Ruošiantis kepsninių sezonui: gydytojas įspėja apie pavojus
Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai parneša apie vis labiau įsidrąsinantį pavasarį. Tai reiškia, kad jau ne už kalnų kepsninių ir jaukių pokalbių skanaujant gryname ore keptą maistą sezonas. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.
Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.
„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmėmis visam gyvenimui“, – sako gyd. V. Vaitkus.
Jis aiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Tai lemia, kad per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje, žmogui nespėjus nė sureaguoti.
Gydytojas ortopedas traumatologas V. Vaitkus pastebi, kad dėl tokių tragedijų, pažyminčių žmonių kūną visam gyvenimui, kaltas nežinojimas. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima naudoti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko – privalu palaukti, kol skystis įsigers“, – apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.
Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.
RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių – taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.
„Tačiau, jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai – dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, pridurdamas, kad tokiais atvejais, šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais.
Vis dėlto, 25-erių metų gydytojo stažą turintis medikas akcentuoja, kad vienintelis būdas išvengti nelaimingo atsitikimo – atsargumas. „Liaudies išmintis byloja, jog atsargiam ir aukštesnės jėgos padeda. Tad raginu su ugnimi elgtis atsargiai, neleisti kepsninių ar laužų kūrenti apsvaigusiems asmenims, na, o jeigu ugnies įkūrimui naudojate specialias priemones, prieš tai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukcijas“, – pataria RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.
Vienas donoras = trys išgelbėtos gyvybės
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį.
„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.
Kineziterapeutė: mankštos baseine – ir sergantiems, ir sveikiems, ir net trokštantiems sulieknėti
Dėl natūralių vandens savybių, tokių kaip plūdrumo, klampumo, hidrostatinio slėgio ir kt., kineziterapija baseine ypač naudinga pacientams, siekiantiems susigrąžinti sveikatą po patirtų traumų, patyrusiems insultą, besiskundžiantiems nugaros ar sąnarių skausmais – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) kineziterapeutė Justina Komžaitė. Specialistė taip pat priduria, kad kineziterapija baseine gali pasitarnauti ir tiems, kurie rimtų nusiskundimų neturi, bet siekia pagerinti fizinę būklę. „Tai, kas ant tvirto grunto vargina ir spaudžia prakaitą, vandenyje teikia ne tik malonumą, bet ir per trumpą laiką padeda pagerinti kūno formas, padidinti raumenyną“, – procedūrų vandenyje naudą įvardija kineziterapeutė.
Jai antrina ir RVUL baseiną jau keletą mėnesių lankanti kūdikio besilaukianti Deimantė: „Apsilankymai čia, iš tiesų, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, svariai pagerina nuotaiką šiuo svarbu gyvenimo etapu. Tačiau privalau pasakyti, kad pratimai, kuriuos, prižiūrimos profesionalų, atliekame baseine, pareikalauja rimtų pastangų ir, nepaisant to, kad laukiuosi, jaučiu, kaip po kiekvieno apsilankymo kūnas tvirtėja. Žinoma, pradžioje kiekvieno fizinės galimybės įvertinamos individualiai, todėl darome tik tuos pratimus, kuriuos leidžia mūsų sveikatos būklė. Be to, noriu pridurti, jog vanduo šiame baseine šiltas, šiltesnis nei kitur – tai ypač svarbu mums, besilaukiančioms moterims“.
Kineziterapeutės Justinos Komžaitės teigimu, mankšta vandenyje yra saugi ir rekomenduojama nėščiosioms nuo antrojo nėštumo semestro. „Panirus į vandenį mažėja kūno svoris, todėl mažesnė apkrova tenka sąnariams, mažėja raumenų patempimo galimybė, lengvėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas – visos šios mankštų baseine savybės ypač svarbios besilaukiančioms moterims. Be to, mankštos baseine padeda pagerinti nuotaiką, padidinti energijos kiekį“, – sako specialistė, pabrėždama, kad nėščiųjų, norinčių lankyti mankštas vandenyje, nuolat daugėja.
Tuo metu, vilnietę Martyną į RVUL baseiną „atvedė“ patirta kelio trauma. Mergina sako turėjusi abejonių dėl kineziterapijos vandenyje naudos, tačiau dabar džiaugiasi kiekvienu apsilankymu.
„Kelio trauma ir reabilitacija baseine – iš pradžių man tai atrodė visiškai nesuderinama. Tiesą sakant, netikėjau, kad iš viso gausiu kažkokios naudos iš šių apsilankymų. Bet džiaugiuosi, jog išankstinė nuostata nepasiteisino. Dabar galiu pasakyti, kad traumos pasekmės nyksta, o kiekvienas apsilankymas, kaip aš juokauju, leidžia prisiminti, kad, vis dėlto, turiu raumenis. Tikrai drąsiai rekomenduoju visiems, kurie turi problemų dėl nugaros, sąnarių ir net tiems, kurie visiškai sveiki, bet, pavyzdžiui, nori pagražinti kūno linijas. Be to, ne paslaptis, kad atmosfera čia leidžia pasikrauti energijos, nepaisant to, kaip intensyviai ir aktyviai dirbame“, – pasakoja Martyna, užsiėmimus keletą kartų per savaitę lankanti jau tris mėnesius.
RVUL kineziterapeutė Justina, paklausta, ar tikrai mankšta baseine gali pasitarnauti kiekvienam, norinčiam sulieknėti dar iki vasaros, juokauja, jog mažėjančios apimtys ir gerėjanti nuotaika – tiesiog neišvengiama po mankštų baseine.
„Atrodo, kad vandenyje judesius galime atlikti lengviau, nei, pavyzdžiui, sporto salėje. Bet, išties, yra priešingai – mankštinantis vandenyje dėl pasipriešinimo, veikiančio kiekvieną mūsų judesį, priverčiame dirbti daugiau raumenų. Taip kūnas tvirtėja ir laikysena gražėja žymiai greičiau“, – sako J. Komžaitė.
Ji priduria, jog visiškai neseniai mankštų baseine metu pradėti naudoti reabilitacijai skirti kilimėliai, ant kurių sportuojant galima suderinti apie 250-300 kcal per 30 min. treniruotę. „Pratimai atliekami su kilimėliais, kurie leidžia pajusti nesvarumo pojūtį vandenyje ir padeda atsipalaiduoti. Judant vandens sukeliamas pasipriešinimas lavina pusiausvyrą, gerėja stuburo stabilumas, didėja raumenų tonusas, neapkraunami sąnariai, gerėja emocinė būklė“, – sako kineziterapeutė.
„Mankšta vandenyje ant kilimėlio yra labai panaši į treniruotę salėje, skirtą stiprinti visus kūno raumenis. Daroma daugybė žinomų pratimų, kaip ir salėje: gulint ant nugaros, gulint ant pilvo, keturpėsčia, įvairūs balansavimo (pusiausvyros ir koordinacijos) pratimai, tačiau dėl vandens savybių ir nestabilumo tuos pačius pratimus ant kilimėlio vandenyje atlikti žymiai sudėtingiau, tam reikia daugiau paciento susikaupimo bei ištvermės. Taip yra todėl, kad atliekant pratimus dirba ne tik raumenys, atsakingi už treniruojamąsias dalis, bet ir viso kūno gilieji raumenys, kurie stengiasi išlaikyti mūsų kūną stabilų ant nuolat judančio kilimėlio. Būtent giliųjų raumenų stiprinimas reikalingas norint turėti tvirtą kūną, išvengti traumų“, – apie mankštos ant kilimėlių naudą pasakoja RVUL specialistai.
Be to, RVUL veikiančiame moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.
Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys žmonės. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.
Neišmatuojamas gerumas: naujo gyvenimo viltis
Naujo gyvenimo viltis sužibo transplantacijos daugiau nei metus laukusiam recipientui – naują šansą jam dovanojo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, vidutinio amžiaus recipientui transplantuotas inkstas.
„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.
Savo ruožtu, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.