Konferencijoje – apie plaštakos ir rankos chirurgijos naujoves
Šį penktadienį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) Lietuvos Plaštakos chirurgijos draugija „Manus Lituanica“ kartu su Ligonine ir Vilniaus Universiteto (VU) Ortopedijos traumatologijos centru organizuoja mokslinę konferenciją „Plaštakos ir rankos chirurgijos naujienos“. Ji – Lietuvos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos renginių ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, dalis.
Renginys padalintas į dvi dalis. Pirmojoje daugiausia dėmesio bus skiriama plaštakos ligų chirurginiam gydymui aptarti, antrojoje – plaštakos reabilitacijai.
Konferencijoje apie skubiosios medicinos pagalbos teikimą kalbės RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas, pranešimą apie plaštakos ir rankos chirurgiją VU Ortopedijos traumatologijos centre skaitys VU Ortopedijos traumatologijos centro vadovas, prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas, apie Diupitreno kontraktūros rizikos veiksnius – LSMU atstovas Aurimas Dobilinskas. „Plaštakos nykščio sužalojimai: traumų analizė ir operaciniai sprendimai“ – LSMU atstovo Karolio Varkalio pranešimo tema.
Taip pat dr. Kęstutis Braziulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika) pristatys pranešimą „SL kompleksas. Klasifikacija. Gydymas“, o dr. Liudas Bazaras (LSMU Ortopedijos ir traumatologijos klinika) – „SL raiščio rekonstrukcija SLAM metodu“. Be to, apie alkūninio nervo rekonstrukcijos atokius rezultatus kalbės VU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro atstovai doc. dr. Mindaugas Minderis ir Paulius Bartuševičius, apie intraneurinį šeivinio nervo ganglioną – Vladislav Lisovski ir doc. dr. Mindaugas Minderis.
Dr. Saulius Špokevičius pristatys pranešimą „Kaip išvengti Kleinert‘o dinaminio įtvaro po sausgyslių susiuvimo“, Brigita Siparytė kalbės konzeterapiją po plaštakos nudegimų, o Rytis Norkus pristatys veiksmingą neoperacinį gangliono gydymą. Apie reabilitaciją po plaštakos sužalojimų pasakos Andrius Pakulis (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika), o apie reabilitaciją po plaštakos lenkėjų sužalojimo – Karolina Venslauskaitė (LSMU Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika).
RVUL neurochirurgai – pirmieji Baltijos šalyse, kovai su hemoraginiu insultu pasitelkę stereotaksinį metodą
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgai atliko unikalią operaciją, kurios metu hemoraginį giliųjų branduolių insultą, t. y., kraujo išsiliejimą į smegenų audinius, patyręs pacientas buvo operuotas panaudojant stereotaksinį arba, kitaip tariant, minimalios invazijos metodą. Tai pirmoji tokia operacija ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Ją atlikę RVUL neurochirurgai Orest Grigėnas ir Žilvinas Chomanskis sako, kad stereotaksijos pagalba pavyko labai tiksliai (ir svarbiausia – išvengiant galimos žalos kitoms galvos smegenų gyvybinėms funkcijoms) pasiekti gilumines galvos smegenų struktūras. Prie šios operacijos sėkmės taip pat prisidėjo gydytoja anesteziologė Evelina Volbikienė bei operacinės slaugos brigada.
„Iki šiol hemoraginį insultą patyrę pacientai buvo operuojami klasikinės invazinės chirurgijos būdu atveriant kaukolę, tačiau tokios operacijos yra didelės apimties ir traumuojančios pacientus. Šiuo atveju, mes sugebėjome išgelbėti žmogaus gyvybę atlikę minimalią invaziją ir didžiąją dalį smegenyse išsiliejusio kraujo pašalinti per nedidelį plyšį kaukolėje. Paprastai tariant, panaudojome „sraigtą“ (Archimedo siurblį), kuriuo per mažą skylutę iš apačios į viršų iškėlėme išsiliejusį kraują“, – teigia daktaras O. Grigėnas.
Kad tokią operaciją būtų galima vadinti sėkminga, užtenka pašalinti apie 45-50% kraujo krešulio tūrio. Šiuo atveju prieš operaciją kraujo krešulys sudarė 68 ml., po – 34 ml.
Parenkant gydymo strategiją, šis atvejis buvo nuodugniai aptartas su Neurochirurgijos skyriaus vedėju Vladislavu Kieda ir Neuroangiochirurgijos centro vadovu prof. Sauliumi Ročka ir buvo priimtas bendras sprendimas šalinti kraujo krešulio dalį stereotaksiškai.
Džiaugdamasis neurochirurgų sėkme, RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas įvardija, kad tokių operacijų nebūtų buvę galima pradėti be moderniausios medicininės įrangos ir išskirtinai aukšto medikų profesinio meistriškumo.
„Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – vienintelė gydymo įstaiga šalyje, turinti tokioms operacijoms būtiną kompiuterinę programą „Elekta“. Taip pat čia dirba neurochirurgijos asai. Šios dvi dedamosios ir lėmė tai, kad hemoraginio insulto gydymui pirmieji panaudojome Lekselio stereotaksinę sistemą. Be to, šią sistemą jau anksčiau pradėjome taikyti auglių biopsijoms atlikti, daugybiniams smegenų abscesams šalinti ir kt.“, – sako dr. A. Pamerneckas.
Lekselio stereotaksinės sistemos autorius – švedas Larsas Lekselis, šią sistemą pagaminęs 1949 m. ir 1958 m. pradėjęs taikyti Lundo universitete (Švedija). 1974-1975 m. įvardinta sistema prasiskynė kelią ir į JAV gydymo įstaigas.
Keičiasi kai kurių antihipertenzinių vaistų skyrimo tvarka
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad pasikeitė vaistų Moxonidinum ir Rilmenidinum, skirtų hipertenzijai gydyti, skyrimo tvarka. Pacientams, iki šiol nevartojusiems šių vaistų, jie galės būti skiriami tuo atveju, jeigu netiks kiti šiai ligai gydyti skirti vaistai. Tuo tarpu jeigu pacientai šiuos vaistus jau vartoja, jiems vaistų skyrimo tvarka nesikeičia.
Tarptautinėse hipertenzijos gydymo gairėse yra numatyta, kad vaistinis preparatas Moxonidinum ar Rilmenidinum gali būti pridedamas prie kitų antihipertenzinių vaistų tik kaip paskutinės eilės gydymas, kai gydymas keletu kitų grupių vaistų neužtikrina geros kraujospūdžio kontrolės. Be to, skyrimo sąlygų atsiradimas leis ne tik racionalizuoti hipertenzijos gydymą klinikiniu požiūriu, bet ir optimaliau panaudoti PSDF biudžeto išlaidas.
„Pastaruoju metu sulaukiame daug medikų bei gyventojų klausimų dėl šių vaistų skyrimo. Tad norime atkreipti visų šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų dėmesį, kad naujai numatyta skyrimo sąlyga galioja tik tiems pacientams, kuriems vaistiniai preparatai Moxonidinum ar Rilmenidinum yra skiriami pirmą kartą. Pacientai, kuriems jau taikomas gydymas vaistiniais preparatais Moxonidinum ar Rilmenidinum ir išrašyti kompensuojamieji receptai šiems vaistams, ši skyrimo sąlyga negalioja ir gydymas gali būti tęsiamas“, – sako SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Šios skyrimo sąlygos priimtos vadovaujantis tarptautinėmis hipertenzijos gydymo rekomendacijomis ir suderintos su Lietuvos kardiologų draugija, siekiant užtikrinti vaistinių preparatų Moxonidinum ar Rilmenidinum racionalų vartojimą, tinkamą paskyrimą bei PSDF biudžeto išlaidų optimizavimą.
SAM Ryšiai su visuomene
Ausų, nosies ir gerklės ligoms nustatyti – moderniausia medicininė įranga
Nuo Naujųjų metų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) ausų, nosies ir gerklės ligų konsultacinis kabinetas pasikeitė neatpažįstamai – jame įrengta moderni paciento apžiūros darbo vieta su galimybe monitoriuje stebėti ir įrašyti vaizdus. Nauja endoskopinė įranga leis tiksliau nustatyti ausų, nosies ir gerklės ligų diagnozę.
Šiame kabinete konsultuojami pacientai, sergantys nosies ir prienosinių ertmių (sinusų), balso klosčių ligomis, turintys miego apnėjos sindromą. Jiems visiems atliekamas endoskopinis tyrimas.
„Konsultaciniame kabinete dabar turime pačią moderniausią įrangą, leidžiančią keliems gydytojams vienu metu išsamiai apžiūrėti pacientą, pasitarti dėl tolesnio gydymo. Taip pat įranga suteikia galimybę tyrimo metu filmuojamą vaizdą įrašyti ir palyginti jį per pakartotines konsultacijas“, – sako RVUL direktoriaus patarėjas, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Rimvydas Toločka.
Turintiems klausos problemų šalia esančiame audiometrijos kabinete atliekami klausos tyrimai – audiometrija ir impedansometrija. Šie tyrimai būtini sprendžiant operacinio gydymo klausimą bei parenkant klausos aparatus blogiau girdintiems.