Naujienų archyvas

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, recipientams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį, transplantuoti inkstai ir kepenys.

„Tam, kad užgesusi gyvybė taptų viltimi išgyventi kitam, neabejotinai reikalingas neišmatuojamas kilnumas. Gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms ir dovanoja jiems šansą gyventi“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Praėjusios paros įvykiai įrodė, kad organų donorystė nepaiso sienų tarp šalių. Donorinėje ligoninėje paruošto donoro organai suteiks viltį pasveikti trims Lietuvos žmonėms, vienam Kroatijos ir vienam Vokietijos gyventojui.

Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, gavęs informaciją apie konstatuotą smegenų mirtį, kaip įprastai ėmė koordinuoti visą procesą. Kadangi Lietuvoje transplantacijos laukiančiųjų sąraše tinkamo recipiento plaučiams ir širdžiai nebuvo, šie organai buvo pasiūlyti kitoms šalims, dalyvaujančioms donorų organų mainų programoje. Kroatijoje ir Vokietijoje esantiems recipientams organai mediciniškai tiko, todėl buvo organizuojamos šių šalių gydytojų komandų kelionės į Vilnių. Donorų organų mainai vyksta neatlygintinai.

Suderinti gydytojų chirurgų atvykimo laiką, kad komandos atvyktų tuo pačiu laiku – vienas iš Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriaus darbų. Kai užsienio šalims pasiūlomi donoro organai, šiose šalyse pagal medicininius organo parametrus laukiančiųjų sąrašuose ieškoma, ar bus tinkamų recipientų. Šie recipientai pakviečiami atvykti į transplantacijos centrą. Šįkart transplantacijos laukiančiam recipientui teko vykti į transplantacijos centrą, esantį net už keturių valandų kelio nuo gyvenamosios vietos. Atvykę recipientai tiriami, ar jiems transplantacija tuo metu galima. Dėl šios priežasties procesas išsitęsia, todėl donoras turi būti išlaikomas ilgesnį laiką.

Toks tarptautinis procesas vyko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Susirinkus 4 komandoms, operacinėje dirbo beveik 30 žmonių. Dirbant tiek daug specialistų – iš skirtingų šalių, skirtingų specializacijų chirurgų ir viso medicinos personalo – labai svarbu susikalbėjimas, kad viskas vyktų sklandžiai. Prieš pradedant organų paėmimo operacijas, chirurgai trumpai aptarė proceso eigą, o tada dirbo beveik be žodžių. Lietuvos komandų instrumentatorės talkino visiems chirurgams. Gydytojai rezidentai taip pat įsiliejo į darbą. Tai įrodo, kad tikriems profesionalams tinkamai atlikti savo darbą jokių kliūčių nėra.

Kai vyksta tarptautinis organų donorystės procesas, kitų šalių medikų brigadas atskraidina lėktuvai, kurie leidžiasi oro uoste. Šįkart – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Visos patikros procedūros atliekamos pagal reikalavimus, šįkart viskas irgi vyko greitai, papildomo laiko gaišti neteko.

Policijos ekipažai lydėjo greitosios pagalbos automobilius, vežančius medikų komandas ir donorinius organus. Visos tarnybos – tiek oro uosto, tiek policijos – talkino organų donorystės procese, kad viskas pavyktų greitai ir saugiai.

Organų donorystė – galimybė padėti pasveikti sunkiai sergantiems žmonėms. Vienai gyvybei užgesus, suteikiama viltis pasveikti kitiems – kai mirusio žmogaus artimieji neišmatuojamo skausmo akivaizdoje sutinka padovanoti organus transplantacijai. Taip buvo ir šį kartą. Kilnūs žmonės viltį pasveikti suteikė penkiems žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras nuoširdžiai užjaučia donoro šeimą ir dėkoja už kilnų poelgį.

Termometro stulpeliams smarkiai šoktelėjus į viršų, žmonės buvimą namuose vis dažniau iškeičia į laisvalaikį gamtoje. Tačiau mėgautis šylančiais orais neretai sutrukdo neprašyti svečiai – įvairūs vabzdžiai. Jų įkandimus patyrusių pacientų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje šiltuoju metų laiku sulaukiama nuolat. Vis dėlto, medikai pripažįsta, kad tik menka dalis pacientų kreipėsi pagrįstai ir ragina žmones tokiose situacijose išlaikyti šaltą protą: pajutus pirmuosius simptomus – niežulį, patinimą ar paraudimą – pirmu taikymu neskubėti į ligoninę.

„Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi, priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas ar kelias dienas“, – sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.

RVUL Skubios pagalbos skyriaus medikai, įgėlus vabzdžiui, visų pirma, pataria stebėti savijautą: reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, stebėti, kas vyksta. Nekomplikuotais atvejais gydytis patariama namuose – veiksmingi priešalerginiai (tabletės ar tepalai) ir priešuždegiminiai vaistai. Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos.

Vis dėlto, visiškai kitaip turėtų elgtis žmonės, kurie yra alergiški – jie nedelsiant turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo alergologo paskirtus vaistus.

Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

• Stebėti savijautą.


• Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.


• Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.


• Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.


• Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.


• Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į medikus.

Kaip apsisaugoti?

• Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.


• Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.


• Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.


• Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tą darykite labai atsargiai.


• Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.


• Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.

Jei visgi nerimaujate dėl vabzdžio įgėlimo sukeltos reakcijos, galite pasitarti su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais bet kuriuo paros metu dėl to, kaip elgtis (telefonu 8 5 236 20 52).

„Slaugytojos darbas buvo mano svajonė, dėl kurios nesuabejojau nė karto per 45-erius metus“, – taip, paklausta apie pasirinktą profesinį kelią, sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel. Jai už pasiaukojimą ir ryžtą padėti kitam šiemet įteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

Jūsų darbo stažas – 45-eri metai. Kodėl pasirinkote šį kelią?

Slaugytojos profesija buvo mano svajonė, žavėjausi šiuo darbu. Todėl, baigusi mokyklą, nesudvejojau nei akimirkos, nesvarsčiau nė vieno kito varianto. Nesvarstau ir dabar, myliu šį darbą lygiai taip pat, kaip prieš 45-erius metus, kurie skriete praskriejo – išties, nesitiki, kad laikas į priekį skuba tokiu tempu.

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia?

Baigusi mokslus gavau paskyrimą į Antakalnio klinikas, kuriose 1974 m. rugpjūčio mėnesį ir pradėjau dirbti tuometiniame Širdies ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Teko dirbti ir operacinėje, ir skyriuje, ir naktimis budėti. Buvo tikrai visko, bet kiekvieną patirtį – tiek gerą, tiek blogą – priėmiau kaip pamoką.

Vėliau, kai atidaryta Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (tuometinė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), prof. E. Barkauskui pakvietus, perėjau dirbti į čia įkurtą specialų vadinamąjį Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių (dabar – Kraujagyslių chirurgijos skyrius). Taip ir pasilikau čia, kur esu patenkinta ir darbu, ir kolektyvu. Galiu pasakyti, jog kiekvieną rytą keliuosi ir einu į darbą visiškai nemąstydama, kad galėtų būti kitaip, kad galėčiau ar norėčiau eiti dirbti kitokio darbo.

Ką Jums reiškia apdovanojimas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklu?

Šis apdovanojimas – didžiulė garbė ir man pačiai, ir visai šeimai. Turiu prisipažinti, kad atsiimant jį ne tik jaudinausi, bet ir šluosčiausi džiaugsmo ašaras. Tad dėkoju kolegoms, kurie pastebėjo ir įvertino mano atliekamą kasdienį darbą, kurio nekeisčiau į jokį kitą.

Savo ruožtu, vyresnioji Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Marina Buivid sako, jog Gelena Ševel yra pelniusi kolegų pagarbą dėl atsakingumo, kruopštumo, atsidavimo pacientams.

„Manau, kad slaugytojų darbas yra vienas labiausiai pasiaukojimo, kantrybės ir atsidavimo reikalaujančių darbų. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų skyriaus slaugytojų kolektyve dirba žmogus, turintis šias vertybes. Ši slaugytoja kasdieniniame darbe demonstruoja savo profesines žinias, kompetenciją ir puikius gebėjimus. Taip pat tai – nuostabus žmogus, iš kurio kiekvienas galėtume pasimokyti optimizmo, meilės gyvenimui“, – teigia M. Buivid.

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.