Naujienų archyvas

Tris – tiek laisvadienių daugelis lietuvių turės ateinantį savaitgalį, kai bus švenčiamos šv. Velykos. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėjos gyd. Gabijos Laubner, tam, kad laikas su šeima ir bičiuliais nevirstų kelione į Skubios pagalbos skyrių, derėtų neužmiršti vienos itin paprastos, tačiau ne retai auksine vadinamos taisyklės – saiko. Be to, pasak medikų, šios šventės simboliu tapusių margučių paruošimui taip pat vertėtų skirti ypatingą dėmesį.

Kaip marginti velykinius kiaušinius?

Nė vienas šventinis stalas tikrai neapsieis be Velykų simboliu tapusių margučių. Tačiau čia taip pat galioja viena vienintelė, bet itin svarbi taisyklė – jeigu kiaušinius dėsite į burną ir tai nebus tik stalo puošmena, jie privalo būti dažyti maistiniais dažais. Kitaip tariant, jokie kiti dažai, pavyzdžiui, tie, kuri skirti tekstilei ar naudojami buityje, nėra tinkami, nes kiaušinio lukštas nesulaiko cheminių medžiagų. Tad, jei nudažysite margučius tam neskirtais dažais, rizikuojate apsinuodyti pro lukštą patekusiomis cheminėmis medžiagomis.

Norėtųsi, kad žmonės į tai pažiūrėtų itin atsakingai. Tai reiškia, kad, jei planuojate artimiausiu metu prekybos centruose ieškoti margučiams tinkamų dažų, būtinai turite atkreipti dėmesį į informacines etiketes ir išsirinkti tik tam skirtus maistinius dažus.

Ką daryti, jeigu po Velykų liko nesuvalgytų margučių?

Reikėtų atsiminti, kad kiaušinius laikant netinkamoje temperatūroje, jie tiesiog ima gesti.

Tad virtų kiaušinių, jeigu jie laikomi kambario temperatūroje, nepatariame valgyti, jeigu jie išvirti prieš daugiau nei 2 paras, o šaldytuve – jei išvirti ir laikomi ne ilgiau kaip 3 paras.

Daug maisto ir alkoholis – organizmui žalinga kombinacija

Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduojama šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais

Vienas didžiausių šalyje Skubios pagalbos skyrių pagalbą teiks visas šventines paras

Primename, kad Ligoninės Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba vilniečiams ir miesto svečiams, vyresniems nei 18 metų, teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę. Ją teikia skyriuje budintys vidaus ligų gydytojai, taip pat chirurgai, traumatologai, neurologai, klinikiniai toksikologai, akušeriai ginekologai ir kt. specialistai.

Į Skubiosios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų su įvairiais sveikatos sutrikimais. Raginame atsiminti, kad būtinoji medicinos pagalba – pagalba, kuri būtina, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba grėsmė reali nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas yra sudaręs sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam/jai nedirbant. Kur tiksliai – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė kviečia aukoti naujos Koplyčios – Dvasinės terapijos centro – statybai. Ji turėtų tapti užuovėja visiems pacientams ir jų artimiesiems, nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų.

Pasak Ligoninės kapeliono kun. prof. dr. Kęstučio Ralio, Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė ypatinga, nes čia veikia didžiausias skubios pagalbos centras Lietuvoje, į kurį žmonės patenka netikėtomis aplinkybėmis, liga ar trauma dažniausiai jiems – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Todėl vieta, kur žmogus galėtų išsipasakoti apie ištikusią negandą, pasisemti įkvėpimo ir vilties – gyvybiškai būtina.

„Tikiu, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje besigydantiems pacientams taip reikalinga Koplyčia, kurioje nepriklausomai nuo tikėjimo, įsitikinimų, žmonės galėtų tiesiog pabūti, pamedituot, susikaupti prieš gydymą ar padėkoti Aukščiausiajam po jo, gerų žmonių dėka bus pastatyta. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad šią idėją palaiko ir skatina Vilniaus arkivyskupija ir pats arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas“, – sako kun. prof. dr. Kęstutis Ralys.

Be to, kapelionas priduria, kad tokiame centre ligoniniams, personalui ar aplinkinių mikrorajonų gyventojams būtų galima organizuoti muzikos vakarus ar pristatyti parodas. Todėl ši Koplyčia galėtų tapti ir aplink gyvenančių vilniečių traukos centru.

Savo ruožtu, Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugiasi, kad, jei pavyks įgyvendinti šią idėją, Koplyčia bus kur kas lengviau pasiekiama visiems norintiems.

„Dabar penktajame Ligoninės A korpuso aukšte, Neurologijos skyriuje, turime Koplyčią, tačiau čia pamaldos vyksta visiškai greta palatų, pacientų – visiškai tam nepritaikytose patalpose ir vietoje, todėl galbūt ne visi norintys išdrįsta ateiti. Būtent dėl šios priežasties naująją vietą Koplyčiai esame numatę pirmajame aukšte esančiame kiemelyje. Simboliška, kad jis yra pasiekiamas visą laiką einant tiesiai koridoriumi nuo pagrindinio įėjimo į Ligoninę“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administracija kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie naujos Koplyčios statybos aukojant bet kokio dydžio auką.

• Paramos gavėjas: Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė


• Paramos gavėjo kodas: 124243848


• Sąskaitos numeris: LT87 7300 0101 5421 2097 „Swedbank“, AB


• Paskirties langelyje įrašykite žodį „auka“

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (Ligoninė), kurioje 2017 m. iš viso atlikta 1311 planinių sąnarių (klubo, kelio, peties, čiurnos ir alkūnės) endoprotezavimo operacijų, ir toliau išlieka ortopedijos lydere Lietuvoje. Pažymėtina, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos laukimo laikas Ligoninėje sutrumpėjo nuo 18 mėnesių 2014 m. iki vidutiniškai 1 mėnesio 2017 m. pabaigoje.

„Pacientų srautai ir skaičiai suvestinėse rodo, kad žmonės pasitiki bei vertina mūsų Ligoninės Ortopedijos traumatologijos centrą, kuriam vadovauja prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas, kaip vieną patikimiausių sąnarių endoprotezavimo vietų šalyje. Nemaža dalis šalyje atliekamų sudėtingiausių sąnarių endoprotezavimo operacijų, kuomet atliekamas pakartotinis (revizinis) sąnarių protezavimas ar protezuojama individualiai pacientui parinktais specialiaisiais sąnarių protezais, taip pat atliekama mūsų Ligoninėje. Pastaraisiais metais pakeitėme senyvo ir seno amžiaus pacientų šlaunikaulio kaklo lūžių gydymo taktiką, dabar ji visiškai atitinka geriausius tarptautinius standartus. Tikrai džiugu, kad šios labai aktualios ir sudėtingos patologijos gydyme ypač aktyvūs jaunieji mūsų kolegos. Visas šis įtemptas, sudėtingas kasdienis darbas įmanomas tik ypač profesionaliai kartu su ortopedais traumatologais dirbant Konsultacijų centro, Organizacinio, Operacinio, Anesteziologijos reanimacijos, Infekcijų kontrolės skyrių, Kraujo banko medikams“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva pabrėžia, kad sąnarių endoprotezavimo poreikiui didėjant eilių operacijai sutrumpėjimą lėmė šiuolaikiška vadyba bei racionalus Ligoninės padalinių darbo organizavimas.

„Mūsų duomenimis, pastaruosius trejus metus atliekamų planinių sąnarių endoprotezavimo operacijų skaičius augo, svariausiai – pernai, kuomet tokių operacijų padaugėjo apie 20 procentų. Džiaugiuosi, kad turime visą būrį puikių ortopedų traumatologų, galinčių atlikti šias operacijas, todėl net ir su didėjančiu poreikiu esame pajėgūs susitvarkyti. Taip pat svarbu ir tai, kad greta planinių operacijų kasdien atliekamos ir skubios operacijos. 2017 m. atlikta daugiau nei 500 sąnarių endoprotezavimo operacijų skubos tvarka. Džiaugiuosi, kad Ligoninėje pradėtas riešo sąnario endoprotezavimas“, – sako T. Golubajeva.

Primename, kad, pagal nustatytą tvarką, pacientai, kenčiantys skausmus dėl sąnarių pažeidimų, kuriems reikalingos sąnarių endoprotezavimo operacijos, gali rinktis gydymo įstaigą, kurioje jie būtų įrašyti į eilę. Taip pat pacientas, kuris jau anksčiau buvo pasirinkęs gydymo įstaigą, nustatyta tvarka gali ją pakeisti.

Visa informacija apie sąnarių endoprotezavimą išsamiai pateikiama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.vlk.lt, skyriuje „Sąnarių endoprotezavimas“. Šią informaciją taip pat galima gauti ir telefonu (8 5) 236 4133 nuo 14 iki 16 valandos (penktadieniais – iki 15.45 val.).

Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta merginoms ir moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ji, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninės) medikų, padeda išgelbėti tūkstančius laiku pasitikrinusių moterų, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei šio pradinio tyrimo metu aptinkama pakitimų – tai jokiu būdu ne nuosprendis, nes pats onkocitologinis testas padeda įvertinti tolimesnių tyrimų poreikį, tačiau juo negalima nustatyti gimdos kaklelio vėžio.

„Esant pakitimams, atliekama kolposkopija ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę bei planuoti tolesnę priežiūrą. Naujausios mūsų turimos technologijos leidžia atlikti gimdos kaklelio ir makšties apžiūrą aparatu, kuris vaizdą padidina net keletą kartų, todėl pastebimi net patys mažiausi pakitimai. Be to, Ligoninėje turimas kolposkopas turi ir šalia esantį monitorių, kuris suteikia galimybę tą patį vaizdą vienu metu stebėti, vertinti ir dėl gydymo priimti sprendimą net keliems gydytojams“, – sako Ginekologijos skyriaus gydytoja Ramunė Šimkevičiūtė.

Be to, gydytoja priduria, kad, esant ryškesniems gimdos kaklelio pakitimams, gali būti atliekama biopsija, kuri būtina sprendžiant dėl gimdos kaklelio operacinio gydymo tikslingumo, o svarbiausia – visos šios paslaugos atliekamos vienoje vietoje.

„Neseniai duris atvėrusiame Ligoninės Konsultacijų centre turime moderniausia įranga aprūpintą ginekologo kabinetą, kur konsultuojame kasdien ir galime atlikti visas procedūras ir tyrimus bei iš karto, esant reikalui, spręsti dėl gydymo stacionare. Toks patogumas mūsų pacientėms, kurioms diagnozuojami susirgimai, itin svarbus, nes, natūralu, kad žmogus, susidūręs su sveikatos problemomis, jaučiasi pasimetęs, sutrikęs. O, kai visos paslaugos teikiamos vienoje vietoje – galime garantuoti ir gydymo tęstinumą, ir geresnes psichologines sąlygas pacientei“, – teigia R. Šimkevičiūtė.

Ko reikia?

Vienintelis dalykas, kurį su savimi privalo turėti pacientė, yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos siuntimas ir atlikto gimdos kaklelio onkocitologinio tyrimo rezultatas.

Kaip pasiruošti?

Šiam tyrimui nereikalingas joks būtinas išankstinis pasiruošimas ar nuskausminimas, kadangi pati procedūra nėra skausminga.