Naujienų archyvas

„AČIŪ“ – šį magišką žodį šiandien, Tarptautinę „Ačiū“ dieną, tariame visiems Jums, savo didžiausią turtą – sveikatą – patikintiems Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Primename, kad geriausia padėka mūsų medikams, kurie rūpindamiesi savu lyg svetimu kuria didelius stebuklus – tai Jūsų šypsena ir paprastas žodis „ačiū“. Tad kviečiame padėkas perduoti tiesiogiai medicinos personalui arba siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Visos jos talpinamos Ligoninės interneto svetainėje esančiame „Padėkų“ skyrelyje.

Tarptautinę „Ačiū“ dieną Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva siekiama atkreipti žmonių dėmesį į tai, kokią magišką galią turi padėkos žodžiai. Psichologų nuomone, žodis „ačiū“ ramina žmogų ir pamalonina sielą. Svarbu tai pasakyti iš širdies.

Nerimo, miego sutrikimai, išsekimo būsenos, nuovargio sindromai, depresinės būsenos, psichosomatiniai sutrikimai – tai problemos, apie kurias, nepaisant to, kad sergančiųjų psichikos ligomis skaičius šalyje kasmet auga, ne kiekvienas ryžtasi kalbėti ir dar rečiau ieško profesionalios pagalbos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė sako, kad nuostata, jog su ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam, „tyliai“ – kad niekas apie tai nežinotų, yra didelė klaida.

„Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma – gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti, bet nėra normalu metų metus kentėti dėl psichologinio diskomforto, stebėti pro akis bėgantį gyvenimą, kai yra visos galimybės gauti kvalifikuotą pagalbą ir išsivaduoti iš tokios būsenos“, – sako gydytoja psichiatrė E. Baumilienė, pridurdama, jog klaidinga manyti, kad psichikos sutrikimus gali išspręsti tik gydytojo paskirti vaistai.

Pasak gydytojos, jeigu laiku nesikreipiama į specialistą, neišsiaiškinamos prastos savijautos priežastys, gydomasi „tyliai“, savarankiškai, o vaistai, turintys spręsti trumpalaikes sveikatos problemas, pradedami vartoti nuolat – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali.

„Mūsų ligoninės Toksikologijos centre kasmet konsultuojama ir gydoma keliasdešimt pacientų, kenčiančių dėl priklausomybės nuo benzodiazepinų ir hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų. Vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai dėl įvairiausių gyvenimiškų išgyvenimų gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams“, – apie pasekmes įspėja psichiatrė E. Baumilienė.

Gydytojos teigimu, norint įveikti ligą, atgauti gyvenimo kokybę, o ne tik gydyti ligų simptomus, tikslinga taikyti kombinuoto gydymo taktiką.

„Iš tiesų, didelei daliai žmonių, kurių bėdos nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose gydymo įstaigose, galime padėti jų neguldydami į ligoninę, pagalbą teikdami pacientams lankantis Psichiatrijos dienos stacionare. Čia taikome kompleksinę pagalbą, susidedančią iš individualiai parinkto medikamentinio gydymo, individualios ir grupinės psichoterapijos bei fizinio aktyvumo programos“, – apie naująją paslaugą visiškai neseniai duris RVUL atvėrusiame Psichiatrijos dienos stacionare pasakoja Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja.

Teikiant pagalbą psichologinių ar psichikos sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, ypač svarbu individualus kiekvieno paciento vertinimas. „Pacientų pažinimui, jų problemų analizei skiriame didelį dėmesį. Atsižvelgę į kiekvieno poreikius bei patiriamus sunkumus, siūlome psichoterapijos paslaugas: individualią psichoterapiją, psichoterapines grupes, meno terapiją, įvairių formų relaksacijas, fizinio aktyvumo, kognityvinių įgūdžių lavinimo, diskusijų grupes, filmų ir kitas procedūras pagal poreikį. Gydymasis dienos stacionare suteikia galimybes pacientui išlikti sau įprastoje aplinkoje, būti „viena koja“ namuose – gyvai spręsti kylančius sunkumus, derinti gydimąsi su studijomis, daliniu darbo krūviu“, – teigia gydytoja E. Baumilienė, pabrėždama, kad pagalbą pacientams teikia ilgametę darbo patirtį turinti medikų komanda: gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai –psichoterapeutai, socialinė darbuotoja – dailės terapeutė, psichikos sveikatos slaugytojos, kineziterapeutai.

Be to, gydytoja pastebi, jog pacientai Psichiatrijos dienos stacionare jaučiasi žymiai jaukiau nei ligoninės stacionare bei priduria, kad požiūris, jog psichikos ligomis sergantieji gali būti gydomi tik tokiose įstaigose, kurias juosia aukštos tvoros, o nuo išorės juos saugo grotuoti langai, pasenęs ir rodantis šlubuojantį visuomenės supratimą apie problemos esmę ir mastą.

„Pacientams, susidūrusiems su nerimo, miego sutrikimais, patyrusiems emocines krizes, išsekimą, kenčiantiems dėl lėtinio nuovargio sindromo, depresinių būsenų, psichosomatinių sutrikimų, ypač svarbu išlikti aplinkoje, kurią jie gerai pažįsta. Todėl minimaliai varžantis režimas, kai pacientai atvyksta ryte, o jau po pietų gali keliauti namo ir laiką leisti su artimaisiais, turi teigiamą poveikį pacientų sveikimui“, – sako gydytoja E. Baumilienė, akcentuodama, kad toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai.

Anot gydytojos, kalbant apie tikimybę susirgti psichine liga, galioja posakis „niekada nesakyk niekada“. „Psichinės ligos, kaip ir visos kitos, nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal socialinę padėtį visuomenėje, todėl nė vienas negalime pasakyti, kad tokie sutrikimai neužklups mūsų ar mūsų artimiausių žmonių. Verta žinoti, kad dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių – artimųjų netekties skausmo, skyrybų, darbo netekimo, finansinės situacijos staigaus pablogėjimo ar kitų išgyvenimų. Ne visi žmonės pajėgia susidoroti su užklupusiomis gyvenimo negandomis, todėl svarbu pabrėžti, kad, jeigu taip atsitiko man ar mano artimajam, tai nėra nenormalu ir, jokiu būdu, nėra gėdinga ieškoti specialistų, galinčių padėti išsivaduoti iš krizinių būsenų“, – apie dažnas susirgimų priežastis pasakoja daugiau nei trisdešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja psichiatrė E. Baumilienė.

RVUL dirbantys gydytojai psichiatrai ragina neignoruoti psichologinių ir psichikos sveikatos problemų ir ieškoti pagalbos bei pabrėžia, kad, jei žmogus yra motyvuotas, nori pasveikti, nėra svarbi nei užimama visuomenėje padėtis, nei jokios kitos aplinkybės nėra svarbios, nes gydymas Psichiatrijos dienos stacionare yra visiems vienodai prieinamas – reikalingas tik šeimos gydytojo ar poliklinikos psichiatro siuntimas. Turėdami jį, pacientai visiškai nemokamai gali registruotis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre gydytojo psichiatro konsultacijai, kurios metu bus rekomenduota pacientui tinkamiausia pagalbos forma ir gydymas.

Penkis – tiek laisvadienių iš eilės šiemet per Kalėdas turės didžioji dauguma dirbančiųjų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) – vieno didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – medikai iš ilgametės patirties žino, kad ne visi žmonės laisvas dienas skiria ramiam laikui su šeima: pernai per 4 šventines paras skubi pagalba suteikta 1260 vilniečių ir miesto svečių, patyrusių įvairias traumas, peršalusių, taip pat kenčiančių nuo lėtinių ligų paūmėjimo, virškinimo sistemos sutrikimų, padauginusių svaigalų ar besiskundusių kitokiais negalavimais.

„Tendencijos, kurias kasmet matome mes, panašios. Ilgos šventės lemia, kad žmonės daugiau pramogauja, atsipalaiduoja ir užmiršta apie brangiausią savo turtą – sveikatą. Žinoma, nemažai įtakos pacientų srautui turi ilgaisiais šventiniais savaitgaliais vyraujantys orai. Jei orai šaltesni, drėgnesni, turime daugiau griūnant kojas, rankas susižalojusių pacientų. Jei per šventes paspaudžia šaltukas, deja, padaugėja galūnes nušalusių pacientų. Nuolat edukuojame žmones, primename, kad apsirengtų šilčiau, nevaikščiotų netinkama avalyne, nes net ir trumpas perbėgimas per lauką plonais bateliais gali baigtis liūdnomis pasekmėmis“, – sako Skubos pagalbos skyriaus medikai.

Paklausti apie šventines traumas, gydytojai priduria, kad kita opi problema – fejerverkai, kuriuos žmonės pastaruoju metu dažnai sprogdina ne tik pasitikdami Naujuosius metus, bet ir švęsdami Kalėdas.

„Išties, ši eilę metų besitęsianti tradicija liūdina, nes nuolat kalbame, aiškiname, kokias baisias ir negrįžtamas pasekmes neatsakingas ir netaisyklingas fejerverkų ar paprastų petardų sprogdinimas gali sukelti, o ypač, jei tai daro apsvaigę, neblaivūs asmenys. Džiaugsmo akimirka būna, bet trumpa, o, įvykus nelaimingam atsitikimui, pasekmės, deja, juntamos visą gyvenimą. Pernai, naujametę naktį, sprogdindami pirotechnikos gaminius, susižalojo 13 asmenų“, – būti atsakingiems ir mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų ragina medikai.

Ne paslaptis, kad ne mažos dalies lietuvių šventinis stalas neapsieina be alkoholinių gėrimų, tačiau, kaip pastebi RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja gyd. Gabija Laubner, Kalėdos nepasižymi dideliu alkoholio perdozavimu – didesnio pacientų antplūdžio dėl nesaikingo alkoholio vartojimo medikai, kaip ir kasmet, laukia po Naujųjų metų šventės.

„Pernai per keturias šventines dienas ligonių, kuriuos dėl apsinuodijimo alkoholiu reikėtų gydyti stacionare, nebuvo, nors darbo su dėl alkoholio vartojimo besikreipusiais pacientais Skubios pagalbos skyriuje medikams buvo nemažai. Tačiau, vis dėlto, didžiausio pacientų antplūdžio dėl alkoholio laukiame naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d.“, – sako gydytoja, prisimindama pernykštę statistiką, kai į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 65 alkoholiu apsinuodiję žmonės.

Taip pat Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja įspėja, kad šventės ne visiems tampa džiaugsmo šaltiniu: kasmet šventiniu laikotarpiu skyriuje didėja pacientų, apsinuodijusių medikamentais, srautas, t. y., žmonės, geriantys psichotropinius vaistus dėl depresijos, kitų psichologinių sutrikimų, tiesiog jų perdozuoja. Tai būtų galima sieti su šventine depresija, apie kurią prieš šventes specialistai dažnai įspėja. Tokie pacientai guldomi į stacionarą ir juos atveža artimieji, pastebėję pastarųjų būklę.

Taigi, Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner pastebi, kad šventinėmis dienomis reikėtų vadovautis pagrindine taisykle – paisyti saiko. „Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduoju šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais“, – sako gyd. G. Laubner.

Primename, kad vienas didžiausių Lietuvoje RVUL Skubiosios pagalbos skyrius šventinėmis dienomis pacientus priims ištisą parą, tačiau jis yra skirtas aptarnauti pacientus, kurių gyvybei gresia grėsmė, o ne konsultuoti dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija.

Sveikiname gydytoją Bronių Buckų, apsigynusį mokslo disertaciją „Riebalinio audinio pasiskirstymo ir riebalų sudėties skirtumai tarp metabolinių sutrikimų turinčių ir neturinčių nutukusių pacientų”.

Disertacija rengta 2013–2018 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Brimas (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).

Mokslinė konsultantė – prof. dr. Janina Tutkuvienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06 B).