Griežta infekcijų kontrolė būtina siekiant užtikrinti pacientų saugumą, sako medikai
Skrupulingas medicinos prietaisų pakartotinis apruošimas, kruopšti antklodžių ir pagalvių dezinfekcija bei kt. – procedūros, kurių atvykęs į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) plika akimi nepamatysi, tačiau jos leidžia užtikrinti, kad čia pacientai ne tik sveiktų, bet ir infekcijų rizika būtų kuo mažesnė. Tam dedamos didžiulės pastangos.
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės, pati paprasčiausia procedūra infekcijų prevencijos srityje yra tokia pat ir Ligoninėje, ir kasdieniame gyvenime – rankų higiena. Ji pastebi, kad medicinos personalo rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno paciento kitam gydymo įstaigose. Šie mikroorganizmai gali tapti ir hospitalinių infekcijų priežastimi, tačiau priduria, kad rizikos veiksnių yra ir daugiau.
Rankų higiena, atrodytų, paprasta procedūra, bet gal galėtumėte priminti, kaip kiekvienas iš mūsų, atsidūręs Ligoninėje, turėtume rūpintis rankų higiena?
Rankų higiena turėtume rūpintis nuolat. Be abejonės, Ligoninėje rankų higiena tampa dar svarbesnė, nes čia gydomi pacientai, kurie dėl ligos ar gydymo proceso gali būti imlesni infekcijoms. Rankų higiena gali apsaugoti ne tik nuo hospitalinių infekcijų, bet ir nuo visiems žinomo gripo ar kitų visuomenėje plintančių užkrečiamųjų ligų.
Darbuotojams nustatytos taisyklės, kokiais atvejais, kokiu būdu (rankų plovimas muilu ir vandeniu ar rankų antiseptika) ir kaip ilgai turi būti atliekama rankų higiena.
Tačiau svarbu, kad ir lankytojai, lankydami savo artimuosius, nepamirštų pagrindinių taisyklių – rankų plovimo pasinaudojus tualetu, o jeigu artimai kontaktuoja su pacientu, rekomenduojame atlikti ir rankų antiseptiką.
Šiuo metu kiekvienoje Ligoninės palatoje yra dozatoriai su rankų antiseptikais, todėl tiek medicinos darbuotojai, tiek lankytojai turi visas galimybes pasirūpinti rankų higiena.
Pacientas mato, kad jo apžiūrai naudojami įrankiai išpakuojami iš sandaraus įpakavimo. Kas su įrankiais vyksta ir kaip jie atsiduria sandariame įpakavime?
Medicininiai instrumentai gali būti vienkartiniai (pavyzdžiui, adatos), kurie išpakuojami iš gamyklinės pakuotės, panaudojami ir iš karto išmetami, taip pat gali būti daugkartiniai (pavyzdžiui, operacinės žirklės), kuriuos po panaudojimo reikia dezinfekuoti, kad jie vėl būtų saugus naudoti.
Daugkartiniai instrumentai po panaudojimo pirmiausia valomi ir dezinfekuojami – tai gali būti daroma rankiniu būdu arba automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose – šiuo metu didžioji dalis mūsų Ligoninės instrumentų plaunami ir dezinfekuojami tokiose mašinose.
Dezinfekuoti instrumentai pakuojami į įvairias pakuotes (maišelius, juostas, konteinerius) ir, siekiant, kad ant instrumentų nebeliktų gyvybingų mikroorganizmų, sterilizuojami, o po to grąžinami jų naudotojams.
RVUL veikia keliolika operacinių. Kaip prižiūrimi visi prietaisai, aparatai, kaip jie dezinfekuojami?
Operacinėse esantys neinvaziniai medicinos prietaisai (pavyzdžiui, operacinis stalas, operacinė lempa) yra dezinfekuojami nustatytu periodiškumu – dezinfekuojami visi, kurie buvo naudoti ar liesti operacijos metu.
Invaziniai medicinos prietaisai (pincetai, replės, žirklės ir pan.) po operacijos sudedami į sandarias talpyklas ir nedelsiant vežami į medicinos prietaisų plovimo patalpą, kurioje apruošiami.
Kaip kontrolė vykdoma didesnės rizikos – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur per metus gydoma daugiau nei 2,5 tūkst. pacientų?
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius yra laikomas padidintos infekcijų rizikos skyriumi, čia gydomi pacientai reikalauja ypatingo dėmesio (dėl atliekamos dirbtinės plaučių ventiliacijos, įvestų šlapimo pūslės, kraujagyslių kateterių).
Mūsų Ligoninė nuo 2015 metų vykdo nuolatinę, ištisus metus be pertraukų trunkančią hospitalinių infekcijų priežiūrą tokiuose padidintos rizikos skyriuose. Tai reiškia, kad infekcijų kontrolės specialistai beveik kiekvieną dieną lankosi tokiuose skyriuose, renka duomenis apie rizikos veiksnius, paskirtą antimikrobinį gydymą, įtariamas ar patvirtintas infekcijas, pataria, ar reikia ir kokias izoliavimo priemones taikyti, konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą infekcijų prevencijos klausimais. Toks infekcijų kontrolės specialistų ir reanimacijos darbuotojų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti geresnę infekcijų prevenciją ir valdymą.
Kaip vertinate Ligoninėje vykdomą infekcijų kontrolę? Ar pacientai gali būti ramūs?
Ligoninėje infekcijų kontrolė yra viena iš prioritetinių sričių. Administracija tam skiria didelį dėmesį. Infekcijų kontrolės skyrius ir Bakteriologijos laboratorija pasipildė kompetentingais specialistais, taip pat įsteigtas hospitalinių infekcijų ir antimikrobinio atsparumo valdymo komitetas, kuriame dalyvauja infekcijų kontrolės specialistai, mikrobiologai, farmokologai ir gydytojai sprendžiant svarbiausius infekcijų kontrolės klausimus.
Ligoninėje vykdomos visos rekomenduojamos hospitalinių infekcijų priežiūros rūšys – minėta hospitalinių infekcijų priežiūra reanimacijos skyriuose, operacinių žaizdų infekcijų priežiūra, Clostridium difficile infekcijos priežiūra, atliekamas hospitalinių infekcijų paplitimo tyrimas, stebimi kliniškai ir epidemiologiškai svarbūs mikroorganizmai, taikomos izoliavimo priemonės, vykdoma infekcijų kontrolės reikalavimų laikymosi visuose skyriuose kontrolė.
RVUL: sprendimas patiems rūpintis pacientų maitinimu pasiteisino su kaupu
Lygiai prieš metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) administracija žengė drąsų žingsnį ir pacientus nusprendė maitinti pati. To rezultatas – šviežias, skanus ir šiltas maistas, o svarbiausia – patenkinti besigydantys žmonės. Pasak Ligoninės direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, iki tol daugiau nei 12 metų maitinimo paslaugos buvo perkamos iš privačių tiekėjų. Tradiciškai, dėl maisto kokybės būdavo sulaukiama nemažai skundų.
Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė teigia, kad šeimininkiškas požiūris davė puikių rezultatų, nes į naująją virtuvę investuotos lėšos jau baigia atsipirkti. Per metus sutaupyta daugiau nei 35 proc. lėšų, lyginant su 2016 m., kai maitinimo paslaugos buvo perkamos.
„Galbūt kažkam šis administracijos sprendimas atrodė rizikingas, bet turėjome aiškų pagrindą, dėl ko tai darome. Visų pirma – dėl pacientų ir Ligoninės personalo maitinimo kokybės užtikrinimo, antra – vedini ekonominių sumetimų. Buvome suskaičiavę, kad virtuvės įranga atsipirks per šiek tiek daugiau nei vienerius metus“, – sako D. Balčėtienė.
Be to, pavaduotoja džiaugiasi, kad šis sprendimas padeda griauti mitą, jog Ligoninės maistas gali būti tik prastos kokybės, tačiau pastebi, kad be administracijos ryžto situacija nebūtų pasikeitusi.
RVUL taikomos devynios pagrindinės ir daugiau nei dvidešimt modifikuotų dietų. Pavyzdžiui, jeigu paciento organizmas netoleruoja glitimo ar organizmui reikalingas padidintas baltymų kiekis, virtuvėje užsakoma gydytojo dietologo paskirta individuali modifikuota dieta.
Tuo metu, direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva pabrėžia, kad tiekiant maitinimą pacientams itin svarbus laikas.
„Dabar, kai maistas gaminamas mūsų valgykloje, padėklai su karštu maistu į skyrius atkeliauja vos per 5 minutes. Suprantama, kad tai džiugina ir mūsų pacientus, ir mus pačius, nes galime užtikrinti, kad sergantiems žmonėms atkeliauja kokybiškas ir tinkamos temperatūros maistas. Nuo tos dienos, kai maistą pacientams gaminame patys, nesulaukėme iš jų nė vieno skundo, o pacientų apklausų duomenys rodo, kad apie aštuoniasdešimt procentų mūsų pacientų visiškai patenkinti Ligoninėje tiekiamu maistu“, – sako T. Golubajeva.
RVUL maitinimo paslaugas pradėjo teikti nuo 2017 m. vasario 1 d.
Kun. prof. dr. K. Ralys: „Žmonėms šiandien reikia ne tik bažnyčių, bet ir dvasinių centrų“
Skausmas, pasimetimas, liūdesys ir neretais atvejais džiaugsmas išgijus – emocijos, kasdien supančios Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kapelioną, kun. prof. dr. Kęstutį Ralį. Pasak jo, į šią Ligoninę patenkantiems žmonėms liga ar trauma dažniausiai – lyg perkūnas iš giedro dangaus, todėl pokalbis apie ištikusią negandą, įkvėpimas jiems gyvybiškai būtini. Apie tas emocijas, pašaukimą tarnauti ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikų darbą – pokalbyje su Ligoninės kapelionu.
Kunigas dažnam iš mūsų – žmogus, jungiantis žemiškąjį ir amžinąjį gyvenimą. Kas sunkiausia šioje tarnystėje? Ar nepritrūksta jėgų?
Sunkumų nėra, nes tai – tarnystė, pašaukimas, o gal, paprastai tariant, buvimas žmogumi visur ir visada su žmonėmis. Nesu Dievas, kad daryčiau stebuklus, bet esu žmogiškas, paprastas.
O kalbant apie jėgas, aš visuomet sakau, kad Dievas visiems žmonėms suteikia beribes jėgas, jei žiūrime į Dievą žmogiškai ir nuoširdžiai. Tai tikriausiai vienintelė ir svarbiausia varomoji jėga.
Dažniausiai žmonės kunigą ligoninėje vertina kaip žmogų, kuris reikalingas ligoniui prieš mirtį. Bet ar tikrai?
Situacijų būna visokių. Taip, būna tų, kuriems reikalingas paskutinysis pokalbis šiame žemiškajame gyvenime, tačiau daugiausia sutinku tų, kurie patys ar jų artimieji atsidūrę sunkioje ir netikėtoje situacijoje, ir nori tiesiog pasitarti, pasimelsti kartu, gal pasipasakoti ir kaip kunigui, ir žmogui. Todėl galiu pasakyti, kad dažniausiai su atėjusiu žmogumi vyksta kalbėjimasis, o ne išpažinties klausymas.
Išties, dažnai pasitaiko atvejų, kad žmonėms, kurie ateina pas mane, reikia rimtesnės psichologinės pagalbos, todėl su jais apie tai kalbuosi, pabandau nukreipti ten, kurie jie gautų reikiamą ir kvalifikuotą pagalbą. Taip pat būna ir tokių atvejų, kai išsikalbėjus tenka žmones nukreipti į teisininkus, nes žmonės, atsidūrę stresinėse situacijose, labai dažnai tuo metu nesuvokia ir neįvertina tokių dalykų. Aš tai padedu jiems padaryti. Todėl ši tarnystė Ligoninėje reikalauja visapusiško įsiklausymo į patį žmogų, įsigyvenimo į jo bėdas, problemas.
Tikriausiai Ligoninėje kasdien sutinkate dešimtis žmonių, atsidūrusių tarsi ant bedugnės krašto. Kaip juos įkvepiate?
Žmonės čia atsiduria netikėtomis aplinkybėmis, nesusimastę, kad galėtų nutikti kažkas panašaus – tokių atvejų net 80 proc., o gal ir visi 90 proc. Tada pasikalbėjimo labiausiai reikia net ne tiems ligoniams, kurie operuojami, atsidūrę intensyvios terapijos palatose, bet tiems, kurie yra greta, t. y., lankantiems šeimos narius, artimuosius, bičiulius. Aš net nematydamas tų žmonių, žingsniuojančių koridoriumi Koplyčios link, iškart nujaučiu ir galiu pasakyti, ar jie į Koplyčią eina tik pasižvalgyt, ar jiems reikalinga pagalba. Iš jų sklinda tam tikras pasimetimas.
Kalbantis, vieni iš jų atsiveria labiau, kitiems – tai sudėtinga. Ir tikriausiai tai suprantama. Žmonės būna suglumę, pasimetę, jiems sudėtinga suprasti, kaip ta nelaimė galėjo nutikti jam ar jo artimajam, ar kaip viena ar kita liga aplankė būtent juos. Aš į tai žiūriu kiek kitaip. Manau, kad tai – Dievo planas, kad gyvieji susitiktų, nes jie neranda laiko to padaryti kitomis aplinkybėmis. Liūdna, bet žmonės nutolę, o tokios netikėtos situacijos suburia draugėn.
Tad tas įkvėpimas, nuraminimas įvyksta per pokalbį. To žmonėms, atsidūrusiems sudėtingose situacijos, dažniausiai ir reikia. Na ir, žinoma, sakramento suteikimas. Bet tai jau kiek kitoks įkvėpimas.
Kasdien matote gyvybes gelbstinčius Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikus. Kokie jie?
Visi darbuotojai Dievo dovana ir palaima, Dieviški visi iki vieno. Galiu pasakyti, kad žmonės šioje Ligoninėje dirba labai daug ir čia kalbu ir apie administraciją, ir apie gydytojus, slaugytojus, ir apie aptarnaujantį personalą.
Vien ką reiškia ligonio aptarnavimas – perrengimas, perrišimai ir kt. Ir čia tikrai privalau paprieštarauti tiems, kurie pasako, kad kažkas daroma atmestinai. Žmonės, kuriuos plušančius čia matau aš – savo darbui pasišventę profesionalai. Ir kitaip nei pasišventimu to nepavadinsi.
Deja, žmonės kartais iš gydytojų reikalauja stebuklo, bet juk gydytojas – ne Dievas, kad ir kaip kartais žmonės to norėtų.
Taip, visi esame žmonės, visko galbūt pasitaiko, bet šioje Ligoninėje matau tvarką, viskas sustyguota, savo vietose. Jaučiu, kad tai sklinda iš Ligoninės vadovybės, o man, kaip žmogui mėgstančiam tvarką, tai taip pat labai svarbu.
Ne paslaptis, kad medikų darbas emocine prasme „kainuoja“ daug. Ar dažnai į Jus patarimo kreipiasi patys medikai?
Taip. Būna, kad tiesiog pasilabiname ar pasikalbame susitikę koridoriuose, taip pat būna, kad ir patys pasitarti užeina, arba aš ateinu po jų skambučio. Čia dirbantis personalas malonus ir draugiškas.
Aišku, gydytojai, medicinos personalas yra labai užsiėmę žmonės, juk jie su Dievo pagalba gelbėja gyvybes, o darbo čia tikrai netrūksta. Tačiau ir jie ateina į Koplyčią pabūti. Kai matau, kad žmogus ateina ir nori tiesiog pabūti, pasėdėti, pamedituoti be aplinkinių, tai net ir netrukdau. Kiti atvirkščiai – užeina pasikalbėti ne tik apie asmeninius iššūkius, bet ir apie platesnius miesto, šalies reikalus.
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje veikia Kristaus Prisikėlimo koplyčia. Čia žmonės ieško dvasinės atgaivos, o gal patarimo?
Visko. Žmonės užeina net dėl donorystės pasitarti – tuomet turiu progą paraginti žmones, jei tik yra galimybė, padaryti gerą darbą, išgelbėti kito, sudėtingoje padėtyje atsidūrusio, gyvybę. Taip pat žmonės čia ieško sprendimų dėl dvasinių problemų, sunkumų, o kartu ateina padėkoti gydytojams, personalui bei administracijai už suteiktą pagalbą.
Nors sakoma, kad „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“, galbūt turite idėjų, planų, vilčių, susijusių su Ligoninėje veikiančia koplyčia?
Su Dievo veikimu ir visų noru ir pritarimu, turiu viltį pastatyti naują Koplyčią, kuri kartu būtų dvasinės terapijos centru visiems. Čia žmonės, nepriklausomai nuo tikėjimo, įsitikinimų, galėtų tiesiog pabūti, pamedituot, susikaupti prieš gydymą ar padėkoti Aukščiausiajam po jo. Tokiame centre ligoniniams, personalui ar tiesiog žmonėms iš gatvės galėtume surengti muzikos vakarą ar pristatyti parodas. Galbūt vėliau gimtų dar daugiau gražių ir prasmingų idėjų.
Bet aš visuomet sakau „Duok Dievui pirmiausia mintį, o Jis paskui sudėlioja tuos dalykus“.
Galbūt kažko norėtumėte palinkėti žmonėms?
Dieviškos palaimos ir globos bei stiprybės visiems, na ir, žinoma, gero ūpo. Jūsų Kapelionas su Jumis visais.
Atsinaujinęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės baseinas atvėrė duris
Keletą mėnesių trukęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) baseino remontas baigtas – jis atveria duris lankytojams. Moderniame baseine kvalifikuotų kineziterapeutų prižiūrimi lankytojai gali atsikratyti nugaros skausmų, padailinti kūno linijas ar tiesiog pagerinti fizinį pajėgumą.
Baseine taip pat galima išbandyti povandeninių srovių masažą, kaskadą, plaukti prieš vandens srovę su pasipriešinimu.
Užsiėmimų vandenyje teikiamą naudą sveikatai gali pajusti ne tik ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos ir Stacionarinės reabilitacijos skyrių pacientai, tačiau ir čia nesigydantys suaugusieji. Neturintiems gydytojo siuntimo paslaugos yra mokamos.