiai nepadeda, todėl jau pajutus pirmuosius simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes vėliau gali prireikti ir operacijos.

Kaip gydytojai nustato šią ligą?

Liga diagnozuojama pagal paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, įvertinus galimus rizikos veiksnius, klinikinį vaizdą ir radiologinius tyrimus. Pagrindinis klinikinis ligos požymis yra peties sąnario kontraktūra (riboti judesiai), todėl konsultacijos metu atidžiai įvertinama pasyvių ir aktyvių judesių amplitudė. Tačiau dėl peties sąnario kontraktūros atlikti standartinių klinikinių testų gali ir nepavykti, todėl diferencinei diagnostikai dažniausiai daromos peties sąnario dviejų krypčių rentgenogramos. Šio tyrimo pagrindinė užduotis – atmesti kitas peties ligas, kurioms būdinga peties sąnario kontraktūra (peties sąnario artrozė, kalkėjanti tendinozė, navikai). Peties sąnario kontraktūra ir rentgenogramos be pakitimų yra gana patikimas adhezyvinio kapsulito diagnostinis kriterijus. Tačiau norint atskirti ir kitas galimas peties sąnario ortopedines ligas – subakromialinio tarpo ankštumą, rotatorių sausgyslių plyšimą, bursitą, akromioklavikulinio sąnario artrozę – atliekamas ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kuris parodo sustorėjusią ir edemišką sąnarinę kapsulę.

Kokiomis priemonėmis gydomas adhezyvinis kapsulitas?

Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir peties sąnario būklės. Konservatyvus gydymas yra labai veiksmingas pradinių stadijų metu, kuomet siekiama nuslopinti skausmą, ypač naktinį, ir išsaugoti normalią peties sąnario judesių amplitudę. Skausmui malšinti pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba gliukokortikosteroidų (Triamcinolon) ir vietinių anestetikų injekcija. Taip pat galima taikyti ir fizioterapines priemones, tačiau jų veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas. Adhezyvinio kapsulito ir susidariusios kontraktūros nepavyks išgydyti vien tiktai vaistais ir fizioterapinėmis priemonėmis. Pacientui reikalinga individuali reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija), kurios tikslas – grąžinti prarastą peties sąnario judrumą. Susitraukusią sąnario kapsulę ir sąaugas galima išlaisvinti tiktai atliekant tempimo pratimus. Juos pagal sudarytą reabilitacijos planą būtina daryti ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose.

Kada gali prireikti operacijos?

Operacinis gydymas taikomas gana retai. Tačiau jeigu konservatyvus gydymas neduoda efekto, liga yra užsitęsusi, judesių amplitudė sumažėjusi daugiau kaip 50 proc. – galima svarstyti chirurginio gydymo alternatyvą. Operacijos tikslas – pašalinti sąaugas, atlaisvinti surandėjusią ir sustorėjusią kapsulę. Ši procedūra (angl. capsular release) atliekama artroskopiškai, padarant nedidelius pjūvius odoje ir naudojant specialią įrangą. Atlaisvinus kapsulę, chirurgas patikrina, ar pasyvių judesių amplitudė pagerėjo. Operacijos metu atliekami peties tempimo judesiai visomis sąnario judėjimo kryptimis (angl. manipulation under anesthesia), tokiu būdu siekiant visiškai atlaisvinti sąnarį nuo sąaugų, galinčių riboti sąnario judrumą. Po operacijos būtina tikslinga reabilitacija, kurios metu atliekami tempimo pratimai, speciali mankšta derinant pasyvius ir aktyvius judesius. Atlikus artroskopinę peties sąnario operaciją, sudaromos sąlygos iš karto pradėti aktyvią reabilitaciją, o pooperacinė reabilitacija gali užtrukti ilgiau negu 3 mėnesius.

Kokius galėtumėte išskirti operacijos „už“ ir „prieš“?

Operacijos sėkmė priklauso nuo peties sąnario pradinės būklės, paciento motyvacijos pasveikti, reabilitacijos ir chirurgo patirties. Po gydymo visiems pacientams peties būklė pagerėja. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl gali ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus. Visgi kai kuriems pacientams, ypač turintiems rizikos faktorių, normali judesių amplitudė sugrįžta labai lėtai arba išlieka nežymiai ribota visą laiką.

Žinoma, kaip ir visų chirurginių intervencijų atvejais, operacija yra susijusi su tam tikra rizika. Literatūroje aprašytos šios galimos operacinio gydymo komplikacijos: infekcija, skausmas, išlikusi sąnario kontraktūra, pakartotinos operacijos, nervų arba kraujagyslių pažeidimas, su anestezija susijusios komplikacijos. Labai retai pasitaikančios komplikacijos (susijusios su tempimo judesiais, atliekamais operacijos metu): žastikaulio išnirimas, sąnarinės lūpos ar rotatorių plyšimas, žastikaulio kaklo lūžis, sąnarinės duobės krašto lūžis.

Nors komplikacijų pasitaiko labai retai, o patyrusi specialistų komanda taiko visas priemones, kad sumažintų komplikacijų riziką iki minimalios, tačiau šimtaprocentinių garantijų medicinoje, deja, nėra.

Kuo gali baigtis negydoma liga?

Netaikant jokio gydymo (nei konservatyvaus, nei operacinio), galima ligos eiga yra neprognozuojama. Neretai pacientai neskuba pas gydytoją, tikėdamiesi, kad skausmas praeis savaime. Tačiau labai svarbu atvykti į konsultaciją pas specialistą, kuris diagnozuos ligą, paaiškins jos eigą, nustatys susirgimą išprovokavusius veiksnius ir paskirs tinkamą gydymą.

Natūraliai liga gali tęstis kelis mėnesius, bet gali trukti ir keletą metų. Sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė gali išlikti visam gyvenimui. Pablogėjusi peties sąnario būklė riboja kasdienę veiklą, sukelia skausmą, mažina darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė šiemet tapo „žalesnė“ – ant vieno iš jos korpusų stogų įrengta ir jau veikia fotovoltinė elektrinė. Projektas „Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ įgyvendintas kartu su LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal finansavimo priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“, kuria siekiama švelninti klimato kaitos padarinius, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkos taršą.

158 559 Eur vertės projektas, finansuotas Klimato kaitos programos ir RVUL lėšomis, suteikia galimybę įstaigai savarankiškai gaminti elektros energiją savo reikmėms. Ant ligoninės stogo įrengtos saulės jėgainės galia yra 221,25 kW, o šviesos energiją elektra verčia 590 fotovoltinių modulių.

„Džiaugiamės, kad šį gamtą tausojantį ir veiklos išlaidas taupantį sprendimą pavyko įgyvendinti pačiu laiku, kaip tik prieš staigų elektros energijos kainų šuolį, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckienė. – Didelėje įstaigoje komunaliniai mokesčiai sudaro nemenką sąnaudų dalį, todėl visos priemonės, šiuolaikinių technologijų pagalba leidžiančios jas sumažinti, yra labai reikalingos. Tai ypač aktualu mūsų seniesiems korpusams, kurie buvo pastatyti prieš kelis dešimtmečius, kuomet tvarumas ir energetinis efektyvumas dar neturėjo tokios reikšmės.“

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje elektros suvartojimas per šiuos metus siekė beveik 2,3 tūkst. mWh, pinigine išraiška tai sudaro 225 tūkst. Eur. Prognozuojama, kad saulės elektrinė „šviesiuoju“ metų laiku – nuo kovo iki lapkričio mėn. – padengs apie 10 proc. viso ligoninės elektros poreikio.

Šis projektas nėra vienintelis, kuriuo siekiama įdiegti kompleksines energijos taupymo priemones Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2015-2017 m. įgyvendinus energetinio efektyvumo didinimo projektą, buvo apšiltintos ligoninės gydomųjų korpusų išorinės sienos, ant jų sumontuojant ventiliuojamus fasadus, pakeisti langai, balkonų ir lauko durys, atnaujinta šildymo sistema, įrengta nauja vėdinimo sistema su rekuperacija. Praėjusiais metais renovavus dalį paties seniausio korpuso patalpų, atnaujintuose skyriuose buvo įrengtas LED apšvietimas, kuris sunaudoja mažiau elektros energijos, išskiria mažiau šilumos, pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku.

Pacientų, patyrusių traumą ir atsidūrusių mūsų ligoninėje, patogumui lauke įrengėme 24/7 veikiantį ramentų pardavimo savitarnos terminalą, kuriame galima įsigyti alkūninių ramentų.

• Ramentų pardavimo automatas stovi lauke šalia įėjimo į Konsultacijų centrą
• Ramentus galima įsigyti bet kuriuo paros metu vieno mygtuko paspaudimu – ekrane spausti „PIRKTI“ ir mokėti (atsiskaitymas tik banko kortele)
• Dviejų ramentų kaina – 30,00 EUR (ramentai parduodami tik poromis)
• Ramentai pagaminti Vokietijoje: paminkštinta rankena, reguliuojamas aukštis ir neslystantis antgalis

NAUDINGA ŽINOTI. Pacientams, turintiems privačias sveikatos draudimo programas, numatančias judėjimo pagalbinių priemonių kompensavimą, išlaidos gali būti kompensuojamos atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Kreipiantis dėl kompensacijos draudimo bendrovei pacientas turėtų pateikti apsilankymo pas gydytoją medicininį išrašą ir čekį iš ramentų pardavimo savitarnos aparato.

Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama operacija pasaulyje, kasmet grąžinanti gerą regėjimą milijonams pacientų. Tačiau nemaža dalis žmonių tiki įvairiais su katarakta susijusiais mitais ir vengia operuotis arba atvirkščiai, per daug riboja kasdienį gyvenimą po operacijos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Akių ligų skyriaus vedėja, gydytoja oftalmologė Jūratė Sveikatienė išsklaidė dažniausiai pasitaikančius mitus apie kataraktą ir davė vertingų patarimų.

Katarakta – tai amžiaus sąlygota būsena

Gydytoja oftalmologė J. Sveikatienė paaiškina, kad katarakta yra akies lęšiuko sudrumstėjimas, dėl kurio šviesa negali patekti į tinklainę, todėl suprastėja regėjimas: „Vengiu kataraktą vadinti liga, nes dažniausiai tai susiję su natūraliu žmogaus senėjimu. Bėgant metams kiekvieno iš mūsų akių lęšiukai drumstėja, tik ne kiekvienam vienodu greičiu ir intensyvumu.

Lęšiuko drumstėjimas ir dėl jo blogėjantis regėjimas atima galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir juo džiaugtis. Bet pastebime, kad augant pragyvenimo lygiui, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nori išlikti aktyvūs: vairuoti automobilį, dirbti, dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, skaityti knygas, naudotis kompiuteriu ir t. t. Todėl jie renkasi kataraktos operaciją, grąžinančią ryškų regėjimą.“

Visgi dalis tų, kurie galėtų atgauti gerą regą, operacijai nesiryžta dėl įvairių baimių ir klaidingų įsitikinimų.

Mitas: katarakta serga tik labai seni žmonės

Vos gimusio žmogaus akies lęšiukas yra skaidrus, o bėgant metams jis drumstėja, kol ima prastėti rega – katarakta paprastai pradeda vystytis sulaukus 50-ies. Tačiau gydytoja oftalmologė J. Sveikatienė sako, kad katarakta gali būti nustatyta ir jaunesniems žmonėms. Jiems kataraktą gali sukelti akių traumos, gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ultravioletiniai spinduliai, rūkymas, kai kurie vaistai, kenksmingos darbo sąlygos. Pirmieji kataraktos ženklai gali pasireikšti kaip ne itin ryškus vaizdas, matoma dėmelė, poreikis pradėti naudoti skaitymo akinius ir kt. Taip pat pasitaiko ir įgimta katarakta, pasireiškianti nuo gimimo – ją gali sukelti nėštumo metu moters vartotas alkoholis, rūkymas, infekcijos ir kiti veiksniai.

J. Sveikatienė pastebi, kad operacijos būtinumas priklauso nuo to, kiek žmogui svarbus geras regėjimas jo kasdieniame gyvenime, kiek jis turi įtakos gyvenimo kokybei. „Kartais tenka bendrauti su kiek prasčiau dėl kataraktos matančiais pacientais, kurie be galo bijo operacijos. Stengiuosi juos nuraminti ir pabrėžiu, kad jei dėl prastesnės regos nenukenčia jų kasdienio gyvenimo kokybė, operaciją galima atidėti ateičiai. Žinoma, pradinėse kataraktos stadijose lęšiukas yra minkštesnis, todėl mažesnė komplikacijų tikimybė, o pooperacinė eiga sklandesnė ir greitesnė“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Mitas: kataraktos operacija yra pavojinga

Anot gydytojos oftalmologės J. Sveikatienės, natūralu, kad žmonės baiminasi chirurginės operacijos: „Kiekviena intervencija turi tam tikrą riziką, kurią visada įvertiname individualiai ir kalbamės su pacientu. Tačiau kalbant bendrai, kataraktos operacija yra saugi, RVUL Akių ligų skyriuje jų atliekame iki 1000 per metus. Operacija atliekama naudojant vietinę lašų nejautrą (vaistai ne leidžiami, o sulašinami į akį), tad pacientas būna sąmoningas, bet nejaučia skausmo. Šiuolaikinės kataraktos operacijos atliekamos per vos 2,0–2,4 mm skersmens pjūvius, esant sandariam operaciniam pjūviui jis nesiuvamas. Operacija paprastai trunka iki 30 min., o pacientas į namus išleidžiamas tą pačią dieną. Be to, prieš operaciją nereikia nutraukti ar kaip nors koreguoti kraują skystinančių medikamentų vartojimo, nes kataraktos operacija yra nekraujinga ir rizikos nukraujuoti nėra.“

Gydytoja pabrėžia, kad vieni pacientai pagerėjusį regėjimą po operacijos pastebi vos nuėmus tvarstį, kitiems gali prireikti kiek daugiau laiko.

Mitas: po kataraktos operacijos negalima nieko daryti

Nemažai pacientų baiminasi, kad po kataraktos operacijos jie kelias savaites ar net ilgiau turės praleisti lovoje. „Žinoma, kelias savaites reikia laikytis tausojančio režimo – nepersitempti, netrinti akių, lašinti gydytojo paskirtus lašus. Tačiau dar nuo seno likę įsitikinimai ir kaimynų patarimai, kad po operacijos negalima lenktis, miegoti ant operuotos akies šono, negalima nieko nešti, kelti ar būtina nuolat nešioti tamsius akinius, žiūrėti televizorių su tamsiais akiniais – visa tai yra mitai. Savo pacientus visuomet raginu vadovautis protu ir klausyti operavusio gydytojo rekomendacijų“, – sako J. Sveikatienė.

Gydytoja oftalmologė primena, kad jei pooperaciniu laikotarpiu akį pradeda skaudėti, pablogėja rega ar operuota akis netyčia traumuojama, svarbu neužsiimti savigyda – ramunėlių ir kitų arbatų kompresais, – bet nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Mitas: kataraktą išgydyti galima akių lašais

„Šiuo metu nėra atliktų tyrimų, kurie patvirtintų tokią hipotezę, todėl nereikėtų tikėtis ir laukti, kad akių lašai ar kitokie alternatyvūs gydymo metodai išskaidrintų akies lęšiuką ir taip pagerintų regėjimą“, – mitą paneigia gydytoja oftalmologė, bet priduria neatmetanti galimybės, kad tokie lašai galėtų būti sukurti ateityje.

Ji pataria užuot kovojus su pasekmėmis, rūpintis akimis bei jas tausoti nuo jaunų dienų ir tai daryti visą gyvenimą.

Skaitmeninių technologijų amžiuje būtina prisiminti ir laikytis darbo ir poilsio režimo dirbant kompiuteriu – daryti pertraukas ir keisti žvilgsnio atstumą, pavyzdžiui, žiūrėti į tolį pro langą, bet ne pulti naršyti telefone, riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir kitais spinduliuojančiais ekranais. Būtina pasirūpinti saugia darbo aplinka – geru apšvietimu, pavargusias akis atgaivinti dirbtinėmis ašaromis. Dirbantys darbą, susijusį su pavojumi akims, turėtų naudotis specialiomis akių apsaugos priemonėmis.