Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena

2006 metais Pasaulio insulto organizacija spalio 29 dieną paskelbė Pasauline Insulto diena. Jos tikslas – didinti visuomenės žinias apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius, pirmuosius simptomus, būtinybę juos pajutus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos bei gydymo galimybes.

„Galvos smegenų insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris šiomis dienomis, net ir esant didžiulei medicinos mokslo pažangai, išlieka viena dažniausių mirties bei pagrindine ilgalaikio neįgalumo priežastimi. Pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o šia liga suserga ne tik vyresnio ir senyvo amžiaus ligoniai, bet ir jauni, darbingi žmonės. Būtent dėl šių bruožų insultas pelnytai „tituluojamas“ 21-ojo amžiaus rykšte“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas dr. Aleksandras Vilionskis.

Savo ruožtu, II Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vedėja dr. Inga Slautaitė primena auksines taisykles kovoje su dvidešimt pirmojo amžiaus rykšte vadinamomis ligomis ir pataria, į ką nenumoti ranka, ko vengti, bei atkreipia dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą.

Kokia kombinacija didina riziką patirti galvos smegenų kraujotakos sutrikimus?

Nors daugelyje vakarų Europos šalių stebimas sergamumo insultu mažėjimas, Lietuvoje sergamumas šia liga daugelį metų išlieka stabiliai didelis. Dėl šios priežasties kaltas netinkamas ar nepakankamas širdies ir kraujagyslių ligų gydymas. Yra dar daug pacientų, kurie nekreipia dėmesio ir negydo padidinto kraujospūdžio, dažnai insultas įvyksta dėl netinkamo prieširdžių virpėjimo gydymo, be to, visuomenėje paplitęs piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas. Blogiausia kombinacija – kai pacientas yra vyresnis nei 55-erių metų amžiaus, nesigydo arterinio kraujospūdžio, patiria širdies ritmo sutrikimus.

Kokia pirma pagalba, kurią gali suteikti ne specialistas?

Pirmoji ir svarbiausia pagalba, kurią kiekvienas žmogus gali suteikti, insulto ištiktam žmogui – laiku jį atpažinti ir iškviesti greitąją pagalbą, kuri pasirūpins, kad pacientas būtų nukreiptas tinkamam gydymui.

Pagrindiniai insulto simptomai, kuriais pasireiškia apie 80 proc. insultų, yra trys: kalbos sutrikimas, nusileidęs vienas veido kampas, rankos silpnumas. Labai svarbi ir jūsų netiesioginė pagalba – informacija, kurią jūs pateiksite medicinos darbuotojams: kokiu laiku pacientas susirgo, ar jau rastas su insulto simptomais, kada matytas sveikas, kokius vaistus vartojo, kokiomis ligomis sirgo.

Ar galima išvengti insulto?

Insulto išvengti galima daugeliu atveju. Jauniems ir sveikiems žmonėms insultas įvyksta retai, šiuo atveju dažnai kaltos genetiškai nulemtos ligos, arterijų sienelių traumos, įgimtas polinkis trombozei. Visgi, dažniau insultas įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių. Todėl svarbiausios priemonės, mažinančios riziką patirti insultą, yra: spaudimo kontroliavimas ir gydymas (labai svarbiu ne tik vartoti vaistus, bet ir pasiekti tikslą – kad arterinis kraujo spaudimas būtų tam tikrose ribose), kontroliuoti kūno svorį, mažinti viršsvorį, mankštintis (bent po trisdešimt minučių penkis kartus per savaitę), kontroliuoti vartojamo alkoholio kiekį, gydyti prieširdžių virpėjimą, gydyti cukrinį diabetą, mesti rūkyti.


Papildoma informacija

Nuo 2014 m. sausio 1 dienos RVUL veikia insulto klasteris – insulto diagnostikos ir gydymo centras, t. y., organizacinė struktūra, apimanti įvairių sričių specialistus, veikianti 24 valandas per parą ir užtikrinanti ankstyvą insulto diagnostiką, pacientų atranką ir galimybę reperfuziniam gydymui (normalios kraujotakos atkūrimui galvos smegenų arterijose), tolimesnę ligonio priežiūrą ir gydymą. Aiškus teritorinis paskirstymas turi garantuoti, kad nelaimės užkluptas pacientas laiku pateks ten, kur gaus tinkamiausią gydymą. Tokį gydymą šiuo metu Lietuvoje gali suteikti specializuoti centrai, veikiantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.

PAIEŠKA

+