VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo konkursą laimėjo dr. Jelena Kutkauskienė
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo konkursą laimėjo dr. Jelena Kutkauskienė, šiuo metu einanti VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktorės pareigas. Dalyvauti konkurse dokumentus buvo pateikę 12 pretendentų, iš jų 7 atvyko į konkursą.
Savo karjerą pradėjusi Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje kaip vyresnioji specialistė, ji vėliau tapo padalinio vadove. Dr. J. Kutkauskienė taip pat yra užėmusi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojos medicinai ir vidinio departamento vadovės pareigas. Mykolo Riomerio universitete dėstė Sveikatos teisės pagrindų programą.
Dr. J. Kutkauskienė yra įgijusi gydytojos bei teisininkės išsilavinimą bei apsigynusi teisės srities disertaciją.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, artimiausiu metu bus išsiųstos reikiamos užklausos į specialiąsias tarnybas, kad šios pateiktų informaciją apie laimėtoją ir ji galėtų pradėti vadovauti šiai įstaigai. Kitaip tariant, nugalėtoja į pareigas bus paskirta tik pateikus informaciją, patvirtinančią jos patikimumą eiti įstaigos vadovo pareigas.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymo bazė, kur vyksta ikidiplominės ir podiplominės studijos: žinių semiasi rezidentai, kvalifikaciją kelia sveikatos priežiūros specialistai. Čia veikia penki VU Medicinos fakulteto klinikiniai centrai.
Dr. Inga Slautaitė: „Svarbiausia pagalba, kurią iškart galima suteikti insulto ištiktam žmogui – laiku jį atpažinti ir iškviesti greitąją pagalbą”
Gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Inga Slautaitė sako jau vaikystėje turėjusi aiškią viziją, kokią profesiją pasirinks, ir nesusvyravusi, nepaisant žinojimo, kad medicinos studijos ilgos ir varginančios. Naujoji Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja, laimėjusi konkursą šioms pareigoms užimti, paklausta apie profesines subtilybes kovojant su dvidešimt pirmojo amžiaus rykšte vadinamomis ligomis, primena auksines taisykles ir pataria, į ką nenumoti ranka, ko vengti, bei atkreipia dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą.
Kaip Jūs prisijaukinote mintį, jog gydytojo profesija – geriausiais pasirinkimas?
Tokios minties prisijaukinti nereikėjo. Kiek save pamenu, nuo vaikystės žinojau, kuo norėčiau tapti ir kokį darbą dirbti. Visada žinojau, kad noriu būti gydytoja. Mėgstamiausi vaikystės žaidimai – ligoninė, receptų rašymas, mylimiausi žaislai – medinė laboratorijos dėžutė, slepianti sudužusį švirkštą, senas vaistų dėžutes, nugvelbtą injekcinę adatą ir kitą turtą… Todėl ir renkantis studijas sprendimą padaryti buvo nesunku, gal tik kartą esu pagalvojusi apie alternatyvą.
Nors tiesioginio skatinimo niekada nejutau, tačiau, manau, kad įtakos mano pasirinkimui turėjo tai, jog mano Mama – gydytoja, jos pagalba artimiesiems, vaikystėje girdėti įspūdžiai iš darbo.
Ilgos ir sunkios medicinos studijos – ar teko bent kartą gailėtis kad pasirinkote mediciną, kad tenka aukoti laisvalaikį?
Kelis kartus teko, tačiau gailėtis ne dėl pačios specialybės, bet dėl paprastų gyvenimiškų materialių dalykų: ilgų, sunkių studijų ir neadekvataus atlygio už investuotą laiką bei žinias, dėl negatyvaus visuomenės požiūrio į gydytojus. Pirmą kartą apie tai pagalvojau, kai maždaug po aštuonerių metų studijų vis dar buvau rezidentė, gaunanti studentišką algą, išlaikoma tėvų, tuo metu, kai draugai jau galėjo pasirūpinti savarankišku gyvenimu ir jo privalumais, džiaugtis besikaupiančia darbine patirtimi.
Dabar kartais pagalvoju, kad yra daug lengvesnių darbų ir būdų pragyvenimui užsidirbti ir save realizuoti, bet savo specialybe esu patenkinta ir dirbu išties mylimą darbą.
Na, o laisvalaikio aukojimas nėra „pasišventimo darbui“ įrodymas. Dauguma gydytojų dirba dideliais krūviais ir tam yra aiškios priežastys. Arba jie nori pakankamai užsidirbti ir dirba papildomu krūviu, arba tiesiog be jų nėra kam to darbo atlikti ir jie priversti dirbti viršvalandžius, tęsti darbą po budėjimo, tvarkyti dokumentaciją ne darbo metu.
Kodėl būtent neurologija ir koks yra pagrindinis šios profesijos iššūkis?
Rinktis specializaciją buvo kiek sudėtingiau nei rinktis profesiją. Turėjau galimybių pasirinkti įvairias sritis, tačiau pasirinkau neurologiją. Kodėl? Vienos priežasties nebuvo. Domino pati sritis, atsirandantys nauji neurologinių ligų kilmės paaiškinimai, naujos gydymo galimybės – neurologija paskutiniais dešimtmečiais keitėsi nuo ligų nustatymo iki nustatytų ligų gydymo. Be to, tai – plati sritis: gali rinktis lėtinių ligų priežiūrą ir gydymą, ar rinktis urgentinių neurologinių ligų gydymą, įvaldyti įvairius diagnostikos metodus. Taip pat mačiau darbo perspektyvas.
Gydytoju tapti ir būti – ar tai gali kiekvienas?
Manau, kad, norint tapti gydytoju, reikia turėti tam tikrų savybių: pirmiausia, reikia būti gerai motyvuotu ir pakankamai disciplinuotu, gebėti įsisavinti didelius informacijos kiekius. O norint būti gydytoju – reikia empatijos, atsakomybės, būti pasiruošus susidurti su kritinėmis situacijomis.
Vasara vadinama insultų piku?
Vasarą norėtųsi mažiau galvoti apie sveikatos problemas ir, žinoma, mažiau sirgti. Tačiau, deja, insultu žmonės serga vienodai dažnai visais metų laikais. Duomenys apie sergamumą skirtingų metų laiku yra labai skirtingi ir kontraversiški, kai kurie tyrimai rodo didesnį sergamumą išeminiu insultu paskutiniais pavasario mėnesiais. Vasarą yra santykinai mažiau ligonių, sergančių periferinės nervų sistemos ligomis, gal dėl to atrodo, kad daugiau gydoma insultu sergančių pacientų. Vasarą, kai karšta, ir žmonės geria mažiau vandens, didėja tikimybė patirti trombozinį insultą.
Kokia kombinacija didina riziką patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus?
Nors daugelyje vakarų Europos šalių stebimas sergamumo insultu mažėjimas, Lietuvoje sergamumas šia liga daugelį metų išlieka stabiliai didelis. Dėl šios priežasties kaltas netinkamas ar nepakankamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymas. Yra dar daug pacientų, kurie nekreipia dėmesio ir negydo padidinto kraujospūdžio, dažnai insultas įvyksta dėl netinkamo prieširdžių virpėjimo gydymo, be to, visuomenėje paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas. Blogiausia kombinacija – kai pacientas yra vyresnis nei 55-erių metų amžiaus, nesigydo arterinio kraujospūdžio, patiria širdies ritmo sutrikimus.
Kokia pirma pagalba, kurią gali suteikti ne specialistas?
Pirmoji ir svarbiausia pagalba, kurią kiekvienas žmogus gali suteikti, insulto ištiktam žmogui – laiku jį atpažinti ir iškviesti greitąją pagalbą, kuri pasirūpins, kad pacientas būtų nukreiptas tinkamam gydymui.
Pagrindiniai insulto simptomai, kuriais pasireiškia apie 80 proc. insultų, yra trys: kalbos sutrikimas, nusileidęs vienas veido kampas, rankos silpnumas. Labai svarbi ir jūsų netiesioginė pagalba – informacija, kurią jūs pateiksite medicinos darbuotojams: kokiu laiku pacientas susirgo, ar jau rastas su insulto simptomais, kada matytas sveikas, kokius vaistus vartojo, kokiomis ligomis sirgo.
Ar galima išvengti insulto?
Insulto išvengti galima daugeliu atveju. Jauniems ir sveikiems žmonėms insultas įvyksta retai, šiuo atveju dažnai kaltos genetiškai nulemtos ligos, arterijų sienelių traumos, įgimtas polinkis trombozei. Visgi, dažniau insultas įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių. Todėl svarbiausios priemonės, mažinančios riziką patirti insultą, yra: spaudimo kontroliavimas ir gydymas (labai svarbiu ne tik vartoti vaistus, bet ir pasiekti tikslą – kad arterinis kraujo spaudimas būtų tam tikrose ribose), kontroliuoti kūno svorį, mažinti viršsvorį, mankštintis (bent po trisdešimt minučių penkis kartus per savaitę), kontroliuoti vartojamo alkoholio kiekį, gydyti prieširdžių virpėjimą, gydyti cukrinį diabetą, mesti rūkyti.
Papildoma informacija
Dr. Inga Slautaitė 1997 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. VU ligoninės Santariškių klinikose 1998-2000 m. atliko vidaus ligų, o 2000-2003 m. – neurologijos rezidentūrą. Gydytoja neurologe RVUL Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais ir Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriuose dirba nuo 2004 m.
Nuo 2015 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos lektorė. 2012 m. apsigynė medicinos mokslų daktarės laipsnį tema „Galvos smegenų išemiją patyrusių ligonių neurologinės būklės kitimas iki ir po vidinės miego arterijos endarterektomijos“. 2003-2012 m. parašė daugiau kaip 11 mokslinių publikacijų.
Kvalifikaciją tobulino Europos insulto asociacijos insulto mokyklose Škotijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Europos neurologų asociacijų federacijos akademijoje Čekijoje, taip pat Austrijoje, VU ligoninės Santariškių klinikose.
Yra Lietuvos širdies asociacijos, Lietuvos insulto asociacijos ir tarybos, Lietuvos neurologų draugijos narė. Tyrinėjimų sritys: ultragarsinės kraujagyslių patologijos diagnostika, hemoraginis insultas, praeinantysis galvos smegenų išemijos priepuolis, išeminis ir jauno amžiaus insultas, galvos skausmai.
Savaitgaliais Skubios pagalbos skyriuje – pacientas kas 4 – 5 minutės
Per praėjusį savaitgalį į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninės) Skubios pagalbos skyrių pagalbos kreipėsi apie 800 vilniečių ir miesto svečių, iš kurių beveik pusė – patyrę įvairaus sunkumo traumas. Savo ruožtu, medikai, stebėdami poilsio dienomis išaugančius pacientų srautus, nuogąstauja dėl artėjančio Joninių savaitgalio bei ragina visus, kurie ruošiasi audringai paminėti trumpiausią metų naktį, neprarasti savisaugos jausmo.
„337 traumuoti pacientai praėjusį savaitgalį. Traumos dažniausiai „vasariškos“ – rankų, kojų, pirštų nubrozdinimai, įbrėžimai, sumušimai, smulkūs sužalojimai, žaizdelės, patempimai, išbėrimai, patinimai, paraudimai ir kt.“, – savaitgalio „traumų“ didžiąją dalį sudarančią statistiką komentuoja Ligoninės gydytojai ortopedai traumatologai.
Jų teigimu, tik mažesnė dalis traumų rimtesnės, dėl kurių pacientams išties vertėjo vykti į skubios pagalbos centrą. Kita dalis pacientų, susižeidusių nežymiai, pasak medikų, pagalbą kur kas greičiau būtų gavę kitose gydymo įstaigose, taip pat dirbančiose visą parą arba galėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus.
Matydami Skubios pagalbos skyriuje savaitgaliais labai padidėjančius susižalojusių pacientų srautus, Ligoninės medikai ragina net ir poilsiaujant neprarasti budrumo, elgtis atsakingai bei primena, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių traumų ar negalavimų pacientai pirmiausia galėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant.
Kur tiksliai galima kreiptis pagalbos smulkių sužalojimų atvejais – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Infekcijų kontrolei skirtoje konferencijoje – 100 dalyvių iš visos Lietuvos
Siekiant užtikrinti aukštą sveikatos paslaugų kokybę ir pacientų saugą, būtina išnaudoti visas jau dabar turimas priemones bei ieškoti naujų, galinčių padėti sėkmingai įveikti vieną sudėtingiausių sveikatos priežiūrose įstaigose esančių problemų – hospitalines infekcijas. Būtent apie tai diskutavo šimtas Higienos instituto ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) surengtoje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Hospitalinių infekcijų aktualijos“ susirinkusių dalyvių.
Renginį atidaręs RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pasidžiaugė, kad šiųmetė konferencija apima itin platų spektrą temų ir pabrėžė, jog žinių auginimas, dalijimasis profesine patirtimi infekcijų kontrolės srityje yra raktas į palankesnės aplinkos pacientams sveikti kūrimą.
„Esame ypatinga chirurginio profilio Ligoninė – mūsų medikai per metus atlieka apie 20 tūkst. operacijų. Be to, esame vienas didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje ir kasmet priimame daugiau nei 100 tūkst. pacientų, kuriems prireikia skubios pagalbos. Šie skaičiai iliustruoja, už kokią gausybę pacientų ir jų sėkmingą išgijimą mūsų Ligoninė prisiima atsakomybę. Todėl džiaugiuosi, kad turime kompetentingą ir profesionalų Infekcijų kontrolės skyrių, kurio atsakingai atliekamas darbas, infekcijų kontrolės srityje diegiamos naujovės leidžia jausti svarius pokyčius gerąja linkme“, – džiaugdamasis, kad tokia svarbi konferencija organizuojama RVUL, sakė dr. Algimantas Pamerneckas.
Renginyje dalyvavę sveikatos priežiūros įstaigų administratoriai, gydytojai, infekcijų kontrolės specialistai, visuomenės sveikatos specialistai ir kiti asmenys, atsakingi už hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą, supažindinti su hospitalinių infekcijų epidemiologine situacija, antimikrobinio atsparumo situacija Lietuvoje bei Europoje, hospitalinių pneumonijų diagnostika, gydymu ir prevencija. Taip pat nemažai dėmesio renginyje skirta dažniausiems infekcijų kontrolės reikalavimų pažeidimams ir hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros problemoms padidintos rizikos skyriuose aptarti.
Naujausi hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros duomenis konferencijoje pristatė Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. R. Valintėlienė. Apie Antimikrobinio atsparumo situaciją Lietuvoje ir Europoje pranešimą skaitė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Klinikinių tyrimų poskyrio vedėja dr. J. Miciulevičienė.
Pranešimą tema „Kliniškai ir epidemiologiškai svarbių gramneigiamų bakterijų paplitimas Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ konferencijos dalyviams parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. N. Kuisienė, pranešimą „Hospitalinės pneumonijos: diagnostika ir gydymas“ – RVUL Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. S. Vosylius.
Tuo metu, apie hospitalinių pneumonijų prevencijos priemones kalbėjo RVUL Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Ieva Kisielienė. „Infekcijų kontrolė ligoninėse: dažniausi pažeidimai“ – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Ingridos Skridailienės pranešimo tema.
Be to, Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus specialistė M. Velutytė pristatė apžvalgą: „Mokslinių įrodymų apie valymą ir dezinfekciją garais sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose šalyse taikoma patirtis“. Savo ruožtu, Higienos instituto Inovacijų skyriaus specialistas M. Rutkauskas kalbėjo apie operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinę priežiūrą, o to paties skyriaus specialistė J. Staniulytė – apie hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.