Vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena
Vasario 11-ąją Pasauline ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Nuo 1993 m. kiekvienais metais visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu.
Šią dieną visiems vienokių ar kitokių ligų kamuojamiems linkime stiprybės ir ryžto įveikti pečius užgulusias negandas, o juos supantiems artimiesiems – vilties ir tikėjimo.
Taip pat dėkojame gydytojams, slaugytojams ir visam medicinos personalui, savo profesinį talentą ir širdies šilumą skiriantiems tiems, kuriems tuo metu labiausiai to reikia.
Gyvenimą nepakeliamu košmaru verčiantis skausmas gali būti įveiktas: medikai siūlo sprendimą
Apribotos žmogaus fizinės galimybės, žala psichologinei sveikatai, galiausiai – gyvenimo džiaugsmo ar net noro gyventi praradimas – apie tokius ne vienerius metus besitęsiančio lėtinio skausmo padarinius pasakoja neseniai duris Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atvėrusiame skausmo gydymo kabinete besigydantys pacientai.
Jų problemas medikamentiniais ir minimaliai invaziniais metodais sprendžiantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ronaldas Lukaševičius sako, jog lėtinis skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius, nesibaigiantis sugijus pažeistiems audiniams ir nesiliaujantis net vartojant tinkamus vaistus, yra liga, kurią reikia gydyti, todėl pataria kreiptis į specialistus.
Skausmas – vienokį ar kitokį jį patiriame visi. Bet tikriausiai ne visiems reikėtų kreiptis į skausmo gydymo specialistus. Kada skausmas tampa ne simptomu, bet liga?
Į skausmo gydymo specialistus reikėtų kreiptis, kai skausmas trunka ilgai ir paprastos skausmo gydymo priemonės yra neefektyvios. Skausmas tampa liga, kai įvyksta periferinės ir centrinės nervų sistemos pokyčiai.
Dėl kokių ligų pacientams prireikia skausmo gydymo specialistų?
Gydytojai anesteziologai aktyviai gydo pačios įvairiausios kilmės lėtinį skausmą, tačiau dažniausiai invaziniais metodais gydomi: nugaros ir galvos skausmai, atsiradę dėl stuburo patologijos, sąnarių skausmai, kompleksinis regioninio skausmo sindromas, potrauminis, pooperacinis, miofascinis skausmas, tuneliniai sindromai, poherpinė neuralgija ir kt.
Papasakokite, kaip vyksta tos „stebuklingos“ procedūros, galinčios tai, ko per daug metų nesugebėta įveikti kitais būdais?
Intervencinių skausmo gydymo procedūrų esmė – paveikti probleminę vietą inervuojanti nervą. Tam naudojamos įvairios adatos, kuriomis pasiekiamos reikiamos vietos. Blokada sukeliama lokaliai leidžiant vaistus ar veikiant žema temperatūra, taip išvengiant sisteminio, visą organizmą veikiančio, medikamentinio gydymo poveikio.
Dažniausiai taikomos intervencinės skausmo malšinimo procedūros: epidurinės steroidinių hormonų injekcijos, injekcijos į trigerinius taškus raumenyse, injekcijos į sąnarius, periferinių nervų blokados, akupunktūra.
Vienas naujesnių ir pasitvirtinusių intervencinių gydymo metodų – krioanalgezija. Tai daugybę metų naudojamas skausmo gydymo metodas, paremtas laikinu pasirinktų periferinių nervų jutiminio laidumo nutraukimu, pritaikant šaltį. Gydymas yra minimaliai invazinis, saugus, efektyvus ir trunka ilgiau.
Invazinio gydymo efektyvumas labai įvairuoja ir priklauso nuo tikslios skausmo diagnozės, skausmo mechanizmų, blokados atlikimo tikslumo, įvairių individualių paciento savybių ir kt. Tinkamai skirtas invazinis gydymas paprastai būna veiksmingas, tačiau dažniausiai nėra ilgalaikis, todėl procedūras tenka kartoti.
Kaip pacientai turėtų registruotis konsultacijai?
Pacientai konsultuojami Konsultacijų centre (Šiltnamių g. 29, Vilnius). Iš anksto užsiregistruoti galima internetu, telefonais (8 5) 216 94 55, (8 5) 265 81 91 arba atvykus į Konsultacijų centrą (Šiltnamių g. 29) darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Iš anksto užsiregistravęs ir į konsultaciją atvykęs pacientas su savimi privalo turėti siuntimą konsultacijai ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Medikai ragina būti atsargiems: šaligatvius nuklojo plikledis
Skubios pagalbos skyriaus medikai jau gelbsti dėl plikledžio traumas patyrusius pacientus. Raginame būti atidiems, įvertinti, kad po sniego danga slypi pavojus ir apsvarstyti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ar į lauką eiti tikrai būtina, o gal reikalus galima atidėti kitai dienai ar vėlesniam laikui, kai gatves ir šaligatvius prižiūrintys darbuotojai atliks savo darbą.
Taip pat vertėtų pasirūpinti avalyne – avėti batus neslidžiu padu, geriausia – grublėtu. Be to, sušvelninti smūgį padeda ir storesni žieminiai rūbai.
Medikai ragina įsidėmėti, kad krentant jokiu būdu nereikėtų bandyti smūgio sušvelninti remiantis rankomis, nes taip patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Taip pat tam, kad išvengtumėte galvos traumos, slystant patariama prilenkti smakrą prie krūtinės.
RVUL pradėta naudoti viena moderniausių angiografijos sistemų šalyje
Geresnė vaizdų kokybė, tikslumas, sutrumpinsiantis procedūros trukmę, žymiai mažesnė pacientų bei medikų radiologinė apšvita – esminiai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pradėtos naudoti dviejų detektorių angiografinės sistemos su specializuotu stalu, pakeisiančios iki šiol naudotą beveik prieš du dešimtmečius pagamintą angiografą, pranašumai. Naujoji įranga pasitarnaus operatyviai diagnozuojant ir gydant amžiaus rykšte vadinamas neurologines ir kraujagyslių ligas.
Direktoriaus pavaduotojos klinikiniam darbui gyd. Tatjanos Golubajevos teigimu, atsižvelgus į pastovų pacientų srautą bei ligų sudėtingumą, Ligoninei naujas dviejų lankų (biplaninis) angiografas buvo gyvybiškai svarbus.
„Esame Ūminio išeminio insulto diagnostikos ir gydymo centras, dirbantis ištisą parą visus metus. Angiografu mūsų medikai gali atlikti eilę svarbių tyrimų, kurie yra būtini siekiant diagnozuoti ir gydyti galvos smegenų kraujagyslių ligas. Šiuo metu tai vienintelis metodas, kuriuo galima detaliausiai įvertinti galvos smegenų arterijų anatomiją, tad, paprastai tariant, šis tyrimas suteikia galimybę sudaryti ir įgyvendinti individualų, konkrečiam pacientui pritaikytą, gydymo planą“, – naujos įrangos svarbą nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikiančiam insulto klasteriui akcentuoja gyd. T. Golubajeva.
Savo ruožtu, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gyd. Audrius Širvinskas pastebi, kad naujoji įranga svarbi gydant įvairias patologijas, todėl didesnius šansus greičiau pasveikti užtikrins ne vienai dešimčiai pacientų.
„Skyriuje pacientams, susirgusiems ūmiu išeminiu insultu, atliekamos mechaninės trombektomijos iš smegenų arterijų, smegenų aneurizmų, arterioveninių malformacijų, auglių embolizacijos Be to, esant ūmiam ir kritiniam trauminiam kraujavimui, kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo ertmę ar dubens sritį, embolizuojamos pažeistos ar atitinkamą sritį maitinančios arterijos, kurios ir yra pagrindinis kraujavimo šaltinis“, – apie naujojo angiografo panaudojimo galimybes sako gyd. A. Širvinskas.
Gydytojas priduria, kad su nauja įranga atsiveria ir naujos galimybės gydant arteriovenines malformacijas, arteriovenines fistules ir sudėtingas – didelio diametro, plataus kaklo, verpstines – galvos smegenų aneurizmas. „Esant šiems susirgimams, išnaudojami visi šios naujos įrangos privalumai. Geresnė vaizdo kokybė leidžia matyti dvi tam tikro galvos smegenų morfologinio darinio projekcijas tuo pačiu metu ir taip suteikia daug informacijos apie darinį bei leidžia labiau kontroliuoti gydymo eigą. Taip pat tikslumas trumpina procedūros trukmę, kartu mažindamas ir komplikacijų riziką“, – teigia Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas.
Įranga įsigyta įgyvendinat galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui skirtą projektą.