Naujienų archyvas

Galimybės padėti nėra – toks verdiktas neretai nuskamba pacientams, ieškantiems pagalbos dėl susidariusių 3 ar 4 stadijos pragulų. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjas gyd. Vytautas Vaitkus tai vadina mitu bei sako, kad yra galimybių padėti net ir ypač sunkiems pacientams, kuriems dėl ilgo nejudėjimo susidarė gilios, raumenį ar kaulą siekiančios pragulos.

„Po sunkių ligų ar traumų pacientams tenka ilgą laiką praleisti nejudant – tai lemia kraujotakos sutrikimus įvairiose kūno vietose. Dažniausiai – kryžkaulio, klubo sąnario, sėdmenų srityse, ant alkūnių ar net pakaušio. Tos vietos, nesant kraujotakos, apmiršta. Susidariusi žaizda, nepaisant to, kad ir kaip ją stengiamasi prižiūrėti, tampa vartais infekcijai organizme vystytis. Statistika šiuo atveju kalba pati už save – 70 proc. pacientų, kurių judėjimą apribojo ligos ar traumos, miršta ne dėl jų, bet dėl jų sukeltų gretutinių pasekmių“, – apie audinių apmirimą pasakoja gydytojas bei sako, kad tenka sutikti pacientų, kurie keliolika metų ieško problemos sprendimo būdų, išleido milžiniškas sumas tvarsčiams ir net griebėsi pačių keisčiausių liaudiškų priemonių – barsuko taukų, žolelių mišinių ir pan.

„Yra daug literatūros, patarimų, kaip tokiais ligoniais, negalinčiais judėti, reikėtų rūpintis, tačiau iš realios patirties matome, kad, deja, ne visada pavyksta užtikrinti kokybišką slaugą ir užkirsti kelią pragulų atsiradimui. Iš tiesų, pats asmeniškai susidūriau su šia problema, kai artimam žmogui po insulto nepavyko užtikrinti idealios priežiūros ir reikėjo kovoti su pasekmėmis“, – sako gyd. V. Vaitkus bei pabrėžia, kad asmeninė patirtis ir lėmė norą ieškoti būdų, kaip padėti tokiems ligoniams.

Gydytojas akcentuoja, kad geriausios metodikos paieškos užtruko ne vienerius metus ir, nors, pasak jo, tobulėjimui ribų nėra, džiaugiasi, kad šiuo metu jau gali pagelbėti tokiems pacientams, tik nurodo ir vieną būtiną sąlygą: pacientas turi galėti ir norėti nors šiek tiek savarankiškai judėti.

„Skaudu, kad išties jauni žmonės, kurie, nepaisant turimos negalios, galėtų integruotis į visuomenę, dirbti, tačiau dėl pragulų sukeliamo psichologinio diskomforto tiesiog patys save „nurašo“. Žinoma, kai matai tas metų metus trunkančias kančias, skausmą, ne paslaptis – ir nemalonų kvapą, supranti, kad tai pagydyti ypač sunku. Tačiau labai norėtųsi, kad jie išgirstų apie mūsų siūlomą pagalbą“, – teigia gydytojas ortopedas traumatologas, pabrėždamas apie atsiradusią galimybę padėti dėl 3 ar 4 stadijos pragulų kenčiantiems pacientams.

Be to gyd. V. Vaitkus priduria, kad tokių pacientų gydymas gali užtrukti ne vieną mėnesį, todėl įspėja apie būtinybę apsišarvuoti kantrybe ir vykdyti visus gydytojų nurodymus.

„Pragulos – tai ne ta problema, kad galėčiau sakyti, jog išoperavome pacientą ir jo visos problemos baigėsi. Reikia pripažinti, kad vien mūsų – medikų – pastangų šiuo atveju neužtenka net ir visiškai pagydžius pragulų žaizdas. Svarbu, kad ir pats pacientas, nesvarbu, kokia traumas ar liga yra jį užklupusi, norėtų ir dėtų pastangas, stengtųsi bent kiek judėti. Be paciento pastangų mūsų idealiai atliktas operacinis gydymas bus bevaisis – visiškai nejudant susidarys naujos pragulos“, – sako gydytojas.

Kalbėdamas apie operacijos sudėtingumą gydant 3 ar 4 stadijos pragulas, gyd. V. Vaitkus atvirauja, jog operacija tikrai nėra paprasta tiek operuojančiam medikui, tiek pacientui, tačiau džiuginantys pastarųjų penkerių metų rezultatai ir paciento, iki tol kentėjusio dėl blogos gyvenimo kokybės, švytinčios akys skatina žengti į priekį skleidžiant šią patirtį.

Pastaruoju metu itin padažnėję žmonių apsinuodijimai smalkėmis rodo, kad Lietuvos gyventojai aplaidžiai pradeda kūrenimo sezoną ir neįvertina, jog namuose pasklidusios pavojingos smalkės per kelias minutes gali atimti gyvybę. Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė daugiau nei 900 kartų.

„Patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, dujiniai šildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, per anksti uždaroma dūmtraukio sklendė. Taip pat, kai namuose – nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dėl dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius gyventojus. Neretai žmonės, įsirengę naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, net nepagalvoja apie smalkių grėsmę. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak jo, smalkės yra labai klastingos ir pavojingos, jos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, todėl žmonės jų negali nei užuosti, nei pamatyti. „Apsinuodijimo jomis pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Dėl to gaisruose žuvę žmonės dažnai randami lovose, nepabudę iš miego“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Gyvybiškai svarbi kiekviena minutė

Ugniagesių gelbėtojų atstovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: „Anglies monoksidas arba, paprastai tariant, smalkės pasižymi tuo, kad yra bespalvės, bekvapės ir nedirgina gleivinių. Šių savybių kombinacija ir lemia tai, jog net ir tuo atveju, kai nevėdinama patalpa prisipildo šiomis dujomis, žmogus to nepajaučia. Tuo metu įkvėptas anglies monoksidas kraujyje ypač greitai susijungia su mioglobino ir hemoglobino baltymais ir sutrikdo jų pagrindines funkcijas – hemoglobinas nebegali pernešti deguonies į audinius, o mioglobinas – susitraukti. Paprastai kalbant, dėl to sustoja audinių aprūpinimo deguonimi procesas žmogaus organizme: pirmiausiai pažeidžiamas jautriausias deguonies badui organas – smegenys, vėliau – širdies raumuo, inkstai, kepenys ir kiti organai. Po kurio laiko, jei nukentėjęs asmuo negauna tinkamo gydymo, prasideda traukuliai, gali ištikti koma, smegenyse prasideda negrįžtami procesai“ – apie smalkių daromą žalą kalba dr. Robertas Badaras.

Be to, gydytojas priduria, kad kiekviena smalkių užterštoje patalpoje praleista minutė yra grėsminga gyvybei. „Iš tiesų, visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos“, – apie laiko svarbą įspėja dr. R. Badaras.

Kalbėdamas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pažymi, kad jų istorijos kasmet – lyg iš klaidingo vadovėlio: nevalytas, netvarkingas dūmtraukis, netvarkingos sklendės, kurios užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.

„Pats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalkėmis skyriuje skaičiuojame dešimtimis – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai, t. y., laikas, kuomet nuosavi namai pradedami šildyti krosnimis. Tiesa, šie metai dėl gražaus rudens kitokie – kol kas fiksuojame tik pavienius apsinuodijimo smalkėmis atvejus“, – šiųmete pacientų statistika džiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras taip pat sako, kad ne mažiau nei kūrenimas krosnimis yra pavojingas ir šildymasis buitiniais dujiniais katilais.

„Pastaraisiais metais išryškėjo nauja pavojinga tendencija – daugėja asmenų, apsinuodijusių smalkėmis iš buitinių dujinių katilų. Šių plačiai naudojamų buitinių prietaisų potencialų pavojų apibūdina faktas, kad kai kurios šalys neleidžia pradėti eksploatuoti dujinių katilų patalpose, kuriose neįrengti smalkių detektoriai“, – priduria dr. R. Badaras.

Tikrinti dūmtraukius ir krosnis – būtina

Pasak PAGD atstovo A. Gudžiausko, norint išvengti nelaimių, prieš pradedant kūrenimą būtina patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. „Gaisrų gyvenamuosiuose namuose riziką galima būtų sumažinti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti dar prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės saugos ekspertas išskyrė svarbiausius dalykus, kurie žmones galėtų apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis ar net mirties atvejų.

5 svarbiausios taisyklės, padėsiančios išvengti smalkių pavojaus

1. Svarbu nepamiršti, kad krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, jog ugnis jau baigė rusenti.


2. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis.


3. Patalpose, kuriose yra šildymo prietaisai, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.


4. Rekomenduojama įsigyti smalkių – anglies monoksido – detektorių. Šie detektoriai paprastai yra įrengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. Jei toje erdvėje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą.


5. Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Lapkričio 8-ąją minima Tarptautinė radiologijos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaizdinės medicinos jėgą ir padėkoti gydytojams radiologams, radiologijos technologams už neįkainojamą jų indėlį – pagalbą diagnozuojant ligas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje kasdien atliekama šimtai tyrimų – bendrųjų rentgenologinių, kompiuterinės tomografijos tyrimų, diagnostinių ir gydomųjų intervencinės radiologijos procedūrų. Statistiniai duomenys rodo, kad tyrimų kiekis ir apimtys kasmet tik auga.

Bendrieji rentgenologiniai tyrimai apima visų sričių (kaulų, sąnarių, virškinimo trakto, urogenitalinės sistemos, krūtinės ląstos ir kitų organų) rentgenoskopiją, rentgenografiją, taip pat rentgenokontrolę atliekant intervencines procedūras (mielografiją, fistulografiją, cholangiografiją, urografiją ir kt.).

Ligoninėje atliekami ir įvairių sričių – galvos, kaklo, stuburo, galūnių, krūtinės ląstos, pilvo ir dubens organų – kompiuterinės tomografijos tyrimai.

Radiologijos skyriaus vedėjos Ramintos Šydeikienės teigimu, kompiuterinė tomografijos tyrimas –vienas iš pažangiausių šiuolaikiškų tyrimo metodų, atliekamas naudojant jonizuojančią spinduliuotę, kurios pagalba padaromos ašinio pjūvio vaizdinės nuotraukos su galimybe atlikti vaizdų rekonstrukcijas, kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimus.

„Kompiuteriniu tomografu atliekami galvos smegenų, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, dubens, stuburo, galūnių radiologiniai tyrimai. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo tyrimas, kai būtinas skubus ištyrimas: pacientams, kuriems įtariamas ūmus insultas, patyrusiems traumą, esant kraujagyslių pažeidimams, taip pat neramiems ar nesąmoningiems pacientams, kurių gyvybė palaikoma specialiais aparatais“, – sako gyd. R. Šydeikienė.

Šiuo metu Ligoninėje veikiančiais dviem kompiuterinės tomografijos prietaisais atliekamas galvos smegenų perfuzijos tyrimas, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus ūmaus insulto atveju.

Be to, kompiuterinės tomografijos tyrimai, naudojant neurochirurginę stereotaksinę sistemą, atliekami ir prieš tam tikras neurochirurgines operacijas.

Gydytoja pastebi, kad, įsigijus naują įrangą, kompiuterinės tomografijos tyrimas tapo saugesnis, nes pacientas jonizuojančia spinduliuote veikiamas trumpesnį laiką.

Be to, nauja, pažangia įranga gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, yra galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai padeda gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus, laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

2006 metais Pasaulio insulto organizacija spalio 29 dieną paskelbė Pasauline Insulto diena. Jos tikslas – didinti visuomenės žinias apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, būtinybę juos pajutus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos bei gydymo galimybes.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis.

Savo ruožtu, II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė primena auksines taisykles kovoje su dvidešimt pirmojo amžiaus rykšte vadinamomis ligomis ir pataria, į ką nenumoti ranka, ko vengti, bei atkreipia dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą.

Kokia kombinacija didina riziką patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus?

Nors daugelyje vakarų Europos šalių stebimas sergamumo insultu mažėjimas, Lietuvoje sergamumas šia liga daugelį metų išlieka stabiliai didelis. Dėl šios priežasties kaltas netinkamas ar nepakankamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymas. Yra dar daug pacientų, kurie nekreipia dėmesio ir negydo padidinto kraujospūdžio, dažnai insultas įvyksta dėl netinkamo prieširdžių virpėjimo gydymo, be to, visuomenėje paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas. Blogiausia kombinacija – kai pacientas yra vyresnis nei 55-erių metų amžiaus, nesigydo arterinio kraujospūdžio, patiria širdies ritmo sutrikimus.

Kokia pirma pagalba, kurią gali suteikti ne specialistas?

Pirmoji ir svarbiausia pagalba, kurią kiekvienas žmogus gali suteikti, insulto ištiktam žmogui – laiku jį atpažinti ir iškviesti greitąją pagalbą, kuri pasirūpins, kad pacientas būtų nukreiptas tinkamam gydymui.

Pagrindiniai insulto simptomai, kuriais pasireiškia apie 80 proc. insultų, yra trys: kalbos sutrikimas, nusileidęs vienas veido kampas, rankos silpnumas. Labai svarbi ir jūsų netiesioginė pagalba – informacija, kurią jūs pateiksite medicinos darbuotojams: kokiu laiku pacientas susirgo, ar jau rastas su insulto simptomais, kada matytas sveikas, kokius vaistus vartojo, kokiomis ligomis sirgo.

Ar galima išvengti insulto?

Insulto išvengti galima daugeliu atveju. Jauniems ir sveikiems žmonėms insultas įvyksta retai, šiuo atveju dažnai kaltos genetiškai nulemtos ligos, arterijų sienelių traumos, įgimtas polinkis trombozei. Visgi, dažniau insultas įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių. Todėl svarbiausios priemonės, mažinančios riziką patirti insultą, yra: spaudimo kontroliavimas ir gydymas (labai svarbiu ne tik vartoti vaistus, bet ir pasiekti tikslą – kad arterinis kraujo spaudimas būtų tam tikrose ribose), kontroliuoti kūno svorį, mažinti viršsvorį, mankštintis (bent po trisdešimt minučių penkis kartus per savaitę), kontroliuoti vartojamo alkoholio kiekį, gydyti prieširdžių virpėjimą, gydyti cukrinį diabetą, mesti rūkyti.

---

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, pacientų atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (normalios kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus teritorinis paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, veikiantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.