Naujienų archyvas

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) surengta aštuntoji mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Joje šiemet su kolegomis iš Latvijos ir Baltarusijos patirtimi pasidalijo pagrindinis konferencijos iniciatorius ir organizatorius, RVUL Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris, ligoninės otorinolaringologai Rimvydas Toločka ir Giedrius Strazdas bei med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų.

Pasak tradiciškai kiekvieną pavasarį rengiamos konferencijos organizatoriaus med. dr. Svajūno Balserio, dalijimasis patirtimi su kolegomis ir mokslinės diskusijos yra itin svarbus veiksnys, tobulinant ir vystant prienosinių ančių ligų diagnostiką bei funkcinę endoskopinę sinusų chirurgiją.

„Šiųmetėje konferencijoje perskaitėme septynis pranešimus apie prienosinių ančių patologijos ir gydymo naujoves, atlikome keturias endoskopines operacijas, kurias gyvai galėjo stebėti mūsų kolegos, atvykę iš Latvijos ir Baltarusijos. Tai leido konstruktyviai diskutuoti apie indikacijas gydymui, galimas skirtingas chirurgines technikas, įvairius kitus gydymo būdus, galimas komplikacijas ir kt. Noriu pabrėžti, kad toks interaktyvus ir intensyvus keitimasis informacija, žiniomis ir patirtimi yra itin reikšmingas siekiant gerinti pacientų gydymo kokybę, tad šios dvi dienos buvo naudingos tiek mūsų svečiams, tiek ir mums“, – sako med. dr. Svajūnas Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninį praktinės dalies išpildymą užtikrino „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant buvo sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galėjo tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizavo RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Tokią pagalbą teikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbantis skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, savo knygoje jį pavadinęs „Pragaro ambulatorija“, Andrius Černauskas sako, kad šią sąvoką ir jos tikrąją reikšmę, deja, supranta ne visi bei pastebi, kad iš visą parą dirbančių skyrių pacientai itin dažnai tikisi visai ko kito – paslaugų, kurias jiems turėtų suteikti šeimos gydytojai.

„Skubios pagalbos skyrius (SPS) nėra visą parą dirbantis išskirtinės diagnostikos centras ir ne vieta, kur atliekami tie tyrimai, kurių kitose įstaigose reikia laukti. Tai reiškia, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant“, – sako A. Černauskas.

Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika (Naujininkų, Lazdynų, N. Vilnios, Šeškinės), Karoliniškių, Antakalnio ir Vilniaus rajono centrinė poliklinikos – su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur pagal šeimos gydytojo kompetenciją pagalba pacientams teikiama tada, kai šios poliklinikos nedirba.

Tačiau gydytojas rezidentas pastebi, kad apie tai, jog kiekviena šeimos gydytojų institucija yra įsipareigojusi užtikrinti pagalbos teikimą ištisą parą, daugelis pacientų nežino, poliklinikos ir šeimos gydytojai dažnai pacientų neinformuoja, kur reiktų kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirbs, ir kad dėl kiekvieno, net ir menkiausio nusiskundimo nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.

„Dėl informacijos trūkumo Skubios pagalbos skyriuje susidaro milžiniški pacientų srautai – 300 pacientų per parą, 110 tūkst. pacientų per metus. Manau, kad šeimos gydytojo institucija yra pirmutinė paciento sveikatos grandis, kuri turėtų suteikti informaciją pacientui, kur kreiptis, kai jo šeimos gydytojas nedirba. Jei šių įstaigų ir jų pacientų komunikacija būtų sėkminga, laimėtų visi: tiems, kuriems iš tiesų reikia skubios pagalbos, laukimo laikas Skubios pagalbos skyriuje sutrumpėtų, o tiems, kuriems gali pagelbėti budintis gydytojas, nereikėtų dėl menko negalavimo sugaišti kelių valandų ir bereikalingai dėl to lieti pyktį ant skubios pagalbos skyrių darbuotojų“, – sako A. Černauskas.

Be to, skubios medicinos gydytojas rezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent tie pacientai, kurie į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija, itin dažnai yra linkę energingiausiai skųstis aptarnavimo greičiu.

„Kiekvienas pacientas, atvykęs į RVUL Skubios pagalbos skyrių, yra priskiriamas vienai iš keturių skirtingų kategorijų, nurodančių, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos, ir, jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba turi būti suteikta nedelsiant – per 15 minučių, pusvalandį ar valandą – tokiam pacientui gali tekti palaukti net kelias valandas. Tai, žinoma, sukelia itin daug nepasitenkinimo, tačiau pabandžius žmogui paaiškinti, kad, pavyzdžiui, dėl to, jog nežymiai karščiuoja trečią dieną, jis galėtų kreiptis į budintį gydytoją ir išvengti tokio laukimo, tas pasipiktinimas neretai tik išauga“, – apie darbo ypatumus pasakoja A. Černauskas.

Gydytojas priduria, jog dažnai Skubios pagalbos skyriaus darbuotojams išliejamo pykčio lygis padidėja, kai pacientai, kurių būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kategorijų, informuojami, kad paslaugos jiems gali būti suteiktos šiame skyriuje, bet už jas teks susimokėti.

„Dažnai skyriuje girdime tas pačias frazes, kad atvykęs pacientas yra mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Deja, taip nėra. Mūsų valstybinis sveikatos draudimas yra skurdus ir dėl to turi tam tikras taisykles, todėl tikrai negarantuoja visų medicininių paslaugų nemokamai“, – sako gydytojas rezidentas.

Kartais į SPS pacientai kreipiasi ieškodami lengvesnių ir greitesnių kelių gauti paslaugas, kurias šeimos gydytojas institucijoje jam suteiktų nemokamai. Tiesa, jam ten reikėtų registruotis ir vizito laukti galbūt net savaitę ar ilgiau“, – teikia medikas.

Primename, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintą tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių pacientai yra prisiregistravę, turėtų užtikrinti (sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) paslaugų teikimą pagal šeimos gydytojo kompetenciją visą parą. Kur tiksliai turėtų kreiptis pagalbos – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu arba ieškoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje.

Papildoma informacija

RVUL Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę asmenims, vyresniems nei 18 metų.

Į Skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų. Skyriuje vykdomas pirminis pacientų būklės vertinimas, pacientų rūšiavimas pagalbos teikimo eiliškumui nustatyti, įdiegta eilių valdymo sistema. Tai reiškia, kad pradinės apžiūros metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma, kokiu eiliškumu pacientui bus teikiama pagalba. Jeigu paciento būklės sunkumas pirminio vertinanimo metu nereikalauja ypatingai skubių medikų veiksmų, pacientui tenka laukti.

• Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas.
• Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.
• Skubiosios pagalbos skyriuje teikiant pagalbą prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo trukmė labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.
• Pacientai, pagal būklės sunkumą pirminės apžiūros metu, gali būti priskirti vienai iš 4 skubios pagalbos teikimo kategorijų (pirmoji – pagalba pradedama teikti nedelsiant, ketvirtoji – pacientas gali laukti 1 valandą, kol jį apžiūrės gydytojas).
• Paciento būklei neatitinkant būtiosios medicinos pagalbos kategorijų, tik jums pageidaujant ir eilės tvarka, jums gali būti suteikiamos mokamos paslaugos. Apie tai jums turėtų būti pasakyta po pirminio jūsų būklės vertinimo.

Pasiaukojimas ir ryžtas pagelbėti kitam – tai savybės, už kurias išskirtiniais Sveikatos apsaugos ministerijos apdovanojimais pagerbti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai. Operacinio anesteziologijos skyriaus gydytojui anesteziologui reanimatologui Algirdui Antanui Ručinskui iš sveikatos apsaugos ministro rankų įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas, Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai Valentinai Račkovskajai, Operacinio anesteziologijos skyriaus slaugytojai Danutei Dubauskaitei ir Ginekologijos skyriaus slaugytojai Jadvygai Gerasimovič – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklai.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugėsi, kad šiemet įvertinimo sulaukė tie, kurie yra itin kruopštūs, atsakingi ir žingeidūs savo srities specialistai, bei pastebėjo, kad šių medikų sveikesnės visuomenės kūrimui paskirtas laikas išties įspūdingas – visų keturių, kartu sudėjus, darbo stažas siekia daugiau nei pusantro šimto metų.

„Visi keturi pagerbti mūsų Ligoninės darbuotojai – savo profesijai po daugiau nei keturias dešimtis metų atidavę medikai. Jie jau yra pelnę ir pacientų, ir kolegų pagarbą. Tad visos Ligoninės bendruomenės vardu sveikinu kolegas ir dėkoju už atsidavimą, nuoširdų ir nepriekaištingai Lietuvos žmonių sveikatos labui atliekamą darbą”, – kolegų įvertinimu džiaugiasi dr. A. Pamerneckas.

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas

Gyd. Algirdas Antanas Ručinskas 1962 m. darbinę veiklą pradėjo Vilniaus universiteto Vaistų sintezės laboratorijoje, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1965 m. A. A. Ručinskas dirbo gydytoju anesteziologu reanimatologu Šv. Jokūbo ligoninėje. 1997 m. buvo perkeltas į Vilniaus miesto 6-ąją klinikinę ligoninę, o 1984 m. paskirtas Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės Anesteziologijos skyriaus vedėju. 1991 m. pradėjo dirbti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė), kurioje dirba iki šiol. 1984 m. gydytojas Algirdas Antanas Ručinskas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti morfiną epiduraliai ir intratekaliai pooperaciniams skausmams malšinti. Į medicinos praktiką įdiegė keletą regioninės nejautros metodų – poraktikaulinę ir viršraktikaulinę petinio nervinio rezginio blokadas bei šlaunies nervo prolonguotos nejautros būdą.

Slaugytoja Valentina Račkovskaja

Visas bendrosios praktikos slaugytojos Valentinos Račkovskajos gyvenimas yra susijęs su medicina. Dirbti pagal profesiją ji pradėjo 1976 m., o nuo 1991 m. prisijungė prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) kolektyvo ir jos Skubiosios pagalbos skyriuje (anksčiau – Traumatologijos punktas) nepertraukiamai dirba iki šiol.

Slaugytoja Jadvyga Gerasimovič

Bendrosios praktikos slaugytoja Jadvyga Gerasimovič savo darbinę veiklą pradėjo 1969 m. Jotaviškių medicinos punkte, kur dirbo sanitare. Nuo 1971 m. iki 1991 m. medicinos seserimi dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Ginekologijos skyriuje. Nuo 1976 m. iki 1978 m. čia atliko vyresniosios medicinos sesers pareigas. 1991 m. buvo perkelta dirbti į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės (dabar – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Ginekologijos skyrių, kuriame dirba iki šiol. Ji 49 metus paskyrė ligonių slaugymui, siekdama užtikrinti pacientų saugumą ir gerovę.

Slaugytoja Danutė Dubauskaitė

Bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Dubauskaitė kolegų apibūdinama kaip pareiginga, darbšti. Ji puikiai išmano savo darbą, turi didelę profesinę patirtį, nuolat siekia tobulėti, sugeba lengvai prisitaikyti prie naujų technologijų, nebijo iššūkių. Jos bendras darbo stažas – 43 metai. Visus šiuos metus ji profesionaliai, nepriekaištingai ir pasiaukojamai dirba Lietuvos žmonių sveikatos labui. Įvertinant gausybę darbų, kuriuos slaugytojas savo darbe turi atlikti, svarbiausios Danutės Dubauskaitės savybės – atsakomybė, nuolatinis mokymasis ir žinių troškimas, gebėjimas dirbti komandoje.

Papildoma informacija

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti valstybinių, profesinių švenčių ar įstaigų jubiliejų progomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos darbuotojus – slaugytojus, akušerius, kinezeterapeutus, masažuotojus, vaistininkus, farmakotechnikus, medicinos gydytojus, gydytojus odontologus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir kt., už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybę, įsteigė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklą, nusipelniusio Lietuvos slaugytojo garbės ženklą bei nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklą.

Teorinių žinių gilinimas ir tiesiogiai transliuojamos sudėtingos operacijos – tuo pasižymės Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) gegužės 3-4 d. jau aštuntąjį kartą vyksianti mokslinė-praktinė konferencija „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“. Šiemet ji ypatinga, nes mūsų specialistai dalinsis savo patirtimi su kursų dalyviais – gydytojais otorinolaringologais – iš Latvijos bei Baltarusijos.

Pagrindinis konferencijos „Funkcinė endoskopinė sinusų chirurgija“ iniciatorius RVUL Ausų, nosies ir gerklės skyriaus vedėjas med. dr. Svajūnas Balseris sako, kad šiųmetė konferencija skirta prienosinių ančių patologijos diagnostikai ir funkcinei endoskopinei sinusų chirurgijai.

„Kursų dalyviams gyvai pademonstruosime įvairias chirurgines technikas, kalbėsime apie funkcinės endoskopinės sinusų chirurgijos srities ypatumus, komplikacijas, indikacijas gydymui. Džiaugiuosi, kad ir šiemet dirbsime su šaunia ir patyrusia komanda – RVUL gydytojais Rimvydu Toločka ir Giedriumi Strazdu. Savo patirtimi taip pat dalinsis ir med. dr. Darius Rauba iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų“, – sako med. dr. S. Balseris.

Sklandų darbą konferencijoje ir techninę praktinės dalies išpildymą užtikrins „Karl Storz“ kompanija. Jai padedant bus sumontuota aukštos raiškos tiesioginė endoskopinių operacijų transliacija iš operacinės, suteikianti galimybę ne tik stebėti operacijas, bet ir klausti, diskutuoti su chirurgu. Naudodamiesi muliažais, kursų klausytojai galės tobulinti praktinius įgūdžius, atlikti įvairias endoskopines diagnostines manipuliacijas.

Konferenciją organizuoja RVUL, Vilniaus universitetas ir Lietuvos otorinolaringologų draugija.

Turtingųjų arba karalių liga – taip dėl jos atsiradimo priežasčių – gausiai vartojamos mėsos, žuvies, keptų gaminių, alkoholinių gėrimų ir kt. – senovėje vadinta uždegiminė reumatinė liga podagra. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) medikų, šiuose produktuose itin daug purinų, t. y., medžiagų, iš kurių žmogaus organizme gaminama šlapimo rūgštis. Jos kiekiui padidėjus, audiniuose kaupiasi druskos – uratai. Būtent dėl jų ant sąnarių susiformuoja podagriniai mazgeliai, vadinamieji podagriniai tofusai, kurie sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.

Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Aleksandr Grinčuk pabrėžia, kad iki šiol kovai su šia liga mesti ne visi ginklai – ligai, plačiau nei tai daroma iki šiol, siūloma taikyti chirurginį gydymą.

„Nors apie ligos chirurginį gydymą žinoma nuo 20-ojo amžiaus pradžios, iki šiol vyrauja nusistovėjęs požiūris, kad podagra chirurginiu būdu gydoma tik tuomet, kai išsivysto podagrinio tonuso infekcija. Ši dogma privalo būti keičiama, nes besiformuojantys podagriniai tofusai pėdoje ir plaštakoje ne tik sukelia funkcinius sutrikimus, bet ir svariai pablogina gyvenimo kokybę, estetinį vaizdą. Itin dažnai pacientai negali dėvėti tinkamos avalynės, pirštinių. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai skubios pagalbos dėl ligos paūmėjimo kreipiasi pacientai, kurie žiemos metu priversti avėti vadinamuosius sodo batus, nes kitokia avalynė dėl ligos jiems tiesiog nepritaikoma. Todėl chirurginio gydymo, galinčio žymiai pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę, neturėtų būti vengiama“, – apie chirurgines podagros gydymo galimybes sako gyd. A. Grinčuk.

Gydytojo teigimu, siekiant iš esmės pagerinti sergančiųjų podagra kasdienybę, reikalingas holistinis požiūris į šią ligą.

„Gydant podagrą turi dalyvauti įvairių specialybių gydytojų komanda – reumatologas, ortopedas traumatologas, reabilitologas, dietologas ir kitų sričių specialistai. Tik bendros pastangos, visų gydymo galimybių įvertinimas ir tinkamiausios gydymo taktikos pasirinkimas gali užtikrinti pačius geriausius rezultatus. Žinoma, svarbi ir paties paciento motyvacija laikytis režimo“, – priduria gyd. A. Grinčuk.

Be to, jis akcentuoja, kad ligos simptomų nederėtų praleisti pro pirštus, nes toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, kurie gali baigtis amputacija.

„Toli pažengusio podagrinio artrito atvejais atsiranda anatominių struktūrinių pokyčių kauliniame audinyje, vystosi kaulo ir sąnarinio paviršiaus erozija – sąnario destrukcija, deformacija. Tais atvejais, kai žymiai pažeistos visos sąnario struktūros, t. y., kai yra dideli kaulo defektai, raiščių, sąnarinės kapsulės, sausgyslių pažeidimai su defektais, ir sąnario funkcijos atstatyti rekonstrukcinėmis operacijomis negalima, siekiant išsaugoti likusios galūnės (pėdos, plaštakos) funkciją, atliekama amputacija“, – priduria Ligoninės Plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas.

Kas serga?

Šiuolaikinėje visuomenėje podagra yra dažniausia liga, sukelianti negalią ir bloginanti gyvenimo kokybę.

Įvairių šaltinių duomenimis, podagra dažniau serga vyrai nei moterys. Podagros sergamumui įtakos turi mitybos ypatumai, nutukimas, paveldimumas, gyvenimo įpročiai, lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, inkstų ligos, metabolinis sindromas, šlapimą varančių vaistų vartojimas. Dažnai podagra pasireiškia kartu su anksčiau minėtomis ligomis. Senstant visuomenei, sergamumas podagra nuolat didėja, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose sergamumas podagra nuo 1997 m. iki 2012 m. išaugo 63.9 proc.

Kaip atpažinti?

Išsivysčius podagrai, pacientas jaučia labai stiprų skausmą, sutrinka pažeisto sąnario funkcija, matomas lokalus patinimas, paraudimas aplink pažeistą sąnarį.

Jeigu yra susiformavę tofusai, pacientas gali jausti pažeisto sąnario maudimą, diskomforto jausmą fizinio krūvio metu. Tofusas dažniausiai yra neskausmingas ir nepaslankus darinys, gali būti tiek minkštos tiek kietos konsistencijos, gelsvos arba baltos spalvos.

Podagrai pažengus, sutrinka pažeistų sąnarių funkcija. Paciento nusiskundimai priklauso nuo tofuso anatominės lokalizacijos. Jam susiformavus šalia periferinių nervų, pacientas gali turėti nusiskundimų būdingų nervo spaudimo klinikai.

Kokie tyrimai atliekami?

Apžiūrėdamas podagros pažeistą sąnarį, gydytojas įvertintina odą, minkštuosius audinius, sąnario funkciją.

Siekiant įvertinti kaulinius pokyčius, naudojamas rentgenologinis ištyrimas: rentgenogramos, kompiuterinė tomografija, esant minkštųjų audinių pažeidimui – atliekamas ultragrasinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Patikimiausias podagros diagnostikos metodas – sinovijinio skysčio aspiracija ir mikroskopinis ištyrimas, nustatant uratų kristalus.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) direktorius dr. Algimantas Pamerneckas pasirašė atnaujintą VU ir Ligoninės bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta stiprinti daugiametį bendradarbiavimą ir įsipareigojama vieningai siekti abiem institucijoms svarbių tikslų – kurti palankias sąlygas aukštos kvalifikacijos gydytojų rengimui bei mokslo ir medicinos pagalbos tobulinimui.

Sutartyje pripažįstama, kad Ligoninė lyderiauja tokiose chirurginės krypties srityse kaip ortopedija traumatologija, neurochirurgija, neurologija, toksikologija, bendroji chirurgija, anesteziologija ir reanimatologija, radiologija, o ypatingai – skubioji medicina, todėl Vilniaus universitetas pripažįsta čia esant modernios medicinos mokymosi bazę, būtinus pedagogikai pacientų srautus.

„Ligoninėje kartu su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu apie du dešimtmečius vykdomos ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto trijų pakopų medicinos studijos. Vertindami daugiametę bendradarbiavimo patirtį, specifinius Ligoninėje gydomų pacientų srautus, taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, sukauptą patirtį, įgytus įgūdžius, esamą intelektualinį potencialą, neabejojame, kad Ligoninė yra realus ir svarbus Vilniaus universiteto partneris organizuojant ir vykdant aukšto lygio gydytojų ikidiplomines ir podiplomines studijas“, – sako Ligoninės direktorius dr. A. Pamerneckas.

Iki sutarties atnaujinimo institucijų bendradarbiavimas buvo teisiškai reglamentuotas tik 1998 m. gruodžio 23 d. sutartimi, neabejotinai neatitinkančia laikmečio bei realijų, todėl sutarties atnaujinimas – svarus žingsnis siekiant įgyvendinti 2013 m. gruodžio 18 d. Vyriausybės nutarimą. Juo VU leista būti Ligoninės dalininku.

Be to, sutartis atnaujinta įvertinus Europos ir kitų šalių patirtį, kuri rodo, kad geriausias praktinės medicinos, o tuo pačiu ir pagalbos žmonėms, tobulinimo būdas yra mokslo, pedagogikos ir medicinos praktikos veiklų apjungimas.

Tris – tiek laisvadienių daugelis lietuvių turės ateinantį savaitgalį, kai bus švenčiamos šv. Velykos. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėjos gyd. Gabijos Laubner, tam, kad laikas su šeima ir bičiuliais nevirstų kelione į Skubios pagalbos skyrių, derėtų neužmiršti vienos itin paprastos, tačiau ne retai auksine vadinamos taisyklės – saiko. Be to, pasak medikų, šios šventės simboliu tapusių margučių paruošimui taip pat vertėtų skirti ypatingą dėmesį.

Kaip marginti velykinius kiaušinius?

Nė vienas šventinis stalas tikrai neapsieis be Velykų simboliu tapusių margučių. Tačiau čia taip pat galioja viena vienintelė, bet itin svarbi taisyklė – jeigu kiaušinius dėsite į burną ir tai nebus tik stalo puošmena, jie privalo būti dažyti maistiniais dažais. Kitaip tariant, jokie kiti dažai, pavyzdžiui, tie, kuri skirti tekstilei ar naudojami buityje, nėra tinkami, nes kiaušinio lukštas nesulaiko cheminių medžiagų. Tad, jei nudažysite margučius tam neskirtais dažais, rizikuojate apsinuodyti pro lukštą patekusiomis cheminėmis medžiagomis.

Norėtųsi, kad žmonės į tai pažiūrėtų itin atsakingai. Tai reiškia, kad, jei planuojate artimiausiu metu prekybos centruose ieškoti margučiams tinkamų dažų, būtinai turite atkreipti dėmesį į informacines etiketes ir išsirinkti tik tam skirtus maistinius dažus.

Ką daryti, jeigu po Velykų liko nesuvalgytų margučių?

Reikėtų atsiminti, kad kiaušinius laikant netinkamoje temperatūroje, jie tiesiog ima gesti.

Tad virtų kiaušinių, jeigu jie laikomi kambario temperatūroje, nepatariame valgyti, jeigu jie išvirti prieš daugiau nei 2 paras, o šaldytuve – jei išvirti ir laikomi ne ilgiau kaip 3 paras.

Daug maisto ir alkoholis – organizmui žalinga kombinacija

Riebus maistas ir stiprus arba gazuotas alkoholis – blogiausia kombinacija, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų. Todėl rekomenduojama šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar psichotropinėse medžiagose, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais

Vienas didžiausių šalyje Skubios pagalbos skyrių pagalbą teiks visas šventines paras

Primename, kad Ligoninės Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba vilniečiams ir miesto svečiams, vyresniems nei 18 metų, teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę. Ją teikia skyriuje budintys vidaus ligų gydytojai, taip pat chirurgai, traumatologai, neurologai, klinikiniai toksikologai, akušeriai ginekologai ir kt. specialistai.

Į Skubiosios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų su įvairiais sveikatos sutrikimais. Raginame atsiminti, kad būtinoji medicinos pagalba – pagalba, kuri būtina, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba grėsmė reali nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas yra sudaręs sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam/jai nedirbant. Kur tiksliai – šios informacijos pacientai turėtų teirautis vizitų pas savo šeimos gydytoją metu.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė kviečia aukoti naujos Koplyčios – Dvasinės terapijos centro – statybai. Ji turėtų tapti užuovėja visiems pacientams ir jų artimiesiems, nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų.

Pasak Ligoninės kapeliono kun. prof. dr. Kęstučio Ralio, Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė ypatinga, nes čia veikia didžiausias skubios pagalbos centras Lietuvoje, į kurį žmonės patenka netikėtomis aplinkybėmis, liga ar trauma dažniausiai jiems – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Todėl vieta, kur žmogus galėtų išsipasakoti apie ištikusią negandą, pasisemti įkvėpimo ir vilties – gyvybiškai būtina.

„Tikiu, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje besigydantiems pacientams taip reikalinga Koplyčia, kurioje nepriklausomai nuo tikėjimo, įsitikinimų, žmonės galėtų tiesiog pabūti, pamedituot, susikaupti prieš gydymą ar padėkoti Aukščiausiajam po jo, gerų žmonių dėka bus pastatyta. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad šią idėją palaiko ir skatina Vilniaus arkivyskupija ir pats arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas“, – sako kun. prof. dr. Kęstutis Ralys.

Be to, kapelionas priduria, kad tokiame centre ligoniniams, personalui ar aplinkinių mikrorajonų gyventojams būtų galima organizuoti muzikos vakarus ar pristatyti parodas. Todėl ši Koplyčia galėtų tapti ir aplink gyvenančių vilniečių traukos centru.

Savo ruožtu, Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas džiaugiasi, kad, jei pavyks įgyvendinti šią idėją, Koplyčia bus kur kas lengviau pasiekiama visiems norintiems.

„Dabar penktajame Ligoninės A korpuso aukšte, Neurologijos skyriuje, turime Koplyčią, tačiau čia pamaldos vyksta visiškai greta palatų, pacientų – visiškai tam nepritaikytose patalpose ir vietoje, todėl galbūt ne visi norintys išdrįsta ateiti. Būtent dėl šios priežasties naująją vietą Koplyčiai esame numatę pirmajame aukšte esančiame kiemelyje. Simboliška, kad jis yra pasiekiamas visą laiką einant tiesiai koridoriumi nuo pagrindinio įėjimo į Ligoninę“, – sako dr. A. Pamerneckas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administracija kviečia kiekvieną asmeniškai prisidėti prie naujos Koplyčios statybos aukojant bet kokio dydžio auką.

Rekvizitai aukai:

• Paramos gavėjas: Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
• Paramos gavėjo kodas: 124243848
• Sąskaitos numeris: LT87 7300 0101 5421 2097 „Swedbank“, AB
• Paskirties langelyje įrašykite žodį „auka“

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (Ligoninė), kurioje 2017 m. iš viso atlikta 1311 planinių sąnarių (klubo, kelio, peties, čiurnos ir alkūnės) endoprotezavimo operacijų, ir toliau išlieka ortopedijos lydere Lietuvoje. Pažymėtina, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos laukimo laikas Ligoninėje sutrumpėjo nuo 18 mėnesių 2014 m. iki vidutiniškai 1 mėnesio 2017 m. pabaigoje.

„Pacientų srautai ir skaičiai suvestinėse rodo, kad žmonės pasitiki bei vertina mūsų Ligoninės Ortopedijos traumatologijos centrą, kuriam vadovauja prof. hab. dr. Narūnas Porvaneckas, kaip vieną patikimiausių sąnarių endoprotezavimo vietų šalyje. Nemaža dalis šalyje atliekamų sudėtingiausių sąnarių endoprotezavimo operacijų, kuomet atliekamas pakartotinis (revizinis) sąnarių protezavimas ar protezuojama individualiai pacientui parinktais specialiaisiais sąnarių protezais, taip pat atliekama mūsų Ligoninėje. Pastaraisiais metais pakeitėme senyvo ir seno amžiaus pacientų šlaunikaulio kaklo lūžių gydymo taktiką, dabar ji visiškai atitinka geriausius tarptautinius standartus. Tikrai džiugu, kad šios labai aktualios ir sudėtingos patologijos gydyme ypač aktyvūs jaunieji mūsų kolegos. Visas šis įtemptas, sudėtingas kasdienis darbas įmanomas tik ypač profesionaliai kartu su ortopedais traumatologais dirbant Konsultacijų centro, Organizacinio, Operacinio, Anesteziologijos reanimacijos, Infekcijų kontrolės skyrių, Kraujo banko medikams“, – sako Ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.

Direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva pabrėžia, kad sąnarių endoprotezavimo poreikiui didėjant eilių operacijai sutrumpėjimą lėmė šiuolaikiška vadyba bei racionalus Ligoninės padalinių darbo organizavimas.

„Mūsų duomenimis, pastaruosius trejus metus atliekamų planinių sąnarių endoprotezavimo operacijų skaičius augo, svariausiai – pernai, kuomet tokių operacijų padaugėjo apie 20 procentų. Džiaugiuosi, kad turime visą būrį puikių ortopedų traumatologų, galinčių atlikti šias operacijas, todėl net ir su didėjančiu poreikiu esame pajėgūs susitvarkyti. Taip pat svarbu ir tai, kad greta planinių operacijų kasdien atliekamos ir skubios operacijos. 2017 m. atlikta daugiau nei 500 sąnarių endoprotezavimo operacijų skubos tvarka. Džiaugiuosi, kad Ligoninėje pradėtas riešo sąnario endoprotezavimas“, – sako T. Golubajeva.

Primename, kad, pagal nustatytą tvarką, pacientai, kenčiantys skausmus dėl sąnarių pažeidimų, kuriems reikalingos sąnarių endoprotezavimo operacijos, gali rinktis gydymo įstaigą, kurioje jie būtų įrašyti į eilę. Taip pat pacientas, kuris jau anksčiau buvo pasirinkęs gydymo įstaigą, nustatyta tvarka gali ją pakeisti.

Visa informacija apie sąnarių endoprotezavimą išsamiai pateikiama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.vlk.lt, skyriuje „Sąnarių endoprotezavimas“. Šią informaciją taip pat galima gauti ir telefonu (8 5) 236 4133 nuo 14 iki 16 valandos (penktadieniais – iki 15.45 val.).

Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta merginoms ir moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ji, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninės) medikų, padeda išgelbėti tūkstančius laiku pasitikrinusių moterų, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei šio pradinio tyrimo metu aptinkama pakitimų – tai jokiu būdu ne nuosprendis, nes pats onkocitologinis testas padeda įvertinti tolimesnių tyrimų poreikį, tačiau juo negalima nustatyti gimdos kaklelio vėžio.

„Esant pakitimams, atliekama kolposkopija ir biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę bei planuoti tolesnę priežiūrą. Naujausios mūsų turimos technologijos leidžia atlikti gimdos kaklelio ir makšties apžiūrą aparatu, kuris vaizdą padidina net keletą kartų, todėl pastebimi net patys mažiausi pakitimai. Be to, Ligoninėje turimas kolposkopas turi ir šalia esantį monitorių, kuris suteikia galimybę tą patį vaizdą vienu metu stebėti, vertinti ir dėl gydymo priimti sprendimą net keliems gydytojams“, – sako Ginekologijos skyriaus gydytoja Ramunė Šimkevičiūtė.

Be to, gydytoja priduria, kad, esant ryškesniems gimdos kaklelio pakitimams, gali būti atliekama biopsija, kuri būtina sprendžiant dėl gimdos kaklelio operacinio gydymo tikslingumo, o svarbiausia – visos šios paslaugos atliekamos vienoje vietoje.

„Neseniai duris atvėrusiame Ligoninės Konsultacijų centre turime moderniausia įranga aprūpintą ginekologo kabinetą, kur konsultuojame kasdien ir galime atlikti visas procedūras ir tyrimus bei iš karto, esant reikalui, spręsti dėl gydymo stacionare. Toks patogumas mūsų pacientėms, kurioms diagnozuojami susirgimai, itin svarbus, nes, natūralu, kad žmogus, susidūręs su sveikatos problemomis, jaučiasi pasimetęs, sutrikęs. O, kai visos paslaugos teikiamos vienoje vietoje – galime garantuoti ir gydymo tęstinumą, ir geresnes psichologines sąlygas pacientei“, – teigia R. Šimkevičiūtė.

Ko reikia?

Vienintelis dalykas, kurį su savimi privalo turėti pacientė, yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos siuntimas ir atlikto gimdos kaklelio onkocitologinio tyrimo rezultatas.

Kaip pasiruošti?

Šiam tyrimui nereikalingas joks būtinas išankstinis pasiruošimas ar nuskausminimas, kadangi pati procedūra nėra skausminga.