Naujienų archyvas

Nuo 2004 m. kasmet gruodžio 9-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyje rengiamos demonstracijos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises bei korupcijos atvejus. Įvairių šalių televizijos, taip pat ir Lietuvos, transliuoja dokumentinius filmus, laidas šia tema.

Tarptautinę antikorupcijos dieną iniciavo ir paskelbė Jungtinės Tautos. Gruodžio 9-oji pasirinkta todėl, kad šią dieną 2003 metais Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti. Jos metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją. Lietuvos Respublikos vardu šį dokumentą pasirašė teisingumo ministras.

Nepasisaugojo eidamas apšalusiu šaligatviu, paslydo, o krisdamas bandė pasiremti rankomis, rezultatas – lūžęs riešas. Toks scenarijus praėjusį savaitgalį ištiko ne vieną dešimtį vilniečių ar sostinės svečių. Didžiajai daliai jų medikai atliko lūžusio kaulo atitaisymą, ranką imobilizavo ir išleido gydytis namie, tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika primena, kad tuo gydymas nesibaigia ir ragina pacientus jau artimiausiu metu dar kartą pasirodyti specialistams, antraip – laukia sunkiai pataisomos, gyvenimo kokybę bloginančios pasekmės.

„Žiema – mums, traumatologams, darbymetis. Žmonės griūva slidžiose gatvėse ar automobilių stovėjimo aikštelėse, smūgį bando sušvelninti pasiremdami rankomis, todėl patiriamos tipinės riešo traumos. Viena dažniausių – stipinkaulio lūžis vadinamojoje tipinėje vietoje. Daliai tokių pacientų pavyksta padėti be papildomų intervencijų, taikant konservatyvųjį gydymą gipso langetėmis, kitai daliai pasiseka mažiau – siekiant išsaugoti riešo funkcionalumą neapsieinama be operacijos. Tad ypač turėtų sunerimti tie pacientai, kuriems diagnozuotas lūžis su poslinkiu ir kurie po kaulo atitaisymo junta ilgiau nei parą besitęsiantį skausmą, taip pat, jei ranka stipriai ištino“, – įspėjamuosius signalus vardija gyd. S. Sereika.

Gydytojas pabrėžia, kad iš karto pacientui patyrus traumą nuspręsti, ar operacija būtina, ar ne, dažniausiai neįmanoma, todėl būtina dar viena konsultacija, kurios metu atliekamas papildomas rentgeno tyrimas.

„Atlikę pakartotinį, kontrolinį rentgeno tyrimą, matome, kokia yra reali situacija ir, kokios prognozės, t. y., ar gijimas bus sėkmingas, ar, vis dėlto, prireiks operacinio gydymo. Laikas, per kurį pacientas turi planine tvarka kreiptis konsultacijai, ypač svarbus, pavėlavus – gali tekti atlikti labiau traumuojančią operaciją, kai, siekiant ištaisyti traumos padarinius, pacientui laužiami kaulai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, akcentuodamas, kad kreiptis pacientams reikėtų per 1-2 savaites po traumos.

Kalbėdamas apie galimas pasekmes, jei pacientas, patyręs stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, laiku pakartotinai nesikreips, gydytojas ne tik įvardija, jog kreivai suaugusi ranka neatrodys estetiškai, bet ir pabrėžia ateityje laukiančias sveikatos problemas – dėl netiesiai suaugusių kaulų netaisyklingai judantys sąnariai greičiau susidėvės, o tai lems neigiamą įtaką judėjimui, kasdienių, įprastų veiklų atlikimui.

Savo ruožtu, gydytojas S. Sereika pastebi, kad pakartotinės konsultacijos metu įvertinus gijimo dinamiką kaip nepalankią, pacientai neturėtų baimintis operacijos, kuri ne tik leis visiškai atkurti kaulų anatomiją, bet ir užtikrins svariai trumpesnį reabilitacijos laiką, lyginant su tais pacientais, kuriems, patyrus stipinkaulio tipinės vietos lūžį, taikomas konservatyvus gydymas.

„Pacientai, išgirdę, jog prireiks operacijos, išsigąsta, pradeda svarstyti, ar negalima apsieti be jos. Tuomet tenka paaiškinti, kad, atsisakę operacijos, jie sau tiesiog padarys meškos paslaugą ir, nepasiryžę laiku, ateityje, tikėtina, turės nusiskundimų dėl riešo funkcijos sutrikimų. Tuo metu, per savaitę ar dvi kaulai dar nespėja sugyti. Tai reiškia, kad galime atkurti tokią riešo struktūrą, kuri buvo iki traumos, ir užtikrinti, kad pacientas jokio diskomforto dėl patirtos traumos ateityje nejaus“, – sako gydytojas, dirbantis RVUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje – viename didžiausių Lietuvoje, kur kasmet atliekama po kelis šimtus tokių operacijų.

Taip pat gydytojas kviečia suklusti vyresnes nei 50 metų amžiaus moteris, patyrusias stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje. Pasak gyd. S. Sereikos, visoms tokio amžiaus pacientėms medikai rekomenduoja atlikti kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, nes lūžis gali įspėti apie kitą rimtą problemą – osteoporozę.

Be to, gydytojas ortopedas traumatologas, kalbėdamas apie tai, kaip po lūžio pacientas turėtų rūpintis savo sveikata, ragina nepasikliauti mitais. Vienas gajausių įsitikinimų – jog sutvirtinus ranką ir siekiant sėkmingo išgijimo, reikėtų nejudinti pirštų.

„Pirštus, kai ranka imoblizuota langetėje, judinti būtina. Tai padeda išvengti rankos tinimo. Taip pat pacientams patarčiau ranką parišti bei, jaučiantiems stipresnį skausmą, ranką šaldyti. Jei skausmas vargina, taip pat greičiausiai neapsieisite ir be nuskausminamųjų vaistų“, – pataria gydytojas.

Savaitgalį svariai pablogėjusios oro sąlygos nepagailėjo mažiau apdairių vilniečių ir miesto svečių – į vieną didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyrių – pagalbos kreipėsi 380 įvairias traumas patyrusių pacientų. Pasak Ligoninės direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, įvertinus oro sąlygas ir augančią pacientų eilę, ieškota būdų, kaip gausinti gydytojų, slaugytojų pajėgas, kad visi, laukiantys pagalbos, ją gautų kaip įmanoma greičiau.

„Įprastai per parą Skubios pagalbos skyriuje pagalbą suteikiame 70-80 traumuotų pacientų. Šį savaitgalį jos prireikė daugiau nei dvigubai didesniam skaičiui pacientų, lyginant su įprastiniu srautu: 170-iai šeštadienį ir 130-iai sekmadienį“, – traumuotų pacientų statistiką komentuoja dr. A. Pamerneckas.

Ligoninės direktorius pabrėžia, kad tam, jog pagalba būtų suteikta kokybiškai ir kaip įmanoma greitai, savaitgalio planus teko keisti ne vienam medikui.

„Tam, kad galėtume pagelbėti visiems, nesėkmingai koją iškėlusiems iš namų, turėjome didinti gydytojų ortopedų traumatologų, taip pat slaugytojų skaičių. Tai reiškia – atimti suplanuotą laiką iš šeimų. Tad dėkoju kolegoms, supratusiems situacijos rimtumą“, – pabrėžia Ligoninės direktorius, sakydamas, kad nenuspėjamumas – pagrindinis iššūkis medikams, pacientus gelbstintiems Skubios pagalbos skyriuje.

„Darbą Skubios pagalbos skyriuje planuojame iš anksto, todėl galimybės įvertinti visas galimas rizikas ir visoms joms pasiruošti nėra. Tai reiškia, kad turime stebėti realią situaciją ir reaguoti operatyviai, tačiau visuomet prašome ir pacientų kantrybės bei geranoriškumo“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Iš viso per šį savaitgalį skubią pagalbą RVUL gydytojai suteikė beveik 800 pacientų.

Primename, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių traumų ar negalavimų pacientai pirmiausia galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant.

Kur tiksliai galima kreiptis pagalbos smulkių sužalojimų atvejais – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Krūtinės chirurgijos skyriaus gydytojos pulmonologės Giedrės Grigienės teigimu, tai sunki, progresuojanti liga, bloginanti žmogaus gyvenimo kokybę, mažinanti gyvenimo trukmę, tačiau šios ligos, pasak gydytojos, galima išvengti.

„LOPL visame pasaulyje nustatoma vis dažniau. Šiuo metu statistika rodo, kad ši liga yra ketvirta pagal dažnumą. Prognozės dar liūdnesnės – skaičiuojama, kad po dvejų metų LOPL nusineš kas trečią gyvybę“, – sako gyd. G. Grigienė. Panašias tendencijas ji stebi ir konsultuodama, ir gydydama pacientus RVUL: daugėja tiek naujų pacientų, kuriems nustatoma LOPL, tiek sunkių, dūstančių, ne vienerius metus su liga kovojančių pacientų Ligoninės stacionare.

Gydytoja pastebi, kad didžioji dauguma susirgusių galėjo išvengti šios klastingos ligos, jeigu būtų nerūkę ar laiku atsisakę šio žalingo įpročio. „Didžiajai daliai – aštuoniems iš dešimties – ligos atsiradimą sukėlė rūkymas, kiti du iš dešimties susirgo dėl kenksmingų darbo sąlygų, didėjančio oro užterštumo ar kitų aplinkybių. Tad dažniausiai pacientus į pulmonologo kabinetą atveda jų pačių pasirinktas gyvenimo būdas“, – apie ligos priežastis kalba gydytoja. Ji taip pat pastebi, jog pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija – svariai auga LOPL sergančių moterų skaičius.

„Anksčiau LOPL drąsiai galėjome vadinti vyrų liga, tačiau pastaruosius kelerius metus vertinant sergamumo dydžius matome, jog moterys sparčiai vejasi vyrus. Norėčiau pastebėti, jog būtent moterys yra jautresnės dūmų poveikiui, todėl rūkančioms moterims gresia didesnė rizika susirgti LOPL ar net plaučių vėžiu“, – teigia gydytoja.

Paklausta apie ligos simptomus, gyd. G. Grigienė sako, kad liga grėsminga, nes pirminiai jos simptomai dažnam pacientui nesiunčia rimto signalo kreiptis į gydytoją, o yra tiesiog „nurašomi“ kaip rūkymo pasekmė. Šią ligą „lydi“ lėtinis bronchitas, bronchų spazmai, lėtinis kvėpavimų takų uždegimas, dėl ko padidėja skreplių gamyba, kemšasi bronchai.

„Žmogus kosti, skrepliuoja, jaučia dusulį, tačiau jei tai nepablogina jo gyvenimo kokybės, numoja ranka. Didžioji dauguma pacientų į medikus ryžtasi kreiptis tik tada, kai vieną dieną tiesiog pajunta, jog įprastinė veikla – lipimas laiptais, greitesnis ėjimas, namų tvarkymas ar net apsirengimas – dėl dusulio tampa sunkiai įveikiama“, – sako gydytoja, pridurdama, kad daliai pacientų liga diagnozuojama jiems susirgus infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, nes tokiu atveju LOPL simptomai žymiai paaštrėja.

Vis dėlto, nepaisant negailestingos statistikos ir fakto, kad ligos išgydyti nepavyks, gydytoja turi ir gerą žinią – kovoti galima. LOPL yra gydoma įkvepiamais vaistais (inhaliatoriais), kurie ženkliai sumažina simptomus, atitolinta paūmėjimus, sumažina jų dažnį ir taip pagerina gyvenimo kokybę. LOPL gydymas yra kompensuojamas, o inhaliatorių rinka Lietuvoje yra didžiulė, todėl kiekvienam pacientui parenkamas pats tinkamiausias gydymas.

„Pirmiausia, neabejotinai, rekomenduoju pacientams mesti rūkyti. Taip pat labai svarbu didinti fizinį aktyvumą. Kartais pajuokaudama pacientams, kuriems diagnozuota ši liga, pasiūlau įsigyti šunį, kuris, nori nenori, priverstų išeiti pasivaikščioti. Fizinio krūvio didinimas, kvėpavimo raumenyno stiprinimas apsaugo nuo dusulio, pagerina fizinio krūvio toleranciją ir taip stabdo ligos progresavimą“, – sako gydytoja, pridurdama, kad šia liga sergantiems pacientams taip pat būtina pasiskiepyti nuo gripo.

Gydytoja sako, kad ligą, įvertinęs simptomus, gali įtarti ir šeimos gydytojas, bet diagnozę nustato gydytojas pulmonologas. „Yra nemažai kitų ligų, kurių simptomai primena LOPL, todėl konsultacijos metu surenkama anamnezė, atliekami plaučių funkciniai tyrimai, t. y., spirometrija, krūtinės ląstos rentgenograma ir kt.. Naujausia įranga Konsultacijų centre mums tai leidžia padaryti kokybiškai ir gretai, todėl atsakymą ir veiksmingą gydymą pacientas gauna neretai ir tą pačią dieną“, – priduria gyd. G. Grigienė.

Papildoma informacija

Lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena (LOPL). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra pusė milijardo žmonių sergančių LOPL. Manoma, kad 2020 metais LOPL bus trečioji liga pagal mirtingumą. Nuo 1984 m. sergamumas LOPL Lietuvoje išaugo nuo 1,3 proc. iki 3,5 proc. Iš Europos Sąjungos narių šis rodiklis didesnis tik Suomijoje ir Belgijoje, kur sergančiųjų LOPL dalis sudaro atitinkamai 4 % ir 5 % gyventojų.