Dienos chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyrius

Peties sąnario adhezyvinis kapsulitas

Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, apsirengti – gali būti, kad jūs sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu (sin.: sustingęs petys, angl. frozen shoulder).

Šios ligos priežastys nėra žinomos, todėl liga vadinama idiopatiniu adhezyviniu kapsulitu (neaiškios kilmės sąnarinės kapsulės uždegimu). Dėl uždegimo sąnarinė kapsulė paburksta, randėja, storėja ir susitraukia. Sąnario ertmė sumažėja, todėl peties sąnario judesiai tampa riboti ir skausmingi. Tokia būklė vadinama sąnario kontraktūra (lot. contractus – apribotas, ankštas, sustingęs).

Kas serga peties sąnario adhezyviniu kapsulitu?

Dažniausiai šia liga suserga 40-65 metų amžiaus žmonės, pastebima, kad moterys serga dažniau. Adhezyviniu kapsulitu gali sirgti ir jaunesni negu 40 metų amžiaus pacientai, neturintys jokių rizikos faktorių. Maždaug trečdaliui pacientų liga pažeidžia abu pečius.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
1) Cukrinis diabetas, skydliaukės patologija, autoimuninės ar onkologinės ligos; kai kurie vaistai, vartojami onkologinėms ligoms gydyti.
2) Kapsulės uždegimas gali kilti po rankos imobilizacijos dėl riešo ir alkūnės traumos arba kitų ligų, krūtinės ląstos operacijos (pvz., krūties biopsijos, širdies stimuliatoriaus implantavimo) ar patirtos traumos – sumušimo, šonkaulių lūžių.
3) Kapsulitą taip pat gali išprovokuoti bet kokia nežymi peties trauma (patempimas, kurį tuoj pat užmiršote) arba peties sąnario invazinės procedūros (sąnario punkcija, operacija).

Kokie yra adhezyvinio kapsulito simptomai?

Liga pasireiškia netikėtu, palaipsniui stiprėjančiu peties ir žasto srities skausmu, skausmingais ir ribotais judesiais. Bandymai gydytis savarankiškai dažniausiai nepadeda, todėl rekomenduojame nedelsiant kreiptis į gydytoją. Simptomai keičiasi priklausomai nuo ligos stadijos. Vidutiniškai liga trunka apie metus, tačiau jos negydant, peties sąnario būklė blogėja ir negalavimas gali tęstis ilgiau negu du metus.

Adhezyvinio kapsulito stadijos ir simptomai

1. „Stingimo“ stadija (vidutiniškai tęsiasi apie 4 mėnesius)
Pirmosios stadijos metu pacientą vargina nuolatinis skausmas, kuris sustiprėja nakties metu. Sukamieji peties judesiai (pvz., pasiekti užpakalinę kelnių kišenę, susišukuoti, prisisegti saugos diržą automobilyje) greitai tampa riboti ir skausmingi, todėl pacientas stengiasi kuo mažiau judinti skaudantį petį. Standartiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (Paracetamolum, Ibuprofenum) mažai veiksmingi. Šios stadijos metu peties būklė blogėja: skauda, petys tampa mažai judrus.
2. „Sąstingio“ stadija (vidutiniškai tęsiasi apie 4 mėnesius)
Antros stadijos metu nustoja skaudėti naktį ir ramybės būsenoje. Pacientas jaučia palengvėjimą, tačiau judesiai išlieka riboti. Vargina staigus skausmas, atsirandantis stengiantis atlikti judesius, kuriems reikia didesnės judesių amplitudės. Skausmas nurimsta per 2-3 minutes.
3. „Atšilimo“ stadija (vidutiniškai tęsiasi apie 4 mėnesius)
Trečios stadijos metu judesių amplitudė palaipsniui gerėja. Iš lėto silpnėja antros stadijos metu pasireiškiantys simptomai.

Kaip diagnozuojamas adhezyvinis kapsulitas?

Liga diagnozuojama įvertinus paciento nusiskundimus, ligos anamnezę, galimus rizikos faktorius, klinikinį vaizdą ir radiologinius tyrimus. Esminis klinikinis ligos požymis yra peties sąnario kontraktūra (riboti judesiai). Todėl konsultacijos metu yra atidžiai įvertinama pasyvių ir aktyvių judesių amplitudė. Dėl peties sąnario kontraktūros, atlikti standartinius klinikinius testus gali nepavykti.
Diferencinei diagnostikai pirmo pasirinkimo radiologinis tyrimas yra peties sąnario dviejų krypčių rentgenogramos. Šio tyrimo pagrindinė užduotis – atmesti kitas peties ligas, kurioms būdinga peties sąnario kontraktūra (peties sąnario artrozė, kalkėjanti tendinozė, navikai). Peties sąnario kontraktūra ir rentgenogramos be pakitimų yra adhezyvinio kapsulito diagnostinis kriterijus. Tačiau norint atskirti ir kitas galimas peties sąnario ortopedines ligas (subakromialinio tarpo ankštumas, rotatorių sausgyslių plyšimas, bursitas, akromioklavikulinio sąnario artrozė), indikuotina atlikti 1,5T MRT tyrimą, kuriame matome sustorėjusią ir edemišką sąnarinę kapsulę.

Kaip gydomas adhezyvinis kapsulitas?

Gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir peties sąnario būklės. Pirmas pasirinkimas yra konservatyvus gydymas, kuris labai veiksmingas pradinių stadijų metu.
Konservatyvaus gydymo esminiai tikslai yra: nuslopinti skausmą (ypač naktinį) ir išsaugoti normalią peties sąnario judesių amplitudę. Skausmui malšinti pasirenkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo arba gliukokortikosteroidų (Triamcinolon) ir vietinių anestetikų injekcija. Taip pat galima taikyti ir fizioterapines priemones. Tačiau šios ligos nepavyks išgydyti vien tiktai vaistais ir fizioterapinėmis priemonėmis. Pacientui reikalinga individuali reabilitacija (kineziterapija, ergoterapija), kurios tikslas – grąžinti prarastą peties sąnario judrumą. Susitraukusią kapsulę ir sąaugas galima išlaisvinti tiktai atliekant tempimo pratimus. Sudarytas reabilitacijos planas vykdomas gydymo įstaigoje ir namie.
Operacinis gydymas taikomas retai. Tačiau, jeigu liga užsitęsusi, pacientui nepadeda konservatyvus gydymas, judesių amplitudė sumažėjusi daugiau kaip 50  proc., galima taikyti operacinį gydymą. Operacijos tikslas – pašalinti sąaugas, atlaisvinti surandėjusią ir sustorėjusią kapsulę. Ši procedūra (angl. capsular release) atliekama artroskopiškai, padarant nedidelius pjūvius odoje ir naudojant specialią įrangą. Atlaisvinus kapsulę, chirurgas patikrina, ar pasyvių judesių amplitudė pagerėjo. Operacijos metu atliekami peties tempimo judesiai visomis sąnario judėjimo kryptimis (angl. manipulation under anesthesia). Šių tempimo judesių tikslas – visiškai atlaisvinti sąnarį nuo sąaugų, kurios galėtų riboti sąnario judrumą. Po operacijos būtina tikslinga reabilitacija, kurios metu atliekami tempimo pratimai, pasyvių judesių, pagalbinių aktyvių ir aktyvių judesių mankšta.

Chirurginio gydymo nauda

Jeigu konservatyvus gydymas būna neveiksmingas, taikomas chirurginis gydymas. Operacijos sėkmė priklauso nuo peties sąnario pradinės būklės, paciento motyvacijos pasveikti, reabilitacijos ir chirurgo patirties. Atlikus artroskopinę peties sąnario operaciją, sudarome sąlygas iš karto pradėti aktyvią reabilitaciją. Pooperacinė reabilitacija gali užtrukti daugiau negu 3 mėnesius. Po gydymo visiems pacientams peties būklė pagerėja. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl gali ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus. Tačiau kai kuriems pacientams (ypač turintiems rizikos faktorių) normali judesių amplitudė sugrįžta labai lėtai arba išlieka nežymiai ribota visą laiką.

Operacinio gydymo rizika

Literatūroje aprašytos galimos šios operacinio gydymo komplikacijos: infekcija, skausmas, išlikusi sąnario kontraktūra, pakartotinos operacijos, nervų ir/arba kraujagyslių pažeidimas ir anestezijos komplikacijos. Labai retos komplikacijos (susijusios su tempimo judesiais, atliekamais operacijos metu): žastikaulio išnirimas, sąnarinės lūpos arba/ir rotatorių plyšimas, žastikaulio kaklo lūžis, sąnarinės duobės krašto lūžis. Patyrusi specialistų komanda naudoja visas priemones, kad sumažintų galimų komplikacijų skaičių iki minimalaus. Nors komplikacijos pasitaiko labai retai, tačiau visiškai išvengti jų nepavyksta.

Pasekmės negydant ligos

Netaikant jokio gydymo (nei konservatyvaus, nei operacinio), galima ligos eiga yra neprognozuojama. Neretai pacientai neskuba pas gydytoją, tikėdamiesi, kad skausmas praeis savaime. Tačiau labai svarbu atvykti į konsultaciją pas specialistą, kuris diagnozuos ligą, paaiškins jos eigą, nustatys ligą išprovokavusius veiksnius ir paskirs tinkamą gydymą.

Natūrali ligos eiga gali tęstis kelis mėnesius, bet gali užtrukti ir keletą metų. Sumažėjusi peties sąnario judesių amplitudė gali išlikti visam gyvenimui. Pablogėjusi peties sąnario būklė riboja kasdienę veiklą, sukelia skausmą, mažina darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę.

Peties sukamųjų raumenų (rotatorių) sausgyslių plyšimas

Viena dažniausių peties sąnario ligų, su kuria susiduria chirurgai ortopedai, yra rotatorių sausgyslių plyšimai. Dėl nedidelių plyšimų arba patempimų didžioji dalis pacientų pasveiksta taikant konservatyvų gydymą (ramybė, kineziterapija, fizioterapija). Tačiau, jeigu sausgyslė visiškai nuplyšta arba plyšta dėl peties traumos, pacientui gali prireikti operacinio gydymo.

Ką vadiname peties rotatoriais?

Peties rotatoriai yra raumenys, sausgyslėmis besitvirtinantys prie žastikaulio didžiojo ir mažojo gumburėlių ir gaubiantys peties sąnarį iš trijų pusių (priekinės, viršutinės, užpakalinės). Šie raumenys suformuoja sukamųjų raumenų „stogelį“, kuris padeda stabilizuoti ir judinti peties sąnarį.

Iš visų keturių peties sukamųjų raumenų (m. subscapularis, m. supraspinatus, m. infraspinatus ir m. teres minor) išskirtinę padėtį užima antdyglinis raumuo (m. supraspinatus) ir jo sausgyslė. Todėl degeneracinės peties sausgyslių ligos (tendinitas, dalinis arba viso storio sausgyslės plyšimas) dažniausiai pažeidžia antdyglinio raumens sausgyslę.

Kokia dažniausia peties sausgyslių patologija?

• Rotatorių sausgyslių uždegimas (tendinitas) dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančio fizinių perkrovų ir/arba sausgyslių mikrotraumavimo. Sunkesnis fizinis darbas pakeltomis rankomis, pasikartojantys užsimojimai arba smūgiavimai ranka sportuojant gali suketi sausgyslių uždegimą.
• Peties rotatorių sausgyslių plyšimai klasifikuojami pagal jų kilmę (trauminiai, degeneraciniai), pažeidimo gylį, formą ir dydį (plotą). Plyšimai, apimantys ne visą sausgyslės storį, vadinami daliniais plyšimais. Atsižvelgiant į plyšimo vietą jie skirstomi į sąnarinio paviršiaus, podeltinio maišelio paviršiaus ir sausgyslės vidinio sluoksnio (intersticinius) plyšimus.
• Plyšimai, apimantys visą sausgyslės storį ir sąnario kapsulę, vadinami viso storio sausgyslės plyšimai. Šiuo atveju peties sąnario ertmė tiesiogiai susisiekia su podeltiniu maišeliu. Jeigu plyšta dvi ir daugiau sausgyslių, plyšimas vadinamas plačiu.

Simptomai

Dažniausiai pacientą vargina palaipsniui atsiradęs skausmas peties šoninėje srityje. Skausmą dažnai sukelia fizinis darbas pakeltomis rankomis. Sausgyslių plyšimui būdingas naktinis skausmas, plintantis žasto šoniniu paviršiumi iki alkūnės sąnario. Ne visiems pacientams skausmo stiprumas vienodas: vieniems skausmas yra nedidelis, paūmėjantis atliekant tiktai tam tikrus judesius (pvz., sukant ranką) ir netrukdantis dirbti įprastą darbą pakeltomis rankomis. Kiti pacientai dėl nuolatinio skausmo negali ne tiktai dirbti, bet ir ramiai miegoti naktį. Labai stiprus nuolatinis skausmas ir smarkiai sutrikusi peties sąnario funkcija degeneraciniams sausgyslių plyšimams nebūdingas.

Diagnostika

Apžiūrint pacientą, įvertinama peties ir gretimų raumenų būklė (hipotrofija, hipertrofija), galimi uždegimo požymiai (patinimas, paraudimas). Išmatuojama peties sąnario aktyvių ir pasyvių judesių amplitudė. Palpuojant įvertinami skausmingi taškai, krepitacija, kaulų deformacijos. Taip pat atliekami klinikiniai testai, įvertinama peties raumenų jėga.
Įtarus sausgyslių patologiją, reikalingi instrumentiniai tyrimai. Pacientui, atvykusiam į konsultaciją dėl peties skausmo, visuomet rekomenduojama padaryti peties sąnario rentgenogramas. Nors rentgenogramose rotatorių sausgyslės nematomos, tačiau šis tyrimas padeda greitai nustatyti kitas peties ligas: peties sąnario artrozę, petinio raktikaulio sąnario artrozę, kalkėjančią tendinozę ir kaulų navikus. Rotatorių sausgyslių plyšimams diagnozuoti dažniausiai atliekami žmogui nekenksmingi instrumentiniai tyrimai, tokie kaip sonoskopija arba MRT. Naudojant kontrastinę KT, MRT ir rentgeno artrografiją taip pat galima diagnozuoti rotatorių sausgyslių plyšimus, tačiau šios priemonės sudėtingos ir naudojamos labai retai.

Konservatyvus gydymas

Pirmą kartą diagnozavus sausgyslių uždegimą arba dalinį sausgyslės plyšimą, rekomenduojama gydyti konservatyviai. Svarbiausi gydymo tikslai yra nuslopinti uždegimą ir skausmą, išsaugoti peties sąnario judrumą ir raumenų jėgą. Taikomas medikamentinis gydymas (vaistai nuo uždegimo, gliukokortikosteroidų injekcija) ir peties reabilitacija.

Chirurginio gydymo galimybės

Operacinis gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, simptomų trukmę ir sunkumą, bendrą paciento sveikatos būklę ir paciento lūkesčius, nepamirštant kiekvieno gydymo metodo trūkumų ir privalumų. Jeigu plyšimas nėra senas, o nuplyšusi sausgyslė ir raumenys geros būklės – jas galima prisiūti (rekonstruoti). Jeigu sausgyslių plyšimas yra senas, raumenys susitraukę ir degeneravę, tada sausgyslių rekonstrukcijos atlikti nebegalima. Pacientas gydomas konservatyviai arba parenkamos kitokio pobūdžio operacijos (sąnario „išvalymas“, raumenų plastika, peties sąnario endoprotezavimas).

Indikacijos operaciniam gydymui

Vien tiktai instrumentiniu tyrimu nustatytas sausgyslės plyšimas nėra indikacija operaciniam gydymui. Patologija turi atitikti objektyvaus ištyrimo ir kitus klinikinius duomenis (skausmas, funkcijos sutrikimas, raumenų jėgos sumažėjimas, kasdieninės veiklos sutrikimas).

Rekomenduojama vadovautis šiomis indikacijomis:

1. viso storio vienos arba kelių sausgyslių plyšimas;
2. bet kokio dydžio trauminis plyšimas;
3. dalinis sausgyslės plyšimas kuomet konservatyvus gydymas buvo neveiksmingas 3-6 mėnesius.

Kontraindikacijos

• Bendros chirurginės kontraindikacijos;
• Sunki gretutinė somatinė patologija;
• Nesugebėjimas suprasti savo ligos ir atlikti pooperacinę reabilitaciją.

Plyšusios sausgyslės prisiuvimas

Operacijos metu, sausgyslės prisiuvamos į anatominę vietą (anatominė rekonstrukcija). Atliekant operaciją, įvertinamas visas peties sąnarys. Kadangi rotatorių sausgyslių plyšimai yra susiję ir su kitais peties degeneraciniais pakitimais, labai dažnai kartu atliekami papildomi chirurginiai veiksmai: subakromialinio tarpo dekompresija (pašalinama surandėjusi bursa, išlyginama priekinė petinės ataugos dalis, pašalinamas priekinis osteofitas, atlaisvinamas korakoakromialinis raištis). Sausgyslės gali būti prisiūtos naudojant specialius inkarinius arba standartinius siūlus. Operaciją galima atlikti mini-atviru arba artroskopiniu būdu.

Pooperacinė reabilitacija

Po operacijos kitą dieną pradedama ankstyva reabilitacija: alkūnės, riešo, plaštakos sąnarių mankšta. Galima pradėti ir operuoto peties pasyvių judesių mankštą. Ankstyvos reabilitacijos pratimai tęsiami apie 6 savaites. Per šį laikotarpį sausgyslė prigyja prie kaulo. Dėl peties sąnario veiklos apribojimų pooperaciniu periodu, visiems pacientams daugiau ar mažiau sumažėja judesių amplitudė ir raumenų jėga. Po 6 savaičių pradedami tempimo pratimai ir aktyvių judesių mankšta. Po 8-10 sav. pradedami peties raumenis stiprinantys pratimai. Pacientas gali pradėti dirbti fizinį darbą arba sportuoti praėjus 3 mėn. po operacijos. Kiekvienam pacientui reabilitacijos tikslai ir užduotys nustatomos individualiai.

Chirurginio gydymo nauda

Operacinio gydymo sėkmė priklauso nuo paciento motyvacijos pasveikti, peties sąnario priešoperacinės būklės, peties sąnario reabilitacijos ir chirurgo patirties. Atlikus nuplyšusios sausgyslės prisiuvimo operaciją išnyksta skausmas, pagerėja peties sąnario funkcija, sumažėja sąnario artrozės ir raumenų riebalinės degeneracijos rizika, pagerėja paciento gyvenimo kokybė. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl galima ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus.

Rizika

Galimos šios operacinio gydymo komplikacijos: infekcija, skausmas, sąnario kontraktūra (sąnario judesių amplitudės sumažėjimas), pakartotinas sausgyslės plyšimas, pakartotinos operacijos, inkarinių siūlų pasislinkimas arba išklibimas, nervų ir/arba kraujagyslių pažeidimas ir anestezijos komplikacijos. Patyrusi specialistų komanda naudoja visas priemones, kad sumažintų galimų komplikacijų skaičių iki minimalaus. Nors komplikacijos pasitaiko labai retai, tačiau visiškai išvengti jų nepavyksta.

Pasekmės neoperuojant

Nerekonstravus plyšusios sausgyslės, plyšimas gali didėti ir plisti, pažeidžiamos greta esančių rotatorių (podyglinio arba pomentinio raumens) sausgyslės. Sutrinka sąnario stabilumas, vystosi pažeistų raumenų riebalinė degeneracija, dėl kurios raumenys negrįžtamai praranda savo kontraktiliškumą ir elastingumą. Galutinėms ligos stadijoms būdinga pažeista sąnarinė kremzlė ir kaulinės struktūros – išsivysto sąnario artrozė.

Peties sąnario nestabilumas ir žastikaulio išnirimai

Jeigu jums pasikartoja žastikaulio išnirimai arba panirimai, jaučiate išnirimo baimę ir dėl to vengiate intensyvesnių peties sąnario judesių bei ribojate savo fizinį aktyvumą, greičiausiai jūsų peties sąnarys yra nestabilus.

Kodėl peties sąnarys tampa nestabilus?

Peties sąnarys yra judriausias žmogaus organizme. Sąnarį sudaro didelė rutulio formos žastikaulio galva ir nedidelė sekli sąnarinė duobė. Kaulinės struktūros ir minkštieji audiniai mažai riboja peties judesių amplitudę, todėl judesiai vyksta trijose pagrindinėse plokštumose. Kadangi peties sąnarys yra laisvas ir labai judrus, iš visų sąnarių žastikaulis išnyra dažniausiai.

Peties sąnarys tampa nestabilus dėl sąnario vidinių struktūrų sužalojimo, kurios atsiranda po žastikaulio išnirimo. Pirmasis išnirimas įvyksta dėl adekvačios traumos sportuojant, krentant lygioje vietoje ar paslydus. Dažniausiai (~95 proc.) žastikaulis išnyra į priekį. Išnirus kaului, visada nuplyšta raiščiai, kapsulė ir sąnarinė lūpa (Bankart pažeidimas). Retesniais atvejais lūžta sąnarinės duobės kraštas (kaulinis Bankart pažeidimas) ir/arba žastikaulio galvos sąnarinis paviršius (Hill-Sachs pažeidimas). Po pirmosios traumos plyšę raiščiai, sąnarinė lūpa, kapsulė ir kaulinis fragmentas gali neprigyti. Kartais struktūros sugyja netaisyklingoje anatominėje padėtyje, todėl sąnarys pasidaro nestabilus.

Kam dažniausiai pasitaiko peties sąnario nestabilumas?

Dažniausiai ši patologija vargina jaunus ir aktyvius 16-30 metų amžiaus žmones. Vyrai serga dažniau. Pagrindiniai rizikos faktoriai yra amžius (kuo jaunesnis, tuo rizika didesnė), vyriška lytis ir aukštas fizinio aktyvumo lygis.

Kokie yra peties sąnario nestabilumo simptomai?

Peties sąnario nestabilumas pasireiškia pasikartojančiais žastikaulio išnirimais, panirimais arba baime, kad taip nutiks. Išnirimai gali kartotis retai, tačiau dėl panirimų arba išnirimo baimės pacientai riboja fizinį krūvį, negali sportuoti, dirbti įprasto darbo arba ramiai miegoti.

Jeigu žastikaulis išnyra labai dažnai, kai kurie pacientai išmoksta jį sugrąžinti į vietą patys.

Kai kurie žmonės gali valingai išsinarinti ir atitaisyti žastikaulį. Jie labai gerai kontroliuoja peties sąnario judesius ir puikiausiai jaučia žastikaulio padėtį netgi jam išnirus. Tačiau šie žmonės jokių nusiskundimų neturi, jiems nesivysto sąnario degeneracija (artrozė), todėl ši būklė nėra vadinama sąnario nestabilumu ir gydymas nėra reikalingas.

Diagnostika

Peties sąnario nestabilumas diagnozuojamas kliniškai įvertinus paciento skundus, ligos istoriją ir atlikus specialius klinikinius testus. Konsultacijos metu vertinami instrumentiniai tyrimų duomenys (rentgenogramos, MRT, KT). Nustačius galimus minkštųjų audinių ir kaulų pažeidimus, parenkamas individualus gydymo būdas.

Gydymas

Peties sąnario nestabilumas gali būti gydomas konservatyviai arba chirurginiu būdu.
Konservatyvus gydymas parenkamas fiziškai neaktyviems pacientams, kuriems nestabilumo simptomai yra nežymūs ir nevaržo kasdienės fizinės veiklos. Pacientams, kuriems išnirimai ar panirimai kartojasi, vargina išnirimo baimė, konservatyvus gydymas neveiksmingas – rekomenduojamas operacinis gydymas. Jauniems sportininkams, dėl didelės pakartotinų išnirimų rizikos, operacinis gydymas gali būti rekomenduotas netgi po pirmojo išnirimo.

Chirurginio gydymo galimybės: artroskopinė Bankart operacija ir Latarjet kaulinė plastika

Bankart operacijos metu inkariniais siūlais (implantatais) prie kaulo prisiuvami raiščiai, kapsulė ir sąnarinė lūpa, tokiu būdu rekonstruojant normalią sąnario anatomiją. Operacija atliekama artroskopiškai, todėl pooperacinis periodas nėra skausmingas ir pacientai pradeda ankstyvą reabilitacinę programą jau pirmą pooperacinę dieną.

Esant kaulinių struktūrų pažeidimui, sąnarys tampa labai nestabilus, todėl netgi minimalių judesių metu gali išnirti. Jeigu diagnozuojama, kad nestabilumas atsirado dėl sąnarinės duobės krašto lūžio, vien tiktai minkštųjų audinių rekonstrukcijos nepakanka. Atliekama sąnarinės duobės kaulinė plastika – Latarjet operacija. Šios operacijos metu snapinės ataugos kaulinis fragmentas kartu su prisitvirtinusiomis sausgyslėmis ir raumenimis perkeliamas šalia sąnarinės duobės priekinio krašto (dažniausiai į defekto vietą) ir fiksuojamas dviem sraigtais. Tokiu būdu padidinamas sąnarinės duobės paviršiaus plotas, o kaulinis fragmentas tampa stipria atrama žastikaulio galvai. Po Latarjet operacijos peties reabilitacija yra panaši kaip ir po artroskopinės Bankart operacijos.

Galimos ir aukščiau minėtų operacijų modifikacijos: artroskopinė Latarjet arba atvira Bankart operacija. Abi modifikacijos atliekamos pasaulinėje praktikoje, tačiau galutinis rezultatas iš esmės nesiskiria.

Reabilitacija

Po visų peties sąnario rekonstrukcinių operacijų reikalingas reabilitacinis gydymas. Atlikus specializuotą reabilitacinę programą, išnyksta skausmas, grįžta judesių amplitudė ir rankos jėga. Po operacijos pacientams apie 4-6 savaites reikia nešioti rankos įtvarą. Specialūs reabilitacijos pratimai atliekami be įtvaro. Tikslų imobilizacijos laiką ir reabilitacijos režimą nustato operaciją atlikęs chirurgas kartu su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju. Pacientams leidžiama sportuoti arba dirbti fizinį darbą po 3-4 mėnesių. Jeigu pacientas užsiima kontaktiniu sportu (pvz., regbis, imtynės), sportuoti leidžiama tik po 6-9 mėn.

Chirurginio gydymo nauda

Operacijos sėkmė priklauso nuo paciento motyvacijos pasveikti, peties sąnario priešoperacinės būklės ir chirurgo patirties. Po operacijos pagerėja peties funkcija, išnyksta prieš operaciją buvę simptomai. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl gali sportuoti, ramiai miegoti ir dirbti kasdienius darbus be apribojimų.

Rizika

Galimos šios operacinio gydymo komplikacijos: skausmas, pakartotini išnirimai, sąnario kontraktūra (sąnario judesių amplitudės sumažėjimas), pakartotinos operacijos, infekcija, implantatų (inkarinių siūlų, sraigtų) lūžis arba poslinkis, kaulinio transplantato (atliekant Latarjet operaciją) lūžis, nervų ir/arba kraujagyslių pažeidimas ir anestezijos komplikacijos. Patyrusi specialistų komanda naudoja visas priemones, kad sumažintų galimų komplikacijų skaičių iki minimalaus. Nors komplikacijos pasitaiko labai retai, tačiau visiškai išvengti jų nepavyksta.

Pasekmės neoperuojant

Pasikartojantys žastikaulio panirimai ir išnirimai gali sukelti sąnario degeneraciją (potrauminę artrozę). Operacinis gydymas sumažina sąnario degeneracinių pakitimų atsiradimo riziką.