Naujienų archyvas

Skaidrumas, sąžiningumas, viešumas – esminiai Nulinės tolerancijos korupcijai politikos principai, kurių siekia laikytis Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

„Nusibrėžę tikslą įgyvendinti nulinės tolerancijos korupcijai politiką tik dar kartą pabrėžiame, kad mūsų įstaigoje korupcija ar bet kokios jos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos. Taip pat sieksime ugdyti darbuotojus šioje srityje ir auginti jų pasiryžimą siekti skaidrumo“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Nulinės tolerancijos korupcijai politikos principai:

• Vadovybė teigiamai vertina kovą prieš korupciją;


• Siekiame nepažeisti su veikla susijusių antikorupcinių teisės normų;


• Nulinė tolerancija korupcijai taikoma visiems ligoninės darbuotojams ir kitiems su ligoninės veikla susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims;


• Netoleruojame neteisėtos darbuotojų asmeninės naudos siekimo ligoninės veikloje;


• Netoleruojame bet kokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių neteisėtos įtakos formų;


• Įsipareigojame neatskleisti pranešėjo, pranešusio apie galimai korupcinę veiklą, tapatybės, garantuojame konfidencialumą;


• Įsipareigojame nuolat informuoti visuomenę apie kovą prieš korupciją;


• Nulinės tolerancijos korupcijai politika yra nuolat tobulinama ir atnaujinama. Paskiriami asmenys, atsakingi už politikos įgyvendinimą.

Natūralus būdas įveikti kvėpavimo takų, odos ligas ar jų išvengti, taip pat pagalba kenčiantiems dėl psichologinių problemų bei priemonė sustiprinti organizmą – tokias galias turi Reabilitacijos centre „Pušyno kelias“ veikiantis druskų kambarys.

Pasak šio centro Vaikų skyriaus vedėjos, gydytojos reabilitologės Danutos Kropis, šio kambario paslaptis ta, kad jame sienos, lubos ir grindys padengtos druskos sluoksniu, taip dirbtinai sukuriant druskų kasyklų mikroklimatą su pastovia temperatūra ir pastoviu oro drėgnumu.

„Druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, taip pat lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Druska pasižymi uždegimą slopinančiu, bronchus atpalaiduojančiu, gleives skystinančiu, uždegimą mažinančiu poveikiu bei saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų. Taip pat haloterapijos procedūros itin naudingos odai – mažina uždegimą, slopina alerginių bėrimų atsiradimą, gydo brendimo spuogus, mažina pleiskanojimą, skatina regeneraciją“, – sako D. Kropis.

Be to, gydytoja priduria, kad buvimas tokioje aplinkoje teigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą, o gydymo metu vyksta teigiami imuninės sistemos poslinkiai, sustiprėja imunitetas, kuris priešinasi bakterinei ir virusinei infekcijai.

Haloterapija taikoma:

• plaučių, kvėpavimo takų ir odos patologijoms gydyti bei susirgimų profilaktikai;


• kvėpavimo higienai;


• virusinių infekcijų ir peršalimų ligų profilaktikai;


• prasidėjus alergijai dėl buitinių ir pramoninių dirgiklių;


• padidėjus jautrumui cheminėms medžiagoms;


• kilus depresijai bei kitiems psichiniams susirgimams.

Haloterapijos procedūros efektyvios tokiems žmonėms, kurie:

• serga lėtiniu plaučių susirgimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchitu, pneumonija, mukoviscidoze;


• serga respiratorine alergija, pavyzdžiui, polinoze (šienlige), alerginiu rinitu, ir kt.;


• dažnai serga rinitu, sinusitu, faringitu, turi išvešėjusius adenoidus bei serga kitomis LOR patologijomis.

Haloterapijos procedūros efektyvios:

• ūmių virusinių respiratorinių infekcijų profilaktikai ir gydymui;


• respiratoriniams kvėpavimo takams valyti nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų bei profilaktinei higienai;


• odos susirgimams gydyti bei profilaktikai – aknė, neurodermitas, psoriazė (žvynelinė) ir kita;


• širdies kraujagyslių ligoms gydyti (kartu su plaučių ligomis);


• vegetatyvinės nervų sistemos harmonizavimui.

Modernia įranga aprūpinta klausos tyrimo kamera, naujoviški otorinolaringologų, ginekologų, akių ligų ir kitų sričių gydytojų kabinetai, šiuolaikiška technika, skirta atlikti elektromiografijos tyrimus, periferinių kraujagyslių ištyrimą – ir tai tik dalis visų paslaugų, kurias teikia 4-erius metus Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) kurtame ir šiandien duris atvėrusiame Konsultacijų centre dirbantys medikai. Šio centro patalpų kapitaliniam remontui panaudota daugiau nei 1,5 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų, įrangos įsigijimui – beveik 2,3 mln. eurų tos pačios programos lėšų.

Pasak RVUL direktoriaus dr. Algimanto Pamernecko, šio centro įkūrimas – svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ne tik Vilniaus regione, bet ir visoje Lietuvoje gyvenantiems žmonėms būtų prieinamos paprasčiau ir vienoje vietoje. Centro pajėgumai – apie 40 tūkst. pacientų per metus.

„Simboliška, kad šis centras duris visiems norintiems pasveikti atveria kaip tik Lietuvai švenčiant Atkurtos valstybės šimtmetį. Džiugu, kad dabar po tuo pačiu stogu talpiname ir didžiausią regione Skubiosios pagalbos skyrių, ir daugiau nei 700 lovų, skirtų stacionaraus gydymo paslaugų teikimui, ir naująjį Konsultacijų centrą. Taip pacientams sukūrėme sąlygas toje pačioje vietoje ir pasikonsultuoti su savo srities profesionalu, ir gauti jam reikalingą gydymą. Tai reiškia, kad pacientas sugaiš mažiau laiko ir užsitikrins kiekvienam sergančiajam svarbų gydymo tęstinumą“, – sako dr. Algimantas Pamerneckas.

Savo ruožtu, direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė pastebi, jog svarbu ir tai, kad įgyvendinant didelės vertės projektus, pavyko sėkmingai ir sklandžiai atlikti viešuosius pirkimus.

„Valstybė į šio centro įrengimą iš viso investavo beveik 4 mln. eurų. Tai išties didelė investicija, todėl kiekvienas, prisidėjęs prie šio centro kūrimo, asmeniškai jautėme atsakomybę, kad lėšos būtų panaudotos efektyviai ir taupiai. Džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti su kaupu ir šiandien galime džiaugtis visiems akivaizdžiai matomu rezultatu“, – teigia D. Balčėtienė.

Be to, D. Balčėtienė priduria, kad ši Ligoninė ypatinga ir tuo, kad per 4-erius metus protingai ir atsakingai panaudodama vidinius resursus ne tik sugebėjo panaikinti buvusias skolas, bet ir garantuoti darbo sąlygų gerinimą ir atlyginimų augimą tiek gydytojams, tiek kitam medicininiam personalui.

Pavyzdžiui, gydytojo, kuris dirba pilnu etatu, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje vidutinis atlyginimas už etatą per 2017 m. išaugo 25,6 proc., kai Lietuvoje vidutinis atlyginimas gydytojui už etatą augo 10,3 proc. Tuo metu, slaugytojų – 12,9 proc., kai Lietuvoje – 10,3 proc.

Konsultacijų centrą atidarė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Paulius Gradeckas, Jo ekscelencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas, Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovai bei kiti garbūs svečiai.

Trumpalaikis vidutinis skausmas, sunkaus nerimo ar su depresija susijusio nerimo sutrikimas, panika, erdvės baimė – dalis simptomų iš lietuvių pamėgtų migdomųjų, raminamųjų vaistų informacinių lapelių. Šie vaistai, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro gydytojų, turėtų spręsti trumpalaikes problemas, tačiau dažniausiai nutinka atvirkščiai – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali, o apie tai, kad jiems reikia kvalifikuotos pagalbos ir kur ją gauti, nežino.

Vis dėlto, išeičių yra – reikalingą pagalbą gali suteikti RVUL Toksikologijos centro medikai. Tai vienintelis toks centras Lietuvoje, kur žmonėms, kamuojamiems priklausomybės nuo benzodiazepinų ir ZET hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų, atliekama stacionarinė detoksikacija. Čia dirbantys toksikologai skaičiuoja, kad su tokia priklausomybe susiduriančių pacientų RVUL kasmet gydoma apie 70-80.

Anot RVUL Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, tokios tendencijos iš vienos pusės liūdina, nes rodo, kad į priklausomybės nuo vaistų liūną grimzta vis daugiau žmonių, iš kitos – džiugina, nes žmonės supranta, jog jiems reikalinga pagalba ir jos ieško. Tačiau daktaras pabrėžia, jog didžiausia blogybė yra ta, kad skaudžias pasekmes sukeliantys vaistai įsigyjami pernelyg paprastai.

„Užtenka šeimos gydytojui ar psichiatrui pasakyti, kad gyvenimas nemielas, ir tokie vaistai – jau tavo kišenėje. Taip, iš pradžių jie suveikia, tačiau tas poveikis būna trumpalaikis ir vėliau situacija keičiasi iš esmės: vaistams išsivysto tolerancija, vartojamos dozės auga, patys pacientai reikalauja, kad vaistai jiems būtų skiriami, nepaisant simptomų ar ligos. Ir čia jau aiškiai matome priklausomybę, panašią, kokią sukelia greitieji kreditai – pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę“, – sako dr. R. Badaras.

Savo ruožtu, RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner pastebi, kad vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams.

„Pas mus atsiunčiami pacientai, vartojantys migdomuosius ar raminamuosius netgi dešimt ar dvidešimt metų, nes kažkada specialistui pasisakė apie tai, kad turi miego ar nuotaikos sutrikimų, ypač po skaudžių gyvenimo situacijų, netekčių. Žmogui paskiriami vaistai, kurių vartojimas, deja, tęsiamas ir praėjus gedėjimo laikotarpiui. O galutinis rezultatas toks, kad, nepaisant didėjančių dozių, medikamentus vartojančiajam pradeda atrodyti, jog be vaistų jis tiesiog nebegalės užmigti“, – apie darbo praktikoje pasitaikiusius atvejus pasakoja G. Laubner.

Be to, gydytoja priduria, kad auga skaičius ir iš skausmo klinikų atsiunčiamų pacientų, kurie ilgą laiką vartoja receptinius opioidus, t. y., stiprius nuskausminamuosius (pavyzdžiui, morfiną, tramadolį, fentanilio pleistrus) ir tampa priklausomi nuo tokių medikamentų. Dažniausiai tai nulemia itin sunki abstinencijos – vaistų nutraukimo – būklė, pasireiškianti nepagrįstu nerimu, nemiga, panikos atakomis ir kt. Gydytoja G. Laubner pastebi, kad itin dažnai į priklausomybę įklimpsta onkologinėmis ligomis sirgę žmonės, kurie, nepaisant to, kad onkologinė liga yra įveikta, būna įpratę vartoti nuskausminamuosius. Dėl lėtinio skausmo pradėję vartoti receptinius opioidus pacientai, net ir pagydžius skausmo priežastį ir praėjus skausmui, patys nebegali nutraukti vaistų vartojimo.

RVUL gydytojai toksikologai ragina žmones, kamuojamus tokių priklausomybių, ieškoti pagalbos ir pabrėžia, kad, jei žmogus yra motyvuotas, nori pasveikti, nėra svarbi nei užimama visuomenėje padėtis, nei jokios kitos aplinkybės, nes visiems galimybės vienodai prieinamos – reikalingas šeimos gydytojo, skausmo klinikos specialisto ar poliklinikos psichiatro siuntimas, kurį turėdami pacientai visiškai nemokami gali registruotis Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų centre toksikologo konsultacijai.