Blog

Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę  įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui. Sudėtingas ir momentas, kai reikia artimiesiems paaiškinti, kas yra smegenų mirtis, papasakoti apie organų donorystę“, – sako gydytoja.

Deja, ne visuomet medicina pajėgi išsaugoti žmogaus gyvybę – ištikus smegenų mirčiai, net jei pacientas kvėpuoja padedamas dirbtinio kvėpavimo aparato – tenka konstatuoti mirtį. Papasakokite, kas yra smegenų mirtis?

Prieš pradedant kalbėti apie paciento mirtį, noriu pabrėžti, kad mirštantį žmogų visuomet gaiviname ir taikome visas įmanomas priemones – krūtinės ląstos kompresijas, defibriliaciją, plaučių ventiliaciją, dirbtinę kraujotaką, vaistus ir kt. Deja, net ir moderniausios medicinos priemonės ne visada gali išgelbėti žmogų.

Viena iš mirties priežasčių yra būtent smegenų mirtis – tai yra negrįžtama visų galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors žmogaus organai ir jų sistemos dar veikia. Tai atsitinka dėl negrįžtamo smegenų kamieno pažeidimo, esančio apatinėje galvos smegenų dalyje ir atsakingo už svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas: kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, rijimą. Įvykus smegenų kamieno negrįžtamiems pakitimams nutrūksta ir pagrindinės žmogaus funkcijos – kvėpavimas ir kraujotaka: ligonis negali kvėpuoti be dirbtinio kvėpavimo aparato pagalbos, užtikrinti organų kraujotakos be nuolatinio vaistų skyrimo.

Ar galite paminėti priežastis, dėl kurių ištinka smegenų mirtis?

Smegenų mirtis ištinka dėl įvykusio labai sunkaus galvos smegenų pažeidimo. Dažniausios priežastys yra galvos smegenų trauma, smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ar hemoraginis insultai), galvos smegenų augliai, smegenų kraujagyslių aneurizmų plyšimai ar buvęs užsitęsęs sunkus deguonies trūkumas smegenyse. Šios priežastys sukelia smegenų išbrinkimą, smegenų kraujotakos sutrikimus. Be to, galvos smegenys yra apsuptos kaukolės kaulų, todėl sutinusios smegenys neturi vietos plėstis, smegenų struktūros bei kraujagyslės susispaudžia – tuomet sutrinka kraujotaka, negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir įvyksta smegenų mirtis.

Kaip nustatote smegenų mirtį – ar tai atliekama iš karto, ar yra pasitelkiami tyrimai, kiek gydytojų dalyvauja priimant sprendimą?

Įvertinus klinikinius požymius ir įtariant smegenų mirtį, paprastai organizuojamas gydytojų konsiliumas, kurį sudaro trys gydytojai: anesteziologas reanimatologas, gydantis ar tuo metu budintis gydytojas ir neurologas arba neurochirurgas. Pradedamas pildyti smegenų mirties protokolas, vertinami klinikiniai smegenų mirties požymiai – smegenų kamieno refleksai (akių vyzdžiai nereaguoja į šviesą, nėra ragenų refleksų, reakcijos į skausmą, kosulio ir vėmimo refleksų, akių judesių refleksų, nėra savarankiško kvėpavimo pastangų).

Jau po pirmojo konsiliumo gali būti atliktas vaizdinis tyrimas (cerebrinė angiografija arba kompiuterinė tomografija su kraujagyslių kontrastavimu), galintis įrodyti, kad nėra kraujo tėkmės keturiose pagrindinėse galvos smegenų kraujagyslėse. Kaip alternatyva gali būti naudojama elektroencefalografija, užregistruojanti išnykusią galvos smegenų̨ elektrinę veiklą. Jei vaizdinis tyrimas neatliekamas, gydytojų konsiliumai vyksta kas 12 valandų tam, kad patvirtintų klinikinius smegenų mirties kriterijus. Visa procedūra yra reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Ar egzistuoja panašių į smegenų mirtį būklių, kurias sukelia kitos priežastys?

Labai svarbu pabrėžti, kad gydytojai, prieš nustatydami smegenų mirtį, visuomet įsitikina, kad ligonio būklė nėra sukelta tam tikrų vaistų perdozavimo, pavyzdžiui, opioidų, migdomųjų ar raminamųjų, sušalimo (kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35°C), potencialiai grįžtamos komos būsenos dėl kitų kritinių būklių. Todėl smegenų mirties diagnozė patvirtinama tik tada, kai įrodoma, kad kvėpavimo centras neskatina kvėpavimo, o kvėpavimą pilnai užtikrina dirbtinė plaučių ventiliacija, nėra raumenų tonuso ir su smegenų kamienu susietų refleksų.

Kiekvienas artimasis tikisi, kad paciento būklė pagerės. Visgi, ar patvirtinus smegenų mirties faktą, nelieka jokios vilties, kad pacientui dar galima kaip nors padėti?

Deja, po smegenų mirties vilties, kad ligonis pabus iš komos, nelieka. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, smegenų mirtis reiškia ir pačio žmogaus mirtį. Tačiau jo kelionei pasibaigus žmogus dar gali padėti kitiems – tapti organų donoru.

Organų transplantacijos Lietuvoje šiuo metu laukia apie pusė tūkstančio žmonių, o pernai efektyvių donorų skaičius buvo 54. Priminkite, kaip veikia donorystės tvarka?

Lietuvoje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, pagal kurį kiekvienas veiksnus asmuo, būdamas gyvas, gali pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po savo mirties. Jeigu pacientas nėra išreiškęs savo valios notariškai, sutikimas donorystei gali būti gaunamas iš artimųjų. Negavus sutikimo – draudžiama panaudoti paciento audinius ir organus transplantacijai.

Svarbu prisiminti tai, kad egzistuoja artimųjų pirmumo tvarka, pagal kurią gali būti gaunamas sutikimas dėl donorystės: sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai ir seserys. Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.

Jei gaunate artimųjų sutikimą organų donorystei, kokius veiksmus atliekate toliau?

Pacientai, kuriems dėl sveikatos būklės būtina organo transplantacija, yra įtraukti į laukiančiųjų sąrašą, kurį prižiūri Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi, gydytojų konsiliumui patvirtinus smegenų mirtį, Nacionaliniam transplantacijos biurui pranešame apie potencialų donorą.

Kitas etapas – vienas sunkiausių emociškai tiek gydytojui, tiek artimiesiems. Kalbamės su mylimo žmogaus netekusiais artimaisiais apie tai, kas ir kodėl įvyko bei klausiame jų sutikimo dėl organų donorystės. Tik gavus artimųjų sutikimą – ir ne anksčiau, – ištiriami donoro kraujo ėminiai, parenkamas geriausiai tinkantis recipientas. Tada atvyksta transplantacijos komanda, prasideda donoro organų eksplantacija, t. y., „paėmimas“. Tuo pačiu metu kita komanda ruošia recipientą transplantacijai.

Kokius organus galima transplantuoti ir kokiam didžiausiam skaičiui laukiančių pacientų gali padėti vienas organų donoras?

Šiuo metu Lietuvoje yra transplantuojami širdis, kepenys, plaučiai, inkstai, inkstų-kasos kompleksas, ragenos, kaulinis audinys ir sausgyslių fragmentai. Vienas žmogus gali suteikti donorinius organus net 7–8 jų laukiantiems pacientams. Vidutiniškai RVUL per metus paruošiama apie 10–12 efektyvių donorų. Jeigu visi artimieji sutiktų paaukoti donorinius organus, jų būtų net apie 20.

Su kokiais iššūkiais susiduria gydytojai šiame etape?

Sunkiausia užduotis šioje veiksmų grandinėje yra donoro organų funkcijų išlaikymas, kadangi smegenų mirtis sukelia sunkų kitų organų sistemų funkcijų nepakankamumą, medžiagų apykaitos ir hormonų balanso sutrikimus. Šios funkcijos išlaikomos pasitelkiant medicinines priemones: už pacientą pilnai kvėpuoja dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, jo kraujotaka palaikoma specialių vaistų infuzija, koreguojamas gliukozės lygis, elektrolitų sutrikimai, hormonų disbalansas (necukrinis diabetas). Dar vienas iššūkis – trumpas laiko tarpas, per kurį būtina koordinuoti ir suderinti daugybę procesų, nuo ekspantacijos ir transplantacijos komandų, recipiento ir kt. Visi turi dirbti greitai ir tiksliai.

Nors apie donorystę viešojoje erdvėje kalbama nemažai, potencialių donorų skaičiai nėra dideli.

Išties, visuomenėje dar sklando daug mitų ir klaidingų įsitikinimų, tačiau visuomet stengiamės kalbėti su žmonėmis, suprantamai paaiškinti situaciją ir galimybes. Taigi labai svarbu suprasti ne tik donorystės procesą, bet ir tai, kas vyksta prieš tai – smegenų mirtį.

Mirtis – tai vienas iš skaudžiausių gyvenimo patirčių ligonio artimiesiems. Tačiau, kaip teigė japonų rašytojas Haruki Murakami: „Mirtis nėra gyvenimo priešingybė. Tai tik gyvenimo etapas”. Pasibaigęs etapas vienam žmogui, gali tapti naujo etapo pradžia kitam žmogui. Manau, kad tai yra žmogiškumo ir donorystės prasmė.

„Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, kad šie pasikeitimai truks maždaug pusę metų – tiek, kiek užtruks Skubios pagalbos skyriaus patalpų renovacija“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Jis pristatė laikinus pasikeitimus ir laukiamus skyriaus renovacijos rezultatus.

Nuo 2024 m. vasario 27 d. RVUL Skubios pagalbos skyrius dėl renovacijos darbų laikinai persikelia į dalį šalia esančių Konsultacijų skyriaus patalpų. Numatoma, kad Skubios pagalbos skyrius laikinose patalpose veiks apie 6–7 mėnesius. Skubios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas užtikrina, kad visos skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprastai. „Kasdien į mūsų skyrių kreipiasi 250–300 žmonių, toks pacientų skaičius numatytas ir laikinai persikėlus į kitas patalpas. Pacientų srautų neribosime, paslaugos išliks tokios pačios, veiksime 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą“, – tvirtina jis.

P.Uksas pasakoja, kad naujas įėjimas į Skubios pagalbos skyrių bus per buvusį Konsultacijų skyriaus įėjimą – jis bus skirtas tiek GMP automobiliais atvežamiems, tiek savarankiškai atvykstantiems pacientams. Perplanuojant patalpas ir įėjimus papildomas dėmesys buvo skirtas sklandžiam GMP automobilių privažiavimui – tam suformuotos eismo juostos, įrengti automatiniai užtvarai, taip pat speciali pacientų išlaipinimo zona.

Laikini pokyčiai planuojami dėl netrukus prasidėsiančių Skubios pagalbos skyriaus renovacijos darbų pagal projektą „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“. Bendra projekto vertė yra 10,9 milijono eurų, jis finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Skubios pagalbos skyriuje bus atnaujintos registratūros, pacientų rūšiavimo bei laukimo zonos, bus įrengti nauji greitosios apžiūros, vadinamojo „fast track“ kabinetai, padidės lovų skaičius stebėjimo palatose ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos palatoje, atsiras dar vienas papildomas apžiūros kabinetas traumas patyrusiems pacientams ir kt. Taip pat bus įrengtos modernios vėdinimo bei kondicionavimo sistemos, inžineriniai tinklai ir įdiegtos informacinės technologijos.

„Po renovacijos grįšime į atnaujintas patalpas, kuriose bus ženkliai pagerintos sąlygos tiek pacientams, tiek medicinos personalui. Jos bus pritaikytos didesniems pacientų srautams, efektyviam masinių nelaimių valdymui, pavyzdžiui, netikėtai užklupus plikledžiui ar didelei avarijai. Atsiras nauja pacientų eilių valdymo sistema, kuri pacientams bus gerokai aiškesnė ir suteiks daugiau informacijos apie skyriaus apkrovą. Planuojame, kad daugiausiai pacientų sulaukiančių gydytojų – ortopedų traumatologų ir terapeutų – apžiūros laukimo trukmę skelbsime realiuoju laiku tiek pačiame skyriuje, tiek ligoninės  interneto svetainėje. Taip pacientai galės įvertinti, ar jiems tikrai verta važiuoti ir laukti, ar geriau kreiptis į šeimos gydytoją, ar galbūt važiavimą atidėti kelioms valandoms, kai eilė sumažės“, – pasakoja skyriaus vedėjas.

Konsultacijų skyriaus pacientai taip pat neturėtų baimintis – paslaugos išliks tokios pačios apimties, bus teikiamos visos planinės paslaugos (gydytojų konsultacijos, tyrimai, procedūros). Į Konsultacijų skyrių bus galima patekti per pagrindinį ligoninės įėjimą iš Šiltnamių gatvės pusės. Kai kuriais atvejais pacientai bus konsultuojami ir ligoninės stacionare esančiuose atitinkamos specializacijos skyriuose – informacija apie tai jiems bus suteikta Konsultacijų skyriaus registratūroje, paaiškinant, kaip nueiti iki reikiamo gydytojo kabineto.

„Renovacijos laikotarpiu perorganizuotose patalpose orientuotis padės informaciniai ženklai ir darbuotojai. Todėl tikimės pacientų supratimo ir kantrybės – pasikeitimai yra laikini, o pasibaigus renovacijai, Skubios pagalbos skyriaus aplinka taps kur kas patogesnė, šiuolaikiškesnė ir saugesnė, padės kurti teigiamą pacientų ir jų artimųjų patirtį ligoninėje bei geresnes darbo sąlygas mūsų personalui“, – viliasi Skubios pagalbos skyriaus vedėjas P. Uksas.

Antrasis 2023 m. pusmetis mūsų ligoninėje buvo darbingas, netrūko renginių, bedravome su žiniasklaidos atstovais ir daug pasakojome apie ligoninės komandą, pasiekimus ir darbo užkulisius socialiniuose tinkluose. Kaip jau tapo tradicija, populiariausius tekstus ir žinutes rasite žurnale „RVUL ŽMONĖS“.

Populiariausius 2023 m. antrojo pusmečio pranešimus žiniasklaidai, įdomiausius socialinių tinklų įrašus ir vykdomus projektus dabar galite prisiminti naujame elektroninio žurnalo „RVUL ŽMONĖS“ numeryje. Šio numerio naujiena – dalinamės RVUL ambasadoriais žiniasklaidoje – tais ligoninės darbuotojais, kurie daugiausiai bendravo su žurnalistais ir atstovavo mūsų ligoninei.

Žurnalą skaitykite paspaudę žemiau esantį paveikslėlį arba atsisiųskite leidinį į kompiuterį / mobilųjį telefoną ir skaitykite jums patogiu laiku.

Atkreipiame dėmesį, kad tekstuose yra aktyvių nuorodų, kurias paspaudę rasite įvairios informacijos apie paslaugas, darbo skelbimų, galėsite sudalyvauti pacientams skirtoje apklausoje (nuorodos veikia atsisiųstoje žurnalo PDF versijoje).

Gero skaitymo!

Informuojame, kad nuo 2024-02-19 (pirmadienio) į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų skyrių galima patekti tik pro pagrindinį  ligoninės įėjimą, esantį iš Šiltnamių g. pusės (jis pavaizduotas nuotraukoje). Pakilę laiptais ir lauko drabužius nusirengę hole esančioje rūbinėje, iš karto už Informacijos langelio matysite įėjimą į Konsultacijų skyrių (pasukus į dešinę nuo Informacijos langelio).

Jei atvykstate tą dieną paskirtai planinei operacijai ar gydytojo konsultacijai

• Eikite į B registratūrą ir eilių valdymo terminale pasirinkite atitinkamos paslaugos mygtuką.
• Gavę lapelį su savo eilės Nr., stebėkite informaciją ekranuose, kur skelbiama, prie kurio langelio Jūs būsite pakviestas pagal savo eilės Nr.
• Užpildžius privalomus medicininius dokumentus, registratorė Jus nukreips į reikiamą gydytojo kabinetą (net jei iš anksto žinote, kuriame kabinete vyks konsultacija, pirmiausia vis tiek reikia užsiregistruoti ).
• Prašome atvykti 20-30 min. anksčiau, kad prieš konsultaciją spėtumėte užpildyti dokumentus registratūroje. Su savimi turėkite pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą.

Jei atvykstate norėdami iš anksto užsiregistruoti gydytojo konsultacijai (kuri vyks ne tą pačią dieną)

• Eikite prie A registratūros 1 langelio (čia aptarnavimas vyksta „gyvos eilės“ principu).
• Registruotis pas gydytoją iš anksto taip pat galima telefonu (+370 5) 216 94 55, 265 81 91 (darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.) arba internetu https://ipr.esveikata.lt.

Primename apie Konsultacijų skyriaus darbo laiką:

• Pacientų guldymas planinėms operacijoms vyksta nuo 6.30 val. (B registratūroje)
• Gydytojų konsultacijos vyksta nuo 7.00 iki 17.00 val. (B registratūroje)
• Išankstinė registracija gydytojų konsultacijoms vyksta nuo 8.00 iki 15.00 val. (A registratūroje)

Šie pasikeitimai yra susiję su netrukus prasidėsiančiais renovacijos darbais Skubios pagalbos skyriuje, dėl kurių jo veikla laikinai bus perkelta į dalį buvusių Konsultacijų skyriaus patalpų (daugiau informacijos apie tai paskelbsime artimiausiu metu). Nepaisant planuojamų pokyčių, Konsultacijų skyriaus veiklos apimtis išliks ta pati – bus teikiamos visos planinės paslaugos (gydytojų konsultacijos, tyrimai, procedūros). Kai kuriais atvejais pacientai bus konsultuojami ir ligoninės stacionare esančiuose atitinkamos specializacijos skyriuose – informacija apie tai jiems bus suteikta Konsultacijų skyriaus registratūroje, paaiškinant, kaip nueiti iki reikiamo gydytojo kabineto.

Remonto laikotarpiu perorganizuotose patalpose pacientams orientuotis padės informaciniai ženklai ir darbuotojai, tačiau iš anksto prašome supratingumo ir kantrybės. Infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas visada atneša tiek logistinių, tiek veiklos organizavimo iššūkių, bet juos įveikę vėliau visi galėsime pasidžiaugti patogesnėmis ir šiuolaikiškesnėmis ligoninės erdvėmis.

„Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva, dėl mūsų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti paciento slaugos poreikiais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbanti išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė. Ji papasakojo apie šios srities studijas, darbo specifiką ir problemas, su kuriomis susiduria ne vienas išplėstinės praktikos slaugytojas.

Prieš kelerius metus baigėte magistro studijas Vilniaus universitete ir įgijote išplėstinės praktikos slaugytojo specialybę. Papasakokite apie šias studijas, kokių papildomų teorinių ir praktinių įgūdžių įgavote?

Pradėkime nuo to, kad baigusi mokyklą pasirinkau slaugos bakalauro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), kurios truko ketverius metus. Iš karto po to įstojau į išplėstinės praktikos slaugos magistro studijas Vilniaus universitete (VU). Baigusi studijas įgijau sveikatos mokslų magistro laipsnį ir išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją.

Išplėstinės praktikos slaugos studijos yra skirtos gilintis į slaugos mokslą ir skatinti slaugytojo savarankiškumą. Studijos paremtos amerikietišku išplėstinės praktikos slaugos modeliu, kuris atveria platesnes galimybes slaugytojui su pacientu dirbti savarankiškai pagal nustatytas kompetencijų ribas. Tai reiškia, kad studijuodama gavau naujausiais mokslo tyrimais ir praktika pagrįstų žinių, plačiau gilinausi į žmogaus anatomiją, klinikinę farmakologiją, genetiką, klinikinius laboratorinius tyrimus tam, kad turėčiau platesnį supratimą apie žmogaus organų sistemų veiklą. Po teorinės studijų dalies atlikome praktiką, mano atveju – skubios pagalbos skyriuje ir greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Magistro studijos taip pat suteikė galimybę gilintis į dar siauresnę išplėstinės praktikos slaugos specializaciją. Kurią ir kodėl jūs pasirinkote?

Išplėstinės praktikos slaugą pradėjau studijuoti 2020 metais, tuo metu buvo galima rinktis vieną iš trijų specializacijų: anestezijos ir intensyviosios terapijos, pirminės sveikatos priežiūros arba skubiosios medicinos pagalbos išplėstinės praktikos slaugą.

Dar bakalauro studijų metais gavau tikrai labai daug praktikos ir slaugos namuose, ir įvairių profilių skyriuose ligoninėse: terapinio, chirurginio, operacinio, reanimacinio ir kt. O prieš pat pirmą pandemijos bangą turėjau galimybę atlikti praktiką priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kuri labai sužavėjo. Nuo tada žinojau, jog ateityje savo karjerą noriu sieti su skubiosios medicinos šaka.

Skubioji medicina sužavėjo, nes tai yra pirmoji grandis, kurioje susiduriame su pacientu, kuriam pablogėjo sveikata ar ištiko ūminė būklė. Kiekvienas šioje srityje dirbantis specialistas turi būti pasiruošęs įvairaus sudėtingumo situacijoms, todėl norint pacientui suteikti geriausią pagalbą visada privalo būti budrus, išlaikyti šaltą protą ir situaciją vertinti kritiškai. Galimybė dirbti su neeilinėmis, ekstrinėmis situacijomis, kuriose turi panaudoti įgytą praktiką ir žinias, labiausiai paskatino pasirinkti šią sritį.

Kaip vertinate magistrantūros studijas?

Studijuodami gilinomės į pagrindines kritines klinikines būkles ir traumatologiją. Taip pat aiškinomės, kaip galime padėti pacientui, kuris kreipiasi į priėmimo skyrių turėdamas daug nusiskundimų – kaip įvertinti ir atrinkti, kuris nusiskundimas tuo metu yra svarbiausias ir kiek mes jam galime padėti savo savarankiškumo ir kompetencijos ribose.  Be to, daug dėmesio buvo skiriama ugdyti lyderio ir mentoriaus savybes.

Studijos buvo tikrai labai įdomios ir suteikė naujų žinių, paremtų moksliniais tyrimais ir praktiniais įrodymais. Vienintelis minusas, bet tai aplinkybės, kurių universitetas niekaip negalėjo pakeisti, – mano studijų metais buvo pandemija ir karantinas, todėl per praktiką ne visada galėjome būti šalia gydytojo ir stebėti jo darbą. Visa kita buvo puiku, kiekvienas iš mūsų turėjome tikrai gerus mentorius tiek RVUL, tiek kitose gydymo įstaigose. Žinoma, norėjosi šiek tiek daugiau laiko, nes ne kiekvieną dieną galime susidurti į įvairiomis situacijomis praktiškai, iš kurių galėtume mokytis ir vėliau įgytas žinias pritaikyti praktiškai.

Išplėstinės praktikos slaugytojas gali su pacientu dirbti savarankiškai. Paaiškinkite plačiau, ką tai reiškia praktiškai?

Pagal išplėstinės praktikos slaugos medicinos normą, yra bendrosios ir kiekvienai šakai priskirtos kompetencijos. Kadangi skubiosios medicinos šaka yra ganėtinai plati, mes turime galimybę savarankiškai suteikti pagalbą pacientams, kuriems pasireiškė įvairūs simptomai, pavyzdžiui, esant karščiavimui dėl įvairių ligų; esant sąmonės sutrikimams dėl hipo / hiperglikemijos, alkoholio vartojimo ar apsinuodijimo kitomis medžiagomis; teikti pagalbą esant organizmo intoksikacijai maistu; valdyti dėl patirtų traumų sukeliamus skausmus ar kraujavimą; esant epileptinei būklei ir daug kitų.

Pagal nustatytas kompetencijas galime savarankiškai atlikti analgezijos ir sedacijos procedūras, infuzoterapijos ir kraujo komponentų lašinimo paskyrimą, interpretuoti gautų laboratorinių tyrimų rezultatus, atlikti galūnių bei stuburo imobilizacijas, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą panaudojant laringinę kaukę, viršgerklines priemones ir kt. Taigi kompetencija yra išties plati.

Kokias kliūtis pastebite sveikatos apsaugos sistemoje, trukdančias pilnai pritaikyti išplėstinės praktikos slaugos įgūdžius darbe?

Manau, kad šiuo metu dėl įvairių priežasčių išplėstinės praktikos slauga visoje šalyje dar nepakankamai išvystyta – sukurta per mažai darbo vietų šiai specialybei, neparuošti pareigybių aprašai ir kt. Visgi labai tikiuosi, kad netolimoje ateityje galėsime peržiūrėti pareigas ir apsvarstyti, ką aš galiu duoti Skubios pagalbos skyriui kaip išplėstinės praktikos slaugytoja. Galimybių yra įvairių – galėtume priimti būtinosios medicinos pagalbos 4 kategorijos pacientus, traumas patyrusius pacientus ir taip sumažinti gydytojų krūvį, galbūt koncentruotis į administracinį darbą ir padėti organizuoti priėmimo darbo valdymą, prisidėti prie mokslinių tyrimų ar komunikacijos su kitais ligoninės skyriais ir įstaigomis ir kt.

Šiuo metu esate vienintelė išplėstinės praktikos slaugytoja RVUL Skubios pagalbos skyriuje. Ar matote perspektyvas plačiau realizuoti savo kompetencijas?

Tam mums reikia daugiau išplėstinės praktikos slaugos specialistų. Todėl labai norėčiau paskatinti išplėstinės praktikos slaugytojus ateiti dirbti į RVUL. Slauga yra komandinis darbas, todėl kartu galėtume siekti pokyčio. Kol skyriuje yra tik vienas specialistas, tol yra ganėtinai sunku organizuoti darbą. Taip pat, reikia pelnyti tiek gydytojų, tiek pacientų pasitikėjimą. Tačiau atsiradus daugiau išplėstinės praktikos slaugytojų, manau, procesai ir darbo organizavimas būtų peržiūrėti ir vyktų žymiai sklandžiau bei paprasčiau.

Kalbant šalies mastu, ar daug studentų renkasi išplėstinės praktikos slaugos studijas?

Mūsų skubiosios medicinos pagalbos specializacijos grupėje buvo 9 žmonės, bet negalėčiau pasakyti, kad mūsų – išplėstinės praktikos slaugytojų – yra mažai. Atvirkščiai, kiekvienais metais studijas baigia vis daugiau specialistų. Pirmąsias laidas maždaug nuo 2015 m. paruošė LSMU, vėliau specialistus ruošti pradėjo VU ir Klaipėdos universitetas. Tačiau, kaip minėjau, kuriamos pirmosios specializuotos darbo vietos, todėl ir atrodo, kad šių specialistų nėra ar jie kažkur „dingsta“. Dažniausiai jie dirba kaip bendrosios praktikos slaugytojai ir laukia tiek teisinės bazės korekcijų, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų susidomėjimo jais. Didėjantis išplėstinės praktikos slaugytojų skaičius paskatintų ir pagreitintų slaugytojų persiskirstymą įstaigoje, darbo apimtis ir pobūdį.

Ar visuomenė žino ir supranta, kad yra skirtingos slaugytojų kategorijos, o joms priskiriamos kompetencijos gali ženkliai skirtis?

Tai gan opus klausimas. Manau, kad visuomenė vis dar gan susiskirsčiusi į senesnio ir naujesnio mąstymo kartas. Pavyzdžiui, kai įstojau į šias studijas, artimoje aplinkoje buvo nepatenkintų vyresnio amžiaus žmonių, kurie sakė, kad tik keisiu sauskelnes ir prižiūrėsiu vyresnio amžiaus pacientus. Stengiausi jiems paaiškinti, kad slaugytojas gali būti savarankiškas specialistas ir rūpintis visų paciento slaugos poreikių užtikrinimu.

Manau, kad žinių apie slaugytojų specializacijas ir išplėstinės praktikos slaugytojų atsiradimą dar tikrai trūksta. O juk šalia bendrosios praktikos slaugytojos yra ir skubiosios medicinos, ir psichikos sveikatos, ir intensyviosios terapijos slaugytojas, ir kt. Mažai kas įsivaizduoja, kad pabaigus studijas ir toliau savo kvalifikaciją turime nuolat tobulinti seminaruose, mokymuose, praktiniuose užsiėmimuose.

Kalbant apie išplėstinės praktikos slaugą, informacijos trūksta bene labiausiai. Straipsnių antraštėse dažnai parašoma, kad plečiamos slaugytojų darbo kompetencijos, tačiau retai kada paaiškinama, kad ne visi slaugytojai gali perimti dalį darbo iš gydytojų ir padėti sumažinti jiems tenkantį krūvį bei sutrumpinti pacientų laukimo eiles – tai daro būtent išplėstinės praktikos slaugytojai, turintys platesnį ir gilesnį žinių bagažą konkrečioje medicinos srityje.

Ką pakeistų platesnis visuomenės informavimas?

Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva, dėl jų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti pacientu. Lygiai taip pat ir išplėstinės praktikos slaugytojas baigia mokslus ir įgyja reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtų padėti gydytojui – perimtų iš jo dalį pacientų. Visa tai reikalauja laiko, resursų ir motyvacijos, todėl pacientams prieš reaguojant neigiamai, derėtų prisiminti, kad esame kvalifikuoti specialistai, pasiruošę kaip įmanoma geriau atlikti savo darbą.

Be to, pasaulinė praktika rodo, kad slaugytos vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje ateityje tik augs, ir Lietuva nebus išimtis, todėl neturėtų būti kalbama apie sveikatos paslaugų suprastėjimą. Tikiuosi, kad jau netrukus atsiras abipusis pasitikėjimas. Be to, būtų puiku, jei sulauktume grįžtamojo ryšio apie mūsų darbą, apie suteiktą paslaugą – tai padėtų ir mums tobulėti. Mums reikia ir komandos palaikymo, nes kartais jaučiamės, kad esame „nematomi“ specialistai, nors esame motyvuoti ir norime prisidėti kuriant teigiamus pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje.

„Kaip reikės gyventi toliau?“ – tokį nerimo kupiną klausimą neretai išgirsta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Konsultacijų skyriuje dirbanti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė. Tulžies pūslės akmenlige susirgę ir tulžies pūslės po operacijos netekę pacientai kreipiasi norėdami suprasti, kaip pasikeis jų mitybos rutina, kokių maisto produktų turėtų vengti.

Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje ar tulžies bei kepenų latakuose susidaro įvairaus dydžio akmenys. Gydytoja dietologė sako, kad daugiau nei pusė akmenis turinčių žmonių apie tai nežino, iki kol pasireiškia simptomai. Tačiau yra dalis žmonių, kurie apie tulžies pūslės akmenis nesužino visą gyvenimą arba juos gydytojas aptinka atsitiktinai, atlikdamas tyrimus dėl kitų nusiskundimų.

Visgi, jei tulžies akmenys sparčiai auga arba pajuda ir užkemša latakus, atsiranda tokie simptomai kaip dešiniojo šono skausmas ir diegliai, pilvo pūtimas, pykinimas, šlapimas įgauna tamsų atspalvį, o išmatos – šviesų. Taip pat gali atsirasti odos niežulys ar net pasireikšti gelta. D. Pipiraitė-Lazarevičienė pabrėžia, kad skausmas labai dažnai prasideda gausiau pavalgius.

Tulžies pūslės akmenų susidarymą skatina keli veiksniai. „Šiuos veiksnius galima skirstyti į kontroliuojamus ir nekontroliuojamus. Kontroliuojami rizikos veiksniai, pirmiausia, yra netinkama mityba – tai gali būti ir per riebus, per daug cholesterolio turintis maistas, ir dažnas badavimas. Taip pat padidėjęs svoris, cukrinis diabetas, įvairios kepenų ir tulžies pūslės ligos. Prie nekontroliuojamų veiksnių priskiriamas amžius – vyresni žmonės dažniau suserga akmenlige, taip pat genetika, moteriška lytis (vaisingo amžiaus ar nėščioms moterims)“, – vardija gydytoja dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Tulžies pūslės akmenligei diagnozuoti atliekamas echoskopinis tyrimas. RVUL akmenligė dažniausiai gydoma minimaliai invazinės chirurgijos būdu – gydymą taiko gydytojas abdominalinis chirurgas. Po planinės operacijos, jei nepasireiškia komplikacijų, pacientas grįžti namo gali net ir tą pačią dieną. Tuomet prasideda naujas gyvenimo etapas, kai reikia labiau susirūpinti savo mityba.

D.Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad sėkmingai gyventi be tulžies pūslės tikrai galima, tačiau reikia laikytis bendrų mitybos rekomendacijų: „Pradėkime nuo valgio režimo – reikėtų valgyti 3 kartus per dieną (pusryčius, pietus ir vakarienę), taip pat nepamiršti 2–3 užkandžių tarp pagrindinių valgymų (priešpiečių, pavakarių, priešnakčių). Maistą rekomenduojama virti vandenyje, garuose ar troškinti vandenyje, nerekomenduojama gaminant maistą naudoti riebalų, riebių padažų. Valgomas maistas turėtų būti šiltas arba kambario temperatūros, reikėtų vengti labai šalto arba karšto maisto. Valgyti reikėtų lėtai. Praėjus 2–3 mėnesiams po operacijos, rekomenduojamas maistas, turintis daug skaidulinių medžiagų, pavyzdžiui, pilno grūdo duona, avižos, brokoliai, bananai ir kt. Taip pat būtinas fizinis aktyvumas.“

Gydytoja dietologė rekomenduoja nevalgyti kepto, rūkyto, konservuoto maisto, vengti riebaus, turinčio daug cholesterolio maisto. Tiesa, ji pabrėžia, kad nedidelis kiekis riebalų racione reikalingas, juos galima gauti valgant riebią žuvį ar naudojant augalinių riebalų turintį maistą (avokadus, aliejų, alyvuoges). Nereikėtų valgyti daržovių, turinčių eterinių aliejų, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, ridikėlių, ridikų. Kalbant apie gėrimus, gydytoja ragina vengti alkoholio, negerti šaltų gėrimų, gerti tik silpną kavą. Taip pat, nekramtyti kramtomos gumos, nevartoti čiulpiamų saldainių, burnos gaiviklių. Labai svarbu netekus tulžies pūslės nesiimti drastiško svorio metimo, nebadauti – svoris kristi turėtų ne daugiau kaip 10 proc. kūno masės per 6 mėn. (pavyzdžiui, jei sveriate 100 kg, per 6 mėn. galite numesti 10 kg svorio).

„Panašūs patarimai galioja ir norint išvengti tulžies pūslės akmenligės. Pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą – valgyti daugiau augalinio maisto. Valgyti pusryčius ir iš viso valgyti 3–5  kartus per dieną, gerti užtektinai vandens. Taip pat svarbu reguliarus fizinis aktyvumas“, – apibendrina gydytoja.

Pateikiame mitybos lentelę su rekomenduojamais ir vengtinais produktais bei patiekalais (atsisiųskite pdf formatu):

Ilgametė patirtis, didelė kompetencijų įvairovė, mokslo bei technologijų inovacijos padėjo mums tapti viena lyderiaujančių gydymo įstaigų Lietuvoje ir labai svarbia nacionalinės sveikatos sistemos dalimi. Bet už visų šių pasiekimų, žinoma, stovi žmonės – RVUL darbuotojai.

Beveik 2 tūkst. profesionalų, kurie dieną naktį pasiruošę gelbėti gyvybes ir teikti skubią pagalbą kam jos labiausiai reikia, kurie diagnozuoja ir gydo ligas, išsiaiškina jų priežastis, slaugo ir globoja palatose, padeda greičiau atsistoti ant kojų, ruošia maistą, rūpinasi švara ir tvarka. Dar daugybė specialistų dirba „už kadro“, kad ligoninė galėtų veikti kaip darnus mechanizmas.

Apie tai ir yra naujasis RVUL įvaizdinis video. Kviečiame pasižiūrėti!

Dėkojame visiems kolegoms ir GMP tarnybos Vilniaus filialui, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo įamžinant mūsų ligoninės darbo akimirkas.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia patalpų nuomos konkursą karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams, medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams, ramentų pardavimo aparatui bei savitarnos krautuvėlei įrengti.

Išnuomojamų patalpų apžiūra vyks 2024 m. sausio 5, 8 ir 9 dienomis, nuo 8 val. iki 15 val. Apžiūros laiką prašome derinti iš anksto. Kontaktinis asmuo – RVUL Turto valdymo skyriaus inžinierius Saulius Preidys, tel. (8 5) 2362023, mob. tel. (8 685) 33323.

Konkurso dalyviai pasiūlymus turi pateikti nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. sausio 17 d. adresu Šiltnamių g. 29, 04130 Vilnius (C109 kab. Administracijos korpuse) nuo 8 val. iki 12 val., ir nuo 13 val. iki 16 val. Pasiūlymų pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Visas konkurso sąlygas ir konkurso dokumentus rasite žemiau esančiose nuorodose.

Konkurso dokumentai:

• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygos
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 1-2
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 3-5

Nuomojamų patalpų planai:

• Karštųjų bei šaltųjų gėrimų ir užkandžių pardavimo aparatams įrengti (B korpusas 1 a., B korpusas 2-9 a., Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Medicininių prekių, kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimo aparatams įrengti (Skubios pagalbos skyrius, C korpusas 1 a.)
• Ramentų pardavimo aparatui įrengti (C korpusas, 1 a.)
• Savitarnos krautuvėlei įrengti (C korpusas, 1 a.)

Gerbiami pacientai! Maloniai prašome atkreipti dėmesį į žemiau nurodytus RVUL Konsultacijų skyriaus ir Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus darbo laiko pasikeitimus š. m. gruodžio 27-29 d.

RVUL Konsultacijų centras nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) dirbs tokia tvarka:

• Pacientų guldymas planinėms operacijoms ar kitoms planinėms stacionarinėms paslaugoms vyks nuo 6.30 iki 8.00 val.;
• Išankstinė registracija gydytojų konsultacijoms vyks tik tel. +370 5 216 9455, +370 5 265 8191 nuo 8.00 iki 16.00 val. arba internetu www.esveikata.lt;
• Planinės konsultacijos nebus teikiamos;
• Nedirbs Mokamų tyrimų kabinetas.

RVUL Ambulatorinės reabilitacijos skyrius nuo 2023-12-27 (treč.) iki 2023-12-29 (penkt.) nedirbs. Reabilitacijos procedūroms bus galima atvykti arba registruotis nuo 2024-01-02.

Visiems linkime jaukių ir ramių švenčių!