Dovanoti organai viltį pasveikti suteikė trims žmonėms

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams. Gavus mirusio donoro artimųjų sutikimą, recipientams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį, transplantuoti inkstai ir kepenys.

„Tam, kad užgesusi gyvybė taptų viltimi išgyventi kitam, neabejotinai reikalingas neišmatuojamas kilnumas. Gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms ir dovanoja jiems šansą gyventi“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

Išskirtinė para organų donorystėje: dalyvavo dvi Lietuvos ir dvi užsienio komandos

Praėjusios paros įvykiai įrodė, kad organų donorystė nepaiso sienų tarp šalių. Donorinėje ligoninėje paruošto donoro organai suteiks viltį pasveikti trims Lietuvos žmonėms, vienam Kroatijos ir vienam Vokietijos gyventojui.

Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, gavęs informaciją apie konstatuotą smegenų mirtį, kaip įprastai ėmė koordinuoti visą procesą. Kadangi Lietuvoje transplantacijos laukiančiųjų sąraše tinkamo recipiento plaučiams ir širdžiai nebuvo, šie organai buvo pasiūlyti kitoms šalims, dalyvaujančioms donorų organų mainų programoje. Kroatijoje ir Vokietijoje esantiems recipientams organai mediciniškai tiko, todėl buvo organizuojamos šių šalių gydytojų komandų kelionės į Vilnių. Donorų organų mainai vyksta neatlygintinai.

Suderinti gydytojų chirurgų atvykimo laiką, kad komandos atvyktų tuo pačiu laiku – vienas iš Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatoriaus darbų. Kai užsienio šalims pasiūlomi donoro organai, šiose šalyse pagal medicininius organo parametrus laukiančiųjų sąrašuose ieškoma, ar bus tinkamų recipientų. Šie recipientai pakviečiami atvykti į transplantacijos centrą. Šįkart transplantacijos laukiančiam recipientui teko vykti į transplantacijos centrą, esantį net už keturių valandų kelio nuo gyvenamosios vietos. Atvykę recipientai tiriami, ar jiems transplantacija tuo metu galima. Dėl šios priežasties procesas išsitęsia, todėl donoras turi būti išlaikomas ilgesnį laiką.

Toks tarptautinis procesas vyko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Susirinkus 4 komandoms, operacinėje dirbo beveik 30 žmonių. Dirbant tiek daug specialistų – iš skirtingų šalių, skirtingų specializacijų chirurgų ir viso medicinos personalo – labai svarbu susikalbėjimas, kad viskas vyktų sklandžiai. Prieš pradedant organų paėmimo operacijas, chirurgai trumpai aptarė proceso eigą, o tada dirbo beveik be žodžių. Lietuvos komandų instrumentatorės talkino visiems chirurgams. Gydytojai rezidentai taip pat įsiliejo į darbą. Tai įrodo, kad tikriems profesionalams tinkamai atlikti savo darbą jokių kliūčių nėra.

Kai vyksta tarptautinis organų donorystės procesas, kitų šalių medikų brigadas atskraidina lėktuvai, kurie leidžiasi oro uoste. Šįkart – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Visos patikros procedūros atliekamos pagal reikalavimus, šįkart viskas irgi vyko greitai, papildomo laiko gaišti neteko.

Policijos ekipažai lydėjo greitosios pagalbos automobilius, vežančius medikų komandas ir donorinius organus. Visos tarnybos – tiek oro uosto, tiek policijos – talkino organų donorystės procese, kad viskas pavyktų greitai ir saugiai.

Organų donorystė – galimybė padėti pasveikti sunkiai sergantiems žmonėms. Vienai gyvybei užgesus, suteikiama viltis pasveikti kitiems – kai mirusio žmogaus artimieji neišmatuojamo skausmo akivaizdoje sutinka padovanoti organus transplantacijai. Taip buvo ir šį kartą. Kilnūs žmonės viltį pasveikti suteikė penkiems žmonėms. Nacionalinis transplantacijos biuras nuoširdžiai užjaučia donoro šeimą ir dėkoja už kilnų poelgį.

Vabzdžių įgėlimai: ar visuomet būtina vykti į ligoninę?

Termometro stulpeliams smarkiai šoktelėjus į viršų, žmonės buvimą namuose vis dažniau iškeičia į laisvalaikį gamtoje. Tačiau mėgautis šylančiais orais neretai sutrukdo neprašyti svečiai – įvairūs vabzdžiai. Jų įkandimus patyrusių pacientų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje šiltuoju metų laiku sulaukiama nuolat. Vis dėlto, medikai pripažįsta, kad tik menka dalis pacientų kreipėsi pagrįstai ir ragina žmones tokiose situacijose išlaikyti šaltą protą: pajutus pirmuosius simptomus – niežulį, patinimą ar paraudimą – pirmu taikymu neskubėti į ligoninę.

„Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi, priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, paprastai išnykstantis per kelias valandas ar kelias dienas“, – sako Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, RVUL Ūminių apsinuodijimų skyriaus gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė.

RVUL Skubios pagalbos skyriaus medikai, įgėlus vabzdžiui, visų pirma, pataria stebėti savijautą: reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, stebėti, kas vyksta. Nekomplikuotais atvejais gydytis patariama namuose – veiksmingi priešalerginiai (tabletės ar tepalai) ir priešuždegiminiai vaistai. Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos.

Vis dėlto, visiškai kitaip turėtų elgtis žmonės, kurie yra alergiški – jie nedelsiant turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo alergologo paskirtus vaistus.

Taip pat mirtiną pavojų gali sukelti nepastebėtas vabzdys, su maistu ar gėrimais patekęs į burną ir įgėlęs ryklėje ar gerklose. Prasidėjęs tinimas gali sutrikdyti kvėpavimą.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

  • Stebėti savijautą.
  • Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.
  • Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
  • Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą ir neišsigąsti, jei tinimas sustiprėja antrą ar trečią parą.
  • Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą.
  • Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į medikus.

Kaip apsisaugoti?

  • Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Jie gali būti ir natūralūs, pvz., citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.
  • Vengiant vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
  • Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.
  • Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tą darykite labai atsargiai.
  • Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
  • Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.

Jei visgi nerimaujate dėl vabzdžio įgėlimo sukeltos reakcijos, galite pasitarti su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais bet kuriuo paros metu dėl to, kaip elgtis (telefonu 8 5 236 20 52).

45-erius metus pacientus slauganti Gelena Ševel: „Šio darbo nekeisčiau į jokį kitą“

„Slaugytojos darbas buvo mano svajonė, dėl kurios nesuabejojau nė karto per 45-erius metus“, – taip, paklausta apie pasirinktą profesinį kelią, sako Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel. Jai už pasiaukojimą ir ryžtą padėti kitam šiemet įteiktas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas.

Jūsų darbo stažas – 45-eri metai. Kodėl pasirinkote šį kelią?

Slaugytojos profesija buvo mano svajonė, žavėjausi šiuo darbu. Todėl, baigusi mokyklą, nesudvejojau nei akimirkos, nesvarsčiau nė vieno kito varianto. Nesvarstau ir dabar, myliu šį darbą lygiai taip pat, kaip prieš 45-erius metus, kurie skriete praskriejo – išties, nesitiki, kad laikas į priekį skuba tokiu tempu.

Kokia buvo Jūsų darbo pradžia?

Baigusi mokslus gavau paskyrimą į Antakalnio klinikas, kuriose 1974 m. rugpjūčio mėnesį ir pradėjau dirbti tuometiniame Širdies ir kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Teko dirbti ir operacinėje, ir skyriuje, ir naktimis budėti. Buvo tikrai visko, bet kiekvieną patirtį – tiek gerą, tiek blogą – priėmiau kaip pamoką.

Vėliau, kai atidaryta Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (tuometinė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), prof. E. Barkauskui pakvietus, perėjau dirbti į čia įkurtą specialų vadinamąjį Insultų chirurgijos arba Neuroangiochirurgijos skyrių (dabar – Kraujagyslių chirurgijos skyrius). Taip ir pasilikau čia, kur esu patenkinta ir darbu, ir kolektyvu. Galiu pasakyti, jog kiekvieną rytą keliuosi ir einu į darbą visiškai nemąstydama, kad galėtų būti kitaip, kad galėčiau ar norėčiau eiti dirbti kitokio darbo.

Ką Jums reiškia apdovanojimas Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklu?

Šis apdovanojimas – didžiulė garbė ir man pačiai, ir visai šeimai. Turiu prisipažinti, kad atsiimant jį ne tik jaudinausi, bet ir šluosčiausi džiaugsmo ašaras. Tad dėkoju kolegoms, kurie pastebėjo ir įvertino mano atliekamą kasdienį darbą, kurio nekeisčiau į jokį kitą.

Savo ruožtu, vyresnioji Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Marina Buivid sako, jog Gelena Ševel yra pelniusi kolegų pagarbą dėl atsakingumo, kruopštumo, atsidavimo pacientams.

„Manau, kad slaugytojų darbas yra vienas labiausiai pasiaukojimo, kantrybės ir atsidavimo reikalaujančių darbų. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų skyriaus slaugytojų kolektyve dirba žmogus, turintis šias vertybes. Ši slaugytoja kasdieniniame darbe demonstruoja savo profesines žinias, kompetenciją ir puikius gebėjimus. Taip pat tai – nuostabus žmogus, iš kurio kiekvienas galėtume pasimokyti optimizmo, meilės gyvenimui“, – teigia M. Buivid.


Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Pasinaudokite proga pasakyti nuoširdų „ačiū“ Jums padėjusiems medikams

Gerbiami mūsų ligoninės pacientai, kviečiame pasinaudoti proga ir pasakyti nuoširdų „ačiū“ Jums padėjusiems medikams. Pagrindiniame Ligoninės koridoriuje jau iškabinti plakatai su vokais: viename jų rasite tuščius atvirukus, kuriuos, parašę padėką, galėsite įmesti į specialų voką.

Dėkojame, kad savo didžiausią turtą – sveikatą – patikite Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams.

Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“ įgyvendina LR sveikatos apsaugos ministerija.

Daugiausiai dėmesio rankų higienai skiriantiems padaliniams – padėkos

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Infekcijų kontrolės skyriaus specialistai antrus metus iš eilės, vadovaudamiesi tarptautine praktika, vertino, kaip rankų higiena rūpinamasi atskiruose Ligoninės skyriuose. Šiemet geriausiais pripažinti ir, minint Pasaulinę rankų higienos dieną, apdovanoti Neurochirurgijos skyriaus ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio medikai.

„Per rankas plinta 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Tai reiškia, kad jų higienai skiriamas dėmesys ir pastangos apsaugoti pacientus privalo būti maksimalios. Itin teigiamai vertinu ir Infekcijų kontrolės specialistų ir, žinoma, kiekvieno darbuotojo, kiekviename skyriuje atliekamą darbą, kuris leidžia prisidėti prie pacientų gyvybių išsaugojimo“, – džiaugdamasis, jog idėja padėkoti darbuotojams jau tampa tradicija, sako direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Ievos Kisielienės teigimu, Pasauline rankų higienos diena siekiama atkreipti dėmesį į rankų higienos ir jos gerinimo svarbą ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir kasdieniame gyvenime.

„Rankų higiena – veiksmingiausias ir paprasčiausias būdas užkirsti kelią plisti užkrečiamosioms ligoms. To neturėtume pamiršti kasdieniame gyvenime. Tuo metu, ligoninėje rankų higiena tampa dar svarbesnė, nes čia gydomi pacientai, kurie dėl ligos ar gydymo proceso gali būti imlesni infekcijoms“, – teigia Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja I. Kisielienė.

Anot jos, darbuotojams nustatytos taisyklės, kokiais atvejais, kokiu būdu (rankų plovimas muilu ir vandeniu ar rankų antiseptika) ir kaip ilgai turi būti atliekama rankų higiena bei pabrėžia, kad šiuo metu kiekvienoje Ligoninės palatoje yra dozatoriai su rankų antiseptikais, todėl tiek medicinos darbuotojai, tiek lankytojai turi visas galimybes pasirūpinti rankų higiena.

Taip pat skyriaus vedėja ragina ir pacientus lankančius asmenis nepamiršti pagrindinių taisyklių – rankų plovimo pasinaudojus tualetu, o jeigu artimai kontaktuojama su pacientu – atlikti ir rankų antiseptiką.

45-erius metus pacientams atidavusiai Gelenai Ševel – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklas

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniu Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimu pagerbta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Kraujagyslių chirurgijos skyriaus slaugytoja Gelena Ševel.

Gelenos Ševel bendras darbo stažas yra 45-eri metai. Savo darbinę veiklą G. Ševel pradėjo 1974 metais Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur Chirurgijos skyriuje dirbo medicinos seserimi. Nuo 1975 metų iki 1990 metų dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Širdies kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Nuo 1990 metų buvo perkelta į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Angiochirurgijos skyrių (šiuo metu – Kraujagyslių chirurgijos skyrius).


Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kineziterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Susitarimas: su RVUL Gydytojų profesine sąjunga pasirašyta kolektyvinė sutartis

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas 2019 m. balandžio 26 d. su RVUL Gydytojų profesinės sąjungos pirmininku Gintaru Varanausku pasirašė kolektyvinę sutartį. Joje aptariamas darbo ir poilsio laikas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbo sutarčių sudarymas, keitimas ir nutraukimas, socialinės garantijos ir materialinės pašalpos, darbuotojų sauga ir sveikata bei kiti aktualūs klausimai.

Ši kolektyvinė sutartis bus taikoma RVUL Gydytojų profesinei sąjungai priklausantiems nariams. Ji įsigalios ir bus pradėta taikyti nuo 2019 m. birželio 1 d. ir galios ne mažiau nei 3 metus.

„Pusę metų diskutavome ir ieškojome kompromisų, kol susitarėme dėl sprendimų, geriausių abiem sutarties šalims. Pasiektą susitarimą vertinu kaip gerą ženklą stiprinant darbdavio ir darbuotojų tarpusavio dialogą“, – teigia G. Varanauskas.

„Džiaugiuosi profesinės sąjungos aktyvumu ir, žinoma, galutiniu rezultatu. Sutartimi įtvirtintos geresnės darbo sąlygos bei didesnės garantijos darbuotojams nei numatoma šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse“, – sako direktorius dr. A. Pamerneckas.

Ruošiantis kepsninių sezonui: gydytojas įspėja apie pavojus

Dažniau lepinantys saulės spinduliai ir į viršų kylantys termometrų stulpeliai parneša apie vis labiau įsidrąsinantį pavasarį. Tai reiškia, kad jau ne už kalnų kepsninių ir jaukių pokalbių skanaujant gryname ore keptą maistą sezonas. Tačiau medikai sako, kad toli gražu ne visiems malonumai gamtoje baigiasi laimingai.

Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių traumų skyriaus vedėjo gyd. Vytauto Vaitkaus, skyriuje šiltuoju metų sezonu gydoma keliasdešimt pacientų, nudegusių dėl neatsargaus elgesio iškylaujant.

„Dažnai girdžiu pacientų, patenkančių į Terminių traumų skyrių, pasakojimus, kaip jie degaus skysčio pagalba bandė sustiprinti degimą, o viskas baigėsi rankoje sprogusiu buteliu ir pasekmėmis visam gyvenimui“, – sako gyd. V. Vaitkus.

Jis aiškina, kad, pilant degųjį skystį į kepsninę, plastikinis butelis suspaudžiamas ir liepsna tarsi įtraukiama atgal. Tai lemia, kad per akimirką butelis sprogsta tiesiog rankoje, žmogui nespėjus nė sureaguoti.

Gydytojas ortopedas traumatologas V. Vaitkus pastebi, kad dėl tokių tragedijų, pažyminčių žmonių kūną visam gyvenimui, kaltas nežinojimas. „Lietuvoje degusis skystis naudojamas tikrai ne pagal paskirtį. Jeigu atidžiai perskaitysime naudojimo instrukcijas, žinosime, kad degiojo skysčio jokiu būdu negalima naudoti ant malkų. Degusis skystis skirtas anglims, tačiau net ir juo apipylus anglis, negalima iš karto degti degtuko – privalu palaukti, kol skystis įsigers“, – apie tykančius pavojus pasakoja medikas, primindamas, kad ugniai uždegti puikiai tinka popierius ir įvairios kitos sausos priemonės.

Jis priduria, kad degusis skystis, užpiltas ant degančių ar dar ne visai užgesusių, karštų žarijų, sausų malkų ar anglių pradeda garuoti, vėjui papūtus pagauna liepsną ir sprogsta.

RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas primena, kad patyrus nedidelius buitinius nudegimus, nudegusią vietą reikėtų pašaldyti po tekančiu šaltu vandeniu 20 minučių – taip nudegimo gylį galima sumažinti 1 proc.

„Tačiau, jei nudegusi vieta yra didesnė nei plaštakos dydžio, reikėtų sunerimti, kadangi tai reiškia, jog žmogus nudegė 1 proc. kūno. O jeigu nudegusi vieta tapo nejautri, tai – dar aiškesnis signalas, kad kaip įmanoma greičiau reikia pasiekti gydymo įstaigą“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas, pridurdamas, kad tokiais atvejais, šiukštu, nereikėtų naudoti aliejaus, tepalų ar kitokių priemonių, kurias dažnai mėgstama taikyti nudegus buityje, pavyzdžiui, prisilietus prie karštos viryklės ar apsipylus karštais skysčiais.

Vis dėlto, 25-erių metų gydytojo stažą turintis medikas akcentuoja, kad vienintelis būdas išvengti nelaimingo atsitikimo – atsargumas. „Liaudies išmintis byloja, jog atsargiam ir aukštesnės jėgos padeda. Tad raginu su ugnimi elgtis atsargiai, neleisti kepsninių ar laužų kūrenti apsvaigusiems asmenims, na, o jeigu ugnies įkūrimui naudojate specialias priemones, prieš tai atidžiai perskaitykite jų naudojimo instrukcijas“, – pataria RVUL Terminių traumų skyriaus vedėjas.

Vienas donoras = trys išgelbėtos gyvybės

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) atsiradęs donoras padovanojo gyvenimą trims vidutinio amžiaus lietuviams, su viltimi laukusiems ne vieną mėnesį.

„Situacijos, kai skaudų artimojo praradimą gali paversti viltimi kitam, reikalauja jokiais matais neišmatuojamo žmogaus kilnumo. Todėl gerbiame, vertiname ir nuoširdžiai dėkojame tiems, kurie sau sunkią valandą mintyse ir širdyse randa atjautos visiškai svetimiems žmonėms“, – sako RVUL medikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėkoja RVUL kolektyvui už pagalbą organų donorystės ir transplantacijos procese.

1 2 3 4 5 10

PAIEŠKA

+
PHP Code Snippets Powered By : XYZScripts.com