E. Morozaitė: kodėl nuolat jaučiatės pavargę? Kaltininkė gali būti jūsų nosis

„Kasdien konsultacijose sutinku žmonių, kurie skundžiasi energijos stoka, sunkumu atsikelti ryte, mieguistumu dienos metu ar suprastėjusia koncentracija. Dažnai jie jau būna išbandę įvairius vitaminus, atlikę kraujo tyrimus, tačiau atsakymo, kodėl nuolat jaučiasi pavargę, taip ir neranda. Kartais priežastis slypi ten, kur jos mažiausiai tikimasi – sutrikusiame kvėpavime per nosį“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti gydytoja otorinolaringologė Ernesta Morozaitė. Ji pabrėžia, kad kai nosis nekvėpuoja taip, kaip turėtų, nukenčia ne tik ji, bet ir visas organizmas.

Įtaka nervų sistemai

Visiems žinoma, kad žmogaus kvėpavimo sistema natūraliai pritaikyta kvėpuoti per nosį – ji praleidžia orą į plaučius, jį sušildo ir sudrėkina, išvalo jame esančias dulkes ir kitas daleles. Tačiau gydytoja E. Morozaitė sako, kad nosies funkcija yra kur kas platesnė nei vien oro praleidimas: „Kvėpavimas per nosį padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, užtikrina efektyvesnį deguonies pasisavinimą ir yra svarbus kokybiškam miegui. Kai nosis nuolat užgulta arba kvėpuoti per ją sunku, organizmas prisitaiko – žmogus pradeda kvėpuoti per burną. Dažniausiai tai vyksta nepastebimai, ypač naktį. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nieko blogo nenutinka – juk oras vis tiek patenka į plaučius. Tačiau ilgainiui toks kvėpavimo būdas gali turėti neigiamų pasekmių.“

Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, kad kvėpavimo būdas turi įtakos nervų sistemos veiklai. Gydytoja pabrėžia, kad nuolatinis kvėpavimas per burną organizmui siunčia signalą, panašų į stresinę situaciją. „Tokiu atveju aktyviau veikia simpatinė nervų sistema – ta pati sistema, kuri atsakinga už reakciją „kovok arba bėk“. Dėl to gali didėti streso hormonų, ypač kortizolio, išsiskyrimas. Kitaip tariant, organizmas lieka tarsi lengvoje budrumo būsenoje net tada, kai turėtų ilsėtis“, – teigia ji.

Miegate, bet nepailsite?

Iš pacientų gydytoja otorinolaringologė dažnai išgirsta daug panašių nusiskundimų: „miegu aštuonias valandas, bet atsikeliu pavargęs“; „ryte jaučiuosi taip, lyg būčiau visą naktį dirbęs“; „po pietų akys pačios merkiasi“. E. Morozaitė paaiškina, kad jei kvėpavimas nosimi sutrikęs, miegas tampa mažiau kokybiškas. Žmogus gali knarkti, kvėpuoti per burną, dažniau vartytis ar patirti daugybę mikroprabudimų, kurių pats net neprisimena.

„Tyrimai rodo, kad aktyvesnė simpatinė nervų sistema nakties metu siejama su padidėjusiu kraujospūdžiu miegant, dažnesniais prabudimais ir sumažėjusia gilaus miego trukme. Būtent gilusis miegas yra viena svarbiausių organizmo atsistatymo fazių. Todėl žmogus gali miegoti pakankamai valandų, tačiau smegenys ir organizmas negauna tokio poilsio, kokio jiems reikia. Rezultatas – rytinis nuovargis, energijos stoka ir jausmas, kad miegas nebuvo visavertis“, – sako gydytoja.

Kvėpavimas per burną dieną

Kvėpavimo būdas svarbus ne tik naktį. Kvėpuojant per nosį aktyviau dirba diafragma, kvėpavimas tampa lėtesnis ir gilesnis, organizme vyrauja parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tai būsena, susijusi su ramybe, energijos tausojimu ir efektyvesniu organizmo darbu.

„Tuo tarpu kvėpavimas per burną dažnai tampa greitesnis ir paviršutiniškesnis. Organizmas lieka tarsi pasiruošęs reaguoti į grėsmę, nors realios grėsmės nėra. Dėl to gali atsirasti didesnis nerimas, vidinė įtampa, sunkiau susikaupti, greičiau pavargstama.

Be to, moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp nosies kvėpavimo ir smegenų veiklos. Pastebėta, kad žmonės geriau atpažįsta emocijas, tiksliau interpretuoja kitų žmonių veido išraiškas ir efektyviau įsimena informaciją kvėpuodami per nosį, o ne per burną. Tai reiškia, kad kvėpavimas per nosį svarbus ne tik plaučiams. Jis tiesiogiai susijęs su mūsų koncentracija, atmintimi, emocine būsena ir gebėjimu efektyviai funkcionuoti“, – pasakoja otorinolaringologė E. Morozaitė.

Į ką atkreipti dėmesį?

Paklausta, kada vertėtų pagalvoti apie nosies kvėpavimo įvertinimą, gydytoja ragina atkreipti dėmesį į tokius simptomus: dažnai jaučiate užgulusią nosį, viena šnervė beveik visada kvėpuoja blogiau, miegate išsižioję, rytais džiūsta burna, knarkiate, dažnai jaučiatės nepailsėję, sportuojant greitai pritrūksta oro, nuolat naudojate nosies lašus. „Deja, daugelis žmonių prie tokių simptomų pripranta. Po kelių ar keliolikos metų jie net nebeprisimena, ką reiškia laisvai kvėpuoti per nosį“, – sako ji.

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai blogai kvėpuoja per nosį, yra nosies pertvaros iškrypimas. Jis gali būti įgimtas, susiformuoti augant arba atsirasti po traumos. Taip pat blogą kvėpavimą nosimi lemia padidėjusios apatinės nosies kriauklės, kurios susiaurina kvėpavimo takus. Kvėpavimą gali bloginti ir alergija, lėtinis nosies gleivinės uždegimas, polipai ar kiti anatominiai pakitimai.

Gydymo galimybės

E. Morozaitė žmonėms, kuriems pasunkėjęs kvėpavimas per nosį, siūlo su šeimos gydytojo siuntimu kreiptis į RVUL dėl išsamaus nosies ištyrimo ir individualiai parinkto gydymo. „Pirmiausia otorinolaringologo konsultacijos metu įvertiname nosies ertmę – Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje turime modernią darbo vietą su endoskopu, kuris padeda tiksliai nustatyti kvėpavimo sutrikimo priežastį. Esant būtinybei, galime skirti ir papildomų tyrimų, pavyzdžiui, alergologinį ištyrimą ar radiologinius tyrimus.

Atsižvelgiant į diagnozę, taikome konservatyvų arba chirurginį gydymą. Pavyzdžiui, esant gleivinės paburkimui, alergijai ar lėtiniam nosies gleivinės uždegimui, skiriamas medikamentinis gydymas – nosies gleivinę veikiantys purškalai, nosies plovimai, alergijos kontrolė ir kitos individualiai parinktos priemonės.

Jei nustatomas nosies pertvaros iškrypimas ar padidėjusios apatinės nosies kriauklės, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros – septoplastika, apatinių nosies kriauklių mažinimas arba šių procedūrų derinys. Esant polipams ar lėtiniam prienosinių ančių uždegimui, gali būti svarstomas šiuolaikiškas endoskopinis chirurginis gydymas. Gydymo tikslas – ne tik „atverti“ nosį, bet ir atkurti kuo natūralesnį, kokybiškesnį kvėpavimą per nosį bei grąžinti pacientams gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja E. Morozaitė.