Naujienų archyvas

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniais Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimais pagerbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai. Operacinio anesteziologijos skyriaus gydytojui anesteziologui reanimatologui Algirdui Antanui Ručinskui iš sveikatos apsaugos ministro rankų įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai Valentinai Račkovskajai, Operacinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai Danutei Dubauskaitei ir Ginekologijos skyriaus slaugytojai Jadvygai Gerasimovič – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklai.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugėsi, kad šiemet įvertinimo sulaukė tie, kurie yra itin kruopštūs, atsakingi ir žingeidūs savo srities specialistai, bei pastebėjo, kad šių medikų sveikesnės visuomenės kūrimui paskirtas laikas išties įspūdingas – visų keturių, kartu sudėjus, darbo stažas siekia daugiau nei pusantro šimto metų.

„Visi keturi pagerbti mūsų Ligoninės darbuotojai – savo profesijai po daugiau nei keturias dešimtis metų atidavę medikai. Jie jau yra pelnę ir pacientų, ir kolegų pagarbą. Tad visos Ligoninės bendruomenės vardu sveikinu kolegas ir dėkoju už atsidavimą, nuoširdų ir nepriekaištingai Lietuvos žmonių sveikatos labui atliekamą darbą”, – kolegų įvertinimu džiaugiasi dr. A. Pamerneckas.

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas 1962 m. darbinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Vaistų sintezės laboratorijoje, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1965 m. A. A. Ručinskas dirbo gydytoju anesteziologu reanimatologu Šv. Jokūbo ligoninėje. 1997 m. buvo perkeltas į Vilniaus miesto 6-ąją klinikinę ligoninę, o 1984 m. paskirtas Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kurioje dirba iki šiol. 1984 m. gydytojas Algirdas Antanas Ručinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti morfiną epiduraliai ir intratekaliai pooperaciniams skausmams malšinti. Į medicinos praktiką įdiegė keletą regioninės nejautros metodų – poraktikaulinę ir viršraktikaulinę petinio nervinio rezginio blokadas bei šlaunies nervo prolonguotos nejautros būdą.

Slaugytoja Valentina Račkovskaja

Visas bendrosios praktikos slaugytojos Valentinos Račkovskajos gyvenimas yra susijęs su medicina. Dirbti pagal profesiją ji pradėjo 1976 m., o nuo 1991 m. prisijungė prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) kolektyvo ir jos Skubiosios pagalbos skyriuje (anksčiau – Traumatologijos punktas) nepertraukiamai dirba iki šiol.

Slaugytoja Jadvyga Gerasimovič

Bendrosios praktikos slaugytoja Jadvyga Gerasimovič savo darbinę veiklą pradėjo 1969 m. Jotaviškių medicinos punkte, kur dirbo sanitare. Nuo 1971 m. iki 1991 m. medicinos seserimi dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Ginekologijos skyriuje. Nuo 1976 m. iki 1978 m. čia atliko vyresniosios medicinos sesers pareigas. 1991 m. buvo perkelta dirbti į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Ginekologijos skyrių, kuriame dirba iki šiol. Ji 49 metus paskyrė ligonių slaugymui, siekdama užtikrinti pacientų saugumą ir gerovę.

Slaugytoja Danutė Dubauskaitė

Bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Dubauskaitė kolegų apibūdinama kaip pareiginga, darbšti. Ji puikiai išmano savo darbą, turi didelę profesinę patirtį, nuolat siekia tobulėti, sugeba lengvai prisitaikyti prie naujų technologijų, nebijo iššūkių. Jos bendras darbo stažas – 43 metai. Visus šiuos metus ji profesionaliai, nepriekaištingai ir pasiaukojamai dirba Lietuvos žmonių sveikatos labui. Įvertinant gausybę darbų, kuriuos slaugytojas savo darbe turi atlikti, svarbiausios Danutės Dubauskaitės savybės – atsakomybė, nuolatinis mokymasis ir žinių troškimas, gebėjimas dirbti komandoje.

---

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kinezeterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Teorinių žinių gilinimas ir tiesiogiai transliuojamos sudėtingos operacijos – tuo pasižymės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) gegužės 3-4 d. jau aštuntąjį kartą vyksianti mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Šiemet ji ypatinga, nes mūsų specialistai dalinsis savo patirtimi su kursų dalyviais – gydytojais otorinolaringologais – iš Latvijos bei Baltarusijos.

Pagrindinis konferencijos „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“ iniciatorius RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris sako, kad šiųmetė konferencija skirta prienosinių ančių patologijos diagnostikai ir funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai.

„Kursų dalyviams gyvai pademonstruosime įvairias chirurgines technikas, kalbėsime apie funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Džiaugiuosi, kad ir šiemet dirbsime su šaunia ir patyrusia komanda – RVUL gydytojais Rimvydu Toločka ir Giedriumi Strazdu. Savo patirtimi taip pat dalinsis ir med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“, – sako med. dr. S. Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninę praktinės dalies išpildymą užtikrins „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant bus sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galės tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizuoja RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Turtingųjų arba karalių liga – taip dėl jos atsiradimo priežasčių – gausiai vartojamos mėsos, žuvies, keptų gaminių, alkoholinių gėrimų ir kt. – senovėje vadinta uždegiminė reumatinė liga podagra. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) medikų, šiuose produktuose itin daug purinų, t. y., medžiagų, iš kurių žmogaus organizme gaminama šlapimo rūgštis. Jos kiekiui padidėjus, audiniuose kaupiasi druskos – uratai. Būtent dėl jų ant sąnarių susiformuoja podagriniai mazgeliai, vadinamieji podagriniai tofusai, kurie sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.

Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Aleksandr Grinčuk pabrėžia, kad iki šiol kovai su šia liga mesti ne visi ginklai – ligai, plačiau nei tai daroma iki šiol, siūloma taikyti chirurginį gydymą.

„Nors apie ligos chirurginį gydymą žinoma nuo 20-ojo amžiaus pradžios, iki šiol vyrauja nusistovėjęs požiūris, kad podagra chirurginiu būdu gydoma tik tuomet, kai išsivysto podagrinio tonuso infekcija. Ši dogma privalo būti keičiama, nes besiformuojantys podagriniai tofusai pėdoje ir plaštakoje ne tik sukelia funkcinius sutrikimus, bet ir svariai pablogina gyvenimo kokybę, estetinį vaizdą. Itin dažnai pacientai negali dėvėti tinkamos avalynės, pirštinių. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai skubios pagalbos dėl ligos paūmėjimo kreipiasi pacientai, kurie žiemos metu priversti avėti vadinamuosius sodo batus, nes kitokia avalynė dėl ligos jiems tiesiog nepritaikoma. Todėl chirurginio gydymo, galinčio žymiai pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, neturėtų būti vengiama“, – apie chirurgines podagros gydymo galimybes sako gyd. A. Grinčuk.

Gydytojo teigimu, siekiant iš esmės pagerinti sergančiųjų podagra kasdienybę, reikalingas holistinis požiūris į šią ligą.

„Gydant podagrą turi dalyvauti įvairių specialybių gydytojų komanda – reumatologas, ortopedas traumatologas, reabilitologas, dietologas ir kitų sričių specialistai. Tik bendros pastangos, visų gydymo galimybių įvertinimas ir tinkamiausios gydymo taktikos pasirinkimas gali užtikrinti pačius geriausius rezultatus. Žinoma, svarbi ir paties paciento motyvacija laikytis režimo“, – priduria gyd. A. Grinčuk.

Be to, jis akcentuoja, kad ligos simptomų nederėtų praleisti pro pirštus, nes toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, kurie gali baigtis amputacija.

„Toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, vystosi kaulo ir sąnarinio paviršiaus erozija – sąnario destrukcija, deformacija. Tais atvejais, kai žymiai pažeistos visos sąnario struktūros, t. y., kai yra dideli kaulo defektai, raiščių, sąnarinės kapsulės, sausgyslių pažeidimai su defektais, ir sąnario funkcijos atstatyti rekonstrukcinėmis operacijomis negalima, siekiant išsaugoti likusios galūnės (pėdos, plaštakos) funkciją, atliekama amputacija“, – priduria Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas.

Kas serga?

Šiuolaikinėje visuomenėje podagra yra dažniausia liga, sukelianti negalią ir bloginanti gyvenimo kokybę.

Įvairių šaltinių duomenimis, podagra dažniau serga vyrai nei moterys. Podagros sergamumui įtakos turi mitybos ypatumai, nutukimas, paveldimumas, gyvenimo įpročiai, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, inkstų ligos, metabolinis sindromas, šlapimą varančių vaistų vartojimas. Dažnai podagra pasireiškia kartu su anksčiau minėtomis ligomis. Senstant visuomenei, sergamumas podagra nuolat didėja, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose sergamumas podagra nuo 1997 m. iki 2012 m. išaugo 63.9 proc.

Kaip atpažinti?

Išsivysčius podagrai, pacientas jaučia labai stiprų skausmą, sutrinka pažeisto sąnario funkcija, matomas lokalus patinimas, paraudimas aplink pažeistą sąnarį.

Jeigu yra susiformavę tofusai, pacientas gali jausti pažeisto sąnario maudimą, diskomforto jausmą fizinio krūvio metu. Tofusas dažniausiai yra neskausmingas ir nepaslankus darinys, gali būti tiek minkštos tiek kietos konsistencijos, gelsvos arba baltos spalvos.

Podagrai pažengus, sutrinka pažeistų sąnarių funkcija. Paciento nusiskundimai priklauso nuo tofuso anatominės lokalizacijos. Jam susiformavus šalia periferinių nervų, pacientas gali turėti nusiskundimų būdingų nervo spaudimo klinikai.

Kokie tyrimai atliekami?

Apžiūrėdamas podagros pažeistą sąnarį, gydytojas įvertintina odą, minkštuosius audinius, sąnario funkciją.

Siekiant įvertinti kaulinius pokyčius, naudojamas rentgenologinis ištyrimas: rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, esant minkštųjų audinių pažeidimui – atliekamas ultragrasinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Patikimiausias podagros diagnostikos metodas – sinovijinio skysčio aspiracija ir mikroskopinis ištyrimas, nustatant uratų kristalus.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pasirašė atnaujintą VU ir Ligoninės bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta stiprinti daugiametį bendradarbiavimą ir įsipareigojama vieningai siekti abiem institucijoms svarbių tikslų – kurti palankias sąlygas aukštos kvalifikacijos gydytojų rengimui bei mokslo ir medicinos pagalbos tobulinimui.

Sutartyje pripažįstama, kad Ligoninė lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.

„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.

Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų, todėl sutarties atnaujinimas – svarus žingsnis siekiant įgyvendinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimą. Juo VU leista būti Ligoninės dalininku.

Be to, sutartis atnaujinta įvertinus Europos ir kitų šalių patirtį, kuri rodo, kad geriausias praktinės medicinos, o tuo pačiu ir pagalbos žmonėms, tobulinimo būdas yra mokslo, pedagogikos ir medicinos praktikos veiklų apjungimas.