Naujienų archyvas

Kasdienis sunkus medikų darbas kovojant už ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimų užkluptų pacientų gyvybes, tam pasitelkiamos naujausios gydymo priemonė ir profesionalūs, šalyje lyderiaujantys specialistai – visa tai pristatyta Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) apsilankiusioms neurologijos srityje dirbančioms slaugytojoms iš Islandijos.

Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis, kalbėdamas apie RVUL taikomą insultų gydymo praktiką, pabrėžė, kad nuo 2014 m. sausio 1 dienos čia veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą.

Taip pat dr. A. Vilionskis, siekdamas viešnias supažindinti su šios patologijos gydymu Ligoninėje, pristatė ir statistinius rodiklius. Pasak jo, praėjusiais metais 1200 pacientų, patyrusių insultą, RVUL suteikta pagalba, atlikta per 200 intraveninės trombolizės procedūrų ir apie 90 mechaninių trombektomijų (t. y., daugiausia Vilniaus regione).

Savo ruožtu, Toksikologijos centro vadovas, direktoriaus patarėjas dr. Robertas Badaras pažymėjo, kad absoliuti dauguma insulto ištiktų pacientų, visų pirma, patenka į RVUL Skubios pagalbos skyrių, pabrėždamas, jog pagal pacientų srautus šis būtinąją pagalbą teikiantis skyrius – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Ligoninės medikai svečiams pristatė Skubios pagalbos skyriuje naudojamą pacientų rūšiavimo sistemą, leidžiančią maksimaliam pacientų skaičiui suteikti kiek įmanoma greitesnę pagalbą, taip pat pademonstruota RVUL naudojama moderni medicinos įranga, skirta insulto diagnostikai.

Nemažai dėmesio, pristatant insulto gydymą, skirta intervencinei radiologijai, pažymint, kad būtent RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus specialistai 2012 m. pirmieji Lietuvoje atliko mechaninę trombektomiją.

Taip pat Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrių specialistai su viešniomis diskutavo apie naujausias insultų gydymo tendencijas bei priemones. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės tarp slaugos specialistų, vykdant bendrus praktinius ir mokslinius projektus.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovai, apsilankę Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), pateikė teigiamą išvadą dėl Ligoninėje vykdomo projekto „Galvos smegenų kraujotakos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas VšĮ RVUL“. Jį užbaigus, bus pagerinta galvos smegenų kraujotakos ligų diagnozavimo ir gydymo kokybė bei prieinamumas Vilniaus regiono gyventojams.

2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis įsigytas naujas, modernus 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatas. Inovatyvi įranga leidžia greičiau, efektyviau ir saugiau nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus ir ypač pasitarnaus RVUL veikiančiame insulto klasteryje ištiriant ir gydant ūmų galvos smegenų kraujotakos sutrikimą patyrusius pacientus.

Naujuoju kompiuteriniu tomografu galima atlikti galvos smegenų perfuzijos tyrimą, kuris suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus. Šios naujosios įrangos galimybės pasitarnaus parenkant ankstyvo ūmaus insulto gydymo taktiką (trombolizę, mechaninę trombektomiją). Be to, nauja, pažangia įranga bus gaunama geresnė radiologinių vaizdų kokybė, atsiras galimybė atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas, o tai leis gydytojams radiologams ir gydytojams specialistams tiksliau pamatyti smulkesnius, subtilesnius pakitimus, laiku diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą.

Taip pat projekto lėšomis įsigytas ir modernus diagnostikos aparatas – angiografas – padėsiantis operatyviai aptikti menkiausius neurologinės ir kraujagyslių sistemų pakitimus ir leisiantis užtikrinti didesnes galimybes pacientams, sergantiems amžiaus rykšte vadinamomis ligomis, pasveikti.

Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, įsteigti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

Interneto svetainės grybai.lt duomenimis, Lietuvoje auga daugiau nei 200 valgomų grybų rūšių, nevalgomų – apie 160, dar apie 50 nuodingų. Vis dėlto, tik labai mažą dalį iš visos gausybės grybų į miškus užsukantys lietuviai atpažįsta ir žino, ar iš tiesų juos galima dėti į burną. Savo ruožtu, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai primena, kad miške grybautojai turėtų būti itin atidūs ir į savo krepšius krauti tik tuos grybus, dėl kurių yra visiškai tikri.

„Nepažįstami grybai arba tie, dėl kurių kirba nors menkiausia abejonė, neturėtų atsidurti pintinėse. Juolab, kad toks akimirkos nepagalvojimas gali kainuoti net gyvybę – praėjusį rudenį, deja, vieno grybais apsinuodijusio paciento gyvybės išgelbėti nepavyko, dar keliomis dešimtims grybavimo malonumai baigėsi ligoninėje“, – sako Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja gyd. Gabija Laubner.

Gydytoja taip pat priduria, kad ypač svarbu ir tai, kad, jei jau atsitiko taip, kad žmogus, suvalgęs grybų, net ir tų, kurie jam atrodė žinomi ir pažįstami, pasijunta blogai, laukti negalima nė minutės.

„Jeigu suvalgius grybų jaučiatės blogai, prasideda pykinimas, vėmimas ar kiti panašūs simptomai, nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Jokiu būdu, suvalgius grybų ir pajutus tokius simptomus, negalima tikėtis ir laukti, kol jie savaime praeis“, – teigia gyd. G. Laubner.

Primename, kad pagalbą apsinuodijusiems, telefonu (8 5) 236 20 52, visą parą teikia Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistai.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kolektyvo profesionalumas, dėl kurio pasveikę ir laimingi pacientai vėl gali šypsotis, verčia didžiuotis Lietuva – sako Amerikos lietuvė J. R. Pasveikusi moteris reiškia nuoširdžią padėką medikams ne tik už sėkmingą gydymą, bet ir už atsidavimą, geranoriškumą ir norą padėti kitiems.

Pacientės atsiųstoje padėkoje rašoma: „Praslinko ketvirtis gyvenimo metų, kai nebuvau gimtojoje žemėje. Nepyksta Lietuvos saulė, kad esu Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė, šildo pačiais šilčiausiais spinduliais… Nusvirę beržai ridena džiaugsmo ašaras, gegutė kukuoja, kaštonai pasipuošę baltais žiedais, laukai žaliuoja, kvepia Nepriklausoma Lietuva… Norėtųsi cituoti S. Nėries eilėraštį „Koks gražus mažytis mūsų kraštas“.

Išties, Lietuva jau ne mažytis kraštas – iškilo galingi pastatai. Ypač sužavėjo sostinė Vilnius… Galybė darbų padaryta žmonių rankomis, įdėta daug sielos, meilės, patriotizmo. Eilę metų jaučiu nostalgiją Lietuvai. Bet, deja, ne visada būni savo gyvenimo kapitonas…

Išlipus iš lėktuvo po ilgos kelionės taip norėjosi nusiauti batus ir basomis, lyg vaikystėje, praeiti žaliuoju laukų kilimu. Ypač to norėjosi dėl turimų rimtų kojų problemų, kurių negalėjo išspręsti tokia gausybė aukšto lygio profesionalumo medikų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išties, praėjau kryžiaus kelius, kol atsidūriau Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, pas čia dirbantį gyd. J. Gavelį. Jo rankos tiesiog stebuklingos, padariusios tai, ko gausus būrys medikų taip ir nesugebėjo. Norėčiau, kad visi Lietuvos žmonės, ypač kenčiantys panašius skausmus kaip aš ir nerandantys, kas jiems galėtų padėti, sužinotų apie stebukladarį J. Gavelį. Šis medikas yra pasiekęs profesines aukštumas, stažavosi įvairiose pasaulio valstybėse, sukaupė milžinišką patirtį, tačiau ir toliau aktyviai tobulina įgūdžius gilindamasis į pažangiausius chirurginio gydymo metodus. Be to, gydytojas jaunatviškumo ir energijos pavyzdys mums visiems!

Į Jungtines Amerikos Valstijas grįžtu laiminga ir patenkinta, na, ir, žinoma, dėkinga Dievui ir daktarui J. Gaveliui. Linkiu, kad jo gyvenimas būtų amžinas.

Taip pat ypatingai dėkoju Ramunei Vitlipienei, kuri atsakinga už užsienio piliečių sveikatos draudimą Ligoninėje. Tačiau ne tik… ji rūpinosi ir įkvėpė vilties tiek prieš operaciją, tiek po jos.

Be to, dėkoju daktarui Mantui Juknai, anesteziologei Viktorijai Šnaiderienei ir visai operacinės komandai bei visiems kitiems, prisidėjusiems prie stebuklo, kad šiandien esu sveika. O taip pat ir visai Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyriaus personalui, kurie mane itin maloniai globojo. Tegul visi šie medikai, o ypač J. Gavelis ir toliau garsina Lietuvos vardą“.