Blog

„Ši klubo endoprotezavimo technika yra sudėtingesnė, ją sunkiau įsisavinti. Be to, būtini specialūs chirurginiai instrumentai, specifinė nejautra ir visos operacinės komandos pasiruošimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Donatas Ulevičius, dirbantis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). Jis papasakojo apie klubo sąnario endoprotezavimą – kada reikėtų kreiptis į specialistus, kaip vyksta operacija ir kodėl pasirinko JAV populiarią operacijos techniką.

Klubo sąnarys – vienas didžiausių žmogaus sąnarių, dalyvaujantis kiekviename žmogaus žingsnyje ir laikantis kūno svorį. Kai jo funkcija dėl įvairių priežasčių sutrinka, gyvenimo kokybė ima prastėti. Kokie simptomai rodo, kad jau būtina svarstyti apie klubo sąnario endoprotezavimo operaciją?

Paprastai operaciją rekomenduojame tada, kai pastebimai sumažėja gyvenimo kokybė ir komfortas. Pavyzdžiui, kai žmogus kenčia skausmą, o vaistai nebepadeda. Dėl blogos klubo sąnario funkcijos pasikeičia eisena ir laikysena, blogėja miego kokybė, nes skausmas sustiprėja naktį ar pažadina verčiantis. Be to, esant blogai klubo sąnario funkcijai, kenčia ir gretimi sąnariai – kitas klubas, keliai, stuburas, nes turi prisitaikyti, patiria perkrovas. Sutrinka ir kasdienė veikla, pavyzdžiui, tampa sudėtinga dirbti. Pacientai dažnai sako: „neinu į parduotuvę, nes žinau, kad negrįšiu; nežvejoju, nes sunku įlipti į valtį; atostogaujant visi eina į ekskursiją, o aš einu į kavinę“. Mėgstamas sportas – krepšinis ar futbolas – provokuoja didesnius skausmus.

Tokiais atvejais tikrai galima galvoti apie operaciją. Visada sakau, kad sąnario endoprotezavimas dažniausiai yra ne gyvybę gelbstinti, o gyvenimo komfortą ir džiaugsmą sugrąžinanti operacija, todėl sprendžiame kiekvienu atveju individualiai.

Atrodytų, kad klubo sąnario endoprotezavimas aktualus tik vyresnio amžiaus pacientams. Ką rodo Jūsų praktika?

Griežtų amžiaus ribų tikrai nėra. Pasitaiko pacientų, tik perkopusių 18 metų amžių, kuriems dėl klubo sąnario ligų ar vaikystėje patirtų traumų tenka atlikti endoprotezavimą. Iš kitos pusės, esame operavę ir labai garbingo amžiaus pacientų, virš 90 metų. Bet tai yra žmonės be rimtesnių gretutinių ligų, aktyvūs, sąmoningi, turintys vienintelę problemą – klubo skausmą, todėl jiems svarbu net ir paskutinius gyvenimo metus nugyventi be jo. Džiugu jiems tokią galimybę suteikti.

Jūsų nurodyti atvejai – išskirtiniai, o kaip apibūdintumėte savo tipinį pacientą?

Juos galiu skirstyti pagal priežastį, dėl kurios reikalingas planinis klubo endoprotezavimas – artrozė (natūralus sąnario nusidėvėjimas) arba įgimtos patologijos. Pacientų su artroze amžius paprastai būna apie 60–70 metų. Žinoma, tokį nusidėvėjimą gali paspartinti nutukimas, dideli fiziniai krūviai, pavyzdžiui, baletas ar profesionalus sportas, sisteminės sąnarių ligos – tokių pacientų amžius dažnai tesiekia apie 40–50 metų. Jei žmogus turi įgimtų sąnario pakitimų, pavyzdžiui, displaziją ar įgimtą klubo sąnario išnirimą, tokiems pacientams dažnai būna apie 40 metų.

Kita vertus, mūsų ligoninėje kone kasdien atliekamos ir skubios endoprotezavimo operacijos. Skubiai atliekame endoprotezavimo operacijas garbingo amžiaus pacientams, dažnai vyresniems nei 80 m. patyrusiems šlaunikaulio kaklo lūžius – jiems endoprotezavimas yra gyvybę gelbstinti operacija. Dėl osteoporozės ir būtinumo minimalizuoti operacijos apimtis, naudojami specialūs daliniai endoprotezai. Skubus endoprotezavimas gali būti reikalingas ir dėl avaskulinės šlaunikaulio galvos nekrozės, kuri dažnai pasitaiko gana jaunų, darbingo amžiaus pacientų grupėje.

Kaip atliekate diagnostiką ir įvertinate operacijos poreikį?

Diagnostiką dažniausiai pradedame išklausydami paciento nusiskundimų, vėliau vertiname jo judesių amplitudę, skausmo lokalizaciją ir intensyvumą, eiseną ir laikyseną. Pagrindinis vaizdinis tyrimas yra rentgenograma. Papildomai būna įvertinama bendra paciento sveikatos būklė, kūno masės indeksas, gretutinės ligos. Sprendimą operuoti lemia ne vienas tyrimas, bet kelių veiksnių visuma, o galimą riziką turi nusverti galima nauda.

Tiesa, diagnostika ne visada yra lengva ir greita, nes klubas gali būti „apgaulingas“. Dėl klubo sąnario patologijos, skausmas kartais jaučiamas kelyje, nugaroje ar kitoje kūno vietoje. Todėl pasitaiko atvejų, kai gydytojai ne iš karto tiksliai nustato klubo sąnario artrozę ar kitą klubo sąnario patologiją.

Kaip vyksta Jūsų pasiruošimas operacijai?

RVUL jau daug metų turime galimybę atlikti rentgeno nuotraukas, kurios yra skirtos ne tik diagnostikai, bet ir operacijos planavimui. Tai yra vadinamasis „templeitavimas“, arba operacijos projektavimas kompiuterine programa. Tokiu būdu matome realius anatominius mastelius, kaulinio audinio kokybę ir galime iš anksto suplanuoti, kokių komponentų reikės, koks endoprotezo modelis tinkamiausias.

„Templeitavimas“ naudojamas ir planuojant operacijas esant įgimtoms patologijoms, pavyzdžiui, displazijai, kai chirurgui reikia sukurti tai, ko nebuvo anatomiškai – suformuoti gūžduobę naujoje vietoje. Planavimas yra kritiškai svarbus operacijos kokybei, ir mes tai galime padaryti per kelias minutes. Tokią galimybę turi ne visos Lietuvos ligoninės.

Esate turbūt vienintelis gydytojas ortopedas traumatologas Lietuvoje, naudojantis tiesioginį priekinį pjūvį klubo endoprotezavimo operacijose. Papasakokite apie tai plačiau.

Pasaulyje klubo endoprotezavimo operacijose paprastai naudojami trys standartiniai pjūviai – užpakalinis, šoninis ir tiesioginis priekinis. Lietuvoje dominuoja užpakalinis pjūvis, o tiesioginis priekinis yra žymiai populiaresnis JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje. Savo įkvėpėju laikau JAV endoprotezavimo žvaigždę, vieną iš tiesioginio priekinio pjūvio pradininkų – Yale’io universiteto profesorių Kristaps’ą Keggi’į, pas kurį stažavausi 2008 m. Jis šiuo pjūviu operavo daugiau nei 50 metų. RVUL tiesioginį priekinį pjūvį pradėjome naudoti prieš maždaug 10 metų, šiuo metu esu vienintelis taip reguliariai operuojantis chirurgas ligoninėje.

Šio pjūvio mokytis labiausiai paskatino operacijų rezultatai ir didesnis pacientų pasitenkinimas. Bet operacijos technika chirurgine prasme yra sudėtingesnė, ją sunkiau įsisavinti. Patyrusiam endoprotezuotojui reikia išoperuoti bent 100 pacientų, kad susiformuotų reikiami įgūdžiai. Be to, būtini specialūs chirurginiai instrumentai, specifinė nejautra. Tai reiškia, kad visa operacinės komanda – gydytojas ortopedas traumatologas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja ir slaugytojos padėjėja, – privalo turėti specifinių žinių. Be tinkamos komandos tokias operacijas atlikti būtų labai sunku.

Galima sakyti, kad dėl paciento pasirinkote sau sunkesnį kelią. Kuo tiesioginis priekinis pjūvis palankesnis pacientui?

Ankstyvajame pooperaciniame laikotarpyje paciento atsistatymas yra greitesnis ir lengvesnis: jis gali drąsiau sėstis, tūptis, lenktis. Mažesnis ir pats pjūvis, mažesnis invazyvus poveikis audiniams. Būtent tai mane įkvėpė – nors įvaldant šį metodą operacinėje teko paprakaituoti, bet matau, kad pacientas  po operacijos jaučiasi geriau, sparčiau sveiksta. Matau tame prasmę ir džiaugiuosi, kad yra jaunų chirurgų, kurie iš manęs mokosi šios technikos.

Tačiau nereikėtų galvoti, kad po tiesioginio priekinio pjūvio pacientui nereikės įdėti pastangų – apribojimų yra mažiau, bet pastangų reabilituojantis reikės tiek pat, kaip ir po užpakalinio pjūvio operacijos. O praėjus maždaug metams po operacijos, abiejų pjūvių rezultatai išsilygina – žmonių pasitenkinimas endoprotezu būna panašus. Svarbu prisiminti ir tai, kad šis pjūvis rekomenduojamas ne visiems – tai sprendžia operuojantis gydytojas ortopedas traumatologas, įvertinęs paciento būklę.

Sakote, kad ir pacientas bet kuriuo atveju turi stengtis, kad endoprotezavimo operacija būtų sėkminga. Koks yra jo indėlis, kokie jūsų patarimai?

Chirurgas gali kontroliuoti veiksmą operacinėje, bet iš jos išėjus sąnarys priklauso pacientui ir nuo paciento priklauso, kaip jis jausis po pusės metų ir vėliau. Todėl reikia glaudaus kontakto su žmogumi, kad jis suprastų, ko tikėtis ir kaip elgtis pooperaciniu periodu, kad rezultatai būtų geri. Taip pat, kaip išvengti dviejų pagrindinių, nors ir retai pasitaikančių, komplikacijų – infekcijos ir šlaunikaulio lūžio.

Dvi pirmąsias savaites pooperacinė žaizda gyja, todėl žmogus turi laikytis tausojančio režimo, nešlapinti žaizdos, laiku ir tinkamai ją perrišti. Vėliau labai svarbus kaulinio audinio įaugimas į endoprotezą – tada jau galima mankštintis, bet reikia save saugoti, stengtis nepaslysti, nenugriūti. Tikrai pasitaiko atvejų, kad žmogus namuose nesilaiko rekomendacijų, vos po savaitės ar kelių lipa kopėčiomis atlikti įvairių darbų, nukrenta ir susilaužo šlaunikaulį. Kartais prasidėjus uždegimui žmonės ne kreipiasi į šeimos gydytoją, o gydosi liaudiškomis priemonėmis. Todėl visada stengiuosi komunikuoti su pacientu, įsitikinti, kad jis tikrai suprato rekomendacijas. Be to, žmonės prisiklauso kitų pacientų istorijų, kurios neretai klaidina, todėl tenka ir psichologu pabūti, paaiškinti.

Na, o maždaug po pusės metų turėtų atsirasti vadinamasis „užmirštas sąnarys“. Ką tai reiškia? Pirmaisiais mėnesiais po operacijos paciento mintys visą laiką sukasi aplink klubo sąnarį – jis išgyvena, fiksuoja kiekvieną garselį, domisi, kaip buvo kitiems pacientams. Praėjus maždaug pusei metų žmogus pradeda pamiršti sąnarį, ir tada mes sakome, kad jau galima džiaugtis rezultatu. Žinoma, kūnas ir toliau keičiasi, kartais po didesnių, kompleksinių operacijų pokyčius matome ir praėjus dvejiems metams po operacijos.

Kokių klubo sąnario endoprotezavimo operacijos rezultatų gali tikėtis pacientai?

Tinkamai parinkus ir implantavus dirbtinį sąnarį ir esant sėkmingam pooperaciniam periodui, galima tikėtis ilgalaikio gero rezultato. Daugumos pacientų gyvenimo kokybė pagerėja – lėtinis skausmas sumažėja arba išnyksta. Atsistačius judėjimo funkcijai, pacientai grįžta prie įprastinės veiklos, buities darbų, kelionių ir laisvalaikio, sporto, kurių buvo priversti atsisakyti. Galų gale jie gali išsimiegoti, sugrįžta gyvenimo džiaugsmas. Svarbiausi veiksniai norint padidinti protezo ilgaamžiškumą – reguliari mankšta, kūno svorio reguliavimas, tinkamas lėtinių ir ūmių infekcijų gydymas (dantų, kvėpavimo, šlapimo takų ir pan.).

Kaip Jūsų ir Jūsų kolegų darbą vertina pacientai?

Ortopedijoje esame lyderiai, mūsų ligoninės endoprotezuotojai operuoja labai daug – per metus atliekame 2,5 tūkst. sąnarių endoprotezavimo operacijų, net 1,5 tūkst. iš jų yra klubo sąnario. Jauni specialistai gali mokytis iš vyresnių kolegų, atmosfera yra labai gera.

Be to, RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre atliekamos ne tik įprastos, bet ir tokios operacijos, kokių kitur Lietuvoje niekas nedaro arba daro itin retai – tai ir dubens osteotomijos, klubo artroskopijos, kojų kaulų ilginimas, judamo aparato onkologinės, dubens ir stuburo lūžių fiksacijos. Tarpdisciplininės komandos sprendžia kompleksines pacientų problemas esant negyjantiems lūžiams, infekcijoms, gydomi kare sužeisti kovotojai iš Ukrainos. Be to, ligoninėje turime ir aukštos kvalifikacijos reabilitacijos komandą – gydytojus ir kineziterapeutus, be kurių būtų sunku pasiekti norimų rezultatų.

Todėl pacientai pasitiki mūsų specialistais ir gydymui atvyksta iš visos Lietuvos, o mes džiaugiamės, galėdami prisidėti prie geresnės jų sveikatos ir komfortiškesnio gyvenimo.

Šiandien gautas Lietuvos kariuomenės įspėjimas apie oro pavojų buvo rimtas iššūkis visoms šalies institucijoms, o ypač – gydymo įstaigoms. Užtikriname, kad visi mūsų ligoninės pacientai šiuo metu yra saugūs, įstaiga dirba įprastu režimu. Tačiau suprasdami visuomenės ir žiniasklaidos susirūpinimą, norime paaiškinti situaciją ir veiksmus, kurių buvo imtasi.

Gydymo įstaigos specifika skiriasi nuo tradicinių civilinės saugos objektų: mes negalime akimirksniu evakuoti reanimacijoje esančių pacientų ar nutraukti pradėtų chirurginių operacijų, nes tai keltų tiesioginę grėsmę pacientų gyvybei. Todėl gavus signalą, nedelsiant buvo sušaukta ligoninės Ekstremalių situacijų valdymo grupė situacijai įvertinti.

Buvo priimtas sprendimas tęsti darbą Skubiosios pagalbos skyriuje, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose ir operacinėse, nes šių paslaugų stabdymas sunkių būklių pacientams turi didžiulę riziką. Stacionarinių skyrių personalui buvo nurodyta pacientus išvesti iš palatų į saugesnes pastato vietas – vidinius koridorius, toliau nuo langų.

Nors oro pavojus buvo greitai atšauktas, šiandieninis incidentas mums yra rimta pamoka. Nuolat sistemingai dirbame ruošiantis ekstremalioms situacijoms ir jau šiandien inicijuojame vidinį algoritmų peržiūrėjimą, detaliai analizuojame situaciją ir rengiame konkrečias rekomendacijas, skirtas darbuotojams ir pacientams. Glaudžiai bendradarbiaujame su atsakingomis šalies institucijomis, kad bendromis pastangomis sukurtume ir ištobulintume specifinius, būtent ligoninių poreikiams pritaikytus civilinės saugos algoritmus.

„Mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet chirurginis gydymas dėl paciento būklės tampa nebeįmanomas. Būtent mūsų skyriuje yra taikomos minimaliai invazyvios procedūros, todėl galime išgelbėti gyvybę be jokio pjūvio“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus vedėjas Aurelijus Grigaliūnas. Jis džiaugiasi skyriaus renovacija ir galimybe suteikti dar daugiau paslaugų pacientams, pavyzdžiui, net trimis ypač moderniomis hiperbarinės oksigenacijos kameromis.

Papasakokite, koks yra Chirurginių instrumentinių tyrimų skyriaus (CHITS) vaidmuo ligoninės struktūroje?

Mūsų skyrius – tai ligoninės diagnostikos stuburas. Kadangi esame chirurginė ligoninė, greita ir tiksli diagnostika tiesiogiai lemia, ar pacientas laiku pateks ant operacinio stalo, ar bus pasirinktas tinkamas gydymo kelias. CHITS dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir aptarnauja visą ligoninę – Skubiosios pagalbos skyrių, klinikinius skyrius, o šį pavasarį perėmėme ir dalį Konsultacijų skyriaus funkcijų. Taigi, glaudžiai bendradarbiaujame su visa ligoninės komanda. Pagrindinės CHITS funkcijos – skubi ir suplanuota specializuota endoskopinė pagalba, ultragarsiniai tyrimai ir intervencijos derinant ultragarsinius, rentgenologinius ir endoskopinius tyrimus. Platus tyrimų spektras, sutelktas viename skyriuje, yra mūsų stiprybė.

Kokiu principu šis skyrius veikia?

Klinikinių skyrių gydytojai skiria tyrimus ar intervencijas, kurių reikia paciento diagnozei nustatyti arba gydymui, o mes juos atliekame. Parinktos procedūros turi kuo tiksliau atitikti konkretaus paciento būklę ir klinikinę situaciją, todėl turime bendrauti su kitų skyrių gydytojais ir operatyviai reaguoti esant skubioms situacijoms.

Kokia komanda dirba skyriuje ir kokius pagrindinius tyrimus šiuo metu atliekate?

Kadangi esame tretinio lygio įstaiga ir pagrindinė skubiąją pagalbą teikianti įstaiga Vilniaus regione, todėl komanda sudaryta iš specialistų, galinčių ne tik atlikti diagnostinius ultragarsinius ar endoskopinius tyrimus, bet ir specializuotas endoskopines ir ultragarsines intervencijas. Taip pat, kasdien konsultuoja kardiologas, atliekami specializuoti kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai, elektroneurografiniai, miografiniai ir encefalografiniai tyrimai. Darbo apimtys didelės: pavyzdžiui, per metus atliekame 30 tūkst. funkcinės diagnostikos tyrimų, daugiau nei 17 tūkst. ultragarsinių tyrimų, apie 3 tūkst. endoskopinių tyrimų.

Skyrius neseniai pasikeitė neatpažįstamai – buvo renovuotas.

Skyrius veikia nuo ligoninės atidarymo 1991 m., jam vadovauju visus 35 metus. Per tą laiką pasitaikė tik minimalių remontų, todėl natūralu, kad patalpos nusidėvėjo. Dar svarbiau, kad per dešimtmečius iš esmės pasikeitė medicinos galimybės: atsirado naujų procedūrų, modernesnės įrangos, kitokių darbo organizavimo principų. Todėl remontas buvo ne tik estetinis, bet funkcinis atsinaujinimas – erdvės pritaikytos šiuolaikiniam personalo darbui, pacientų saugumui ir patogumui, moderniai medicinos įrangai.

Gal galite plačiau papasakoti, kokie tie pokyčiai?

Patalpos tapo šviesios, modernios, funkcionalios. Įrengti oro kondicionieriai, kurių anksčiau nebuvo, tad karštos vasaros dienos nebebus išbandymas nei darbuotojams, nei pacientams. Buvo atnaujinta medicininė įranga, pavyzdžiui, įsigyta endoskopinė sistema su dviem gastroskopais ir vienu kolonoskopu, elektrokardiografai, echoskopas, rentgenodiagnostinė įranga (C-lankas), narkozės aparatas ir kt. Įrengti du endoskopiniai kabinetai intervencinėms procedūroms su moderniomis konsolėmis, dvi stebėjimo palatos, procedūrinis kabinetas, instrumentų plovykla ir kt.

Kalbant apie funkcionalumą, skyrius tapo koncentruotesnis: visi tyrimai dabar atliekami vienoje vietoje. Tai reiškia sklandesnį darbų organizavimą. Skyriuje pradėta teikti planinė pagalba ambulatoriniams pacientams – pacientai gali iš anksto registruotis, atvykti į mūsų skyrių tyrimams ir tą pačią dieną grįžti namo. Ypač džiaugiamės, kad turime tris naujas hiperbarinės oksigenacijos kameras vietoj vienos senos. Šios kameros yra visiškai naujos, vienos moderniausių pasaulyje, todėl galėsime aptarnauti ženkliai daugiau ligonių nei iki šiol.

Taigi, su renovacija atsirado ir galimybė suteikti daugiau paslaugų pacientams?

Ligoninės pacientų srautas kasmet auga, o kartu su juo didėja ir mūsų skyriuje teikiamų paslaugų skaičiai. Taip pat, dėl didesnio hiperbarinės oksigenacijos kamerų skaičiaus bei planinės ambulatorinės endoskopinės pagalbos, tikimės, kad dar daugiau pacientų galės gauti jiems reikalingą pagalbą. Visgi, reikia nepamiršti, kad tyrimus atlieka darbuotojai, todėl teikti aukščiausios kokybės paslaugas greitai ir visą parą galime jų atsidavimo, darbštumo ir atkaklumo dėka.

Jau paminėjote, kad viena svarbiausių skyriaus naujienų – net trys naujos hiperbarinės oksigenacijos kameros. Papasakokite plačiau.

Nuo ligoninės atidarymo teikiame hiperbarinės oksigenoterapijos paslaugas. Iki šiol šią paslaugą teikia vos kelios Lietuvos ligoninės, todėl džiugu, kad po renovacijos pacientams galime pasiūlyti net tris modernias hiperbarinės oksigenacijos kameras, vietoje vienos. Esame tretinio lygio ligoninė, kurioje gydomi ypač sunkios būklės pacientai su nudegimais, apsinuodiję smalkėmis, dėl įvairių žaizdų, lūžių ir kitų kompleksinio gydymo reikalaujančių būklių. Jų gydymui užtikrinti reikalinga hiperbarinė oksigenoterapija. Vos atvėrę duris po renovacijos pastebėjome didelį tiek ligoninės gydytojų, tiek ambulatorinių pacientų susidomėjimą šia terapija – tai rodo labai didelį šių paslaugų poreikį.

Infekcijų kontrolė yra kritiškai svarbi pacientų saugumui. Kokių sprendimų buvo imtasi remonto metu?

Pirmiausia, skyrius atitinka visus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms keliamus infekcijų kontrolės reikalavimus. Kalbant apie įvestas naujoves, būtina paminėti modernias endoskopų džiovinimo ir laikymo spintas, kurios užtikrina, kad endoskopai būtų saugomi higieniškoje, kontroliuojamoje aplinkoje ir būtų paruošti kitai procedūrai bet kuriuo paros metu. Be to, šiose spintose yra integruota spalvinė šviesos diodų sistema, kuri realiu laiku rodo kiekvieno endoskopo būseną. Higieną ir infekcijų kontrolę užtikrina ir patalpų išplanavimas, pavyzdžiui, buvo atskirti ambulatorinių ir stacionarinių pacientų srautai, prie procedūrinių kabinetų įrengtos sanitarinės patalpos, pacientų persirengimo patalpos ir kt.

Vis dažniau kalbama apie individualizuotą, minimaliai invazyvią mediciną. Kaip jūsų skyrius atliepia šias pasaulines tendencijas?

Į RVUL patenka nemažai sunkių būklių pacientų, kurių efektyviam gydymui reikalingas individualus požiūris. Mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet chirurginis gydymas dėl paciento būklės tampa nebeįmanomas ir tokiu atveju tik minimaliai invazyvios priemonės gali išgelbėti ligonį. Prieš procedūras visuomet gilinamės į konkretų atvejį, atliekame papildomas apžiūras ar tyrimus, tariamės su gydančiais gydytojais, dalyvaujame konsiliumuose siekdami parinkti geriausią, mokslu pagrįstą ir tinkamiausią individualiam pacientui gydymo taktiką.

Būtent mūsų skyriuje yra taikomos minimaliai invazyvios procedūros. Endoskopiniai tyrimai ir endoskopinės intervencinės procedūros atliekamos per natūralias angas, todėl galime išgelbėti pacientui gyvybę be jokio pjūvio, kas anksčiau būtų pareikalavę didelės apimties operacijos su didele pooperacinių komplikacijų rizika.

Senstant visuomenei vis dažniau ligoninėje gydomi garbaus amžiaus pacientai su sunkiomis gretutinėmis patologijomis, kuriems įprastos chirurginės operacijos būtų sunkiai pakeliamos. Endoskopinės intervencinės procedūros (kraujavimo iš virškinimo trakto stabdymas, gerybinių auglių, svetmkūnių šalinimas ir kt.), endoskopinės intervencinės procedūros rentgeno kontrolėje (pavyzdžiui, ERCP procedūra, skirta tulžies bei kasos latakų ligoms diagnozuoti), konkrementų iš tulžies, kasos latakų šalinimas, tulžies, kasos latakų, virškinimo trakto stentavimas ir kt.), intervencinės procedūros ultragarso, rentgeno kontrolėje (pūlinių, skysčio sankaupų, hematomų, tulžies pūslės ir kepenų latakų perkutaninis drenavimas ir kt) yra saugūs būdai šiuos pacientus gydyti.

CHITS buvo tas skyrius, kuriame įvairios procedūros buvo atliktos pirmą kartą Lietuvoje. Kokios jos buvo ir ko tikitės ateityje?

Mūsų ligoninė ir CHITS buvo viena iš gydymo įstaigų, kurioje prasidėjo videolaparoskopinės chirurgijos plėtra Lietuvoje. 1992-ųjų metų vasarą, naudodamas videolaparoskopinę įrangą, atlikau pirmąją šalyje videolaparoskopinę cholecistostomiją.

Ligoninėje lankėsi ir mus mokė žymūs laparoskopinės chirurgijos puoselėtojai – tokie kaip profesorius Roberto Bargamaschi, profesorius Kurt Karl Stephan Semm – vokiečių ginekologas ir minimaliai invazinės chirurgijos pradininkas, vadintas laparoskopijos „tėvu“. Gydytoja Sigita Burneikienė viena iš pirmųjų Lietuvoje atliko kompiuterinę elektroencefalografiją. Taip pat mes vieni iš pirmų Lietuvoje atlikome endoskopines gastrostomijas, kasos pseudocistų transmuralinius drenavimus, ekstrahepatinių latakų, stemplės, piloroduodeninio segmento stentavimus metaliniais savaime išsiplečiančiais stentais. Kartu su neurochirurgais vieni pirmųjų šalyje atlikome galvos smegenų ultragarsinį tyrimą atviros operacijos metu.

Per daugiau nei tris dešimtmečius CHITS augo kartu su medicina ir ligonine. Kas atrodė neįmanoma 1992-aisiais – šiandien yra rutina. Tikiu, kad po dar dešimties ar dvidešimties metų galėsime sakyti tą patį – medicina juda į priekį, o mes – kartu su ja.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia patalpų nuomos konkursą karšto maisto pardavimo aparatui įrengti.

Išnuomojamų patalpų apžiūra vyks 2026 m. balandžio 17, 20 ir 21 dienomis, nuo 9 val. iki 15 val. Apžiūros laiką prašome derinti iš anksto. Kontaktinis asmuo – RVUL Turto valdymo skyriaus inžinierius Saulius Preidys, tel. +370 5 2362023, mob. tel. +370 685 33323.

Konkurso dalyviai pasiūlymus turi pateikti nuo 2026 m. balandžio 27 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. (imtinai) adresu Šiltnamių g. 29, 04129 Vilnius (C23 kab.) nuo 8 val. iki 12 val., ir nuo 13 val. iki 16 val. Pasiūlymų pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Visas konkurso sąlygas ir konkurso dokumentus rasite žemiau esančiose nuorodose.

Konkurso dokumentai:

• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygos
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedas Nr. 1
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedas Nr. 2
• Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, nuomos viešojo konkurso sąlygų priedai Nr. 3, 4, 5
• Nuomojamų patalpų planas

Šiandien vyko oficialus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus atidarymas, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė, Prezidento patarėja sveikatos apsaugos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė, LR seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, didžiųjų ligoninių ir įvairių įstaigų atstovai. Svečiai apžiūrėjo atnaujintą skyriaus infrastruktūrą, susipažino su naujausios kartos medicinine įranga, skirta sunkiausių būklių pacientų stebėjimui ir gydymui, išgirdo gydymo įstaigos specialistų įžvalgas apie įvykusius pokyčius.

„Skubios pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių modernizavimas yra vienas svarbiausių žingsnių kiekvienai gydymo įstaigai, nes būtent čia prasideda paciento kelias. Per metus reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje suteikiama viltis tūkstančiams pacientų, taip pat jų šeimoms ir artimiesiems, o darbas ir priežiūra vyksta visą parą, septynias dienas per savaitę. Todėl šiame skyriuje būtina aukščiausio lygio įranga, profesionalumas ir patogios darbo sąlygos“, – teigia oficialioje ceremonijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė dr. M. Jakubauskienė.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas taip pat džiaugėsi kryptinga ligoninės infrastruktūros atnaujinimo programa: „Skyriaus atnaujinimas reikšmingai padės pacientams dažnai lemtingomis pirmosiomis jų atvykimo valandomis. Taip pat nauja infrastruktūra leis darbuotojams dirbti dar patogesnėmis ir geresnėmis sąlygomis.“

Svečius renovuotame Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (RITS) pasitikusi įstaigos direktorė dr. Jelena Kutkauskienė pabrėžė, kad šio skyriaus modernizacija yra dar vienas svarbus pastarųjų metų sveikatos sistemos infrastruktūros atnaujinimas, šalia jau įvykdytos Skubiosios pagalbos skyriaus renovacijos. Pasikeitimai labiausiai orientuoti į pacientų ir personalo aplinkos pritaikymą šių dienų poreikiams, kad ji būtų ergonomiška ir atitiktų teisės aktų nuostatas bei higienos reikalavimus.

„Atnaujinta daugiau nei 2,9 tūkst. kv. m. ploto. Buvusios skyriaus erdvės perplanuotos, racionaliau išdėstant palatų ir stebėjimo postų zonas bei jose naudojamą įrangą, medicininių priemonių paruošimo ir saugojimo patalpas. Pilnai išpildyti ir infekcijų kontrolės reikalavimai, nuo šiuolaikinių patikimų inžinerinių sprendimų iki personalo aprūpinimo darbo rūbais naudojant informacinių technologijų sprendimus ir „išmaniąsias“ drabužių spintas. Skyriuje įrengus 8 izoliacines palatas su sumažintu slėgiu, atsirado daugiau galimybių taikyti izoliavimo priemones.

Vykdant modernizavimo projektą, taip pat atnaujintos ir išplėstos intensyvaus stebėjimo palatos, sutvarkytos personalo rūbinės ir higienos patalpos, renovuoti visi gydytojų ir slaugos personalo darbo kabinetai bei poilsio kambariai“, – pasakojo dr. J. Kutkauskienė.

Įstaigos vadovė pabrėžė, kad intensyviojoje terapijoje kiekviena minutė bei aplinkos saugumas gali būti lemtingi, todėl skyriuje sutelkta aukščiausio lygio specialistų komanda ir technologijos. Per metus čia gydoma daugiau nei 2000 itin sunkios būklės pacientų, todėl atnaujinta aplinka ir moderni įranga leis užtikrinti dar aukštesnį gydymo efektyvumą, spartesnį reagavimą į paciento būklės pokyčius bei saugesnę priežiūrą.

„Modernizacija ir inovatyvūs sprendimai ne mažiau svarbūs ir mūsų personalui. Sukurtos ergonomiškos, technologiškai pažangios darbo vietos ir patikimi komunikacijos kanalai mažina darbuotojų įtampą ir leidžia dėmesį sutelkti į tai, kas svarbiausia – profesionalią pagalbą žmogui, kai jos labiausiai reikia. Tad renovacija – tai investicija ne tik į technologijas, bet ir į personalą – į jų darbo sąlygas, motyvaciją ir kasdienį pasitenkinimą“, – sakė dr. J. Kutkauskienė.

RVUL Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. Saulius Vosylius džiaugėsi, kad skyrius tapo vienu iš moderniausių Lietuvoje: „RITS glaudžiai susijęs su Skubiosios pagalbos skyriumi, operacinėmis, kitais klinikiniais skyriais, laboratorija. Nuo šio skyriaus pajėgumų priklauso, kiek sudėtingų operacijų gali būti atlikta, kiek sudėtingos būklės pacientų gali gauti intensyvią terapiją ir priežiūrą. Džiugu, kad po renovacijos lovų skaičius išaugo iki 34, todėl galime suteikti pagalbą daugiau pacientų, greičiau reaguoti į staigius jų būklės pokyčius, užtikrinti saugesnę ir sklandesnę gydymo eigą. Moderni įranga ir atnaujintos darbo erdvės mūsų komandai leidžia dirbti efektyviau ir priimti tinkamus sprendimus per trumpesnį laiką.“

Kompleksinė RITS renovacija užbaigė RVUL 2023 m. pradėtą įgyvendinti investicinį projektą „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“, kuris finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“. Skubiosios pagalbos skyriaus ir RITS infrastruktūros modernizavimui bendrai skirtos investicijos siekia 18,4 mln. eurų. Patarėja ekonomikos klausimais Europos Komisijos atstovybėje Lina Vatėnaitė, oficialioje RITS atidarymo ceremonijoje pakviesta perkirpti simbolinę juostelę, pabrėžė reikšmingą Europos Sąjungos investicijų kuriamą pokytį būtent viešajame sveikatos sektoriuje: „Šiandien matome, kaip Europos Sąjungos parama – planas „Naujos kartos Lietuva“ – virsta apčiuopiamais rezultatais: modernizuota infrastruktūra, geresnėmis sąlygomis medikams ir, svarbiausia, kokybiškesne pagalba pacientams. Sveikatos apsauga yra vienas iš kertinių Europos socialinio modelio elementų. Todėl Europos Sąjunga, pasitelkdama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, remia valstybes nares stiprinant jų sveikatos sistemas – kad jos būtų ne tik pajėgios reaguoti į krizes, bet ir užtikrintų aukštos kokybės paslaugas piliečiams kasdien.“

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius (RITS) po renovacijos tapo vienu moderniausių tokio profilio skyrių Lietuvoje. Erdvios palatos, naujausios kartos medicininė įranga ir geresnės  darbo sąlygos medicinos personalui leidžia užtikrinti aukščiausio lygio intensyviąją terapiją sudėtingų būklių pacientams. „Esame šalia pacientų ir jų artimųjų sunkiausiomis minutėmis. Dabar pagalbą suteikti galime saugiau, efektyviau ir patogiau“, – pabrėžia prof. dr. Saulius Vosylius.

Mažesnės palatos ir daugiau privatumo

RVUL Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas prof. S. Vosylius  sako, kad po beveik dvejus metus trukusios RITS renovacijos, pasikeitė skyriaus patalpų išplanavimas, lovų skaičius padidėjo iki 34, buvo įsigyta moderniausia medicininė įranga, o sunkios būklės pacientų priežiūra tapo tikslesnė ir efektyvesnė.

„Šiuolaikinėje intensyviojoje terapijoje ypatingai svarbus privatumas ir individualizuotas dėmesys. Todėl vietoje didelių bendrų salių, sunkiausios būklės pacientams įrengėme erdvias 1–2 vietų palatas su šalia esančiais medicinos personalo postais, kuriose pacientams užtikrinama nenutrūkstama priežiūra, ramybė ir miego režimas.

Vienvietėse palatose pacientui tenka ne mažiau kaip 25 kv. m, dvivietėse ne mažiau kaip 20 kv. m. kiekvienam pacientui – patalpos išties didelės, tokias turi vos kelios Lietuvos gydymo įstaigos. Pacientams, kurių būklė yra lengvesnė, skirtos dvi keturvietės ir viena penkiavietė palata su personalo postais. Tai suteikia daugiau saugumo ir komforto pacientams, jų artimiesiems bei užtikrina patogesnes darbo sąlygas personalui.

Kitas svarbus pokytis – įrengtos 8 vienvietės izoliacinės palatos su neigiamu slėgiu, skirtos pacientams, sergantiems sunkiomis infekcijomis, todėl bus daugiau galimybių užtikrinti kitų pacientų ir personalo saugumą. Tokių palatų iki šiol neturėjome. Po renovacijos skyrius atitinka ir naujausius intensyviosios terapijos paslaugų teikimo reikalavimus Lietuvoje, ir tarptautinius standartus“, – akcentuoja centro vadovas prof. S. Vosylius.

Šiuolaikinė medicininė įranga

Kiekvieno sunkios būklės paciento gyvybinius parametrus stebinti įranga tvirtinama prie lubinių medicininių konsolių – tai suteikia daugiau lankstumo prižiūrint ligonį, palengvina patalpų valymą, personalui patogiau ir lengviau prieiti prie paciento iš skirtingų pusių, atlikti procedūras.

Moderniuose monitoriuose prie lovų rodomi kiekvieno paciento baziniai ir išplėstiniai kraujotakos ir kvėpavimo funkcijų rodikliai. Centrinės stoties monitorius ir juos dubliuojantys ekranai leidžia medicinos personalui stebėti pacientų gyvybinius parametrus ne tik būnant šalia lovos, bet ir slaugos postuose, gydytojų kabinetuose ar net poilsio kambariuose.

Profesorius S. Vosylius pabrėžia, kad visa įsigyta medicininė įranga yra naujausios kartos ir ženkliai prisideda prie efektyvesnės sunkiausių pacientų priežiūros: „Pavyzdžiui, turime dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus su unikaliomis funkcijomis. Pasitelkiant pažangiausius sprendimus įranga stebi paciento kvėpavimo sistemos rodiklius ir, atsižvelgdama į paciento individualius nuolat kintančius duomenis ir kvėpavimo sutrikimo pobūdį, automatiškai koreguoja ventiliacijos parametrus.

Taip pat naudojame inkstų pakaitinės terapijos aparatus, kurie gali laikinai pakeisti inkstų funkciją, ultragarso prietaisus, žmogaus kūno temperatūros reguliavimo įrangą sušalusiems ar smarkiai karščiuojantiems pacientams, automatinius švirkštus ypač tiksliam medikamentų dozavimui ir kt.“

Moderni darbo aplinka

RITS vadovaujanti gydytoja anesteziologė reanimatologė Lucija Saltanavičienė pabrėžia, kad pasikeitė ne tik pacientų palatos, bet ir medicinos personalo darbo vietos bei bendrosios patalpos: „Stebėjimo postai tapo atskirtomis, funkcionaliai suplanuotomis erdvėmis, kuriose darbuotojai gali stebėti pacientus. Tokia sistema užtikrina sklandesnį komandos darbą, leidžia greičiau reaguoti į pokyčius, o pacientams bei juos lankantiems artimiesiems suteikia daugiau ramybės ir privatumo.

Gydytojų darbo vietos taip pat kompiuterizuotos ir aprūpintos programine įranga, suteikia galimybę greitai pasiekti elektroninę ligos istoriją, tyrimų rezultatus ir kitą reikalingą informaciją. Po renovacijos buvo įrengtos procedūrinės ir kitos pagalbinės patalpos, patogi susirinkimų salė, personalo poilsio kambariai, persirengimo kambariai, įrengtas vakuuminis paštas, kuriuo mėginiai greitai ir saugiai siunčiami į laboratoriją, ir kt.“

Skyriaus vedėja pastebi, kad šiuolaikinė įranga ir moderniai įrengtos darbo vietos keičia komandos kasdienybę. „Kiekvieną rytą susitinkame estetiškoje susirinkimų salėje, kurioje stovi apvalus stalas – visi jaučiamės vienos komandos nariais, galinčiais išsakyti savo nuomonę. Be to, kaip minėjo prof. S. Vosylius, net dalyvaudami susirinkime matome palatose esančių pacientų gyvybinių funkcijų rodiklius.

Visa tai prisideda prie darbuotojų gerovės – didina pasitikėjimą, mažina įtampą, stiprina komandiškumo jausmą ir padeda susitelkti į svarbiausią tikslą – sunkių būklių ligonių priežiūrą ir gydymą“, – pastebi L. Saltanavičienė.

Pokyčiai slaugytojos akimis

Nuo 2009 metų RITS dirbanti slaugytoja Sjuzana Dudinskaja sako, kad šis skyrius per 17 metų jai tapo antrais namais. „Po studijų iškart atėjau dirbti čia – kitų vietų net nesvarsčiau. Esu atsidavusi šitam darbui, labai jį myliu“, – šypsosi ji.

Kalbėdama apie skyriaus modernizaciją, slaugytoja pabrėžia, kad skirtumas akivaizdus: „Pirmiausia, džiaugiamės nauja aparatūra ir moderniomis lubinėmis konsolėmis prie pacientų lovų, kurios labai palengvina darbą su pacientu. Esame tie žmonės, kurie yra arčiausiai paciento, matome jį visą darbo laiką – suleidžiame gydytojo paskirtus vaistus ir infuzinius tirpalus, pacientus maitiname, vartome, tvarstome, atliekame kitas procedūras ir asistuojame gydytojui. Todėl erdvesnės palatos ir prietaisų išdėstymas suteikia daugiau patogumo ir lankstumo.

Taip pat noriu pabrėžti, kad niekada nedirbame vienos. Gydytojas, slaugytoja, slaugytojo padėjėja yra viena komanda – situacijas sprendžiame kartu, čia ir dabar, o sudėtingose situacijose net be žodžių suprantame, kas ką turi daryti“, – sako S. Dudinskaja.

Slaugytoja priduria, kad stebėjimo postuose įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos padeda greitai sekti paskyrimus, pildyti medicininę dokumentaciją. „Žinoma, nei gydytojo, nei slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo įranga nepakeitė ir nepakeis, bet palengvinimas tikrai yra. Be to, anksčiau neturėjome estetiškų patalpų, kondicionierių, vėdinimo. Dabar skyriuje šviesu ir erdvu“, – džiaugiasi ji.

Mokslas ir tyrimai

RVUL yra Vilniaus universiteto mokymo bazė, todėl klinikiniuose centruose vyksta intensyvus pedagoginis procesas. „Čia praktikuojasi 1, 3, 5 kursų medicinos, odontologijos ir kitų studijų programų studentai, išplėstinės praktikos slaugytojai.

Centras taip pat yra VU Medicinos fakulteto rezidentūros bazė. Šiuo metu čia mokosi 11 anesteziologijos reanimatologijos specialybės rezidentų, taip pat skubiosios medicinos, bendrosios chirurgijos ir kitų specialybių rezidentai praeina intensyviosios terapijos ciklus“, – sako prof. dr. S. Vosylius.

Jis pastebi, kad nemažai jų sugrįžta į RVUL. „Manau, kad esame patrauklūs jauniems specialistams, kurie yra žingeidūs ir nori dirbti aukščiausio lygio gydymo įstaigoje. Tikrai jų laukiame ir galime suteikti geras darbo sąlygas“, – į komandą kviečia Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas.

Be to, turint moderniausią įrangą ir labai platų kritinių būklių spektrą, skyriuje yra daug galimybių atlikti mokslinius klinikinius tyrimus. Tyrimai šiuo metu vystomi kartu su kitų specializacijų gydytojais – neurologais, chirurgais, toksikologais.

Rezultatas – vienas moderniausių skyrių Lietuvoje

Centro vadovas prof. dr. S. Vosylius pabrėžia, kad modernizuotas RITS skyrius sudėtingiausių būklių pacientams teikia aukščiausio lygio intensyviosios terapijos paslaugas, atitinkančias naujausius reikalavimus. Erdvios palatos, šiuolaikinė įranga, pagerintos darbo sąlygos ir stipri, motyvuota komanda sukuria sąlygas personalizuotai, saugiai ir inovatyviai intensyviajai terapijai.

„Džiugu, kad tapome vienu iš moderniausių Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių Lietuvoje, kuriame per metus gydoma daugiau nei 2000 sunkios būklės pacientų. Renovacija leis suteikti pagalbą daugiau pacientų dar saugiau ir efektyviau, rengti specialistus aukščiausio lygio pacientų priežiūrai, įgyvendinti mokslinius tyrimus“, – apibendrina skyriaus vedėja L. Saltanavičienė.

Kompleksinė RITS renovacija užbaigė RVUL įgyvendinamą investicinį projektą „Skubios pagalbos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus infrastruktūros modernizavimas“, kuris finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis“. Skubiosios pagalbos skyriaus ir RITS infrastruktūros modernizavimui bendrai skirtos investicijos siekia 18,4 mln. eurų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, 2024 m. buvo pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Šia paslauga siekiama, kad asmenis, atsidūrusius krizinėje situacijoje dėl galimos negalios, laiku pasiektų reikalinga ankstyvoji pagalba.

2026 m. toliau tęsiamas šios paslaugos teikimas, 7 asociacijos pasirinko įgyvendinti ankstyvosios pagalbos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, veiklą. Į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis (toliau – asmuo, turintis negalios požymių), ir (ar) jų šeimos nariai.

Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, teikiamos šios paslaugos:

• asmens, turinčio negalios požymių, ir (ar) jo šeimos narių informavimas (konsultavimas);
• emocinė ir (ar) psichologinė pagalba;
• atstovavimas.

Kaip teikiamos ankstyvosios pagalbos paslaugos?

• Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui, turinčiam negalios požymių, ir (ar) jo šeimos nariams teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių po neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo.
• Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau kaip 2 paslaugos (kartai) per visą paslaugos teikimo laikotarpį.
• Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus 2026 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

2026 m. Ankstyvosios pagalbos paslaugas asmenims, turintiems akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams teikiančios asociacijos

Pastaba: dėl ankstyvosios pagalbos gavimo į nurodytas asociacijas gali kreiptis asmenys, turintys akivaizdžių negalios požymių, iki jiems dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jų šeimos nariai. Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių po neįgalumo ar dalyvumo lygio nustatymo. Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau kaip 2 paslaugos (kartai) per visą paslaugos teikimo laikotarpį. Viena paslauga laikoma ankstyvosios pagalbos gavėjui ar grupei ankstyvosios pagalbos gavėjų vienu kartu suteikta paslauga, nepriklausomai nuo trukmės, turinio ar paslaugos teikimo būdo. Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamus 2026 m. Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) veikiančios Skausmo klinikos komandą papildė du gydytojai anesteziologai reanimatologai, todėl nuo šiol lėtinio skausmo mažinimo procedūromis galės pasinaudoti daugiau pacientų. „Būna, kad į kliniką pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebime, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami“, – džiaugiasi RVUL gydytojas anesteziologas reanimatologas Rapolas Pelanis. Kartu su gydytoja anesteziologe reanimatologe Migle Kalinauskaite jie papasakojo apie lėtinio skausmo gydymo tikslus, galimybes ir pacientų baimes.

Dažniausi – nugaros ir sąnarių skausmai

RVUL Skausmo klinikoje paslaugos teikiamos pacientams, kurie jaučia lėtinį skausmą. Vienas iš klinikoje dirbančių gydytojų, anesteziologas reanimatologas R. Pelanis patikslina, kad pagalbos tikslinga kreiptis tiems pacientams, kuriems skausmas trunka tris mėnesius ar ilgiau ir jo nepavyko numalšinti vartojant medikamentus, taikant reabilitaciją. Gydytojas pastebi, kad lėtinio skausmo priežastys gali būti įvairios, tačiau į RVUL dažniausiai kreipiasi pacientai, kenčiantys nuo nugaros ir sąnarių patologijų skausmų. Pacientų amžius įvairus – nuo 18 metų iki 90-ies ar net vyresnių. Neretai pasitaiko pacientų, kurie skausmą kenčia jau daug metų.

Kaip užsiregistruoti konsultacijai ir ko tikėtis?

Gydytoja anesteziologė reanimatologė M. Kalinauskaitė pasakoja, kad į konsultaciją pacientas turėtų atvykti pasiruošęs: „Pirmiausia reikalingas siuntimas gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijai, kurį gali išrašyti šeimos gydytojas ar kitas specialistas. Būtų puiku, jei pacientas turėtų ir gydytojo neurologo ar ortopedo traumatologo konsultacijos išvadas, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų vaizdus ir aprašymus, nes tai padeda tiksliau įvertinti galimą skausmo priežastį ir parinkti individualų gydymą. Skausmo klinika nėra pirmoji grandis, nuo kurios pradedamas lėtinio skausmo gydymas – prieš tai turėtų būti taikomas įprastas medikamentinis, reabilitacinis, kartais chirurginis gydymas, tik tada į procesą įsitraukiame mes.“

R. Pelanis pabrėžia, kad lėtinio skausmo gydymas yra kompleksinis ir parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į skausmo tipą, intensyvumą bei sveikatos būklę: „Pacientams gali būti taikomas medikamentinis gydymas ir intervencinės procedūros. Medikamentinis gydymas apima įvairių grupių vaistų vartojimą – nuo nereceptinių analgetikų iki stipresnių, receptinių skausmą malšinančių vaistų.

Intervencinės procedūros dažniau taikomos tada, kai sisteminis medikamentinis gydymas yra nepakankamai efektyvus ar sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį. Naudojamos nervų blokados, kurių metu šalia skausmo signalą perduodančio nervo suleidžiami nuskausminantys ir uždegimą mažinantys vaistai. Be to, gali būti taikomos ir ilgiau veikiančios procedūros, pavyzdžiui, krioterapinės (šalčio) blokados. Mūsų atliekamos procedūros skausmą bent jau kuriam laikui sumažina, tada žmogus gali atlikti fizinę reabilitaciją ir, tikėtina, skausmai ilgalaikėje perspektyvoje turėtų sumažėti.“

Kaip vyksta procedūra?

Paprašyta papasakoti, kaip vyksta procedūra, gydytoja M. Kalinauskaitė sako, kad konsultacija prasideda nuo pokalbio su pacientu: „Renkame informaciją apie skausmą – kur skauda, kada skausmas atsirado, kas jį sustiprina ar sumažina, kokius vaistus pacientas vartoja, kokiomis gretutinėmis ligomis serga ir kt. Analizuojame kitų specialistų išvadas ir vaizdinius tyrimus, atliekame fizinį paciento ištyrimą ir tuomet sprendžiame, ar intervencinė procedūra yra reikalinga ir kokia būtų tinkamiausia.

Jei nusprendžiame atlikti intervenciją ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai ją atliekame tos pačios konsultacijos metu. Kartais procedūra atidedama, jei, pavyzdžiui, pacientas vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar yra kitų medicininių aplinkybių, dėl kurių reikalingas papildomas pasiruošimas. Po kai kurių intervencijų rekomenduojama kelias dienas vengti intensyvaus fizinio krūvio, reabilitacijos procedūrų. Po procedūros pacientai tam tikrą laiką stebimi klinikoje, kad įvertintume jų savijautą ir galimas ankstyvas nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip alergija, kraujospūdžio pokyčiai ar laikini jutimo sutrikimai. Ankstyvuoju laikotarpiu galima įvertinti ir pirminį poveikį, tačiau galutinis efektas dažniausiai pasireiškia vėliau.“

Gydytojos teigimu, intervenciniam skausmo malšinimui dažniausiai naudojami vietinių anestetikų ir gliukokortikosteroidų mišiniai – šie vaistai mažina uždegimą ir gali padėti sumažinti skausmą. Vietiniai anestetikai pradeda veikti gana greitai, todėl trumpalaikis poveikis gali būti juntamas netrukus po procedūros. Jei naudojami gliukokortikoidai, jų poveikis paprastai išryškėja per kelias dienas ar savaites.

Kokių rezultatų tikėtis?

Gydytojas anesteziologas reanimatologas R. Pelanis pabrėžia, kad Skausmo klinikoje dirbantys gydytojai siekia, jog pacientui pagerėtų jau po pirmos procedūros. Visgi, kiek laiko truks vaistų poveikis – yra individualu ir priklauso nuo paciento patologijos ir procedūros tipo.

„Pirmiausiai labai svarbu pabrėžti, kad tai yra laikinas sprendimas ir tikrosios skausmo priežasties jis dažniausiai nepašalina. Mes sumažiname arba panaikiname skausmą ir suteikiame žmogui didesnį komfortą – todėl jis gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, atlikti fizinę reabilitaciją. Be to, yra tokių situacijų, kai reabilitacija ar operacinis gydymas yra neįmanomi, todėl žmogui liekame vienintele pagalba.

Nors ilgalaikis poveikis atsiranda vėliau, tačiau iš RVUL pacientas jau gali išeiti su sumažėjusiu skausmu. Būna, kad į pacientai atvežami vežimėliais, ateina su ramentais. Bet po procedūros pastebime, kad išeina be ramentų arba atsistoja iš vežimėlio ir jau gali eiti pasiremdami.

Procedūros poveikis gali trukti nuo kelių dienų iki trijų mėnesių, metų ar net ilgiau. Procedūrų kiekis nėra ribojamas, o saugus jų dažnis priklauso nuo vaistų dozavimo. Kiekvieną pacientą vertiname individualiai. Bet jei procedūros poveikis yra trumpalaikis, pavyzdžiui, išlieka tik mėnesį, rekomenduojama registruotis pakartotinei konsultacijai, kurios metu keičiama gydymo taktika. Taip pat visada pabrėžiame, kad ilgalaikio poveikio reikia palaukti ir tik tada vertinti gydymo efektyvumą“, – sako R. Pelanis.

Pacientų baimės

Gydytojai pastebi, kad kai kurie pacientai delsia kreiptis pagalbos į dėl baimės priprasti prie skausmą malšinančių vaistų. „Kiekvieno paciento situaciją vertiname individualiai, o jei neopioidiniai vaistai nuo skausmo nėra pakankamai veiksmingi, tam tikrais atvejais gali būti skiriami ir opioidiniai analgetikai. Jie parenkami atsakingai, įvertinus naudą ir galimą riziką, paprastai pradedant nuo mažesnės dozės, kuri koreguojama pagal paciento poreikius pakartotinių vizitų metu“, – sako gydytoja M. Kalinauskaitė.

Ji pabrėžia, kad priklausomybės rizika vartojant opioidinius vaistus egzistuoja, todėl jų skyrimas visada yra apgalvotas ir pagrįstas medicininėmis indikacijomis. Tinkamai parinkus preparatus, laikantis gydytojo nurodymų ir užtikrinant stebėseną, ši rizika gali būti reikšmingai sumažinta.

„Pastebiu nemažai pacientų baimės, dėl kurios jie apskritai vengia vartoti paskirtus vaistus ar savavališkai nutraukia gydymą, todėl norimas rezultatas nepasiekiamas. Pasitaiko, kad pacientai, pasitarę su artimaisiais ar remdamiesi nepatikima informacija, nusprendžia nevartoti paskirtų medikamentų. Svarbu suprasti, kad dalis vaistų, skirtų lėtiniam skausmui gydyti, veikia palaipsniui ir terapinis poveikis pasireiškia tik juos vartojant reguliariai bei nustatytą laiką. Todėl laikantis gydytojo rekomendacijų, derinant medikamentinį gydymą su reabilitacija ir vengiant skausmą provokuojančių veiksnių, galima pasiekti geresnių rezultatų. Lėtinio skausmo gydymas yra kompleksinis procesas, kuriame svarbus aktyvus ir sąmoningas paciento dalyvavimas“, – pabrėžia gydytoja M. Kalinauskaitė.

Trumpa atmintinė: ką daryti?

• Skausmas tęsiasi 3 mėnesius ar ilgiau, ir įprastos priemonės nepadėjo.
• Gaukite siuntimą pas gydytoją anesteziologą reanimatologą – jį gali išrašyti šeimos gydytojas arba kitas gydantis specialistas.
• Atsineškite dokumentus: turimus tyrimus ir išvadas (pvz., KT, MRT vaizdus ir aprašymus, gydytojo neurologo ar ortopedo traumatologo konsultacijų išvadas).
• Laikykitės rekomendacijų po konsultacijos/procedūros ir, jei reikia, suplanuokite pakartotinį vizitą pagal gydytojo nurodymus.

„Lęšiuko senėjimas arba katarakta yra natūralus su amžėjimu susijęs procesas, dėl kurio suprastėja regėjimas ir kartu gyvenimo kokybė. Šiuolaikinėmis priemonėmis galime šį procesą sėkmingai sustabdyti“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Akių ligų skyriaus vedėja, Jūratė Sveikatienė. Gydytoja oftalmologė paaiškino, kaip atliekama kataraktos operaciją, išsamiai papasakojo apie šiuolaikinių lęšiukų savybes ir paneigė mitus apie pooperacinį laikotarpį.

Pradėkime nuo to, koks vaidmuo tenka lęšiukui regėjimo funkcijoje?

Akis yra labai sudėtinga optinė sistema, o lęšiukas yra viena iš jos sudedamųjų dalių, esanti už rainelės ir vyzdžio. Jo pagrindinė užduotis yra laužti šviesos spindulius, kurie patenka pro vyzdį, ir sufokusuoti juos tiesiai ant tinklainės. Lęšiukas gali keisti savo formą (išsitempti arba susitraukti) tam, kad aiškiai matytume daiktus tiek iš arti, tiek iš toli.

Žmogui gimus akies lęšiukas įprastai būna skaidrus, bet su kiekviena mūsų gyvenimo diena vyksta baltymų denatūracija, todėl lęšiukas po truputį kietėja, drumstėja ir jau apie 40–45-uosius gyvenimo metus  pradedame pastebėti, kad mums reikia akinių. Būtent akinių poreikis ir rodo, kad prasidėjo amžėjimas ir lęšis nėra toks elastingas.

Ar galima sakyti, kad katarakta nėra liga savo tradicine prasme?

Taip, galima teigti, kad katarakta yra ne liga, o senatvinė būsena, kai natūralus akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, sukeldamas miglotą ar neryškų regėjimą. Dėl kataraktos, priklausomai nuo individualių paciento savybių, žmogus gali tapti jautrus šviesai, spalvos gali atrodyti blankesnės ir kt.

Kaip katarakta gali būti gydoma?

Vienintelis veiksmingas kataraktos gydymo būdas yra chirurginė operacija. Ši procedūra yra viena dažniausiai atliekamų ir saugiausių pasaulyje. Kataraktos operacijos metu ragenoje padaromas 2 mm dydžio ar net dar mažesnis pjūvis, sudrumstėjęs lęšiukas pašalinamas, o į jo vietą yra implantuojamas skaidrus dirbtinis lęšiukas, pagerinantis regėjimą.

Pakalbėkime apie lęšiukus – ar visi lęšiukai vienodi ir kokius lęšiukus siūlote RVUL pacientams?

Šiuo metu ligoninėje implantuojame pagal naujausias technologijas sukurtus asferinius, hidrofobinius ir vieno židinio lęšius, kuriuos pilnai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Asferiniai lęšiai atitinka natūralią žmogaus akies optiką. Jie pagerina vaizdo kontrastą, ypač blogesnio apšvietimo sąlygomis, mažiau išsklaido šviesos spindulius, todėl vaizdas lęšiuko kraštuose neišsikraipo.

Hidrofobiniai lęšiai mažina antrinių kataraktų tikimybę. Be to, šie lęšiai pasižymi išskirtiniu optiniu skaidrumu ir ilgaamžiškumu, todėl užtikrina stabilų regėjimą ilgą laiką. Vieno židinio lęšiai yra bene dažniausiai naudojami ir užtikrina maksimalų vaizdo ryškumą ir kontrastą pasirinktu atstumu. Tai reiškia, kad pasirinkus geriau matyti tolimesniu atstumu, skaitymui ar darbui kompiuteriu bus reikalingi akiniai, ir atvirkščiai.

Galime pasiūlyti ir nestandartinių lęšių, pavyzdžiui, prailginto židinio. Jie leidžia žmogui matyti ir toli, ir vidutiniu atstumu be akinių. Tai labai svarbu vairuotojams ar prie kompiuterio dirbantiems žmonėms. Taip pat pradėjome implantuoti torinius lęšius, kurie kartu pakoreguoja ir ragenos kreivumą, t. y., astigmatizmą. Po operacijos žmonės su astigmatizmu gali matyti į tolį ryškiai ir be iškraipymų be papildomų akinių. Už nestandartinius lęšiukus, jei pacientas jų pageidauja, turi pats primokėti nustatytą sumą.

Pasirinkimas nemažas, tad kaip parenkate tinkamiausius lęšius?

Šiuo atveju labai svarbi gydytojo ir paciento komunikacija. Konsultacijos metu viena svarbiausių gydytojo oftalmologo užduočių yra išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie pacientą: kokia jo veikla, kaip jis įsivaizduoja savo gyvenimą po operacijos, kokie lūkesčiai. Taip pat įvertiname visą paciento akies būklę, t. y., ir gretutines ligas, ir tokias būkles, kurios neleistų implantuoti vieno ar kito lęšio. Tik tada gydytojas priima galutinį sprendimą, koks būtų tinkamiausias lęšiukas kiekvienu individualiu atveju.

Kaip vyksta operacija?

Akių ligų skyrius RVUL veikia jau 20 metų, per kuriuos padarėme apie 20 tūkstančių kataraktos operacijų, taigi turime sukaupę didžiulę ilgametę patirtį, dirba patyrę akių chirurgai, turime modernią operacinę. Pacientas į mūsų skyrių atvykta ryte ir operacijos laukia komfortiškoje patalpoje. Moderni operacinė įrengta pačiame Akių ligų skyriuje, todėl nereikia niekur papildomai eiti. Kataraktos operacija trunka apie 20 min., ji atliekama vietinėje nejautroje. Po operacijos, gydytojui įvertinus paciento būklę ir išsamiai paaiškinus tolesnę priežiūrą, pacientas paprastai gali vykti namo.

Kiek trunka pooperacinis periodas, kokių rekomendacijų turi laikytis pacientai?

Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau dauguma pacientų ryškesniu regėjimu džiaugiasi jau kitą dieną ar po kelių parų. Pirmosiomis dienomis akis gali būti jautresnė, šiek tiek ašaroti ar jaustis „smėlio“ pojūtis, tačiau tai yra natūrali gijimo dalis, kuri palaipsniui praeina. Galutinis operacijos rezultatas išryškėja maždaug po mėnesio, kai pilnai užgyja visos ragenos žaizdos.

Po operacijos būtina reguliariai lašinti gydytojo paskirtus akių lašus, nes jie apsaugo nuo infekcijų ir slopina uždegimą. Akies negalima trinti, nerekomenduojama apie mėnesį eiti į baseiną ar pirtį. Visą detalią informaciją individuliai suteikia operavęs gydytojas.

Į darbą grįžti galima priklausomai nuo darbo pobūdžio, pavyzdžiui, dirbant prie kompiuterio – nusiklijavus tvarstį ir lašinant paskirtus lašus – jau kitą dieną. Žinoma, prie kompiuterio akys vargsta, todėl pirmosiomis dienomis reikia stebėti savo būklę ir daryti daugiau pertraukėlių arba sumažinti krūvį. Beje, anksčiau žmonės galvojo, po operacijos negalima pasisukti, palenkti galvos, kelti svorių. Bet medicina tikrai pažengė į priekį, technologijos patobulėjo, todėl šie įsitikinimai yra mitai.

Ar operuojamos abi akys iš karto, ar operacijos atliekamos etapais?

RVUL Akių ligų skyriuje antrą akį operuojame praėjus maždaug 1–2 savaitėm po pirmos operacijos ir įvertinę bendrą žmogaus organizmo būklę, gretutines ligas.

Teigiama, kad kataraktos operacijų daugėja. Kokias tendencijas matote Jūs, kokios to priežastys?

Pirmiausiai noriu akcentuoti ir pasidžiaugti, kad Lietuvoje žmonių kokybiško gyvenimo trukmė ilgėja. Mes, gydytojai, matome, kad žmonės planuoja savo ateitį net ir būdami 80 ar 90 metų amžiaus, o svarbiausia, kad jie nori gyventi kokybiškai. Operavau pacientę, kuriai buvo 103 metai. Ji buvo nusiteikusi labai optimistiškai ir iš karto norėjo planuoti antrą operaciją.

Be to, galime kalbėti ne tik apie amžių. Anksčiau, jei lęšis būdavo dar gan skaidrus, žmonės nesioperuodavo. Dabar kataraktos operacija iš dalies yra refrakcinė operacija – siekiama, kad po operacijos pacientas matytų ne tik skaidriai, bet ir ryškiai nenešiodamas akinių. Pavyzdžiui, jei lęšis dar gan skaidrus, bet pacientas turi labai aukšto laipsnio toliaregystę arba trumparegystę, tokiais atvejais taip pat operuojame.

Todėl kartais tenka išgirsti, kad kataraktos atvejų daugėja – iš tiesų tiesiog daugiau žmonių pradėjo ieškoti geresnės gyvenimo kokybės ir ryžtasi operacijai. Pasikeitė ir  operacijos technika, ir lęšiukų pasiūla, o kartu auga ir mūsų pacientų žinios bei poreikiai. Džiugu, kad Lietuvoje tai pasiekėme, ir kad RVUL Akių ligų skyrius gali atsiliepti į pacientų lūkesčius ir prisidėti prie kokybiškesnio jų gyvenimo.

Šį savaitgalį meteorologai prognozuoja ypač žemą oro temperatūrą, todėl svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata bei saugumu. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė-Vaitekūnė įspėja, kad šalčio pasekmės gali būti labai skaudžios – nuo galūnių amputacijos iki bendro organizmo atšalimo, galinčio baigtis net ir mirtimi. Specialistės klausiame, kaip atpažinti nušalimo požymius, kada būtina kreiptis į medikus, ką daryti nušalus ir ko tikrai negalima daryti. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nušalti gali kiekvienas – ne tik benamiai ar rizikingų įpročių turintys žmonės, o ypač pažeidžiami yra senoliai bei vaikai.

Kokie būna nušalimai?

Šalčio poveikis žmogui gali pasireikšti įvairiomis formomis: bendru organizmo atšalimu (hipotermija), odos pažeidimais dėl šalčio (nuožvarbomis), taip pat galūnių nušalimais. Kai kuriems žmonėms atsiranda ir padidėjęs jautrumas šalčiui, vadinamoji šalčio alergija, arba Raynaud fenomenas – tai laikina reakcija į šaltį, kai staiga pabąla vienas ar keli pirštai, atsiranda skausmas ar jutimo sutrikimų. Dažniausiai nušąla tos kūno dalys, kurios yra labiausiai atviros ar prasčiau aprūpinamos krauju – pirštai, ypač jų galiukai, pėdos, ausys, nosis ir veidas.

Kurie nušalimai pavojingiausi? Kaip juos atpažinti?

Visi nušalimai kelia grėsmę sveikatai, nes sunkiais atvejais gali baigtis galūnių amputacija. Tačiau didžiausią pavojų gyvybei kelia hipotermija – bendras organizmo atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Hipotermija dažniausiai ištinka ilgai būnant šaltyje, sušlapus, esant stipriam vėjui ar netinkamai apsirengus. Riziką didina ir alkoholio vartojimas, fizinis išsekimas. Bendro organizmo atšalimo požymiai – stiprus drebulys, mieguistumas, vangumas, kalbos sutrikimai, išblyškusi oda. Vėliau gali pasireikšti koordinacijos stoka, sąmonės praradimas ir širdies veiklos sutrikimai. Sunki hipotermija kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba.

Kalbant apie odos ar galūnių nušalimus, pradinėse stadijose šalčio paveiktos vietos tampa labai šaltos, parausta, vėliau gali pabalti ir prarasti jautrumą. Jei oda sukietėja, tampa pilkšva, atsiranda pūslės ar visiškas nejautrumas, tai rodo rimtą pažeidimą. Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei atsiranda skausmas, tirpimas, patinimas, odos spalvos pakitimai, sumažėjęs jautrumas ar pūslės, pripildytos skysčio ar kraujo.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą nušalus?

Pajutus, kad kuri nors kūno dalis šąla, ją reikėtų šildyti kūno šiluma – savo ar šalia esančio žmogaus. Pavyzdžiui, plaštakas galima laikyti pažastyse. Jei sušalo pėdos, nusiaukite batus ir kojines, o pėdas uždėkite ant kito asmens kūno. Veidą šildykite delnais, netrindami odos. Pažeistą vietą galima merkti į drungną, kambario temperatūros vandenį, arba pridengti vilnoniu audiniu. Rekomenduojama gerti šiltus gėrimus, bet šiukštu ne alkoholį. Jei būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Ko daryti negalima?

Negalima trinti ar masažuoti nušalusių vietų, nes tai gali dar labiau pažeisti audinius. Jokiu būdu neglauskite sušalusios galūnės prie labai karštų šaltinių ar nedėkite šildyklės ant pažeistos vietos. Taip pat nereikėtų trinti sniegu ar merkti į labai karštą ar šaltą vandenį. Siekdami sušilti, nevartokite alkoholio ar nesigriebkite cigaretės. Alkoholis išplečia kraujagysles ir taip dar daugiau kūno šilumos atiduodama aplinkai, o rūkymas blogina kraujotaką galūnėse. Svarbu vengti pakartotinio sušalimo po sušildymo, nes tai gali dar labiau pakenkti audiniams.

Kaip apsisaugoti nuo nušalimų?

Einant į lauką svarbu rengtis sluoksniais, rinktis vilnonius ar sintetinius drabužius, kurie išlaiko šilumą net sudrėkę. Geriausias sluoksniavimas būtų toks: pirma – drėgmę šalinantis sluoksnis (pvz., sintetiniai termoapatiniai), antra – šildantis (pvz., vilnonis megztinis ar flisinis džemperis), trečia – nuo vėjo ir lietaus saugantis sluoksnis (neperšlampamo ir neperpučiamo audinio striukė). Medvilniniai rūbai sugeria prakaitą, bet jo neišgarina, todėl ilgai lieka šlapi ir greitai atšaldo kūną. Vadinasi, pirmajam sluoksniui medvilniniai marškinėliai netinka. Be abejo, šaltu oru būtina kepurė, šalikas, pirštinės, šiltos kojinės ir žieminiai batai.

Lauke rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, atviras odos vietas patepti riebesniu kremu, daugiau judėti, o per ypač didelį speigą apskritai likti namuose. Dažnai manoma, kad nušalimai gresia tik benamiams ar žalingų įpročių turintiems žmonėms. Iš tiesų, esant šalčiui, vėjui ir drėgmei, nušalti gali kiekvienas, ypač vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.