Susitikime su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu – dėmesys bendradarbiavimo stiprinimui
Vilniaus universitetui (VU) ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) prieš metus atnaujinus bendradarbiavimo sutartį žengtas svarus žingsnis siekiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo VU leista būti Ligoninės dalininku. Apie per šį laiką pasiektą pažangą stiprinant mokslo, pedagogikos veiklą ir kalbėta VU Medicinos fakulteto dekanui prof. (HP) dr. Algirdui Utkui apsilankius RVUL.
„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – apie stiprinamą bendradarbiavimą sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.
Susitikimo metu dekanui aprodytos Skubios pagalbos skyriuje rezidentams įrengtos patalpos, pristatyti pokyčiai, susiję su 2018 m. įkurtu Insulto centru, kurio vienas iš esminių uždavinių – vystyti mokslinę bei pedagoginę veiklą, aktyviai dalyvaujant moksliniuose projektuose ir teikiant metodinę pagalbą kitoms ligoninėms, kuriose gydomi ūminį insultą patyrę ligoniai. Taip pat susitikime kalbėta apie Insultų klasterio pažangą – pristatytas naujai įsigytas kompiuterinis tomografas bei pradėta naudoti dviejų detektorių angiografinė sistema su specializuotu stalu.
Susitikime akcentuota, jog RVUL lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.
Atnaujinta VU ir RVUL sutartis, siekiant kokybiškai pasirengti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1228 „Dėl leidimo Vilniaus universitetui būti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės dalininku“, pasirašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų.
Andrej Afanasjev – pirmasis lietuvis, gavęs JAV intervencines radiologijos asociacijos stipendiją
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas Andrej Afanasjev, sėkmingai praėjęs atranką pagal tarptautinės stipendijos programą, atstovaus Lietuvai JAV Intervencines radiologijos asociacijos (SIR) organizuojamame kasmetiniame kongrese. Galimybė aplankyti didžiausią Jungtinių Amerikos Valstijų šios srities specialistų suvažiavimą egzistuoja jau 8-tus metus, tačiau šis kartas pirmasis, kuomet dalyvaus ir Lietuvos atstovas.
„Medicinos technologijų pažanga iš esmės keičia diagnostines bei gydymo galimybes ir šiuolaikinė intervencinė radiologija yra puikus to pavyzdys. Kartu tai reiškia ir didelį iššūkį mums – intervencinės radiologijos specialistams, nes, dirbdami dinamiškoje aplinkoje, tiesiog privalome nė akimirkos neatsilikti, žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis ir aktualijomis. Todėl vertinu ir džiaugiuosi galimybe tobulėti, įgyti naujų žinių, pasisemti patirties iš JAV specialistų bei kitų 11 šalių kolegų, dalyvausiančių „International Scholarship Program“, – sako gyd. A. Afanasjev, pabrėždamas, kad įgyta patirtis neabejotinai leis prisidėti prie pacientų sėkmės istorijų Lietuvoje.
Per aštuonerius metus JAV Intervencinės radiologijos asociacijos (SIR) stipendijos buvo skirtos 99 gydytojams, atstovavusiems 35 šalims. Šiemet naujai atstovaujamos šalys – Lietuva, Pakistanas, Pietų Afrikos Respublika, Sirija ir Tanzanijos Jungtinė Respublika.
Andrej Afanasjev 2012 m. baigė radiologijos rezidentūrą VU, įgijo gydytojo radiologo profesinės kvalifikacijos licenciją. Nuo 2012 m. dirba RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje gydytoju radiologu. Pagrindinės domėjimosi sritys – intervencinė radiologija bei neuroradiologija, taip pat šiuolaikinis ūmaus insulto gydymas (trombektomija – trombo šalinimas iš galvos smegenų arterijų per kirkšnies arterijas). Turi ilgalaikę patirtį minimaliai invazyviu būdu gydyti atersosklerozės pažeistas įvairių kūno vietų ir organų arterijas (diabetinė pėda, pilvo organų, kaklo bei kojų arterijų stenozės ir/ar okliuzijos). Aktyviai taiko šiuolaikinį galvos smegenų arterijų aneurizmų gydymą – embolizacija (aneurizma gydoma per mažą pjūvį kirkšnyje); taip pat gimdos miomų gydymas išsaugant gimdą. (daugiau informacijos – https://www.facebook.com/MiomuEmbolizacija ) Nuo 2008 m. kasmet nuolat tobulinasi įvairiose tarptautinėse konferencijose bei kongresuose (Austrija, Ispanija, Prancūzija, Italija, JAV, P. Korėja, Vengrija, Švedija, Portugalija, JAE, Šveicarija, kt.). Ilgalaikiai stažavosi JK, Filipinų, Vokietijos bei Danijos ligoninėse. Dirbo neurointervenciniu radiologu Londono, Glazgo bei Koventrio ligoninėse. Yra narys Europos insulto asociacijoje (ESO), CIRSE, Endovaskulinių specialistų asociacijoje (ESA). Turi licencijas verstis gydytojo praktika keliose ES šalyse.
Dr. Robertas Badaras: „Savo profesijos niekada nekeisčiau į jokią kitą“
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, Klinikinės toksikologijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas, biomedicinos mokslų daktaras, geriausias 2014 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, populiarios knygos „Toksikologo užrašai“ autorius, 2019 m. Šv. Kristoforo statulėlės laimėtojas. Vardijamas pareigas ir įvertinimus doc. dr. Robertas Badaras kukliai palydi vos matomu galvos linktelėjimu ir vos girdimu: „Gali būti…“ O pabaigoje priduria: „Esu vedęs. Ir turiu du vaikus.“ Sėkminga karjera ir įvairialype veikla pasigirti galintis gydytojas ketinantiems rinktis medicinos studijas nuoširdžiai pataria labai rimtai apsvarstyti savo sprendimą, nes tai yra ypatinga, išskirtinė, visiško atsidavimo reikalaujanti specialybė, kuri įtraukia ir nebepaleidžia.
Skeptiškai vertina apdovanojimus
696-ojo Vilniaus miesto gimtadienio proga vykusioje garbingoje apdovanojimų ceremonijoje doc. dr. R. Badaras už priklausomybių prevenciją buvo įvertintas Šv. Kristoforo statulėle. „Aš skeptiškai žiūriu į bet kokius apdovanojimus. Žmonės, kurie dirba tikrus darbus, dažniausiai neturi laiko juos viešinti. Manau, kad sveikatos srityje tarp kandidatų į šį apdovanojimą buvo tikrai daug garbingų, nusipelniusių žmonių, savo profesinius gyvenimus paskyrusių šalies sveikatai“, – samprotauja bene žinomiausias šalyje toksikologas.
Pasak R. Badaro, visi žmonės turi trūkumų, o jo silpnybė yra kalbėtis su vaikais. Jis pasidžiaugė, kad neseniai išsipildė sena svajonė – užsiimti psichoaktyvių alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo prevencija Vilniaus mokyklose: „Prieš keletą dešimtmečių bandžiau tai daryti savo sūnaus mokykloje. Tačiau tada mokyklos vadovybė labai keistai į mane žiūrėjo.“ Dabar, anot R. Badaro, požiūris į prevenciją pasikeitė, pasipriešinimo laikai praėjo, gyvenimas parodė, kad net vaikų atranka neapsaugo nuo šiuolaikiniame pasaulyje egzistuojančių blogybių. Dabar kartu su Vilniaus sveikatos biuru dirbama pagal Skandinavijos šalių sistemą: informacija teikiama mažiausiai keturiais lygiais – jaunesniems moksleiviams, vyresniems moksleiviams, tėvams ir mokytojams, visiems atskirai. Siekiama supažindinti su žmogaus fiziologiniais ypatumais, suteikti žinių apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius, ugdyti socialinės atspirties gebėjimus, didinti motyvaciją sveikai gyventi.
Dar vaikystėje apsisprendė būti gydytoju
Būsimo klinikinės toksikologijos gydytojo vaikystė prabėgo Vilniuje: „Esu iki kaulų smegenų Žirmūnų berniukas. Mama buvo mokslininkė, tėvas dirbo praktinį darbą. Tačiau giminėje buvo du medicinos autoritetai: Vilniaus universiteto auklėtinis dėdė Povilas Ručinskas ir teta Marijona Ručinskaitė.“ Dėl šeimos ištrėmimo turėjęs palikti Vilnių, R. Badaro dėdė išvyko į Jurbarką ir ten visą gyvenimą dirbo Ginekologijos skyriaus vedėju. Vyresnės kartos jurbarkiškiai iki šiol kalba, kad „pusė miesto žmonių yra gimę pas Ručinską“.
Teta dirbo Vilniuje, Raudonojo Kryžiaus ligoninės Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus operacinėje. Ją pažinojusių žmonių atmintyje išliko kaip „Marytė iš operacinės“. Ji visada buvo griežta tvarkos gerbėja, pareigos ir stropumo pavyzdys ne tik darbe, bet ir gyvenime. „Šių žmonių jau nebėra. Tačiau jie parodė man, kad mediko profesija tikrai yra absoliučiai išskirtinė. Todėl tvirtai nusprendžiau tapti gydytoju“, – prisimena Vilniaus universiteto dėstytojas.
R. Badaras mokėsi dabartinėje Žirmūnų gimnazijoje ir iki šiol stebisi, kad iš 11 jo klasės draugų 10 įstojo į mediciną (beveik visi iki šiol dirba gydytojais). Studijos prabėgo tarsi viena diena, o po jų R. Badaras pradėjo dirbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriuje, vadovavo Priėmimo skyriui, nuo 2010 m. yra šios ligoninės Toksikologijos skyriaus vadovas. 2016 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją. Stažavosi Rusijoje, Lenkijoje, JAV. Ir visą laiką neįsivaizdavo ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be Vilniaus universiteto, kuriame šiuo metu eina docento pareigas.
Toksikologija sužavėjo paslaptingumu
„Toksikologija man visada atrodė paslaptingas mokslas. Studijų laikais teko laimė būti neregėtos intuicijos toksikologijos korifėjaus Antano Jovaišos ne tik profesinių, bet ir gyvenimo principų mokiniu. Būtent tada aš supratau – toksikologija yra kosmosas. Supratau, kad žmonijos istorija yra nuodų istorija. Tu nematai nuodingų medžiagų, bet kaip koks Miunhauzenas kartais per 30 sekundžių turi pasakyti, kas tai. Ir šis kryžiažodžių sprendimas man buvo kažkokia terra incognita. Tačiau niekada nė sekundės nesu pasigailėjęs, kad pasirinkau šią profesiją“, – teigia R. Badaras.
2014 m. doc. dr. R. Badaras gavo Vilniaus universiteto rektoriaus premiją kaip geriausias Medicinos fakulteto dėstytojas. Pagrindinis jo dėstymo principas: „Artes liberales“ – laisvieji menai. Psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai kaip laisvai pasirenkamąjį dalyką dėstantis medikas atskleidžia savo paskaitų, kuriose kaskart susirenka iki 400 klausytojų, populiarumo receptą. Jis niekada nežymi studentų lankomumo ir niekada nereikalauja iš jų daugiau, nei reikalautų iš savęs panašioje situacijoje. Dėstytojo nuomone, studentų mokymasis yra jų laisvas pasirinkimas. Be to, svarbu medžiagą jiems pateikti taip, kad būtų ne tik naudinga, bet ir įdomu, gaunant grįžtamąjį ryšį – gyvą dialogą, audringus ginčus, diskusijas. R. Badaro paskaitose dažnai lankosi ir jo kolegos, kitų specialybių dėstytojai, o jis atsako jiems tuo pačiu.
„Esu mažas gabalėlis Vilniaus universiteto istoriniame kontekste“
„Vilniaus universitetas yra aukščiausio lygio mokymo įstaiga. Jis yra gyvybiškai svarbus Lietuvai. Su visa pagarba kitoms aukštojo mokslo mokykloms drįstu teigti, kad analogo mūsų universitetui nėra. Tai ypatinga vieta, kur žmonės siekia žinių. Tai visada buvo ir bus diskusijų vieta – iš čia kilo filomatai ir filaretai. Universitetas visada yra atradimų vieta“, – teigia toksikologas.
Artėjantis Vilniaus universiteto 440 metų jubiliejus, pasak R. Badaro, verčia susimąstyti, suvokti save kaip mažą gabalėlį dideliame Vilniaus universiteto istoriniame kontekste ir į viską pažiūrėti kitaip. „Universiteto reikšmė pasaulyje yra tolygi lietuvių kalbos reikšmei“, – tvirtina itin studentų mylimas dėstytojas. R. Badaras save asocijuoja su Medicinos fakultetu ir mano, kad viskas, ką geriausio mes turime savo valstybėje, yra atėję per universiteto akademinę mintį, iš čia dirbusių ir tebedirbančių mokslo fanatikų – pasaulio šviesuolių.
„Universiteto kelias yra šviesiai prasidėjęs. Išgyvenęs įvairius, net ir baisius laikus, universitetas iki šių dienų išliko kaip socialinis-kultūrinis Lietuvos fenomenas. Aš tikiu protu ir tikiu mano mylimos mokslo įstaigos ateitimi“, – apibendrina R. Badaras.
Visada išliekantis optimistu gydytojas yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuolaikiniai universiteto studentai nėra nei geresni, nei blogesni už kitų, ankstesnių, laikų studentus, jie tiesiog yra kitokie. „Rezidentai, kurie dabar ateina pas mus, pagal savo galimybes yra visa galva aukštesni už mus – išsilavinę, protingi, motyvuoti“, – džiaugiasi toksikologas. Pasak jo, būti geru mediku padeda visumą sudarančių dalykų triumviratas: žinios, patirtis, nuostatos. Tačiau jis neabejoja, kad tikras profesionalas turi mokėti ir ilsėtis. Dėstytojas savo atostogas mėgsta leisti su šeima, aktyviai ir įdomiai keliaudamas, sportuodamas. Bet didžiausią malonumą jaučia skaitydamas knygas – jos atostogoms būna itin kruopščiai atrenkamos ir kaupiamos visus metus.
Tekstą parengė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
Prie stebuklų prisidėjusiems medikams – Nacionalinio transplantacijos biuro padėka
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikams, prisidėjusiems prie organų donorystės ir transplantacijos 2018 metais.
„Tik motyvuotas komandinis gydytojų reanimatologų ir kitų medicinos specialistų požiūris į šį procesą ir jų profesionalumas lemia, ar Lietuvoje bus atliekamos transplantacijos, ar bus pagelbėta sunkiai sergantiems ligoniams. Taip pat labai svarbus palankus įstaigos administracijos požiūris į šį procesą, palaikymas“, – dėkodama RVUL kolektyvui, sako Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė, l. v. direktoriaus funkcijas.
Savo ruožtu, RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pabrėžia, kad svarbiausias ir sunkiausias vaidmuo donorystės procese atitenka netekties skausmą išgyvenantiems mirusių donorų artimiesiems.
„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Tad nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie, nepaisydami užklupusio netekties skausmo, atranda jėgų kurti stebuklus – dovanoti gyvenimą kitiems“, – sako dr. A. Pamerneckas.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, RVUL 2018 m. paruošė 8 efektyvius donorus (t. y., buvo transplantuotas bent vienas organas ar audinys).