Ligoninė

Priklausomybė nuo nuskausminamųjų vaistų – ne nuosprendis visam gyvenimui

10 Gru 2020 Naujienos

Netaisyklingai vartojami vaistai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner. Tai patyrė ne vienas pacientas, kuriam ligoninėje buvo atlikta detoksikacija. Tačiau specialistė ramina, kad padėti galima net ir keliolika metų nuo priklausomybės vaistams kenčiantiems žmonėms, svarbiausia – jų noras gydytis.

Dozė didėjo, o skausmas nemažėjo

Prieš daugiau nei du šimtus metų vokiečių farmacininkas Friedrichas Serturneris iš opijaus išskyrė veikliąją medžiagą morfiną ir pavadino senovės graikų miego ir sapnų dievo Morfėjaus vardu, nes pacientams jis sukeldavo miego priepuolius. Dabar morfinas naudojamas kaip stiprus skausmą malšinantis vaistas, tiesiogiai veikiantis centrinę nervų sistemą. Medicinoje šis opioidinis preparatas yra labai svarbus ir naudingas, tačiau pradėjus jį vartoti neteisingai ar piktnaudžiauti, gali turėti stiprų šalutinį poveikį ir sukelti priklausomybę.

Savo istorija pasidalinusi RVUL Toksikologijos centro pacientė Genovaitė prisimena, kad prieš 7-erius metus ją netikėtai užklupo stiprūs stuburo skausmai. Apsilankiusi keliose gydymo įstaigose ji sulaukė tik vis didesnės nuskausminamųjų dozės, o pastaruosius kelerius metus buvo priklausoma nuo morfino. Moteris sako, kad pripratusi prie opioidinio preparato gyveno tarsi pragare, todėl pasiryžo ieškoti pagalbos. „Bėda buvo ta, kad morfino dozė vis didėjo, o skausmas nemažėjo. Be to, jaučiausi siaubingai, negalėjau valgyti, tuštintis, beveik nemiegojau, nuolat pylė prakaitas“, – prisimena ji.

Genovaitė pasakoja, kad pradėjusi detoksikaciją RVUL Toksikologijos centre negalėjo išlipti iš lovos, vaikščioti, kalbėti. „Bet čia atvažiavau savo noru, todėl bėgti iš ligoninės nepasibaigus detoksikacijai nebuvo net minties. Be to, gydytojai tikrai labai padėjo, nors kartais prireikdavo ir griežtesnio žodžio. Praėjus pirmajai savaitei buvo lengviau, o dabar tikrai jaučiuosi kaip kitas žmogus, kaip iš naujo gimusi“, – patirtimi dalijasi moteris.

Priklausomybę sukelia neatsakingumas

Priklausomybė nuo opioidinių preparatų, skirtų malšinti skausmui, ir kitų receptinių vaistų psichikos, miego ar nerimo sutrikimams gydyti, išsivysto dėl kelių priežasčių. Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner sako, kad dažniausia priežastis yra ilgas vaistinio preparato vartojimas: „Taip gali nutikti, kai gydytojas pacientui reikalaujant medikamentus skiria ilgesnį laiką nei būtina. Pacientas gali piktnaudžiauti jausdamas, kad tik tokiu būdu nusiramina, užmiega. Priprantama ir tada, kai pacientas nesilanko pas gydytoją, kad sumažintų vaistų dozę arba vartojimą nutrauktų.“

Dar viena problema, kodėl pacientams paskiriami receptiniai raminamieji vaistai, kurią pabrėžia G. Laubner – Lietuvoje stigmatizuojama psichologinė arba psichoterapinė pagalba. „Didelei daliai pacientų po tam tikrų išgyvenimų, netekčių ar sunkių gyvenimo etapų gydymas receptiniais vaistais nereikalingas, tačiau jie vis tiek paskiriami. Ši problema turi dvi puses. Viena vertus, pacientai nori greito rezultato ir noriai renkasi vaistus vietoj psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Kita vertus, psichologinė pagalba nėra lengvai prieinama, patyrusio specialisto tenka laukti ilgai, tad žmogus, jausdamas didžiulę baimę, nerimą, panikos atakas, griebiasi vaistų ir rizikuoja prie jų priprasti“, – teigia specialistė.

Be to, priduria gydytoja, auga ir iš skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų skaičius, kurie ilgai vartoja receptinius opioidus, t. y., stiprius nuskausminamuosius vaistus (pavyzdžiui, morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) ir tampa priklausomi nuo tokių medikamentų. Dažniausiai tai nulemia itin sunki abstinencijos – vaistų nutraukimo – būklė, pasireiškianti nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt. Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės, kurie, nepaisant to, kad onkologinė liga yra įveikta, būna įpratę vartoti nuskausminamuosius ir patys negali šio įpročio atsisakyti. Dėl lėtinio skausmo pradėję vartoti receptinius opioidus pacientai, net ir pagydžius skausmo priežastį ir praėjus skausmui, patys nebegali nutraukti vaistų vartojimo.

Atsiradus priklausomybei žmogus išsigąsta, nežino, ką daryti ir galvoja, kad tai yra nuosprendis visam gyvenimui. Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner pabrėžia, kad tai nėra tiesa, ir drąsina žmones kreiptis pagalbos – RVUL Toksikologijos centro specialistai tiek konsultuoja, tiek atlieka detoksikacijos procedūras.

Kaip vyksta detoksikacija?

Pirmosios konsultacijos metu klinikinės toksikologijos gydytojas paprastai įvertina situaciją ir nusprendžia, kaip žmogų gydyti – ambulatoriškai ar stacionariai. Gydant ambulatoriškai sudaromas individualus planas, kuriuo remdamasis pacientas savarankiškai namuose mažina vartojamo preparato dozes. Jei paaiškėja, kad reikalingas stacionarus gydymas, pacientas ligoninės skyriuje praleidžia 10–14 dienų. „Procedūra yra sudėtinga, bet su mūsų priežiūra tikrai įveikiama. Detoksikacija susideda ne tik iš gydymo vaistais, rekomenduojame ir psichologo konsultacijas. Be to, savo pacientais po išrašymo iš ligoninės rūpinamės ir ambulatoriškai stebime dar 6–12 mėnesių, kad gautume geriausią rezultatą“, – aiškina G. Laubner.

Pasak specialistės, RVUL Toksikologijos centrą renkasi pacientai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Vokietijos, JAV. „Baltijos šalyse esame bene vieninteliai, teikiantys tokias aukštos kokybės paslaugas. Planines detoksikacijas atliekame nuo 2010 m., tad sukaupėme vertingą patirtį ir padėjome nemažam skaičiui pacientų. Į mus besikreipiantiems žmonėms pavyksta nutraukti vaistų vartojimą, jų kasdienio gyvenimo kokybė, darbas, socialinė veikla, miegas, valgymas, sveikata tikrai pagerėja“, – džiaugiasi klinikinės toksikologijos gydytoja.

Gydymo sėkmę lemia ir paciento motyvacija

Genovaitės atvejį prisimenanti G. Laubner sako, kad pacientę, nepaisant vis didėjusios morfino dozės, stuburo skausmas vis tiek kankino: „Kadangi pacientė pati suprato, kad tai gali būti priklausomybė nuo vaistų, pradėjo ieškoti pagalbos, jai mūsų ligoninėje sėkmingai atlikome detoksikaciją“. Kalbėdama apie šį atvejį, klinikinės toksikologijos gydytoja įsitikinusi, kad vienas iš svarbiausių sėkmingos detoksikacijos elementų – nuo priklausomybės kenčiančio žmogaus noras padėti sau, problemos suvokimas. Specialistams žymiai paprasčiau siekti tikslo, kai gydyme dalyvauja dvi motyvuotos pusės – pacientas ir gydytojas.

Ji pastebi, kad į Toksikologijos centrą besikreipiantys pacientai beveik visada yra motyvuoti nutraukti arba sumažinti priklausomybę sukėlusių vaistų vartojimą, jie noriai bendradarbiauja su specialistais, todėl maždaug 90 proc. atvejų būna sėkmingi. Likę 10 proc. pacientų kiekį žymiai sumažina – net jei vaistai ir toliau reikalingi, jų dozė būna mažesnė, organizmas sugeba į ją reaguoti.

Prisidėti prie problemos pripažinimo ir motyvacijos gali ir paciento artimieji. „Visiems, kurie jaučia, kad yra priklausomi nuo opioidų ar kitų medikamentų, patariu nesibaiminti ir kreiptis dėl konsultacijos. Reikia norėti ir nepasiduoti. Man pasisekė dar ir todėl, kad artimieji labai palaikė ir skatino ieškoti pagalbos“, – džiaugiasi Genovaitė.

PAIEŠKA

+